- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- A2.11.-58-213/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pažeidėjas
- V. G.
- Nukentėjusysis
- N. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų, teistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d, 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. 2016 m. gruodžio 29 d., apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,23 promilių girtumas), nevykdė policijos pareigūno einančio jiems pavestas pareigas, reikalavimų, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, priešinosi aktyviais veiksmais sulaikant.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareikštu kaltinimu nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2016-12-29, 23 val. 55 min. buvo bute esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo su savo broliu, R. G., pas S. A., kuris gyvena kartu su N. D.. Tą vakarą buvo išgėrinėjama. Vėliau jis pradėjo bartis su S. A.. Nurodė, kad raginimo išeiti iš buto, kuriame gėrė, nebuvo, Netrukus jo draugė S. N. jį parsivedė namo, o jo brolis liko pas kaimynus. Grįžęs į namus, jis nusprendė išeiti pasitikti savo brolio, o išėjęs į namo kiemą, pamatė, kad kieme stovi policijos automobilis, o jo brolis – surakintas policijos pareigūnų. Tada jis priėjo prie policijos pareigūnų ir paklausė, kodėl yra sulaikytas jo brolis, gal ir pakeltu tonu kalbėjo, bet jam į klausimą nieks neatsakė. Po to policijos pareigūnas su gumine lazda smogė jam per sprandą ir jį taip pat sulaikė. Vežant jį į policijos nuovadą, buvo spardomas policijos pareigūnų, prieš jį taip pat buvo naudojamas elektrošokas. Policijos komisariate jam buvo nustatytas 1,49 promilių girtumas. Teigia, kad necenzūrinius žodžius vartojo po fizinio smurto panaudojimo prieš jį. Neginčijo tos aplinkybės, jog priešinosi, kai buvo sulaikomas.
Nukentėjusioji N. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sugyventinis A. ir V. G. virtuvėje pradėjo ginčytis. Ginčas kilo dėl to, kad S. A. buvo priteista neturtinė žala iš V. G.. V. G. pasiūlė atsisakyti A. likusios neatlygintos žalos, nes kitaip jam bus blogai. V. G. trenkė S. A. ir ji iškvietė policiją, o V. G. išėjo iš patalpų. Bute liko tik V. G. brolis. Atvykę policijos pareigūnai, sulaikė V. G. brolį. Kas vyko po to kieme, negali pasakyti.
Liudytoja S. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. G. yra jos sugyventinis. Paaiškino, kad prie jos akių policijos pareigūnas su gumine lazda daužė V. G.. Paaiškino, kad prieš tai ji su V. G. ėjo ieškoti R. G.. Išėjus į kiemą, ji pamatė policijos pareigūnus, kurie buvo sulaikę V. G. brolį. Priėjus pasikalbėti prie policijos pareigūnų, V. G. klausė policijos pareigūnų, kodėl buvo sulaikytas jo brolis, tačiau jam nebuvo atsakyta. Tada priėjo trečias pareigūnas, kuris, nieko nelaukęs, nuėjo prie automobilio, pasiėmė guminę lazdą ir pradėjo daužyti V. G., po to uždėjo jam antrankius ir išvežė jį į policijos komisariatą.
Liudytojas O. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Trakų rajono PK reagavimo skyriaus tyrėju. Incidento dieną buvo gautas pranešimas, kad Dzūkų g. Lentvaryje, tikslaus adreso pasakyti negalėjo, buvo triukšmaujama. Atvykus į įvykio vietą, sulaikė asmenį, tada jį nuvedus prie policijos automobilio, prisistatė V. G., kuris pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, mosikuoti rankomis, bandė patekti į automobilio vidų, todėl buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą. Vežant automobiliu V. G., jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus ir nevykdė reikalavimų nusiraminti. Vežant V. G. į policijos komisariatą, prieš jį panaudojo elektros prietaisą „Taser“, nes pastarasis spardė automobilio sėdynes. Nurodė, kad po to, kai sulaikytus asmenis paleido iš Trakų rajono policijos komisariato, jie buvo nuvykę į ligoninę dėl patirtų sužalojimų, tačiau skundo dėl policijos pareigūnų elgesio nerašė.
Liudytojas A. S. nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Trakų rajono PK reagavimo skyriaus tyrėju. Incidentas įvyko Lentvaryje, Dzūkų gatvėje. Į įvykio vietą atvyko trise. Užėjus į namą, jame buvo N. D., S. A. ir R. G., kuris, aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo sulaikytas. Nuvedus R. G. prie tarnybinio automobilio, pristatė V. G., kuris bandė patekti į automobilio vidų, mosikavo rankomis. Policijos pareigūnai prašė jo nusiraminti, tačiau V. G. neklausė ir policijos pareigūnai nusprendė jį sulaikyti, tačiau V. G. priešinosi, nesileido būti sulaikomas. Vežant V. G. į policijos komisariatą jis spardėsi, daužė automobilio langus, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotas elektros šoko prietaisas „Taser“.
Tai, kad V. G. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 87P-81591517-16, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, Trakų rajono policijos komisariato įvykio registracijos pažyma, N. D. rašytiniu pareiškimu, liudytojų policijos pareigūnų O. D. ir A. S. teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Iš prietaiso Taser panaudojimo ataskaitos matyti, jog 2016-12-30 šis prietaisas buvo panaudotas prieš V. G.. Iš asmens neblaivumo nustatymo pažymos matyti, kad V. G. 2016-12-302.07 val. buvo nustatytas 1.49 promilės neblaivumo laipsnis.
Liudytojos S. N. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi ji yra pažįstama su administracinėn atsakomybėn traukiamu V. G. (yra jo sugyventinė), ir gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Taip pat teismas kritiškai vertina V. G. paaiškinimus, dėl to, kad policijos pareigūnai jam smogė gumine lazda. Byloje nėra duomenų apie tai, kokius sužalojimus V. G. buvo patyręs, taip pat nėra duomenų, ar V. G. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų nustatyti patirti sužalojimai. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas V. G. teismo posėdyje pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes vertina kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Iš policijos pareigūnų paaiškinimų ir iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. G. įvykio metu viešoje vietoje buvo neblaivus, ir priešinosi policijos pareigūnams, to neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo duodamas parodymus teisme, tai yra jis padarė administracinio teisės pažeidimą numatytą pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau ir – Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalis tarp policijos uždavinių numato visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir tyrimą. Minėto įstatymo 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi - panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos pareigūnas įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamus jo padarymu, asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad V. G. viešoje vietoje buvo neblaivus, garsiai rėkavo, bandė patekti į policijos automobilį, nors policijos pareigūnai liepė jam nusiraminti, policijos pareigūnai, vadovaudamiesi minėtomis įstatymų nuostatomis, pastebėję galimai daromą pažeidimą, davė V. G. teisėtus nurodymus, kuriuos jis privalėjo vykdyti, tačiau nevykdė, dėl to jo atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės. Policijos pareigūnai vadovaudamiesi Policijos įstatymo 21 straipsniu, 25 straipsni 1 dalies 2 punktu bei 27 straipsnio nuostatomis pagrįstai sulaikė V. G., pristatymo metu naudojo specialiąsias priemones – elektroimpulsinį prietaisą „Taser“ ir antrankius. Tai paneigiančių įrodymų teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė.
Byloje esanti asmens neblaivumo nustatymo pažyma patvirtina aplinkybę, kad V. G. įvykio metu buvo neblaivus, tą pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (2016-12-30 00.48 val. buvo nustatytas 1.49 promilės neblaivumo laipsnis). Pirmiau nurodytų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad V. G., būdamas neblaivus, pasipriešino policijos pareigūnams, todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Be to, V. G. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl jo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187 str. 2 d.
V. G. veikos administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuotos pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatyti nusižengimai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurio padarymą viena iš nuobaudų buvo numatytas administracinis areštas; tuo tarpu už ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nuo 2017 m. sausio 1 d. taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. V. Į. 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio sankcijose nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose, kadangi šių pažeidimų sankcijose buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą šiuo metu yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, V. G. padaryti pažeidimai, kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, perkvalifikuotini pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį ir teisena vykdytina pagal ANK.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimus, numatytus ANK 506 str. 4 d. ir ANK 508 str.
V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 str.), jo atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.). Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į V. G. asmenybe, o būtent į tai, kad jis 13 kartų baustas administracine tvarka, yra teistas ir turi galiojantį teistumą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pažeidėjui už kiekvieną jo padarytą nusižengimą atskirai skiriamos ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio sankcijose numatytos didesnės nei minimalios baudos; paskyrus baudas už kiekvieną padarytą nusižengimą atskirai, pažeidėjui, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skiriama bauda sankcijų, nustatytų minėtų straipsnių ribose, kadangi abi sankcijos yra vienodos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 115 Eur baudą.
V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir skirti jam 115 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę nuobaudą - 115 Eur baudą.
Išaiškinti, kad V. G. baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16064329952 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.