- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- B2-2664-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-947-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Kreditorius
- J. K.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, dalyvaujant B UAB „Talka 1“ administratoriui A. S., pareiškėjos (kreditorės) VSDFV Alytaus skyriaus atstovėms V. J., N. Č., pareiškėjos (kreditorės) VMI atstovei N. L., kreditoriui J. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų administratoriaus A. S., VMI, VSDFV Alytaus skyriaus skundus dėl B UAB „Talka 1“ 2014 10 02 kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“ pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundų ir atsiliepimų į skundus esmė.
B UAB „Talka 1“ administratoriaus skundo ir atsiliepimo į kitų pareiškėjų skundus esmė.
B UAB „Talka 1“ administratorius A. S. 2014 10 13 skundu (civ. byla Nr. B2-2637-343/2014, b.l. 3) prašė pripažinti negaliojančiu B UAB „Talka 1“ 2014 10 02 kreditorių susirinkimo nutarimą 1 - uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“. Nurodo, jog susirinkime dalyvavo 92,61 procentas visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Už taikos sutarties sudarymą balsdavo 83,55 procentai patvirtintų kreditorių reikalavimų. Jis nurodė, jog jo nuomone, skundžiamas nutarimas pažeidžia antros eilės kreditorių teises, sprendimas priimtas tarpusavyje su įmone susijusių kreditorių balsų dauguma, todėl prašė jį panaikinti.
Atsiliepimas
Tačiau atsiliepime į VMI ir VSDFV Alytaus skyrius skundus dėl B UAB „Talka 1“ 2014 10 02 kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“ pripažinimo negaliojančiu 2014 11 12 administratorius nurodė, jog su skundais nesutinka, prašo juos atmesti (b.l. 30-31). Šiame atsiliepime administratorius nurodo, jog susirinkimas buvo sušauktas, pravestas ir priimti sprendimai laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos. Bankroto procedūra pradedama, kai įmonė tampa nemoki, todėl kreditorių lūkesčiai tokiu atveju atgauti visas lėšas tampa nepagrįstais. Atgaunamų lėšų dalis priklauso nuo įmonėje išlikusio turto ir lėšų, gautų užginčijus neteisėtus sandorius. Šiuo atveju ginčijamų sandorių nėra. Įmonės turtą sudaro sugedęs automobilis. Didžiausi debitoriai yra bankrutuojančios įmonės. Nebankrutuojanti UAB „Dirbkime kartu“ skolinga 1216455,55 Lt. Ši skola susidarė panaikinus tarpusavio įskaitymus. Siūlomas taikos sutarties variantas sudaro sąlygas kreditoriams patenkinti dalį savo kreditorinio reikalavimo. Tai atitinka protingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administratorius nurodė, jog atsisako savo skundo. Vadovaujantis ĮBĮ normomis mažuma turi paklusti daugumai. Net ir keli procentai yra geriau, negu nieko.
VMI skundo esmė.
Šalies argumentai
Skunde VMI (civ. byla Nr. B2-2668-343/2014, b.l. 3-4) prašo pripažinti negaliojančiu B UAB „Talka 1“ 2014 10 02 kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“.
Nurodo, jog pagal patvirtintą taikos sutarties projektą: Pirmos eilės kreditoriams (darbuotojams) BUAB „Talka1“ papildomai šalia gautų lėšų iš garantinio fondo sumoka 2 procentų dydžio sumą, nuo galutinai Kauno apygardos teismo pirmu mokėjimo etapu patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžio per 12 mėnesių nuo Taikos sutarties patvirtinimo Kauno apygardos teisme. Tokiu būdu pirmos eilės kreditoriai daro 98 procentų dydžio nuolaidą BUAB „Talka1“ ir atsisako sekančiais etapais patvirtintų mokėjimų; Antros eilės kreditoriams BUAB „Talka1“ sumoka 3 procentų sumą nuo galutinai Kauno apygardos teisme pirmu mokėjimo etapu patvirtintų kreditorinių reikalavimų per 18 mėnesių nuo Taikos sutarties patvirtinimo Kauno apygardos teisme. Tokiu būdu antros eilės kreditoriai daro 97 procentų dydžio nuolaidą BUAB „Talka1“ savo turimų pirmame etape kreditorinių reikalavimų ir atsisako sekančiais etapais nustatytų mokėjimų; Kitiems kreditoriams BUAB „Talka1“ sumoka 1 procento sumą nuo galutinai Kauno apygardos teisme pirmu mokėjimo etapu patvirtintų kreditorinių reikalavimų per 28 mėnesių nuo Taikos sutarties patvirtinimo Kauno apygardos teisme. Taip trečios eilės kreditoriai daro įmonei 99 procentų dydžio nuolaidą ir atsisako sekančių etapų mokėjimų. VMI nuomone, šis nutarimas yra neteisėtas, pažeidžia kreditorių teises ir interesus. Sprendžiant dėl pateiktos tvirtinti Taikos sutarties atitikties viešajam interesui, atsižvelgtina į tai, kad CK 1.5 str. 1d. nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami savo pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, sąžiningumo, reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo tuo atveju, kai sudaryta Taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas. Skundžiama Taikos sutartimi ginčas sprendžiamas vienpusių nuolaidų būdu, BUAB „Talka1“ nenaudai ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, pažeidžia kreditorių teises ir interesus. Buvęs įmonės direktorius turi virš 50 procentų kreditorių reikalavimų sumos. Siūlomą Taikos sutarties projektą pateikė buvęs įmonės akcininkas. Todėl daro išvadą, kad minėti asmenys turi suinteresuotumą bankroto bylos eiga. Toks sprendimas prieštarauja jų pačių kaip kreditorių interesams gauti bent dalinį savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą, tačiau visiškai atitinka buvusio akcininko ir buvusio direktoriaus interesus. Kreditorių daromos nuolaidos įmonei 97-99 procentai yra neproporcingai didelės, pažeidžiančios kreditorių interesus. Priimtu nutarimu yra paneigiama kreditorių teisė atgauti lėšas. Kreditorių susirinkime nutarta pasirašyti taikos sutartį, tačiau protokole Nr. 2 Taikos sutarties tekstas ar pagrindinės jos nuostatos neįrašytos, todėl neaišku ar pritarta būtent tam Taikos sutarties projektui, kutris buvo pateiktas kreditoriams prieš susirinkimą. Todėl siekiant išvengti kreditorių susirinkimo nutarimo interpretacijų, kreditorių susirinkimo protokole turėjo būti išdėstytos esminės Taikos sutarties sąlygos arba siūloma pasirašyti taikos sutartis turėjo būti pridėta prie protokolo kaip jo priedas. Išlieka neaišku kokiomis sąlygomis sudaroma taikos sutartis ir koks Taikos sutarties variantas bus pateiktas teismui tvirtinti, taip sudarant galimybę Taikos sutarties tekstą keisti. Taikos sutartyje nėra nurodytas Taikos sutarties sudarymo motyvas bei ekonominis pagrindimas. Balsuojant už skundžiamą nutarimą buvo pažeistos CK 1.137 str. nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu VMI atstovė papildomai nurodė, jog teismas turėtų atkreipti dėmesį, kad S. P., turintis 58,31 procentą balsų yra buvęs Talkos vadovas.
VSDFV Alytaus skyriaus skundo esmė.
Šalies argumentai
Skunde VSDFV Alytaus skyrius (b.l. 3-6) prašo pripažinti negaliojančiu B UAB „Talka 1“ 2014 10 02 kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“.
Skunde nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, pažeidžia kreditorių teises, viešąjį interesą, prieštarauja įstatymams. Taikos sutarties projektą pateikė kreditorius J. K., motyvuodamas tuo, jog BUAB „Talka1“ neturi jokio galimo realizuoti turto, išskyrus sugedusį automobilį, kurio rinkos vertė ne daugiau kaip 4 000 Lt, kurių neužtektų net pirmos eilės kreditorių reikalavimams patenkinti. Taikos sutarties projektas neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų kadangi: 1) projekte nenurodyti įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) įsipareigojimai patenkinti kreditorių reikalavimus iš su darbo santykiais susijusių ar kitaip teisėtai gaunamų pajamų; 2) Nenurodyti kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai; 3) Neaptarta įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą; pažeidžia įstatymų saugomus interesus, todėl negali būti tvirtinama. Prieš sutarties sudarymą balsavo institucijos, ginančios viešąjį interesą. Taikos sutarties sudarymui pritarė vien pirmos eilės ir su bankrutuojančia įmonę susiję kreditoriai. Susidarė situacija, kai vienos kreditorių grupės interesų patenkinimas prieštarauja kitos kreditorių grupės teisėtiems interesams ir kyla grėsmė, jog, vykdant Taikos sutartį, bus pažeisti bendrieji teisės principai: teisingumas, sąžiningumas, lygiateisiškumas, kreditorių teisėtų lūkesčių, viešasis interesas, apimantis pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema. Balsuodami už tokį taikos sutarties projektą kreditoriai elgėsi neteisėtai, neprotingai ir nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai ginčijamas nutarimas vertintinas kaip nesąžiningas ir atspindintis buvusių akcininkų ir buvusių direktorių interesus išvengti prievolės atlyginti galimai padarytą žalą įmonei ir jos kreditoriams, pažeidžiantis CK 1.5 str. įtvirtintus bendruosius teisės principus. Įvertinus pagal siūlomos Taikos sutarties nuostatas gautinas pinigų sumas, kreditorių reikalavimai iš esmės liktų visiškai nepatenkinti. Tai, kad įmonė neturi pakankami lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti, negali būti pagrindas išvengti atsakomybės buvusiems šios įmonės savininkams ir direktoriams, sudarant bankrutuojančios įmonės kreditorių teises pažeidžiančią Taikos sutartį. Taikos sutarties sudarymas bankroto procese susijęs su tam tikromis kreditorių savanoriškai daromomis nuolaidomis bankrutuojančiai įmonei, o ne vykdant kreditorių balsų dauguma priimtus nutarimus. Nurodo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir kiti socialinį draudimą reglamentuojantys aktai nenumato galimybės teritoriniams skyriams daryti nuolaidas ir mažinti privalomų sumokėti ir laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių dydį ar atsisakyti dalies kreditorinių reikalavimų, nes tokie veiksmai prieštarautų viešajam interesui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovės papildomai nurodė, jog Siūloma tvirtinti taikos sutartis iš esmės yra ne Taikos sutartis, ją pasiūlė trečios eilės kreditorius, tai būtų priemonė išvengti bankroto procedūrų, siūloma atgauti 4 776 Lt per 18 mėnesių. Darbo užmokestis įmonėje buvo labai mažas, įmonei susidūrus su sunkumais, atlyginimai buvo padidinti, gauti pinigai iš Garantinio fondo; Valstybinio socialinio draudimo Įstatymo 29 str., 2 d. 6 p. neleidžia sudaryti taikos sutarties.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. K. atsiliepime į skundus nurodo, kad su skundais nesutinka, prašo juos atmesti (b.l. 21-25).
Dėl administratoriaus skundo nurodo, kad yra nepagrįstas skundo argumentas, jog yra pažeidžiamos tik antros eilės kreditorių teisės, nes iš taikos sutarties matyti, jog antros eilės kreditoriai gauna daugiausia. Nors administratorius nurodo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas su įmone susijusių kreditorių balsų dauguma, tačiau to nedraudžia jokia ĮBĮ norma. Atkreipia dėmesį, jog bendrovės darbuotojai negali būti nesusiję su įmone, todėl ši aplinkybė yra neišvengiama.
Dėl VMI skundo argumentų nurodo, kad skunde VMI nenurodo, kas taikos sutartyje yra neteisėta, nors tvirtina, kad sutartis yra neteisėta. Skunde taip pat nepateikė nei vieno Taikos sutarties protingumo, nesąžiningumo ar interesų pažeidimo įrodymo, todėl CPK 176str., 178 str. pagrindais skundas atmestinas. Taikos sutartimi siūloma bent iš dalies padengti kreditorių reikalavimus, kas kreditoriams yra naudingiau negu negauti nieko. Todėl būtent VMI, skųsdama šį nutarimą, elgiasi neprotingai, nes siekia savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo didesniu laipsniu. Galioja sąžiningumo prezumpcija. Nesąžiningumui įrodyti nepateiktas nei vienas įrodymas. Skunde nurodoma, kad buvęs bendrovės vadovas turi virš 50 procentų kreditorinių reikalavimų, kas VMI manymu, pažeidžia kitų kreditorių teises. Jis prašė perleisti VMI kreditorinį reikalavimą, tačiau jam buvo atsakyta, jog to neketinama padaryti. Tai rodo, kad, teikdama skundą, VMI piktnaudžiauja teisėmis pagal CPK 95 str. Pagal ĮBĮ VMI gali ginti tik savo interesus. VMI galėjo dalyvauti kreditorių susirinkime ir pasiūlyti geresnes taikos sutarties sąlygas, tačiau to nepadarė. VMI nuomone, balsavę už Taikos sutarties sudarymą kreditoriai elgėsi neprotingai, tačiau J. K. mano kitaip, kadangi Taikos sutarties pagrindu kreditoriai gaus bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą. VMI klaidina teismą aplinkybe, jog kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui turi reikšmę aplinkybė, kad antros eilės kreditoriai balsavo „prieš“, nes ĮBĮ 24 str. dėl antros eilės kreditorių nenumato jokių išimčių, t.y. visų kreditorių balsai yra lygiateisiai. VMI provokuoja teismą pažeisti Konstitucijos 109 str. 3 d., nurodančią, jog „Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“, o ne vadovaujasi Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimis. Kadangi VMI nepareiškė nei noro perleisti kreditorinį reikalavimą, nei nurodė sąlygas, kuriomis tas reikalavimas būtų perleidžiamas, daro išvadą, jog šis kreditorius nesiekia savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo pagal ĮBĮ 35 str. tvarką, o piktnaudžiauja teise, todėl CPK 95 str. 2 d. pagrindu prašo skirti 20 000 Lt baudą, pusę šios sumos skiriant J. K..
Dėl VSDFV skundo nurodo, kad neįvertinta aplinkybė, jog bankroto byloje nebelieka darbuotojų, nes jie tampa kreditoriais. Todėl taikos sutarties sudarytojas kaip būsimas įmonės savininkas, įsipareigoja Taikos sutartimi numatytais terminais sumokėti kreditoriams Taikos sutartimi numatytas sumas. Pareiškėja, nurodydama, jog Taikos sutarties projektas neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų kadangi projekte nenurodyti įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) įsipareigojimai patenkinti kreditorių reikalavimus iš su darbo santykiais susijusių ar kitaip teisėtai gaunamų pajamų; nenurodyti kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai; neaptarta įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą; skundžia aplinkybes, kurių realybėje nėra, nes BUAB ‚Talka1“ nėra šiuo metu įdarbintų asmenų. Pareiškėja klaidina teismą aplinkybe, kad Taikos sutartyje nėra numatyta savininko atsakomybė, nes projekto 5 dalyje buvo nurodyta, jog „Už taikos sutarties nevykdymą, įmonė atsako LR įstatymais nustatyta tvarka“. Pareiškėja jokių pasiūlymų dėl Taikos sutarties neteikė, o tik balsavo „prieš“. Todėl ji nesilaikė ĮBĮ 21 str. suteiktų teisių ir negali skųsti kreditorių susirinkimo nutarimo tuo pagrindu, kad savo pasiūlymų kreditorių susirinkimui net neteikė. Nesutinka, kad antros eilės kreditoriai gina viešąjį interesą, nes nenurodo jokių būdų kaip patenkinti kreditorinius reikalavimus didesne apimtimi, kaip ir nenurodo, kuo bus pažeisti interesai gauti tris procentus nuo turimo kreditorinio reikalavimo pagal Taikos sutartį, o tie interesai nebūtų pažeisti visiškai nieko negavus. Kreditoriams naudingą Taikos sutartį skundžia tik dėl to, kad ji gali būti pagrindas išvengti atsakomybės buvusiems šios įmonės savininkams ir direktoriams. Taip pareiškėja piktnaudžiauja ĮBĮ 24 str. 5 d. kreditoriui numatyta teise skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi nesąžiningai naudojasi šia teise, vietoje ĮBĮ 21 str. 2 d. numatytų teisių, t.t. ir teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius, todėl prašo teismą skirti CPK 95 str. 2d. pagrindu 20 000 Lt baudą, pusę šios sumos skiriant J. K.. Teismas klaidinamas ir nuostata, kad kreditoriai turi savanoriškai daryti nuolaidas, nes ĮBĮ 24 str. 1 d. imperatyviai nustato, jog nutarimas yra priimtas, kai už jį balsavo daugiau kaip pusė visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, o ĮBĮ 24 str. 4 d. nustato, jog „Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams“. ĮBĮ 1 str. 3 d. nustato, jog kitos teisės normos taikomos tiek kiek jos neprieštarauja ĮBĮ normoms. Būtent ĮBĮ 29 str. 1 d.1 p. numatyta, jog „Taikos sutartyje turi būti nurodoma:1) įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai“. Todėl ĮBĮ 1 str. 3 d. pagrindu privalo būti vadovaujamasi ĮBĮ 29 str. 1 d. 1 p. reglamentacija, o ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ar kitų teisės aktų normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. K. papildomai nurodė, kad jis yra UAB „Dirbkime kartu“ savininkas, kad ši įmonė BUAB „Talka1“ skolinga 1 200 000 Lt, kad viešasis interesas laimės, jeigu liks įmonė.
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Kauno apygardos teismas 2014 01 21 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Talka1“, administratoriumi paskyrė A. S.. 2014 10 02 įvyko B UAB „Talka1“ kreditorių susirinkimas (b.l. 8), kuris darbotvarkės 2 – uoju klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“ nutarė: „Balsų dauguma nutarta pagal pateiktą pasiūlymą taikos sutarties sudarymui pritarti“. Į bylą yra pateiktas J. K. 2014 09 03 prašymas dėl taikos sutarties pasirašymo ir sutarties projektas (b.l. 10-11). Pateiktas tokio turinio taikos sutarties projektas:
Pirmos eilės kreditoriams (darbuotojams) UAB „Talka1“ papildomai šalia gautų lėšų iš garantinio fondo sumoka 2 procentų dydžio sumą, nuo galutinai Kauno apygardos teismo pirmu mokėjimo etapu patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžio per 12 mėnesių nuo Taikos sutarties patvirtinimo Kauno apygardos teisme. Tokiu būdu pirmos eilės kreditoriai daro 98 procentų dydžio nuolaidą UAB „Talka1“ ir atsisako sekančiais etapais patvirtintų mokėjimų; Antros eilės kreditoriams UAB „Talka1“ sumoka 3 procentų sumą nuo galutinai Kauno apygardos teisme pirmu mokėjimo etapu patvirtintų kreditorinių reikalavimų per 18 mėnesių nuo Taikos sutarties patvirtinimo Kauno apygardos teisme. Taip antros eilės kreditoriai daro 97 procentų dydžio nuolaidą UAB „Talka1“ savo turimų pirmame etape kreditorinių reikalavimų ir atsisako sekančiais etapais nustatytų mokėjimų; Kitiems kreditoriams UAB „Talka1“ sumoka 1 procento sumą nuo galutinai Kauno apygardos teisme pirmu mokėjimo etapu patvirtintų kreditorinių reikalavimų per 28 mėnesius nuo Taikos sutarties patvirtini teisme. Taip trečios eilės kreditoriai daro įmonei 99 procentų nuolaidą ir atsisako sekančių etapų mokėjimų.Galutinai patvirtintais reikalavimais laikomi kreditoriniai reikalavimai, kuriuos patvirtina Kauno apygardos teismas.Už taikos sutarties nevykdymą įmonė atsako LR įstatymais nustatyta tvarka.Taikos sutartį ĮBĮ 28str. 3d. pagrindu pasirašo BUAB „Talka1“ administratorius, gavęs bendrovės savininko sutikimą ir BUAB“Talka1“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos kreditorių palaikymą.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo procesinis sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis dėl administratoriaus skundo nutrauktina, VMI ir VSDFV Alytaus skyrius skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl administratoriaus skundo.
Teismo posėdžio metu administratorius nurodė, jog savo skundo dėl B UAB „Talka1“ kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 2 – uoju klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“ panaikinimo atsisako. Pareiškėjas turi tokią teisę. Tai numatyta CPK 140 str. 1 d. Teismas priima skundo atsisakymą, todėl bylą nutraukia CPK 293 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui išaiškintina, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl VMI ir VSDFV Alytaus skyrius skundų.
Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai B UAB „Talka1“ kreditoriai nutarė pritarti Taikos sutarties sudarymui, ar VMI ir VSDFV Alytaus skyrius, teikdami skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl Taikos sutarties sudarymo, nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Įmonių bankroto įstatymo 2str. 11 d. apibrėžia Taikos sutartį. ĮBĮ prasme Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 1 d. dalis nustato, jog pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai. Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju Taikos sutartį sudaryti pasiūlė B UAB „Talka1“ kreditorius. Jis tokią teisę turi. ĮBĮ 28 str. 2d. nustato, jog Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą. ĮBĮ 29 str. 2d. nustato, jog Taikos sutartį tvirtina teismas, o 3d. nustato, jog teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus.
Nagrinėjamu atveju kreditoriai skundžia 2014 10 02 B UAB „Talka1“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo „Balsų dauguma nutarta pagal pateiktą pasiūlymą taikos sutarties sudarymui pritarti“. Skundžiamas nutarimas yra nekonkretus ir neaiškus, nes nenurodyta, kieno ir kokiam pasiūlymui, pagal kokį Taikos sutarties projektą pritarta Taikos sutarties sudarymui. Koks taikos sutarties projektas, galima spręsti tik iš papildomos teismui pateiktos medžiagos. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas jokių teisinių pasekmių nesukuria. Teisines pasekmes galėtų sukurti tik teismui tvirtinti pateikta kreditorių pasirašyta konkreti Taikos sutartis. Tam, kad sudaryti Taikos sutartį yra reikalingas ne kreditorių susirinkimo nutarimas, o turi būti teismui pateikiama konkreti Taikos sutartis, kurią būtų pasirašę kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą. O teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turėtų įvertinti, ar joje numatyti veiksmai neprieštarauja įstatymams, ar nepažeidžia įstatymų saugomų interesų.
Pareiškėjos, nesutikdamos su skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu, analizuoja ir pasisako dėl konkrečių su kreditoriaus J. K. prašymu pateikto Taikos sutarties projekto punktų. Atkreipiamas pareiškėjų dėmesys, jog tokios redakcijos Taikos sutartis nėra sudaryta, nes ji nėra pasirašyta taip, kaip reglamentuoja ĮBĮ 28 str. 3d., todėl teismas sprendžia, kad dėl jos turinio nepasisakytina, kadangi tokia Taikos sutartis nėra sudaryta.
Taip pat pareiškėjos skunduose nurodo, jog skundžiamą nutarimą priėmė, t.y. Taikos sutarties sudarymui pritarė vien pirmos eilės ir su bankrutuojančia įmone susiję kreditoriai ir susidarė situacija, kai vienos kreditorių grupės interesų patenkinimas prieštarauja kitos kreditorių grupės teisėtiems interesams ir kyla grėsmė, jog, vykdant Taikos sutartį, bus pažeisti bendrieji teisės principai: teisingumas, sąžiningumas, lygiateisiškumas, kreditorių teisėtų lūkesčių, viešasis interesas, apimantis pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema; kad, balsuodami už tokį Taikos sutarties projektą, kreditoriai elgėsi neteisėtai, neprotingai ir nesąžiningai. Atsikertant į šiuos argumentus, teismas nurodo, jog kaip konstatuota anksčiau, skundžiamu nutarimu tik pritarta Taikos sutarties sudarymui, kas jokių teisinių pasekmių nesukuria. Tik teismui pateikus konkrečią, ĮBĮ nustatyta tvarka pasirašytą Taikos sutartį, teismas galės ją įvertinti, išanalizuoti ir pasisakyti dėl skunduose keliamų nurodytų argumentų.
Teismas taip pat pažymi, jog ginčijamą nutarimą vertina kaip buvusių akcininkų ir buvusių direktorių siekį išvengti prievolės atlyginti galimai padarytą žalą įmonei ir jos kreditoriams.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas nesukuria teisinių pasekmių kreditoriams, todėl nepažeidžia ir negali pažeisti jų teisių ir teisėtų interesų, įstatymų nuostatų; sprendžia, kad skundai atmestini.
Dėl baudų CPK 95 str. pagrindu skyrimo.
J. K. prašo skirti po 20 000 Lt baudas CPK 95 str. pagrindu VMI ir VSDFV Alytaus skyriui. Jis nurodo, kad kadangi VMI nepareiškė nei noro perleisti kreditorinį reikalavimą, nei nurodė sąlygas, kuriomis tas reikalavimas būtų perleidžiamas, daro išvadą, jog šis kreditorius nesiekia savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo pagal ĮBĮ 35 str. tvarką, o piktnaudžiauja teise, todėl CPK 95 str. 2 d. pagrindu prašo skirti 20 000 Lt baudą, pusę šios sumos skiriant J. K.. VSDFV Alytaus skyrius kreditoriams naudingą Taikos sutartį skundžia tik dėl to, kad ji gali būti pagrindas išvengti atsakomybės buvusiems šios įmonės savininkams ir direktoriams. Taip pareiškėja piktnaudžiauja ĮBĮ 24 str. 5 d. kreditoriui numatyta teise skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi nesąžiningai naudojasi šia teise, vietoje ĮBĮ 21 str. 2 d. numatytų teisių, tame tarpe ir teise ginčyti įmonės sudarytus sandorius, todėl prašo teismą skirti CPK 95 str. 2d. pagrindu 20 000 Lt baudą, pusę šios sumos skiriant J. K..
Prašymai atmestini.
Teismo nuobaudos, tarpe jų – bauda, skiriamos teismo nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims bei kitiems asmenims CPK numatytais atvejais (CPK 103 str. 2, 3 d., 106 str.).
CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir ne pagal civilinio proceso tikslus. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.), o baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva.
Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Tirdamas, ar šioje byloje kreditorių VMI ir VSDFV Alytaus skyriaus veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, teismas įvertino tokias aplinkybės, kaip tai, jog šie kreditoriai nesąžiningai nepareiškė skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. J. K. VMI kaltina tuo, kad VMI nepareiškė nei noro perleisti kreditorinį reikalavimą, nei nurodė sąlygas, kuriomis tas reikalavimas būtų perleidžiamas, todėl padarė išvadą, jog šis kreditorius nesiekia savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo pagal ĮBĮ 35 str. tvarką, o piktnaudžiauja teise. Teismas su tokiomis išvadomis nesutinka ir štai dėl ko: pirma, dėl didžiosios VMI kreditorinio reikalavimo dalies vyksta teisminis ginčas, todėl šio kreditoriaus galutinė kreditorinio reikalavimo suma nėra žinoma. Antra, VMI atstovauja valstybę, jos veiklą – teises ir pareigas reglamentuoja įstatymai, ji negali elgtis taip, kaip sumąsčiusi. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kreditorinio reikalavimą ji gali perleisti tik įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, įvertinęs nurodytą, teismas daro išvadą, jog VMI procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja.
Prašydamas skirti baudą VSDFV Alytaus skyriui J. K. nurodo, jog VSDFV Alytaus skyrius skųsdamas kreditoriams naudingą Taikos sutartį, ją skundžia tik dėl to, kad ji gali būti pagrindas išvengti atsakomybės buvusiems šios įmonės savininkams ir direktoriams, piktnaudžiauja ĮBĮ 24 str. 5 d. kreditoriui numatyta teise skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi nesąžiningai naudojasi šia teise, nes tai daro vietoje ĮBĮ 21 str. 2 d. numatytų teisių, tame tarpe ir teisės ginčyti įmonės sudarytus sandorius. Su šiais argumentais teismas nesutinka ir štai dėl ko: pirma, VSDFV Alytaus skyriaus veiklą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir šis kreditorius turi juo vadovautis ir negali elgtis taip, kaip užsimanys koks nors skyriaus darbuotojas, t.y. veikla yra griežtai reglamentuota. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, skyriui nesuteikta teisė atsisakyti kreditorinio reikalavimo. Antra, sprendimas skųsti taikos sutartį siekiant eliminuoti galimybę įmonės vadovams ir savininkams materialiai atsakyti prieš kreditorius negali būti laikomas veiksmu, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Įmonei nesumokėjus įsiskolinimo, reikalavimai gali būti nukreipti į įmonės savininkų ar vadovų turtą.
Taigi, teismas, įvertinęs J. K. argumentus, sprendžia, kad jis neįrodė, jog VMI ar VSDFV Alytaus skyrius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atmeta prašymą skirti baudas. Tuo pačiu teismas atkreipia paties J. K. dėmesį, jog teismo vertinimu, būtent jis, teikdamas nepagrįstus prašymus, piktnaudžiauja procesinėmis tiesėmis, tačiau atsižvelgęs į tai, kad tai yra pirmas atvejis, sprendžia, jog jam bauda neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290-291 str.,str., 293 str. 1d. 4p., Įmonių bankroto įstatymo 24 str., teismas
nutaria:
Civilinę bylą pagal B UAB „Talka1“ administratoriaus A. S. skundą dėl B UAB „Talka1“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“ nutraukti.
VMI ir VSDFV Alytaus skyriaus skundus, kuriais prašoma panaikinti 2014 10 02 B UAB „Talka1“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“, atmesti.
J. K. prašymą skirti po 20 000 Lt baudas pareiškėjoms VMI ir VSDFV Alytaus skyriui atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.