Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-318-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
1A-539-318-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pociene (pirm.), Vladislavas Lencikas, Stasys Lemežis
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-539/2010 m.

Teiseja Nijole Stepanaviciene Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.6.1.; 2.1.7.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teiseju Stasio Lemežio, Vladislavo Lenciko,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiunui,išteisintajai S. K.,išteisintosios gynejai adv. Kristinai Sandaraitei,ekspertei Audronai Spieciutei,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokurores apeliacini skunda del Zarasu rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu.

Išnagrinejusi byla, kolegija

Aprašomoji dalis

nustate:

S. K. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusi svetima turta, t.y.: ji, dirbdama (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos finansininke, pasinaudodama jai suteikta pareigybine funkcija apskaiciuoti (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos darbo užmokesti, pažeisdama 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr. 650 „Del darbuotojo ir valstybes tarnautojo darbo užmokescio“ 3 p., 3.1. p., 5.1. p., 6 p., 6.1.-6.5. p., 7 p., 8 p. reikalavimus, netiksliai apskaiciavo sau darbo užmokesti už kasmetines atostogas, suteiktas jai nuo 2008-04-10 iki 2008-05-13 pagal (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos viršininko isakyma Nr. A-4, t.y. apskaiciavo 400,33 Lt daugiau nei priklauso apskaiciuoti. Netiksliai apskaiciavo sau darbo užmokesti už 2008 m. liepos menesi dirbtas 8 darbo dienas, apskaiciavus užmokesti už 9 darbo dienas, t.y. apskaiciavo 294,93 Lt daugiau nei priklause apskaiciuoti. Netiksliai apskaiciavo sau išeitines išmokos suma, kuri buvo išmoketa jai su 2008 m. gegužes menesio darbo užmokesciu, t.y. 1657,86 Lt daugiau nei priklause apskaiciuoti. Netiksliai apskaiciavo sau pinigine kompensacija už 12 kalendoriniu dienu atostogu pagal (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos viršininko isakyma Nr. A-4, t.y. apskaiciavo 463,07 Lt daugiau nei priklause apskaiciuoti. Tokiu budu S. K. tycia pasisavino 2816,19 Lt valstybes biudžeto specialios tikslines dotacijos, skirtos atlikti valstybinei (perduotai savivaldybems) funkcijai, ir tuo padare valstybes biudžetui 2816,19 Lt turtine žala.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasu rajono apylinkes teismas 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžiu S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu. Toki sprendima teismas motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta irodymu, jog kaltinamoji, sau netiksliai apskaiciuodama išeitine kompensacija, darbo užmokesti už atostogas nuo 2008-04-10 iki 2008-05-13, pinigine kompensacija už nepanaudotas atostogas ir darbo užmokesti už 2008 m. liepos menesi dirbtas 8 darbo dienas, veike tiesiogine tycia, t.y. turedama tiksla pasisavinti jai patiketas lešas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokurore prašo Zarasu rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi: pripažinti S. K. kalta padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., ir nubausti ja 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Apeliante tvirtina, jog apylinkes teismo išvada, kad byloje neirodyta S. K. tiesiogine tycia, nepagrista. Byloje nustatytu aplinkybiu visuma rodo, jog kaltinamoji suvoke savo veikos pavojinga pobudi ir norejo taip veikti, numate kilsiancias pasekmes ir ju norejo, taigi veike tiesiogine tycia.

Prokurore nurodo, jog Lietuvos Respublikos Valstybes kontroles Valstybinio audito ataskaitoje del (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybeje atlikto finansinio (teisetumo) audito rezultatu konstatuota, kad asignavimu valdytojo – (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos – atleidžiama buhaltere, t.y. kaltinamoji S. K., pati apskaiciavo neteisetai didesni savo darbo užmokesti ir pinigines kompensacijas, del to tarnybai padaryta 5946 Lt turtine žala, o buhalteriui per daug išmoketa 3313,95 Lt. Atsižvelgiant i tai, padaryta išvada, kad Savivaldybes biudžeto išlaidu valstybinems (perduotoms savivaldybems) funkcijoms atlikti specialios dotacijos, skirtos atlikti valstybinei (perduotai savivaldybems) funkcijai „Priešgaisriniu tarnybu organizavimas“, kasines išlaidos nurodytos 5,9 tukst. Lt didesnes, iš ju 1,2 tukst. Lt didesnes darbo užmokescio, 1,4 tukst. Lt didesnes socialinio draudimo imoku ir 3,3 tukst. Lt didesnes darbdavio socialines paramos kasines išlaidos (b.l. 21-22). Kitu neteisetu išmoku, iskaitant ir išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, audito metu tikrintu laikotarpiu, t.y. 2008 m., (duomenys neskelbtini) priešgaisrineje gelbejimo tarnyboje nenustatyta. Be to (duomenys neskelbtini) priešgaisrine apsaugos tarnyba nurode, kad 2008 metais net 56-iems šios tarnybos darbuotojams buvo suteiktos atostogos, 2 darbuotojai buvo atleisti, o veiklos patikrinimuose už ankstesnius laikotarpius pažeidimu nenustatyta.

Šalies argumentai

Apeliante tvirtina, jog kaltinamosios S. K. nurodyta aplinkybe, jog ji neteisetai išsimokejo sau su darbo santykiais susijusiu neteisetu išmoku del to, kad neteisingai suprato teises aktu nuostatas, nepaneigia jos veiksmu nusikalstamo pobudžio, nes istatymu nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybes (LR BK 2 str. 2 d.). Nors kaltinamoji nurode, kad ji isakyma del nepanaudotu atostogu suprato neteisingai, del to kompensacija pasiskaiciavo ne už kalendorines, o darbo dienas, taciau Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 165 str. 1 d. nustatyta, kad kasmetines atostogos – tai kalendorinemis dienomis skaiciuojamas laikotarpis, o to paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis nustatomas pagal kasmetiniu atostogu, tenkanciu tam darbo laikotarpiui, darbo dienu skaiciu. Prokurore pažymi, jog šios istatymo normos yra imperatyvios, del to negali buti keiciamos. Be to kaltinamoji, jos teigimu, nesupratusi isakymo del kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nesieme jokiu veiksmu ir priemoniu, kad išsiaiškintu tikraja darbdavio valia, t.y. isakymo turini, o pasiskaiciavo kompensacija ir ja išsimokejo sau palankiausiu budu.

Prokurore atkreipia demesi i tai, kad nors Priešgaisrine apsaugos tarnyba dirba ir švenciu, ir išeiginemis dienomis, taciau už darbo organizavima darbovieteje yra atsakingas darbdavys. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 1 d., kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laikas nustatomas pagal darbovietes darbo tvarkos taisykles. Darbo laiko pradžia ir pabaiga savivaldybiu istaigose nustato Vyriausybe. Šios istatymo nuostatos, apeliantes tvirtinimu, reiškia, kad darbuotojas negali savarankiškai ir savavališkai nusistatyti darbo laika, kaip kad padare kaltinamoji S. K..

Apeliante tvirtina, jog teismas nevertino ir tos aplinkybes, kad S. K., iteikus jai pranešima apie itarima, kalta prisipažino visiškai ir sutiko, jog prokuroras pabaigtu ikiteismini tyrima pareiškimu del teismo baudžiamojo isakymo priemimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime i Zarasu rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda išteisintoji S. K. prašo ši apeliacini skunda atmesti, nes naikinti apylinkes teismo išteisinamaji nuosprendi nera nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigunai savo pareigas tiriant šia byla vykde neobjektyviai ir nekvalifikuotai, nerinko irodymu, vadovavosi tik prielaidomis ir spelionemis. Tycios jos veiksmuose nebuvo, o jei kur ir suklydo, tai nebuvo pagrindas inicijuoti baudžiamaji procesa.

Išteisintoji teigia, jog jos prisipažinimas suklydus ir netiksliai apskaiciavus atitinkamas išmokas nera jos tyciniu veiksmu irodymas. Tvirtina, jog kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ji apskaiciavo ir sumokejo teisingai. Fakta, kad jai priklause pinigine kompensacija už 12 darbo dienu nepanaudotu kasmetiniu atostogu, patvirtina 2008-05-09 Šaliu sutarties 2 punktas. Iš (duomenys neskelbtini) priešgaisrines apsaugos tarnybos 2010-03-15 paaiškinimo Nr. 2-69 matyti, kad jai priklause kompensacija už laikotarpi nuo 2008-01-01 iki 2008-07-11, taigi už 12 darbo dienu nepanaudotu atostogu: 31 kalendorine diena (jos atostogu trukme): 12 menesiu = 2,58 kalendoriniu dienu; 2,58 x 6,4 men. = 16,5; 16,5 x 0,7 = 11,6 d.d. Taigi jai nebuvo butinybes aiškintis tikraja darbdavio valia, kadangi ji buvo aiškiai išdestyta minetame Šaliu susitarime.

S. K. tvirtina, jog apeliacinio skundo teiginys, kad ji darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymejo vienos dirbtos dienos – Mindaugo karunavimo šventes – neatitinka tikroves, nes tai buvo 2008 m. liepos 7 d. (šventines dienos) perkelimas iš sekmadienio i pirmadieni. Ta diena (pirmadieni) ji dirbo ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tai nurode. Taciau vietoje jos nuo 2008 m. liepos 30 d. pradejusi dirbti kita buhaltere perraše darbo laiko apskaitos žiniarašti, o istaigos viršininkas po atostogu i darba sugrižo tik liepos menesio pabaigoje ir ji pasiraše. S. K. apie tai niekas nepraneše. Išteisintoji pažymi, jog teises aktai suteikia istaigos vadovui galimybe darbo grafika keisti pagal istaigos poreikius. Be to, jei ji butu žinojusi, kad už ta dirbta diena jai nebus sumoketa, ji butu arba nedribusi ta diena, arba dirbusi, bet nežymejusi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

S. K. atkreipia demesi, jog ikiteisminio tyrimo metu jos teises buvo apribotos, nes iki 2009 m. lapkricio 20 d. niekas jos nepraše paaiškinti jokiu aplinkybiu, neleido susipažinti su Valstybes kontroles darbuotojos atliktais paskaiciavimais, susipažinimui su Lietuvos teismo ekspertizes centro parengta specialisto išvada turejo tik keleta dienu. S. K. pažymi, jog ji nera teisininke, ikiteisminio tyrimo metu neturejo gynejo, per daug pasitikejo ikiteisminio tyrimo pareigunais. Mane, kad jie objektyviai atliks ikiteismini tyrima.

Išteisintoji pažymi, jog ši byla negalejo buti išspresta baudžiamuoju isakymu, nes bylos aplinkybes nebuvo pakankamai aiškios, taip pat nebuvo duomenu, kad kaltininkas atlygino ar pašalino padaryta žala. S. K. atkreipia demesi, jog nei prokurores pareiškime, nei teismo baudžiamajame isakyme nera nurodyta jokiu duomenu, kuriais grindžiamas kaltinimas, apsiribota tik dokumentu išvardijimu, nenurodant ju turinio.

Teismo posedyje prokuroras praše apeliacini skunda tenkinti.

Išteisintoji S. K. ir jos gyneja praše Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokurores apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokurores apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre visus byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, ir, remdamasis byloje esanciais duomenimis, padare pagrista išvada, jog S. K. nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patiketa ar jo žinioje buvusi svetima turta ar turtine teise. Baudžiamoji atsakomybe už turto pasisavinima galima tik esant tiesioginei tyciai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetima turta ar turtine teise neteisetai pavercia savu turtu, numato, kad del to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Šiuo konkreciu atveju išteisintoji S. K. dirbo (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos finansininke, todel, ryšium su užimamomis pareigomis, turejo galimybe ir apskaiciuoti, ir išsimoketi už darba priklausancius pinigus. Taigi del užimamu pareigu pastarajai buvo patiketas valstybei priklausantis turtas, t.y. pinigai, nes šio turto atžvilgiu ji turejo teisiškai apibrežtus igaliojimus.

Byla nagrinejant apylinkes teisme ir apeliacines instancijos teismo posedyje pasitvirtino kaltinimo dalis, kad S. K. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. gegužes 27 d. nutarimo Nr. 650 „Del darbuotojo ir valstybes tarnautojo darbo užmokescio apskaiciavimo tvarkos aprašo“ 3 p., 3.1. p., 5.1. p., 6 p., 6.1.-6.5. p., 7 p. ir 8 p. reikalavimais, todel netiksliai, t.y. 2816,19 Lt daugiau, apskaiciavo: darbo užmokesti už kasmetines atostogas, suteiktas jai nuo 2008-04-10 iki 2008-05-13 pagal (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos viršininko isakyma Nr. A-4; darbo užmokesti už 2008 m. liepos menesi dirbtas 8 darbo dienas, apskaiciavus užmokesti už 9 darbo dienas; išeitines išmokos suma, išmoketa jai su 2008 m. gegužes menesio darbo užmokesciu; pinigine kompensacija už 12 kalendoriniu dienu atostogu pagal (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos viršininko isakyma Nr. A-6.

Nežiurint i tai, tiek byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacines instancijos teismo posedyje nepasitvirtino, kad S. K., atlikdama minetus paskaiciavimus, butu turejusi tycia užvaldyti svetima, valstybei priklausanti, turta.

Išteisintoji S. K. nuosekliai aiškino, kad ji tikslo užvaldyti svetima turta neturejo, buvo isitikinusi, jog paskaiciavimus atlieka teisingai, vadovaudamasi istatymais, o (duomenys neskelbtini) priešgaisrines apsaugos tarnybos viršininko isakymus suprato taip, kaip jie buvo parašyti ir paskaiciavo, nepažeisdama isakymuose numatytu nurodymu.

Specialisto išvadoje Nr. 11-2457(09) (t. 1, b.l. 134-141) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos 2008-05-30 isakyme Nr. A-6 tiksliai nenurodyta, ar „12 dienu nepanaudotu atostogu“ tai kalendorines, ar darbo dienos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 165 str. 1 d. nustatyta, jog kasmetines atostogos – tai kalendorinemis dienomis skaiciuojamas laikotarpis darbuotojui pailseti. Taigi kompensacija turi buti skaiciuojama už 12 kalendoriniu dienu nepanaudotu atostogu, todel šiuo konkreciu atveju gavosi 463,07 Lt permoka.

Tam neprieštarauja (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos 2010 m. kovo 15 d. paaiškinimas Nr. 2-69, kad atleidimo diena S. K. priklause 12 darbo dienu nepanaudotu kasmetiniu atostogu už laikotarpi nuo 2008-01-01 iki 2008-07-11. (duomenys neskelbtini) priešgaisrines apsaugos tarnybos viršininko 2008 m. gegužes 30 d. isakyme Nr. A-6 padaryta spausdinimo klaida, t.y. parašyta „12 dienu nepanaudotu atostogu“, o turejo buti parašyta „12 darbo dienu nepanaudotu atostogu“ (t. 2, b.l. 4-5).

Taigi S. K., vykdydama priimta (duomenys neskelbtini) priešgaisrines tarnybos viršininko isakyma Nr. A-6, klaidos nepastebejo, todel pasielge neapdairiai. Taciau byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad pastaroji isakymo netikslumo su vadovu nesiaiškino tycia, siekdama išsimoketi sau didesne kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Del 1657,86 Lt išeitines išmokos S. K. specialiste konstatavo, jog šiuo konkreciu atveju S. K. vidutinis darbo dienos užmokestis buvo paskaiciuotas iš 2008 m. kovo – gegužes menesiu darbo užmokescio, nors pagal Darbuotojo ir valstybes tarnautojo vidutinio darbo užmokescio apskaiciavimo tvarkos aprašo reikalavimus turejo buti skaiciuojamas iš 2008 m. vasario – balandžio menesiu. Be to, apskaiciuojant vidutini darbo užmokesti, kaip darbo užmokescio suma, buvo itrauktos S. K. išmoketos skatinti skirtos vienkartines pinigines išmokos ir apskaiciuotos darbo užmokescio sumos už kasmetines atostogas, nors vienkartines pinigines išmokos turejo buti iskaiciuojamos tokia pat tvarka, kaip ir metines premijos, o apskaiciuotos darbo užmokescio sumos už kasmetines atostogas i vidutini darbo užmokescio skaiciavima iš viso neturejo buti iskaitomos.

Del darbo užmokescio už kasmetines atostogas, suteiktas S. K. nuo 2008-04-01 iki 2008-05-13 pagal 2008-03-31 isakyma Nr. A-4, specialiste konstatavo, jog netiksliai buvo apskaiciuotas 2008 m. vasario menesio priedas prie tarnybinio atlyginimo. Be to, apskaiciuojant vidutini darbo užmokesti, kaip darbo užmokescio suma, buvo itrauktos S. K. išmoketos skatinti skirtos vienkartines pinigines išmokos, kurios turejo buti iskaiciuojamos kaip metines pajamos, be to S. K. pagal 2008-03-31 isakyma Nr. A-4 buvo suteiktos 22 d.d. kasmetiniu atostogu, o darbo užmokestis apskaiciuotas už 23 d.d. Todel S. K. buvo paskaiciuota 400,33 Lt daugiau.

Išteisintoji S. K. tvirtino, jog buvo tvirtai isitikinusi, kad skaiciuoja teisingai, ir iki buvo atlikta ekspertize net nepagalvojo, jog paskaiciavimus atliko netiksliai ar ne taip mokejo išmokas. Todel, jei skaiciavimai pripažistami neteisingais ir jai buvo išmoketa daugiau nei priklause, ji visada yra pasiryžusi pinigus gražinti.

Specialisto išvada byloje pateikusi eksperte Audrona Spieciute apeliacines instancijos teismo posedyje paaiškino, jog visus S. K. paskaiciavimus ji vertina kaip klaida, nes pastaroji, atlikdama paskaiciavimus, vadovavosi tokiais metodais, kaip kažkada seniai buvo nurodyta daryti, buvo duoti net skaiciavimo pavyzdžiai. Taigi, nesivadovaudama naujais reikalavimais, elementariausiai suklydo.

Tam neprieštarauja ir tas faktas, jog išmokas nevienodai skaiciavo net auditoriai ir ekspertai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Valstybes Kontroles 2009-05-14 rašto Nr. S-(34-1.10.1.)-981 „Del finansinio audito metu nustatytu klaidu, pažeidimu bei neatitikimu“, finansini audita atlike Valstybes kontroles pareigunai konstatavo, jog S. K. buvo per daug išmoketa 3313,95 Lt, tuo tarpu specialisto išvadoje konstatuojama, jog permoka sudaro 2819,19 Lt. Esant tokiems skirtingiems paskaiciavimams, naturalu, kad ir S. K. galejo suklysti ir suklydo.

Del darbo užmokescio paskaiciavimo už darba 2008 m. liepos 1 d. – 11 d. specialiste nustate, kad darbo užmokestis paskaiciuotas už 9 darbo dienas, o faktiškai turi buti paskaiciuotas už 8, nes taip nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Todel apskaityta 294,93 Lt daugiau.

Prokurore apeliaciniame skunde nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 1 d., kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laikas nustatomas pagal darbovietes darbo tvarkos taisykles, todel S. K. negalejo pati savo darbo laiko reguliuoti. Taciau, kaip matyti iš bylos duomenu, (duomenys neskelbtini) priešgaisrines apsaugos tarnyba dirba švenciu ir išeiginemis dienomis. Darbo laikas apskaitomas vadovaujantis darbo laiko apskaitos žiniarašciais. Išteisintoji S. K. paaiškino, jog, išeidama iš darbo ji skubejo užbaigti visus darbus, todel dirbo ir šventine – Mindaugo karunavimo diena. Apie tai ji pažymejo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir, žinodama, jog faktiškai dirbo 9, o ne 8 darbo dienas, darbo užmokesti paskaiciavo už faktiškai dirbtas dienas. Pastarosios tvirtinima, jog veliau, jai jau išejus iš darbo, darbo laiko apskaitos žiniaraštis buvo perrašytas, paneigianciu duomenu byloje nera.

Taigi, vertinant visus šiuos faktinius duomenis, kolegija pritaria apylinkes teismo išvadai, jog nenustatyta, kad S. K., atlikdama paskaiciavimus, suprato, jog neteisetai savinasi svetimus, valstybei priklausancius pinigus, numate, kad del to valstybe šio turto neteks, ir tokiu pasekmiu norejo. Tam neprieštarauja ir ta apeliacines instancijos teismui ekspertes nurodyta aplinkybe, jog išteisintoji, skaiciuodama savo darbo užmokesti kiekviena menesi, itrauke ne visas sumas, buvo irašiusi mažiau, kai kuriu premiju iš viso nebuvo itraukusi, nors pagal isakyma jos buvo išmoketos ir turejo buti itrauktos, todel jos darbo užmokescio vidurkis butu buves dar didesnis. Be to tyrima atlikusi eksperte paaiškino, jog jai patikrinti buvo pateikti tik vienam asmeniui, t.y. S. K., skirti paskaiciavimai, todel ji negali paneigti tos aplinkybes, jog S. K. galejo buti suklydusi ir skaiciuojant išmokas kitiems tarnybos darbuotojams.

Nors konstitucine nuostata tvirtina, jog istatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybes, taciau kiekvienu konkreciu atveju, analizuojant ivykio aplinkybes, reikia visapusiškai ivertinti, kokia atsakomybe iškyla tam asmeniui, kuris, vadovaudamasis ne tuo istatymu, atlieka konkretu veiksma, nes jis turi suvokti savo veiksmu pavojinguma ir numatyti del to kilsianciu padariniu atsiradima.

Nagrinejamu atveju akivaizdu, jog S. K. buvo išmoketa per daug pinigu ir ji pati netiksliai šias išmokas paskaiciavo. Taigi tarp jos ir darbdavio susikloste civiliniai teisiniai santykiai, kurie, esant reikalui, gali buti išspresti civilinio proceso tvarka. Kolegijos nuomone, S. K. inkriminuoti veiksmai, atliekant paskaiciavimus, gali buti vertinami kaip kvalifikacijos trukumas, bet ne kaip veiksmai, perženge baudžiamosios atsakomybes riba.

Nors apeliante tvirtina, jog S. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kalta del jai inkriminuotu veiksmu ir tik veliau nebesutiko su jai pareikštais kaltinimais, taciau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, išteisintoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme vienodai aiškino faktines aplinkybes. Kaip jau mineta, ji pripažino, jog suklydo taikydama išmoku paskaiciavimo buda, taciau neturejo tikslo pasisavinti svetima turta ir buvo isitikinusi, kad visus paskaiciavimus atliko teisingai.

Esant šioms aplinkybems, kolegija daro išvada, kad apylinkes teismas S. K. išteisino pagristai, nes ji nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Naikinti teiseta ir pagrista apylinkes teismo nuosprendyje del Zarasu rajono apylinkes prokuraturos apeliaciniame skunde išdestytu argumentu nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

Zarasu rajono apylinkes prokuraturos prokurores apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke Regina PocieneTeisejai Stasys LemežisVladislavas Lencikas