Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Administracinė byla Nr. A-858-932-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
A-858-932-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas, Irmantas Jarukaitis, Anatolijus Baranovas
Suinteresuotas asmuo
akcines bendroves „Kauno duona“
Atsakovas
Kauno apskrities
Trečiasis asmuo
akcine bendrove „Kauno duona“
Advokatai
Ramūnas Audzevičius, Vytautas Meilutis
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A858-932/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruod˛io 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo, Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaicio (pranešejas),

sekretoriaujant Loretai Cesnavicienei,pareiškeju atstovui advokatui Vytautui Meiluciui,

treciojo suinteresuoto asmens akcines bendroves „Kauno duona“ atstovui advokatui Ramunui Audzeviciui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos V. D. ir pareiškeju A. G., A. E., J. G., V. D. ir I. G. apeliacinius skundus del Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 29 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju A. G., A. E., J. G., V. D. ir I. G. skunda atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisiu peremejas – Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos) (tretysis suinteresuotas asmuo – akcine bendrove „Kauno duona“) del ipareigojimo atkurti nuosavybes teises.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas A. G., A. E. ir Zuzana P. G., o po jos mirties jos teisiu peremejai J. G., V. D. ir I. G. skundu (t. I, b. l. 5–8, 172–173) kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma, prašydami ipareigoti atsakova Kauno apskrities viršininka pavesti Kauno rajono ˛emetvarkos skyriui i pa˛enklinta ˛emes sklypa (˛ymejimas 35-2) Kacergines kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. isakymu Nr. 02-05-359 (toliau – ir Isakymas), per 2 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo parengti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo pretendentams – A. E., A. G., P. G. – gra˛inant natura; ipareigoti Kauno apskrities viršininka per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo priimti isakyma ir sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i O. G. nuosavybes teisemis valdyta 0,58 ha ˛emes sklypa Kacergines miestelyje, Kauno rajone, gra˛inant ji natura pretendentams – A. E., A. G., P. G..

Šalies argumentai

Pareiškejai nurode, kad yra pretendentai atkurti nuosavybes teises i buvusios savininkes O. G. iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta i 0,58 ha ˛emes sklypa, esanti Kacergines miestelyje, Kauno rajone. Kacergines kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte (toliau – ir Kacergines ˛emes reformos projektas) patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. isakymu Nr. 02-05-359, jiems gra˛intina buvusios savininkes O. G. ˛eme yra pa˛enklinta dviem ˛emes sklypais (˛ymejimas plane indeksais 35-1 ir 35-2) ir nera priskirta valstybes išperkamai ˛emei pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – ir Atkurimo istatymas) 12 straipsni, taciau Kauno apskrities viršininkas nepagristai ir neteisetai vengia atkurti nuosavybes teises natura i 0,58 ha ˛emes sklypa (pa˛ymeta indeksu 35-2) (toliau – ir ginco ˛eme), motyvuodamas, jog minetas sklypas patenka i akcines bendroves „Kauno duona“ (toliau – ir AB „Kauno duona“) vaiku stovyklai naudojama teritorija, todel nuosavybes teises bus atkuriamos tik po nuomos sutarties su AB „Kauno duona“ sudarymo.

Pareiškejai pa˛ymejo, kad ginco ˛emes sklypas nuosavybes teisiu atkurimui buvo pa˛enklintas 2000 m. gegu˛es 2 d., pa˛ymetas ˛emes reformos projekte, taciau iki šiol nepagristai nuosavybes teises neatkurtos. Laike, kad Kauno apskrities viršininko administracija vilkina nuosavybes teisiu atkurima, akivaizd˛iai gindama ne teiseto ˛emes savininko, o ˛emes naudotojo AB „Kauno duona“ interesus, kuris vengia sudaryti nuomos sutarti, savo veiksmais stabdo nuosavybes teisiu atkurima, Kauno apskrities viršininko administracijai iki šiol nera pateikes ginco statiniu registracija patvirtinanciu dokumentu. Pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai reikalinga ˛eme yra nepriskirta valstybes išperkamai ˛emei, todel turi buti gra˛inama natura nedelsiant. Kacergines ˛emes reformos projekte buvo nurodytos tik preliminarios AB „Kauno duona“ poilsiavietes teritorijos ribos. Kauno apskrities viršininkas Isakymo 5 punktu nepatvirtino ˛emes sklypo, esancio adresu J. J. g. 43, Kacergines miestelyje, Kauno rajone, kaip ˛emes sklypo, kuris priklausytu Kacergines kadastro vietoves laisvos ˛emes fondui po fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciais pastatais ir statiniais, todel ˛eme turi buti gra˛inta nedelsiant, o ˛emes naudotojas tures galimybe visus iškilusius ˛emes naudojimo klausimus spresti su teisetais ˛emes savininkais.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu i skunda (t. I, b. l. 38–40) praše skunda atmesti kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 16 punktas numato, jog nuosavybes teises i kaimo vietoveje esancia ˛eme atkuriamos ir ˛eme gra˛inama Atkurimo istatymo 4 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei salygomis. Minetos tvarkos 18 punktas numato, kad kaimo vietoveje esanti ˛eme, kuria naudoja arba nuomoja fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybes teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiavieciu pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai ˛emei, gra˛inama natura. Apskrities viršininkui priemus sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, teises ir pareigos pagal valstybines ˛emes nuomos sutarti pereina ˛emes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip, todel ginco ˛emes sklypas pirma turi buti išnuomotas jos naudotojui ir tik tuomet bus sprend˛iamas nuosavybes teisiu atkurimo, gra˛inant ˛eme natura, klausimas. Ginco teritorijoje yra AB „Kauno duona“ priklausantys nuosavybes teise statiniai, kurie išsideste keliu iki nacionalizacijos buvusiu savininku sklypuose, kuriuos pretendentai pageidauja susigra˛inti natura, todel prie AB „Kauno duona“ statiniu turi buti suformuotas vienas ˛emes sklypas. Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo apskrities viršininkas privalo priimti per 6 men. nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo dienos. Jei suformavus ˛emes sklypa prie AB „Kauno duona“ statiniu ir ši sklypa išnuomojus per 6 men. Kauno apskrities viršininkas nepriims sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo pareiškeju at˛vilgiu, tokiu atveju pareiškejai igis teise atsisakyma gincyti teismine tvarka, šiuo metu ju pateiktas reikalavimas yra priešlaikinis, nepagristas. Pareiškejai praleido Administraciniu bylu teisenos istatyme (toliau – ir ABTI) nustatytus terminus skundui paduoti, nes jau 2006 m., 2007 m. pareiškejams buvo ˛inoma, kad prie AB „Kauno duona“ statiniu formuojamas vienas ˛emes sklypas, su kuriuo jie sieja savo teisiu pa˛eidima.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 29 d. sprendimu (t. II, b. l. 87–92) pareiškeju skunda atmete kaip nepagrista. Teismas nustate, kad O. G. nuosavybes teise iki nacionalizacijos valde 0,82 ha ˛emes sklypa Kauno rajone, Kacergines miestelyje. 1991 m. prašyma atkurti nuosavybes teises natura pateike jos vaikai A. G., A. E., P. G.. P. G. ir veliau jo teises peremusi Z. P. G. yra mire, ju teisiu peremejai yra J. G., V. D. ir I. G.. I dali ˛emes sklypo, t. y. 0,24 ha nuosavybes teises yra atkurtos, tai patvirtina 2007 m. rugsejo 18 d. Kauno apskrities viršininko isakymai ir sprendimai. Gincas yra kiles del likusios dalies, t. y. 0,58 ha ˛emes sklypo atkurimo nuosavybes teise natura kaimo vietoveje, Kauno rajone, Kacergineje. Minetas sklypas patenka i AB „Kauno duona“ 22 955 kv. m naudojamo sklypo ribas, šiame sklype yra AB „Kauno duona“ priklausantys nuosavybes teise statiniai. Tame paciame sklype yra ir buvusio savininko V. V. turetos ˛emes sklypas, i kuri pretendentai i nuosavybes teisiu atkurima pretenduoja atkurti nuosavybes teises natura.

Pirmosios instancijos teismas nurode, kad pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni ginco ˛eme nera priskirta valstybes išperkamai ˛emei. Tvarkos 16 punktas numato, kad nuosavybes teises i kaimo vietoveje esancia ˛eme atkuriamos ir ˛eme gra˛inama Atkurimo istatymo 4 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei salygomis. Minetos Tvarkos 18 punktas numato, kad kaimo vietoveje esanti ˛eme, kuria naudoja arba nuomoja fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybes teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiavieciu pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai ˛emei, gra˛inama natura. Apskrities viršininkui priemus sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, teises ir pareigos pagal valstybines ˛emes nuomos sutarti pereina ˛emes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Teismas taip pat pa˛ymejo, kad ˇemes ir mišku ukio ministerijos 1998 m. kovo 23 d. isakymu Nr. 207 „Del ˛emes reformos ˛emetvarkos projektu kaimo vietoveje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (isigaliojusi nuo 2003 m. lapkricio 29 d.) (toliau – ir Metodika) nustate pareiga nuosavybes teises atkurianciai institucijai pilieciams gra˛inamo natura ˛emes sklypo ribas suformuoti, pa˛ymint ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte ir pa˛enklinant vietoveje šios metodikos nustatyta tvarka, numate, jog jeigu gra˛inamame natura ˛emes sklype yra isiterpusi ˛eme, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybes teise turimu ukines-komercines paskirties pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu), taip pat poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai, ir pilieciai šia ˛eme pageidauja susigra˛inti natura, tuomet ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte atskiru ˛emes sklypu pa˛ymimi šiu pastatu eksploatacijai reikalingi ˛emes sklypai, nustatomi plotai bei numatomi prie ju priva˛iavimai. Kai viename masyve yra keliu savininku pastatai, šiu pastatu eksploatacijai reikalingi ˛emes sklypai formuojami vienu sklypu. Iki ˛emes sklypu, kuriuose yra ne ˛emes savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugra˛inimo natura apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus kadastro duomenis ir ˛emes sklypu planus sudaro su pastatu ar statiniu savininkais valstybines ˛emes nuomos sutartis (Metodikos 10 punktas). Atsakovas negincija pareiškeju teises natura atkurti nuosavybes teises i ginco sklypa, taciau tik po to, kai del ginco ˛emes sklypo bus sudaryta nuomos sutartis su ˛emes sklypo naudotoju.

Pirmosios instancijos teismas pa˛ymejo, kad administracineje byloje nustatyta, jog ˛emes sklypas, kuris Kacergines kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte pa˛ymetas indeksu 35-2, patenka i akcines bendroves „Kauno duona“ poilsiavietes teritorija. Ginco ˛emes sklype yra akcines bendroves „Kauno duona“ nuosavybes teise priklausantys 1975-1980 m. pastatyti statiniai – poilsio nameliai, kuriu teisine registracija atlikta 1996 m. liepos 3 d., tai patvirtina VI „Registru centro“ duomenys, AB „Kauno duona“ poilsio stovyklos „Dobilelis“ 23 038 kv. m ˛emes sklypo ribu planas, 2005 m. sklypo kadastriniu matavimu duomenys, statiniu fotonuotraukos. Mineti pastatai reorganizavus valstybine akcine imone „Kauno duona“ 1996 m. bir˛elio 24 d. ˇemes ukio ministerijos isakymo Nr. 274 pagrindu perduoti akcine bendrove „Kauno duona“. Del dalies statiniu daiktiniu teisiu vyksta gincas teisme. Pa˛ymejo, jog nekilnojamojo turto registro duomenys, kol nenugincyti, laikomi teisingais (Nekilnojamojo turto registro istatymo 2 str., 4 str.). Nors nuomos sutartis nesudaryta, taciau minetu statiniu ir ˛emes naudojimasi pagal paskirti, teismo manymu, irodo teismui pateikti irodymai – ˛emes sklypu planai, ˛emes nuomos mokescio deklaracijos, AB „Kauno duona“ banko saskaitos išrašai, kiti rašytiniai irodymai, treciojo suinteresuoto asmens AB „Kauno duona“ atstovu paaiškinimai, todel ivertines minetus rašytinius irodymus, teismas padare išvada, jog konkreciu atveju esama situacija atitinka numatyta Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalyje ir Tvarkos 18 punkte, todel nuosavybes teisiu atkurimas pareiškejams jas pageidaujant atkurti natura, turi buti vykdomas minetu norminiu aktu nustatytu pagrindu ir tvarka, t. y. apskrities viršininkui sudarant valstybines ˛emes nuomos sutarti su ˛emes naudotoju ir tik po to priimant sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, kuriuo teises ir pareigos pagal valstybines ˛emes nuomos sutarti pereina ˛emes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Atkreipe demesi, kad tokia šiu teises normu praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006 m. gegu˛es 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A11-942/2006, 2009 m. baland˛io 10 d. nutartis administracineje byloje Nr. A438-307/2009). Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, jog AB „Kauno duona“ priklausantys nuosavybes teise statiniai yra išsideste keliu iki nacionalizacijos buvusiu savininku sklypuose, kuriuos pretendentai pageidauja susigra˛inti natura, todel prie AB „Kauno duona“ statiniu pagal Metodikos 10 punkto nuostatas atkuriant nuosavybes teises turi buti suformuotas vienas ˛emes sklypas prie visu statiniu.

Kauno apygardos administracinis teismas akcentavo, kad Tvarkos 18 punktas numato, jog ˛emes naudotojo (nuomotojo) pastatams eksploatuoti reikalingu sklypu plotai ir ribos nustatomi ˛emes reformos ˛emetvarkos projektuose, todel pareiškeju atstoves argumentus, jog nuosavybes teises atkurianti institucija turejo atkurti nuosavybes teises be ˛emes reformos ˛emetvarkos projekto, laike nepagristais. Pa˛ymejo, jog Tvarkos 18 punkto redakcija, ipareigojusi nuosavybes teises atkuriancia institucija sudaryti ˛emes nuomos sutartis su ˛emes naudotojais ir ˛emes savininkams perkelti jomis numatytas teises ir pareigas isigaliojo nuo 2001 m. lapkricio 16 d. Metodika ipareigojo nuosavybes teises atkuriancia institucija tuo atveju, jeigu pastatu ar statiniu savininkas per viena menesi nuo kvietimo atvykti sudaryti valstybines ˛emes nuomos sutarti išsiuntimo neatvyksta arba nera galimybes nustatyti pastatu savininka, ˛emetvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento ˛emes sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ˛enklinimo data (Metodikos 10 punktas).Iš administracines bylos med˛iagos matyti, jog 2002 m. gegu˛es 29 d. ˇemetvarkos skyrius raštu Nr. 198 informavo AB „Kauno duona“ kuo skubiau kreiptis del valstybines ˛emes nuomos sutarties sudarymo, 2003 m. lapkricio 5 d. raštu Nr. 4-1632 AB „Kauno duona“ buvo ipareigota iki 2003 m. gruod˛io 5 d. pateikti naudojamame sklype esanciu pastatu teisines registracijos dokumentus ir sudaryti vaiku poilsio stovyklai skirto ˛emes sklypo nuomos sutarti. 2004 m. kovo 24 d. laikraštyje „Naujosios teviškes ˛inios“ ˇemetvarkos skyriaus iniciatyva buvo išspausdintas skelbimas, kvieciant gra˛intinoje ˛emeje esanciu pastatu savininkus iki 2004 m. baland˛io 16 d. kreiptis del ˛emes nuomos sutarties sudarymo, nurodant, jog ˛emes sklypai naturoje bus ˛enklinami 2004 m. baland˛io 16 d. AB „Kauno duona“ prašyma itraukti ˛emes sklypa i ˛emes reformos ˛emetvarkos projekta pateike tik 2007 m. kovo 13 d. Kauno apskrities viršininko administracijai iki šiol nepateikti visu ginco ˛emeje esanciu statiniu teisines registracijos duomenys, del ju tebevyksta gincas teisme. Byloje nera duomenu apie tai, jog ˛emetvarkos skyrius AB „Kauno duonos“ atstovams nepasinaudojus kvietimu atvykti sudaryti valstybines ˛emes nuomos sutarti, butu atlikes sklypo ˛enklinimo darbus, taciau pagal galiojancius minetus teisinius aktus ir susiklosciusia situacija, AB „Kauno duona“ nesudarius nuomos sutarties, Kauno apskrities viršininko administracija negalejo priimti sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo pareiškeju at˛vilgiu, nes butu pa˛eidusi Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 punkta, Tvarkos 18 punkta, Metodikos 10 punkta, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 20 punkta, kuris numato, jog ˛emes sklypas, kuriame yra statiniu, gali buti padalytas ar atidalytas tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga ˛eme butu suformuota kaip vienas ˛emes sklypas; ˛emes sklypas negali buti suformuotas taip, kad ˛emes sklypo riba kirstu statini, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus in˛inerinius statinius.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pastebejo, jog tuo atveju, jei butu formuojamas atskiras sklypas pareiškeju prašomu budu, ˛emes sklypo riba kirstu AB „Kauno duona“ statinius. Atkreipe demesi, kad Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 punktas numato, jog sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo apskrities viršininkas privalo priimti per 6 men. nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo. Kadangi ginco sklypas nera suformuotas teises aktu nustatyta tvarka ir nera išsprestas ginco sklypo nuomos klausimas, teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog ipareigoti apskrities viršininka atkurti nuosavybes teise i ginco sklypa natura šiuo metu nera teisinio pagrindo, nes butu pa˛eistos imperatyvios nuosavybes teisiu atkurima reglamentuojancios specialaus istatymo normos bei pa˛eisti ˛emes naudotojo teiseti interesai. Teismas padare išvada, jog nuosavybes teisiu atkurimas pareiškejams u˛sitese del AB „Kauno duona“ tam tikru laikotarpiu nereagavimo i nuosavybes teises atkuriancios institucijos raginimus, ignoravimo atvykti sudaryti nuomos sutarti, taciau atsakovo neteisetu veiksmu (neveikimo) nuosavybes teisiu atkurimo procese nenustatyta. Teismas pareiškeju skundo argumentus, jog 0,58 ha ˛emes sklypas buvo pa˛enklintas ir suformuotas nuosavybes teisiu atkurimui Kacergines kadastro vietoves ˛emes reformos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. isakymu Nr. 02-05-359, laike nepagristais, nes minetame ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte yra pa˛ymetas buvusios savininkes O. G. turetos ˛emes sklypas, susidedantis iš dvieju ˛emes sklypu, nurodytu indeksais 35-1 ir 35-2, kurie patenka i AB „Kauno duona“ poilsiavietes teritorija, taciau sklypo, pa˛ymeto indeksu 35-2, teisinis statusas neišsprestas, tai patvirtina 2005 m. sausio 25 d. isakymo Nr. 02-05-359 turinys, nera duomenu apie mineto sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, suformavima (nenustatytos sklypo ribos, tikslus plotas, pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirtis, ˛emes naudojimo budas ir pobudis ir kt.), kaip to reikalauja Metodikos 96.1 punkto nuostatos.

Pirmosios instancijos teismo manymu, sklypo pa˛ymejimas ˛emetvarkos projekte irodo buvusias ˛emes sklypo savininko ribas, o ne nuosavybes teisiu gra˛inimui sklypo suformavima. Ta aplinkybe, jog pa˛ymint ribas ˛emetvarkos projekte buvo atlikti taisymai, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina atsakovo atsisakymo atkurti nuosavybes teises ar jo neteisetu veiksmu. Administracineje byloje nera nustatyti pareiškeju skunde nurodyti norminiu aktu pa˛eidimai. Pa˛ymejo, jog Atkurimo istatymas yra specialus istatymas, reglamentuojantis nuosavybes teisiu atkurima. Ginco atveju turi buti laikomasi mineto Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalyje numatytos tvarkos ir salygu. Teismo nuomone, mineta istatymo nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jokiais irodymais nera pagristas pareiškeju argumentas del apribojimo naudotis nuosavybe, nes atsakovas ju teises atkurti nuosavybes teises i mineta sklypa negincija, neatsisako atkurti jiems nuosavybes teises natura laikantis minetame istatyme numatytos tvarkos ir salygu. Pa˛ymejo, jog Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra konstataves, kad istatymu leidejas, reguliuodamas nuosavybes teisiu atkurima, turi diskrecija nustatyti nuosavybes teisiu atkurimo salygas ir tvarka. Šia diskrecija objektyviai lemia tai, kad per laikotarpi, praejusi nuo neteiseto turto nusavinimo, iš esmes pasikeite nuosavybes santykiu sistema, taciau istatymais nustatydamas nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo salygas ir tvarka istatymu leidejas yra saistomas Konstitucijos, taigi jis privalo atsi˛velgti ir konstitucinius nuosavybes teisiu apsaugos principus, ir i konstitucini atviros, teisingos, darnios pilietines visuomenes sieki, i kitas konstitucines vertybes. Nuosavybes teisiu atkurimo procese turi buti derinami tiek buvusiu savininku ir visuomenes interesai (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegu˛es 27 d. ir 1995 m. kovo 8 d. nutarimai), todel teismas laike atmestinais pareiškeju argumentus del konstituciniu nuosavybes teisiu nelieciamumo, konstitucines santvarkos, nuosavybes teisiu atkurimo natura prioriteto principu pa˛eidimo. ABTI 33 straipsnio 2 dalis numato, jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinejima ir nustatytu laiku jo neišsprend˛ia, toks neveikimas (vilkinimas) gali buti apskustas per 2 menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas terminas. Byloje nenustacius atsakovo neteisetu veiksmu ar vilkinimo, termino klausimas nesvarstytinas, nes tampa teisiškai nereikšmingu.

III.

Pareiškeja V. D. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 109–112) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 29 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškeju skunda tenkinti. Apeliacinis skundas grind˛iamas toliau išvardytais pagrindiniais argumentais. Kauno apskrities viršininko administracijai iki šiol nepateikti visu ginco ˛emeje esanciu statiniu teisines registracijos duomenys. AB „Kauno duona“ atstovams nepasinaudojus kvietimu atvykti sudaryti valstybines ˛emes nuomos sutarti, neatlikti sklypo ˛enklinimu darbai. Minima situacija tesiasi jau daugiau kaip 7 metus, nors Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 punktas numato, jog sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo apskrities viršininkas privalo priimti per 6 men. nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo.

Pareiškeja V. D. nurodo, kad pareiškeju teisiu interesu apsauga negali buti saistoma su kitu asmenu savo teisiu tinkamu neigyvendinimu ir laukimu, kada šie asmenys atliks veiksmus, kuriuos pagal istatyma privalo atlikti, priešingu atveju, nuosavybes teisiu atkurimo procedura praranda tikslus ir paskirti. Jei daugiau kaip per 7 metus AB „Kauno duona“ neatliko nieko, kuo itvirtintu savo, kaip ˛emes naudotoju teises, netiketina, kad ateityje situacija gali pasikeisti, o tai reiškia, kad pareiškejams nuosavybes teises apskritai gali buti neatkurtos del treciuju asmenu neveikimo. Kauno apskrities viršininko administracija, iki šiol atsisakydama pareiškejams atkurti nuosavybes teises i 0,58 ha paveldeta ˛eme nuosavybes teisemis gra˛inant natura ir nepagristai gindama bendroves interesus, pa˛eid˛ia ˇemes reformos istatyme itvirtintas nuostatas, kad pirmaja eile prioritetiškai ginamas nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimas gra˛inant ja natura, Atkurimo istatymo preambules nuostatas, taip pat itvirtinancias nuosavybes teisiu atkurimo gra˛inant natura prioriteta. Kauno apskrities viršininko administracija nesilaiko ir Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalyje itvirtintu nuostatu.

Pareiškejai A. G., A. E., J. G., V. D. ir I. G. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 119–126) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 29 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ju skunda tenkinti. Apeliacinis skundas grind˛iamas toliau išvardytais pagrindiniais argumentais. Teismo sprendimas prieštarauja konstitucines nuosavybes teisiu nelieciamumo, konstitucines santvarkos, nuosavybes teisiu atkurimo natura prioriteto principams, Atkurimo istatymo preambules, 4 straipsnio 11 dalies, Tvarkos 18 punkto, ˇemes reformos istatymo 5 straipsnio, ˇemes reformos istatymo 9 straipsnio 3 dalies, 6 dalies 1 punkto nuostatoms ir formuojamai teismu praktikai.

Pareiškejai pa˛ymi, kad Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies, Tvarkos 18 punkto nuostatose nera imperatyvo sudaryti ˛emes nuomos sutarti prieš gra˛inant ˛eme, kuri naudojama ˛emes naudotojo (ant ˛emes esanciu poilsio statiniu savininko). U˛tenka, kad ˛emes naudotojas ˛eme naudoja, tada apskrities administracija privalo nustatyti ir pa˛ymeti ˛eme poilsio statiniu eksploatacijai, ir pilieciai, kuriems ši ˛eme gra˛inama natura, privalo laikytis ˛emes servitutu, nustatytu pagal ˛emes reformos ˛emetvarkos projektus. Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatos leid˛ia ˛emes savininkams atkurti nuosavybes teises šiais atvejais: 1) jei ˛emes naudotojas (ant ˛emes esanciu statiniu savininkas) ˛eme naudoja, 2) ˛emes naudotojas ˛eme nuomoja. Šioje byloje ˛eme nepriskirta valstybes išperkamai pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni, todel privalo buti taikytas pirmasis atvejis, t. y., kai ˛emes naudotojas ˛eme tik naudoja. Apskrities viršininkas privalo laikytis istatymo ir nevilkinti nuosavybes teisiu atkurimo pareiškejams, nes Atkurimo istatymo normos leid˛ia atkurti nuosavybes teises be nuomos sutarties. ˇemes naudotojo (AB „Kauno duona“) dalis statiniu yra ant valstybines ˛emes, o dalis statiniu ant ˛emes, i kuria pateikti prašymai del turto gra˛inimo nuo 1991 metu, todel atsakovas sudaryti valstybines ˛emes nuomos sutarti galejo ir gali tik del valstybines ˛emes, o del likusios ˛emes dalies ˛emes naudotojas gali sudaryti nuomos sutarti su ˛emes savininkais. Iškilus nesutarimams del nuomos sutarties salygu tarp ˛emes naudotojo ir ˛emes savininko, šalys gincus spresti gali bendrosios kompetencijos teismuose. Tai, kad ˛eme, i kuria pateiktas prašymas atkurti nuosavybes teises, nera valstybine ˛eme ne karta yra pasisakes Lietuvos Aukšciausias Teismas, formuodamas teismu praktika. ˇemes sklypas, i kuri prašoma atkurti nuosavybes teises, negali buti laikomas laisva valstybinio fondo ˛eme (civiline byla Nr. 3K-K-378/1999). Tol, kol asmens nuosavybes teises atkurimo i konkretu išlikusi nekilnojamaji turta klausimas nera iki galo išsprestas, šis turtas yra ginco objektas ir nuosekliai šis turtas negali buti perleistas nuosavyben kitiems asmenims (šioje byloje išnuomotas be savininku valios), nes tai galetu reikšti tolesni buvusio savininko nuosavybes teises pa˛eidima (civiline byla N r. 3K-3-384/1999, civiline byla Nr. 3K-3-55/2008).

Pareiškejai nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis Nr. A438-307/2009, Nr. A11-942/2006. Teismas, spresdamas šia byla, neatsi˛velge, kad šios bylos faktines aplinkybes neatitinka nurodytu bylu aplinkybiu. Teismui atmetus skunda, pa˛eid˛iami teiseti ˛emes savininku interesai. Iš pareiškeju atimama teise buti lygiateise sutarties šalimi, kai sprend˛iamas jiems priklausancios nuosavybes naudojimo klausimas, teise tureti sprendimo teise, disponuoti savo nuosavybe, aktyviai dalyvauti nuomos sutarties su ˛emes naudotoju sudarymo procese, kad pareiškejams nebutu primestos nesuderintos su pareiškeju valia bei nepalankios nuomos sutarties salygos pagal ˛emes naudotojo prašyma. Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatose nera imperatyvo formuoti viena ˛emes sklypa aplink visus ˛emes naudotojo turimus poilsio statinius, iregistruotus vienu adresu, apribojant pareiškeju bendraja dalines nuosavybes teise. Atvirkšciai, pagal Metodikos 14 punkto nuostatas kiekvienam pareiškejui, jeigu jis pageidauja, leid˛iama formuoti atskira sklypa, i kuri butu atkurtos nuosavybes teises. Kadangi to, kaip šis klausimas turetu buti sprend˛iamas pagal šios bylos konkrecias faktines aplinkybes, nera nurodyta istatyme, todel jis sprestinas atsi˛velgiant i nuosavybes teisiu atkurimo prioriteta, itvirtinta Atkurimo istatymo preambuleje, ˇemes reformos 5 straipsnyje, Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatose. Aplinkybe, kad ˛emes naudotojo poilsio statiniai išsideste ant keliems savininkams gra˛inamos ˛emes ir ant valstybines ˛emes, nesudaro pagrindo formuoti aplink visus 29 poilsio statinius viena atskira sklypa bendrosios dalines nuosavybes teise visiems gra˛inamu ˛emes sklypu savininkams kartu su valstybe ir pastaraji iregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Pagal Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas aiškintina, kad nustatomas ˛emes sklypas eksploatacijai nurodomas kaip apribojimas (servitutas) gra˛inamame savininkui natura ˛emes sklype suteikiamas neatlygintinai, bet ne kaip gra˛inamo ˛emes sklypo ribos, todel, jeigu ant ˛emes sklypo yra ne ˛emes savininkui priklausantys statiniai, pirmiau suformuojamas ˛emes sklypas pastatu eksploatacijai, po to atkuriamos nuosavybes teises gra˛inamo turto savininkui. Veliau ˛emes savininkas ir ˛emes naudotojas susitaria del ˛emes sklypo tolesnio naudojimo. Teismo nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu normos netaikytinos šiam gincui, nes gincas kiles iš nuosavybes teisiu atkurimo ir šiam gincui turi buti taikomos specialiosios Atkurimo istatymo nuostatos, reglamentuojancios nuosavybes teisiu atkurima ir ˛emes sklypu formavima. Argumentas, kad 29 poilsio statiniai yra vienas nekilnojamas daiktas todel, kad iregistruotas viešame nekilnojamojo turto registro centre vienu adresu, atmestinas kaip neturintis ryšio su šia byla. Atkurimo istatymas, reglamentuojantis nuosavybes teisiu atkurima, nenustato, kad reikia atsi˛velgti i nekilnojamojo turto registro adresa. ˇemes naudotojas statinius iregistravo tik 1996 m. be ˛emes sklypo, jau po to, kai 1991 m. pareiškejai pateike prašymus atkurti nuosavybes teises. ˇemes sklypas nera suformuotas ir iregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre iki šiol. Be to, nekilnojamojo daikto statuso „stovyklos“ nera. Kiekvienas poilsio namelis turi atskira unikalu numeri ir gali funkcionuoti savarankiškai. Patys ˛emes naudotojai savo veiklos nuostatuose neiraše, kad ju veikla – vaiku poilsio organizavimas, o tik kita, niekur nepriskirta poilsio organizavimo veikla, todel netgi pagal veiklos tikslus laikytina, kad poilsio veikla atskirai gali buti organizuojama kiekviename poilsio namelyje. Tai, kad O. G. ˛emes sklypo riba pagal bre˛ini (faktine situacija ˛enklinant nera nustatyta) kerta statinius nesudaro pagrindo neatkurti nuosavybes teisiu. Pagal bre˛ini dalis vieno statinio (pa˛ymejimas plane 21K1ˇ, unikalus Nr. 5297-4010-9215, aprašytas 2.21 p.) yra išsidestes ant O. G. ˛emes sklypo, kita dalis ant ˛emes, gra˛inamos kitam savininkui – V. V.; kitas statinys (pa˛ymejimas plane 8Kl˛, unikalus Nr. 5297-4010-9080, aprašyto 2.8 p.) yra išsidestes ant ˛emes savininku O. G. ir L. C. ˛emes sklypu, todel nurodyti ˛emes savininku paveldetojai ir statinio savininkas turi buti kvieciami ˛enklinant gra˛inamus ˛emes sklypus, nustatant statiniams eksploatuoti ribas, sudarant susitarimus.

Pareiškejai pa˛ymi, kad teismas nevertino aplinkybes, jog pretendentai visus reikiamus dokumentus del nuosavybes teisiu atkurimo yra pateike atsakovui, kad O. G. ˛emes sklypo ribos yra aiškios (pa˛ymeta ˛emes reformos projekte 35-1, 35-2). ˇemes naudotoju statiniu, esanciu ant O. G. ˛emes, teisine registracija patvirtinantys dokumentai yra viešame nekilnojamojo registro centre, todel vadovaujantis Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 11 dalies nuostatomis Kauno apskrities viršininko administracija, pa˛ymejusi statiniu eksploatacijai ˛emes sklypa gra˛inamame ˛emes sklype, jau privalejo atkurti nuosavybes teises pareiškejams, taciau iki šiol to nepadare ir toliau vilkina ˛emes gra˛inima. Teismo suformuluota išvada, kad nuosavybes teisiu atkurimas pareiškejams u˛sitese del AB „Kauno duona“ veiksmu, ignoravus atvykti sudaryti nuomos sutarti, bet ne del Kauno apskrities viršininko administracijos neteisetu veiksmu (neveikimo) prieštarauja Metodikos 11 punkto, Tvarkos 18 punkto., Atkurimo istatymo preambules, 4 straipsnio 11 punkto, ˇemes reformos istatymo 5 straipsnio, ˇemes reformos istatymo 9 straipsnio 3 dalies, 6 dalies 1 punkto, Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatoms, Konstitucijos 28 straipsnio, 29 straipsnio nuostatoms. Metodikos 13 punkto nuostata, kad iki ˛emes sklypu, kuriuose yra ne ˛emes savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugra˛inimo natura apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus ˛emes sklypu kadastro duomenis ir planus sudaro su pastatu ar statiniu savininkais valstybines ˛emes nuomos sutartis, apskrities viršininko sprendime del nuosavybes teisiu atkurimo turi buti nurodyta, kad teises ir pareigos pagal valstybines ˛emes nuomos sutarti pereina ˛emes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip, ta apimtimi, kad apskrities viršininkas su ˛emes naudotojais (pastatu savininkais) sudaro valstybines ˛emes nuomos sutarti iki ˛emes sklypu sugra˛inimo ˛emes savininkams, prieštarauja Atkurimo istatymo preambules, 4 straipsnio 11 punkto, ˇemes reformos istatymo 5 straipsnio, ˇemes reformos istatymo 10 straipsnio 1 d nuostatoms, Konstitucijos 23 straipsniui.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu i pareiškejos V. D. apeliacini skunda (t. II, b. l. 158–160) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurodoma, kad iš teises aktu nuostatu akivaizdu, jog ginco ˛emes sklypas pirma turi buti išnuomotas jos naudotojui ir tik tuomet gali buti sprend˛iamas nuosavybes teisiu atkurimo, gra˛inant ˛eme natura, klausimas. Teises aktai nenumato jokiu pagrindu, kuriems esant Kauno apskrities viršininko administracija turetu teisini pagrinda nesudaryti su treciuoju suinteresuotu asmeniu valstybines ˛emes nuomos sutarties ir neatsi˛velgiant i ˛emes sklypo naudotojo prašyma išnuomoti valstybine ˛eme, atkurti nuosavybes teises pareiškejams gra˛inant ja natura be apribojimu. Pareiškeju reikalavimas ipareigoti Kauno apskrities viršininko administracija priimti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i O. G. nuosavybes teisemis valdyta 0,58 ha ˛emes sklypa Kacergines miestelyje, Kauno rajone, gra˛inant ji natura yra priešlaikinis, nes Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo apskrities viršininkas privalo priimti per 6 menesius nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo dienos. Jei ˛emes reformos ˛emetvarkos projektu suformavus ˛emes sklypa prie AB „Kauno duona“ statiniu, nustacius šio sklypo duomenis, kaip to reikalauja Metodikos 96 punktas ir ši sklypa išnuomojus ˛emes sklypo naudotojui, per 6 menesius Kauno apskrities viršininkas nepriims sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo pareiškeju at˛vilgiu, tokiu atveju pareiškejai igis teise gincyti tokia veika teismine tvarka. Kauno apskrities viršininko administracijos pozicijos teisinguma, kad turi buti formuojamas vienas ˛emes sklypas prie AB „Kauno duona“ naudojamu statiniu, kad ˛emes sklypas turi buti išnuomojamas ir tik tuomet pareiškejams gales buti atkurtos nuosavybes teises, patvirtina ir Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˛emes ukio ministerijos 2006 m. baland˛io 19 d. atsakymas Nr. 3B-(7.5)-G-254-376, ir Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus 2007 m. bir˛elio 12 d. pa˛yma Nr. 4D-2007/4-31.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno duona“ atsiliepimu i V. D. apeliacini skunda (t. II, b. l. 162–165) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Argumentas, jog yra nepagrista teismo išvada, kad iš prad˛iu turi buti sudaroma nuomos sutartis tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir ˛emes naudotojo, ir tik po to priimamas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, kuriuo teises ir pareigos pagal valstybines ˛emes nuomos sutarti pereina ˛emes savininkui, jei šalys nesusitaria kitaip, prieštarauja Metodikos 10 punktui, kuris nedaro išlygu ir imperatyviai nurodo, jog iš prad˛iu turi buti suformuotas ˛emes sklypas po kitam savininkui priklausanciais statiniais, esanciais ginco ˛emes sklype, sudaryta šio ˛emes sklypo nuomos sutartis ir tik tada gali buti atstatyta nuosavybes teise. Tvarkos 111 punktas nurodo, kad apskrities viršininkas turi išnagrineti prašymus ir priimti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo per 6 men. nuo ˛emenaudos suprojektavimo ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte ir pa˛enklinimo vietoveje. Apie tai, jog ˛emes sklypo plotas ir ribos turi buti nustatyti ˛emetvarkos projekte, numatyta ir Tvarkos 18 punkte. Nagrinejamu atveju ˛emetvarkos projekte ˛emes sklypas (˛emenauda) nera suprojektuotas ir pa˛enklintas vietoveje, neaiškus jo plotas, todel Kauno apskrities viršininko administracija negali buti ipareigota atlikti nuosavybes teisiu atkurimo veiksmu. Metodikos 10 punkto nuostata u˛tikrina asmenu, kuriems atkuriama nuosavybes teise, interesus, ir asmenu, kuriems nuosavybes teise priklauso statiniai gra˛intinoje natura ˛emeje, interesu pusiausvyra. Kitu atveju, gra˛inus ˛eme pareiškejai, tiketina, kad bus vilkinamas nuomos sutarties pasirašymas ir gincijamas pagristas statiniu eksploatavimo laikotarpis, be kita ko, siekiant tokiu spaudimu išsireikalauti nepagristai palankias nuomos sutarties salygas ar priversti statiniu savininka parduoti statinius ˛emesne nei rinkos kaina. Del to butu nepagristai ir neteisetai apsunkintos treciuju asmenu teises naudoti nuosavybes teisemis priklausancius statinius pagal paskirti.

Tretysis suinteresuotas asmuo pa˛ymi, kad šiuo metu jis bando tinkamai igyvendinti savo teises ir sudaryti ˛emes nuomos sutarti su atsakovu, taciau jam trukdo patys pareiškejai. Pareiškejai pradejo gincyti treciajam asmeniui priklausanciu statiniu, kurie yra ˛emes sklype, i kurio dali nuosavybes teises nori atkurti pareiškejai, registracija, tuo u˛vilkindami ˛emes nuomos sutarties tarp treciojo asmens ir Kauno apskrities viršininko administracijos sudarymo procedura. Tik išsprendus byla del dalies statiniu igijimo senaties pagrindu, paaiškes, kokia dalis sklypo turi buti formuojama ˛emetvarkos projekte ir kokia dalis turi buti išnuomota – ar del statiniu, kuriu nuosavybes teise yra registruota Nekilnojamojo turto registre, ar ir del statiniu, kurie bus igyjami igyjamosios senaties budu. I šia byla istoje suinteresuotais asmenimis pareiškejai nesutinka su treciojo asmens pozicija byloje, kas stabdo ˛emes sklypo po statiniais suformavima ir, atitinkamai, ˛emes nuomos sutarties pasirašymo tarp apskrities viršininko administracijos ir treciojo suinteresuoto asmens klausima. Pareiškeja neskunde Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmu ar neveikimo, neatkuriant nuosavybes teisiu i ˛eme, nors jau 2004 m. baland˛io 29 d. vienas iš pareiškeju A. G. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu Nr. S6-476 buvo informuotas apie tai, jog po treciajam asmeniui priklausanciais statiniais bus formuojamas vienas ˛emes sklypas. Kiti pareiškejai apie tai su˛inojo veliausiai 2006 metais, taigi akivaizdu, jog pareiškejai praleido ABTI 33 straipsnyje numatytus skundo padavimo terminus ir nepraše ju atnaujinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu i pareiškeju apeliacini skunda (t. II, b. l. 167–168) prašo apeliacini skunda atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagristai gincui spresti pritaike tas teises aktu nuostatas, kurios reglamentuoja sklypu formavima (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 20 punktas), nes Atkurimo istatymas nereglamentuoja sklypu, i kuriuos yra atkuriamos nuosavybes teises, formavimo. Visi 29 poilsio statiniai yra registruoti vienu adresu, todel pagal viešus nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro viena statiniu kompleksa, kuriam eksploatuoti turetu buti formuojamas vienas ˛emes sklypas. Be to, i byla nera pateikta jokiu irodymu, kad kiekvienas iš šiu 29 poilsio statiniu galetu funkcionuoti ir buti eksploatuojamas savarankiškai, be valgyklos, tualetu ar kitu pastatu. Pareiškejai nurodo, kad statiniu eksploatacijai reikalingas ˛emes sklypas jau yra pa˛ymetas. Taciau ˇemes istatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad ˛emes sklypai išnuomojami teritoriju planavimo dokumentuose nustatyto dyd˛io, kuris yra butinas statiniams ir irenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre irašyta ju tiesiogine paskirti. Pagal Civilinio kodekso 1.109 straipsni civiliniu teisiu objektu gali buti identifikuotas ir istatymu nustatyta tvarka iregistruotas ˛emes sklypas. Ginco atveju statiniu, esanciu adresu J. J. g. 43, Kacergineje, Kauno rajone, nera suformuotas pagal teritoriju planavimo dokumenta, t. y. ˛emes reformos ˛emetvarkos projektu. Nera nustatytas nei sklypo dydis, nei jo naudojimo budas, nei specialios ˛emes sklypo naudojimo salygos, kaip tai numato Metodikos 96 punktas. Metodikos 13 punktas nera pripa˛intas prieštaraujanciu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra pa˛ymeje, kad Atkurimo istatymas numato ribota restitucija.

Tretysis suinteresuotas asmuo akcine bendrove „Kauno duona“ atsiliepimu i pareiškeju apeliacini skunda (t. II, b. l. 170–176) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. AB „Kauno duona“ atsiliepime i pareiškeju apeliacini skunda palaiko pozicija, išdestyta atsiliepime i V. D. apeliacini skunda. Taip pat atkreipiamas demesys i tai, jog tuo atveju, jeigu butu formuojamas ˛emes sklypas apeliantu nurodytu budu (kaip sklypas, pa˛ymetas 35-2 ˛emetvarkos projekte), tokiu atveju sklypo ribos kirstu treciojo asmens statinius, o tai prieštarautu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 20 punktui, kuris tiesiogiai draud˛ia tokia situacija. Nors pareiškejai gincija Kauno apskrities viršininko administracijos sprendima del atsisakymo atkurti nuosavybes teises, skundo esme, jog Kauno apskrities viršininko administracija vilkina ˛emetvarkos projekto rengimo darbu atlikima, nes nenustato ˛emes, reikalingos statiniu eksploatacijai, t. y. nenustato servituto. Pagal Tvarkos 18 punkto nuostatas šie veiksmai yra veiksmai, atliktini iki apskrities viršininko sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo, todel pareiškeju reikalavimas turejo buti nagrinejamas išankstine neteismine gincu nagrinejimo tvarka, o Tvarkos nesilaikius, yra pagrindas nutraukti byla. Pareiškeju nurodytose Lietuvos Aukšciausiojo Teismo bylose faktines aplinkybes skiriasi nuo šios bylos aplinkybiu. Iki bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybes teises i ˛eme, tokia ˛eme laikytina valstybine ar bent jau valstybes administruojama ˛eme, ka patvirtina tai, jog tokios ˛emes at˛vilgiu kompetentingos institucijos atlieka ivairius veiksmus (˛emetvarkos projektu rengimas ir t. t). Metodikos nuostatos ipareigoja Kauno apskrities viršininko administracija sudaryti tokios ˛emes nuomos sutarti nepriklausomai nuo to, ar jau yra pareikštas pretendentu prašymas atkurti nuosavybes teises i tokia ˛eme.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje gincas kyla del to, ar atsakovas turi pareiga atkurti nuosavybes teises i ˛emes sklypa natura kol dar nera sudaryta valstybines ˛emes nuomos sutartis su treciuoju suinteresuotu asmeniu, kuriam nuosavybes teise priklausantys pastatai stovi ginco ˛emeje.

Byloje nekyla ginco del to, kad pareiškejai turi teise atkurti nuosavybes teises i ˛eme. Taip pat nera ginco del to, kad ginco ˛eme nepriskirtina valstybes išperkamai ˛emei pagal Atkurimo istatymo 12 straipsnio nuostatas. Taigi pareiškejai turi teise atkurti nuosavybes teises i ginco ˛eme natura.

Pareiškejai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas prieme neteiseta ir nepagrista sprendima, nes padare išvada, kad prieš atkuriant pareiškeju nuosavybes teises i ginco ˛eme, atsakovas privalo suformuoti viena ˛emes sklypa, butina treciojo suinteresuoto asmens nuosavybes teise turimu pastatu eksploatavimui, del šio ˛emes sklypo teises aktai atsakova ipareigoja su treciuoju suinteresuotu asmeniu sudaryti valstybines ˛emes nuomos sutarti ir tik po to atkurti pareiškeju nuosavybes teises.

Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendima ir proceso dalyviu argumentus teiseju kolegija visu pirma konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, jog nera pagrindo kalbeti apie pareiškeju pa˛eistas nuosavybes teises.

Kaip mineta, byloje nekyla ginco, kad pareiškejai turi teise atkurti nuosavybes teises i ginco ˛eme natura, nes ji nera priskirtina valstybes išperkamai ˛emei (˛r., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegu˛es 23 d. nutarti administracineje byloje Nr. A11-942/2006; 2010 m. kovo 29 d. nutarti administracineje byloje Nr. A146-521/2010).

Vis delto teiseju kolegija pa˛ymi, kad, kaip savo praktikoje yra nurodes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, ne Lietuvos valstybe neteisetai nacionalizavo ar kitais neteisetais budais nusavino savininku turta. Taigi siekiant bent iš dalies atkurti teisinguma – atkurti pa˛eistas nuosavybes teises, buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodes, kad nuosavybes teisiu atkurimo procese turi buti siekiama pusiausvyros tarp asmenu, kuriems atkuriamos nuosavybes teises, ir visos visuomenes interesu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsejo 6 d. nutarimas, analogiškai ˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarti administracineje byloje Nr. A525-202/2010). Konstitucinis Teismas taip pat yra pa˛ymejes, kad kol asmenims nuosavybes teises istatymu nustatyta tvarka nera atkurtos, jie dar nelaikomi turto savininkais (pvz., 1995 m. bir˛elio 20 d., 1998 m. bir˛elio 18 d. nutarimai), be to, istatymu leidejas turi diskrecija nustatyti nuosavybes teisiu atstatymo salygas. Analogiškos pozicijos del nuosavybes teisiu testinumo ir nuosavybes atkurimo proceso apimties bei ribu laikosi ir Europos ˛mogaus teisiu teismas (toliau – ir EˇTT). EˇTT savo praktikoje yra nurodes, kad Europos ˛mogaus teisiu konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teises, kaip tokios, atkurti nuosavybe (˛r., pvz., 2003 m. kovo 6 d. sprendima Jasiuniene prieš Lietuva (pareišk. Nr. 41510/98) arba teises igyti nuosavybe. Be to Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis valstybems narems neitvirtina jokiu apribojimu nustatant nuosavybes atkurimo apimti ir salygas, pagal kurias jos sutinka atkurti nuosavybes teises buvusiems savininkams (˛r., pvz., 2004 m. rugsejo 24 d. sprendima Kopecky prieš Slovakija (pareišk. Nr. 44912/98).

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad šio ginco išsprendimui, be kita ko, aktualios Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatos. Juose numatyta, kad „kaimo vietoveje ˛eme, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje isteigtiems Europos Sajungos valstybese narese ir kitose Europos ekonomines erdves valstybese isisteigusiu imoniu filialams, gra˛inama natura, jeigu ji pagal šio istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai ˛emei. <...> Kai gra˛inama natura kitu fiziniu ir juridiniu asmenu naudojama ar nuomojama ˛eme, reikalinga nuosavybes teise ju valdomu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu), taip pat poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai, arba kai nuosavybes teises atkuriamos perduodant kitu asmenu nuomojama ˛eme neatlygintinai nuosavyben lygiaverciu ˛emes sklypu, teises ir pareigos pagal valstybines ˛emes nuomos sutarti pereina naujajam ˛emes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.“

Ši nuostata detalizuota Tvarkos 18 punkte, kuriame numatyta, jog kaimo vietoveje esanti ˛eme, kuria naudoja arba nuomoja fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybes teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiavieciu pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai ˛emei, gra˛inama natura. Apskrities viršininkui priemus sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, teises ir pareigos pagal valstybines ˛emes nuomos sutarti pereina ˛emes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Šiu ˛emes sklypu plotai ir ribos nustatomi ˛emes reformos ˛emetvarkos projektuose. Tam tikros gincui aktualios nuostatos itvirtintos ir Metodikoje. Metodikos 12 punkte numatyta, kad jeigu gra˛inamame natura ˛emes sklype yra isiterpusi ˛eme, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybes teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiavieciu pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti, ir pilieciai šia ˛eme pageidauja susigra˛inti natura, tuomet ˛emetvarkos projekte atskiru ˛emes sklypu projektuojami šiems pastatams eksploatuoti reikalingi ˛emes sklypai, nustatomi šiu ˛emes sklypu plotai bei numatomi priva˛iuojamieji keliai. Projekto autorius šiuos ˛emes sklypus pa˛enklina vietoje dalyvaujant pastatu ir statiniu savininkams ir pilieciams, kuriems ši ˛eme bus gra˛inama natura. ˇemetvarkos skyrius šiuos asmenis kviecia i ˛enklinimo vieta registruotu laišku arba pasirašytinai ne veliau kaip prieš 10 dienu iki ˛enklinimo dienos. Be to, Metodikos 13 punkte numatyta, kad iki ˛emes sklypu, kuriuose yra ne ˛emes savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugra˛inimo natura apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus ˛emes sklypu kadastro duomenis ir planus sudaro su pastatu ar statiniu savininkais valstybines ˛emes nuomos sutartis. Apskrities viršininko sprendime del nuosavybes teisiu atkurimo turi buti nurodyta, kad teises ir pareigos pagal valstybines ˛emes nuomos sutarti pereina ˛emes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu nera galimybes nustatyti pastatu ar statiniu savininka, ˛emetvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento ˛emes sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ˛enklinimo data

Ivertinusi mineto teisinio reguliavimo turini teiseju kolegija konstatuoja, kad aptartu teises aktu nuostatomis iš esmes siekiama derinti pretendentu, siekianciu atkurti nuosavybes teises i ˛eme, ir pastatu, esanciu ant ˛emes, i kuria atkurtinos nuosavybes teises, savininku interesus. Akivaizdu, kad tokiu pastatu savininkams turi buti sudaromos tinkamos teisines ir faktines prielaidos eksploatuoti ju nuosavybes teise turimus pastatus, kurie stovi ant jiems nepriklausancios ˛emes. Butent del to teises aktai (konkreciai, Metodikos 12 ir 13 punktai) aiškiai nurodo, kad tokiu pastatu eksploatacijai atskiru ˛emes sklypu projektuojamas ˛emes sklypas, kuriame, inter alia, numatomi priva˛iuojamieji keliai, taip pat pabre˛iama, kad tokio ˛emes sklypo valstybines ˛emes nuomos sutartis sudaroma iki nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimo natura momento. Šis poreikis iš anksto, iki nuosavybes teisiu atkurimo i ˛eme momento, aiškiai apibre˛ti pastatu eksploatacijai butinas salygas, itin akivaizdus tais atvejais, kai nuosavybes teise turimi pastatai stovi ant ˛emes, kuri gra˛intina keliems pretendentams atkurti nuosavybes teises. Tokiu atveju iki nuosavybes teisiu atkurimo momento neišsprendus su pastatu eksploatacija susijusiu klausimu ir ju neapibre˛us valstybines ˛emes nuomos sutartimi, butu u˛programuojamas tolesnis socialinis konfliktas, nes pastatu savininkui susitarti su keliais ˛emes sklypu savininkais del vieningu ˛emes naudojimo salygu tiketinai butu ˛ymiai sudetingiau nei ši klausima suderinti su atsakovu pasirašant valstybines ˛emes nuomos sutarti.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, ivertines byloje taikytina teisini reguliavima ir faktines bylos aplinkybes, atmete pareiškeju skunda. Tai darydamas jis iš esmes atsi˛velge i du aspektus. Pirma, i ta faktine aplinkybe, kad treciajam suinteresuotam asmeniui priklausantys pastatai yra išsideste keliu buvusiu savininku, kurie nuosavybes teises pretenduoja atkurti natura, ˛emeje. Skundo pateikimo teismui metu del dalies pastatu dar vyko teisminiai gincai, todel atsakovas neturejo teisinio ir faktinio pagrindo suformuoti ˛emes sklypa prie treciojo suinteresuoto asmens valdomu pastatu ir, atitinkamai, del šio ˛emes sklypo sudaryti valstybines ˛emes nuomos sutarti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipe demesi, kad jei ˛emes sklypas butu formuojamas pareiškeju prašomu budu, jo riba kirstu treciajam suinteresuotam asmeniui priklausancius pastatus, o tai nebutu suderinama su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 20 punktu.

Teiseju kolegija, ivertinusi bylos med˛iaga, iš esmes pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Byloje nekyla ginco, kad treciajam suinteresuotam asmeniui nuosavybes teise priklausantys pastatai stovi ˛emeje, i kuria natura nuosavybes teises siekia atkurti keli pretendentai (t. I, b.l. 71). Ši ginco ˛eme yra treciojo suinteresuoto asmens faktiškai valdomame ir naudojamame 2,3 ha valstybines ˛emes sklype, kuriame išsideste treciajam suinteresuotam asmeniui nuosavybes teise priklausantys pastatai. Vienas iš atsakovo argumentu, del kuriu jis atsisako atkurti pareiškeju nuosavybes teises, yra toks, kad del dalies pastatu tebevyksta teisminiai gincai, todel ˛emes sklypas prie treciojo suinteresuoto asmens turimu pastatu šiuo metu negali buti formuojamas (t. II, b.l. 160). Del šios faktines aplinkybes ginco taip pat nera. Kaip matyti iš bylos med˛iagos (t. I, b.l. 41-48), tretysis suinteresuotas asmuo Kauno rajono apylinkes teismui buvo pateikes prašyma del nuosavybes teisiu igijimo pagal igyjamaja senati fakto nustatymo (t. I, b. l. 41-48), kuriuo prašoma nustatyti, jog tretysis suinteresuotas asmuo pagal igyjamaja senati igijo nuosavybes teises i tam tikrus nekilnojamuosius daiktus, esancius 2,3 ha jo valdomame ˛emes sklype. Kaip matyti iš LITEKO duomenu bazes, Kauno rajono apylinkes teismas toki prašyma 2010 m. gegu˛es 6 d. sprendimu (civ. bylos Nr. 2-236-97/2010) tenkino, taciau šis sprendimas nera isiteisejes, nes buvo apskustas apeliacine tvarka. Taigi kol nera isiteisejes teismo sprendimas minetoje byloje, atsakovas neturi teisinio pagrindo suformuoti viena ˛emes sklypa, butina treciojo suinteresuoto asmens pastatu eksploatavimui.

Kaip mineta, Metodikos 12 ir 13 punktai itvirtina aišku imperatyva atsakovui toki sklypa suformuoti ir iki atkuriant nuosavybes teises del jo su treciuoju suinteresuotu asmeniu sudaryti valstybines ˛emes nuomos sutarti. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad nors pareiškejai nurodo, kad atsakovas pagal Atkurimo istatymo turi pareiga jiems nuosavybes teises i ginco ˛eme atkurti per 6 menesius nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo dienos, šis terminas pagal Tvarkos 111 punkta skaiciuojamas nuo ˛emenaudos suprojektavimo ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte ir pa˛enklinimo vietoveje momento. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (˛r., pvz., 2003 m. liepos 2 d. nutarti administracineje byloje Nr. A10-616/2003). Taigi ivertinus faktines bylos aplinkybes nera pagrindo teigti, kad atsakovas pa˛eide minetas Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Del pirmiau išdestytu prie˛asciu teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškeju skunda nera. Atitinkamai, pareiškeju apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pareiškejai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, ju manymu, Metodikos 13 punkto nuostatos, ta apimtimi, kiek jose reikalaujama, kad atsakovas su ˛emes naudotojais (pastatu savininkais) iki nuosavybes teisiu atkurimo natura momento sudarytu valstybines ˛emes nuomos sutarti, prieštarauja Atkurimo istatymo preambules ir 4 straipsnio 11 dalies, ˇemes reformos 5 ir 10 straipsnio 1 dalies, taip pat Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad pareiškeju pateikiami argumentai iš esmes sietini su nuosavybes teisiu apsaugai taikytinomis teises normomis. Atsi˛velgiant i pirmiau mineta Konstitucinio Teismo praktika darytina išvada, kad pareiškeju argumentas, jog ginco ˛eme nera valstybine ˛eme, nera pagristas. Taip pat nera pagrindo remtis Konstitucijos nuostatomis, reglamentuojanciomis nuosavybes paemima visuomenes poreikiams. Del šiu prie˛asciu teiseju kolegija pa˛ymi, kad jai nekyla abejoniu del Metodikos 13 punkto nuostatu atitikties pirmiau minetoms aukštesnes galios teises normoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Pareiškeju A. G., A. E., J. G., V. D. ir I. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 29 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Anatolijus BaranovasArturas DrigotasIrmantas Jarukaitis