- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- A2.6.-1226-526/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00934-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- D. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. Klaipėdos raj. sav., (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2015-01-16, 19.00 val., H. Manto g., ties apšvietimo stulpu Nr. 119, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Opel Astra – G-CC“, v. nr. (duomenys neskelbtini), kelio vingyje nesuvaldė transporto priemonės, kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota Corolla“, v. nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į apšvietimo stulpą, spaudos kioską bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, apšvietimo stulpas, spaudos kioskas bei nukentėjo kartu su D. G. važiavę keleiviai A. P. ir A. G., kuriems nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Tokiu būdu D. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
D. G. teismo posėdžio metu parodė, jog sutinka padaręs eismo įvykį, nuoširdžiai gailisi, tačiau paaiškino, kad iš eismo įvykio vietos tyčia nepasišalino, buvo šoko būsenoje.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes; eismo įvykio vietos planu - schema, iš kurio matyti automobilių „Opel Astra – G-CC“, v. nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota C. V.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptys, eismo įvykio eiga, automobilio „Opel Astra – G-CC“, v. nr. (duomenys neskelbtini), kontaktų vietos su „Toyota C. V.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu, šaligatvio borteliu, apšvietimo stulpu Nr. 119, esančiu H. Manto g., Klaipėdoje, spaudos kiosku, esančiu Pušyno g. 1, Klaipėdoje; įvykio vietos apžiūros protokolu; protokolu dėl transporto priemonės ,,Toyota C. V.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir techninės būklės patikrinimo; protokolu dėl transporto priemonės „Opel Astra – G-CC“, v. nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir techninės būklės patikrinimo; išrašais iš medicininių dokumentų apie nuo eismo įvykio nukentėjusiųjų A. P. ir A. G. diagnozę; specialisto išvadomis Nr. G381/15(03), Nr. G373/15(03), kuriomis A. P. ir A. G. nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai, padaryti eismo įvykio metu; fotonuotraukų lentelėmis, kurios atvaizduoja automobilio ,,Toyota C. V.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, atsiradusius kontakto metu su automobiliu „Opel Astra – G-CC“, kitus eismo įvykio vietos plane nurodytus stulpo, kiosko apgadinimus; UAB „R. C. L.“ regiono vadovės L. K. paaiškinimu apie apgadintą kioską, esantį Pušyno g. 1, Klaipėdoje; A. Š. paaiškinimu, kuriuo nurodė, kad eismo įvykio dieną pirmiau automobilį „Opel Astra – G-CC“, v. nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ji, tačiau vėliau už vairo sėdo D. G., o kartu su juo į automobilį įsėdo A. P. ir A. G.; nuo eismo įvykio nukentėjusių automobilio „Opel Astra – G-CC“, v. nr. (duomenys neskelbtini), keleivio A. G., automobilio savininko A. P. paaiškinimais, kuriuose nurodė aplinkybes, pagrindžiančias 2015-01-16, 19.00 val., eismo įvykį bei D. G. pasitraukimą iš eismo įvykio vietos; D. G., vairavusio automobilį „Opel Astra – G-CC“, v. nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinimu, kuriuo pripažįsta sukėlęs eismo įvykį dėl viršyto leistino greičio (nurodė vairavęs 70 km/h greičiu); J. V., vairavusio transporto priemonę, „Toyota C. V.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinimu, kuris patvirtina A. P., A. G., D. G. L. K., A. Š. nurodytas faktines aplinkybes bei kitą rašytinę byloje surinktą medžiagą.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 127, 129, 219.4 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti teisės pažeidimai pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, nes D. G. savo veiksmais nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, viršydamas leistiną greitį – 50 km/h (KET 129 p.), sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ir jų turto saugumui ir aplinkai ( KET 9, 127 p.), nes padarytas KET pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelio ir kitų įrenginių ir turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog D. G. 2015-01-16, 19.00 val., H. Manto g., ties apšvietimo stulpu Nr. 119, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Opel Astra – G-CC“, v. nr. (duomenys neskelbtini), kelio vingyje nesuvaldė transporto priemonės, kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota C. V.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į apšvietimo stulpą, spaudos kioską. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, apšvietimo stulpas, spaudos kioskas bei nukentėjo kartu su D. G. važiavę keleiviai A. P. ir A. G., kuriems nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Nors eismo įvykį sukėlęs asmuo turėjo pareigą, numatytą KET 219.4 p., pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios faktinės aplinkybės neabejotinai pagrindžia, D. G. veiksmuose, esant LR ATPK 130 str. 1 d. objektyviuosius požymius.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).
Remiantis D. G. paaiškinimu duotu teismo posėdžio metu, paaiškinimu, duotu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, užfiksuota, jog D. G. neneigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, pripažįsta padaręs pažeidimus, kvalifikuotus pagal LR ATPK 127 str. 1 d., LR ATPK 127 str. 2 d., t. y. suvokia, kad jis susijęs su tokiu eismo įvykiu, tačiau teigia pasitraukęs iš eismo įvykio vietos netyčia, o ištiktas šoko. Teismas, vertindamas D. G. veiksmus tiesioginės tyčios kontekste, atsižvelgia į A. P. ir A. G. paaiškinimus, duotus Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, kuriuose minėti asmenys patvirtino, jog D. G. iš karto po eismo įvykio pasišalino. Teismas, įvertinęs esančių faktinių aplinkybių visumą, nesant byloje jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų D. G. nesąmoningą būklę, dėl kurios būtų negalėjęs adekvačiai sumokti savo veiksmų neteisėtumo, daro išvadą, jog įvykus eismo įvykiui D. G. pasitraukė iš eismo įvykio vietos veikdamas tiesiogine tyčia, o teiginius dėl šoko būsenos laiko deklaratyvia gynybos versija.
Dėl to, esant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas, taip pat, teisingai kvalifikuotas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes D. G. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas KET 219.4 punkto reikalavimus, nes sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužeisti žmonės, sugadintos (apgadintos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kelio įrenginiai ir kitoks turtas, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje.
D. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti D. G., paskyrus ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas. Paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1, 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d. ir 2 d., teismas
nutaria:
D. G. pripažinti kaltu 2015-01-26, 19.00 val., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir paskirti:
D. G. už 2015-01-26, 19.00 val., administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą;
D. G. už 2015-01-26, 19.00 val., administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
D. G. už 2015-01-26, 19.00 val., administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, D. G. paskirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams. Baudos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.
Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.