Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-649-628-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-29
Bylos Nr.
1A-649-628-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lencikas, Viktoras Dovidaitis, Sigita Vainauskiene
Nuteistasis
R. P., E. D., M. T.
Civilinis ieškovas
E. J. I.
Advokatai
Jonas Pliugžma, Birutė Jacki
Kategorijos
  • 1.2.14.3.1.2.1.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-649/2009

Teisejas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.3.1.2.1.7.3., 2.1.7.4., 2.1.14., 2.1.15.1.2., 2.4.6., 2.4.6.3.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

2009 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Vladislavo Lenciko, Viktoro Dovidaicio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei, gynejams advokatams Jonui Pliugžmui, Jonui Gyciui Gutauskui ir Elenai Žilenienei, nuteistiesiems R. P., E. D. ir M. T., nuteistojo M. T. istatyminei atstovei D. T., nukentejusiajai ir civilinei ieškovei E. J. I., jos atstovei advokatei Birutei Jackienei, vertejai Olgai Kovzan, ekspertui Januš Rybalko, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju R. P. ir E. D., civilines ieškoves E. J. I. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 2 (dvejiems) metams; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l, 4 d., R. P. laisves atemimo bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir paskirta subendrinta 2 (dveju) metu ir 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l, 4, 9 d., R. P. šiuo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta su 2008-10-28 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta 3 (treju) metu 4 (keturiu) menesiu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu l (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) menesiams; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu l (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l, 4 d., M. T. laisves atemimo bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir paskirta subendrinta l (vieneriu) metu ir 4 (keturiu) menesiu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l, 3 d., M. T. šiuo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta su 2008-01-14 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta 1 (vieneriu) metu ir 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose. M. T. atžvilgiu taikytas Lietuvos Respublikos BK 92 str. ir šiuo nuosprendžiu paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., M. T. paskirtos auklejamo pobudžio priemones: 1) ispejimas; 2) elgesio apribojimai. M. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d. išteisintas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

E. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vieneriu) metu 2 (dvieju) menesiu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 2 d. bausme subendrinta su 2008 06 02 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo ir 2008 07 15 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmemis ir paskirta galutine subendrinta 1 (vieneriu) metu 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme su 4 MGL bauda. Vad. LR BK 75 str., paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 2 metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemone – per 6 menesius atlyginti nusikaltimu padaryta žala. Pagal LR BK 180 str. 1 d. E. D. išteisintas, kadangi neirodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Iš R. P., E. D. ir M. T. solidariai, o M. T. neturint pakankamai pinigu, iš jo istatyminiu atstovu D. T. ir J. T., civilines ieškoves E.J. I. naudai priteista 270 Lt turtines ir 4 000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei 2 000 Lt už advokato paslaugas.

Iš R. P., E. D. ir M. T. solidariai, o M. T. neturint pakankamai pinigu, iš jo istatyminiu atstovu D. T. ir J. T., civilinio ieškovo Valstybines ligoniu kasos naudai priteista 5 541,61 Lt.

Iš R. P. nukentejusiojo ir civilinio ieškovo T. R. naudai priteista 409 Lt turtines žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu nuteisto M. T. atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. P., M. T., E. D. nuteisti už tai, kad panaudodami fizini smurta, pagrobe svetima turta, t.y. jie veikdami bendrai, 2008-02-20, apie 23.00 val, A.J. P. g. esancio 12-o namo arkoje, Vilniuje, turedami tiksla pagrobti svetima turta, panaudojo fizini smurta A. I. atžvilgiu, suduodant jam tiksliai bylos nagrinejimo metu nenustatyta kieki smugiu rankomis ir kojomis i galvos sriti, ji sumuše, padarydami nukentejusiajam nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi dešinio skruostikaulio bei apatinio žandikaulio kaires puses lužiais, ir iš A. I. pagrobe termosa, 60 Lt vertes, pinigine, 20 Lt vertes, kurioje buvo menesinis troleibuso ir autobuso bilietas, 60 Lt vertes, ir 40 litu grynais pinigais, padarydami A. I. 180 Lt turtine žala.

M. T. nuteistas už tai, kad 2008-02-20, apie 23.10 val., visuomeninio transporto sustojime „Laisves st.”, esanciame Laisves pr., prie A.J. P. g. 20-o namo, Vilniuje, iš transporto laukimo paviljone sedejusio T. R. atvirai pagrobe pastarajam priklausanti 6 Lt vertes alaus „Bear Beer” buteli.

R. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizini smurta, pagrobe svetima turta, t.y. jis 2008-02-20, apie 23.10 val., autobuse, sustojusiame visuomeninio transporto sustojime „Laisves st.”, esanciame Laisves pr., prie A.J. P. g. 20-ojo namo, Vilniuje, panaudojo fizini smurta nukentejusiojo T. R. atžvilgiu, sudave jam ne mažiau 5 smugiu rankomis ir iš T. R. pagrobe mobiliojo ryšio telefona „Samsung SGH-X210”, 400 Lt vertes, su 9 Lt vertes „Tele2 Pildyk” SIM kortele, padarydamas T. R. 409 Lt turtine žala.

Apeliaciniais skundais nuteistieji R. P. ir E. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendi ir juos išteisinti del A. I. apiplešimo, nes šio nusikaltimo nepadare. Nurodo, kad byloje ju kalte patvirtinanciu irodymu nesurinkta. Apeliantu manymu, teismas, netinkamai ivertines irodymus, padare neteisingas išvadas del ju kaltes. Pažymi, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltais neprisipažino ir neige dalyvave A. I. apiplešime.

Pasak R. P., jo kalte grindžiama tik kito nuteistojo E. D. parodymais. Taciau nebuvo ivertinta tai, kad pastarasis buvo suinteresuotas bylos baigtimi, todel turejo tiksla ji apkalbeti. Taipogi apeliantas prašo sušvelninti jam bausme, paskirta už T. R. apiplešima. Prašo atsižvelgti i tai, kad del šio nusikaltimo prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas nepagristai remesi prieštaringais liudytojo R. L. parodymais. Taip pat teigia, kad nebuvo atsižvelgta i aplinkybe, jog nuo tyrimo pradžios R. L. kaip ir kitiems nuteistiesiems buvo pareikšti itarimai del A. I. apiplešimo, ir tik veliau pastarojo procesinis statusas netiketai pasikeite. Apelianto manymu, svarbu ir tai, kad teisme R. L. parode, jog ivykio metu konkreciai nieko nemate, nes buvo tamsu ir stovejo 20-30 m. atstumu nuo apiplešimo vietos. Taipogi nuteistasis E. D. nesutinka su R. P. parodymu vertinimu. Pasak apelianto, R. P. ji apkalbejo keršydamas už tai, kad jis, t.y. E. D., kreipesi su pareiškimu i policija, del ko R. P. buvo nuteistas del jo atžvilgiu pavartoto smurto ir telefono vagystes. Pažymi, kad apie R. P. jo atžvilgiu pavartota smurta teisme kalbejo ir M. T., kuris patvirtino, jog E. D. atsisake dalyvauti A. I. plešime ir del to R. P. ji sumuše. Tokiu budu, akivaizdu, kodel teisme R. P. ji apkalbejo. Apeliantas pažymi, kad jis ir R. P. yra vienodo ugio, todel pastarajam buvo palanku manipuliuoti susidariusia situacija.

Civiline ieškove E. J. I. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi del jame išdestytu išvadu neatitikimo bylos aplinkybems ir peržiureti byla iš naujo. Nurodo, kad teismas baudžiamaja byla išnagrinejo neišsamiai ir neatskleide bylos esmes, nes, apeliantes manymu, tarp jos vyro A. I. mirties ir 2008-20-20 jam padarytu kuno sužalojimu yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantes teigimu, po sužalojimo vyro sveikata kiekviena diena blogejo. Be to, del nuolatinio galvos svaigimo A. I. buvo priverstas išeiti iš darbo. Mano, kad padarytas sužalojimas su liekamaisiais patologiniais reiškiniais po galvos smegenu traumos neabejotinai galejo tureti itakos A. I. mirciai. Taciau teismas, pažeisdamas procesines teises normas, tinkamai neištyre ir neivertino visu byloje esanciu irodymu bei nepaise išsakytu argumentuotu jos paaiškinimu. Kita vertus, svarbu ir tai, kad jeigu tarp jos vyro A. I. mirties ir 2008-20-20 jam padarytu kuno sužalojimu butu nustatytas priežastinis ryšys, apeliante galetu reikalauti pilnai patenkinti jos ieškini dalyje del 20 000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Savo ieškinini reikalavima grindžia tuo, kad po sužalojimo vyras buvo operuotas, 23 dienas buvo gydytas stacionare, patyre nepatogumus del gulimo režimo, kentejo fizini skausma. Be to, po patirtu sužalojimu A. I. reguliariai svaigo galva, todel jis turejo atsisakyti galimybes užsidirbti. Pasak apeliantes, ji labai išgyveno del vyro sveikatos bukles, taip pat patyre dvasines kancias del jo mirties, todel turi teise i 20 000 Lt neturtines žalos atlyginima. Taipogi civiline ieškove E.J. I. prašo priteisti iš nuteistuju R. P., E. D. ir M. T. solidariai jos naudai l 000 Lt už suteiktas advokato paslaugas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejai praše ju skundus tenkinti, o nukentejusiosios ir civilines ieškoves E.J. I. skunda atmesti.

Nukentejusioji, civiline ieškove E.J. I. ir jos atstove praše nukentejusiosios skunda tenkinti, nuteistuju skundus - atmesti.

Prokurore praše nuteistuju skundus atmesti. Nukentejusiosios ir civilines ieškoves skunda tenkinti iš dalies, padidinant iš nuteistuju priteistos neturtines žalos dydi iki 7 000 Lt.

Nuteistuju R. P. ir E. D. apeliaciniai skundai netenkinami. Nukentejusiosios ir civilines ieškoves E. J. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas civilinio ieškinio išsprendimo dalyje, padidinant iš nuteistuju R. P., E. D. ir M. T. priteistos E. J. I. neturtines žalos dydi ir priteisiant visas atstovavimo išlaidas.

Del R. P. ir E. D. nuteisimo, ivykdžius A. I. apiplešima

Pagal ši kaltinima R. P., E. D. ir M. T. nuteisti pagristai, ju nusikalstamos veikos irodytos nuosprendyje aptartais irodymais, jos tinkamai kvalifikuotos, o pakirtos bausmes nera per griežtos.

Apeliaciniais skundais nuteistieji R. P. ir E. D. neigia savo kalte del jiems inkriminuoto A. I. atžvilgiu ivykdyto apiplešimo, taciau byloje surinktu ir ištirtu irodymu visetas leidžia daryti neabejotina išvada, jog nuteistieji R. P., E. D. ir M. T., bendrai veikdami, panaudodami A. I. atžvilgiu fizini smurta tikslu pagrobti svetima A. I. priklausanti turta, atliko veiksmus atitinkancius plešimo sudeti.

Pirmosios instancijos teismo pagristai nustatyta, kad nuteistieji veikdami bendrai, kaltinime nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, turedami tiksla pagrobti svetima turta, panaudojo fizini smurta A. I. atžvilgiu, suduodant jam tiksliai bylos nagrinejimo metu nenustatyta kieki smugiu rankomis ir kojomis i galvos sriti, ji sumuše, tuo padarydami nukentejusiajam nesunku sveikatos sutrikdyma, ir pagrobe jam priklausanti turta.

Abu nuteistieji del nurodytos nusikalstamos veikos savo kalte neigia, teigdami, kad vienas kito buvo apkalbeti, o kadangi byloje kitu ju kalte patvirtinanciu irodymu nesurinkta, prašo juos išteisinti. Pasak R. P., jo kalte grindžiama vien E. D. melagingais parodymais. Kita vertus, nuteistasis E. D. teigia, kad R. P. suvedineja su juo saskaitas, nes R. P. ji sumušus ir pagrobus jam priklausanti telefona, del pastarojo veiksmu kreipesi i policija ir R. P. buvo nuteistas. R. L., anot apelianto, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, nes nuo tyrimo pradžios kaip ir kiti nuteistieji, buvo kaltinamas A. I. apiplešimu ir tik nutraukus pastarojo atžvilgiu byla, pradejo duoti ji kaltinancius parodymus.

Taciau nurodyti skundo argumentai paneigiami byloje surinktais ir ištirtais irodymais: visu pirma teisme pagarsintais mirusio nukentejusiojo A. I. parodymais apie jo apiplešimo mechanizma, E.J. I. parodymais; iš specialisto išvados Nr. G 2114/08(01) (t. 1, b. l. 57-58) matyti, jog A. I. padaryti sužalojimai galvoje, nustatyti dešinio skruostikaulio bei apatinio žandikaulio kaires puses lužiai, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentejusiojo A. I. ir liudytojos E.J. I. nurodytos sužalojimo aplinkybes ir mechanizmas atitinka specialisto išvadose nustatytoms sužalojimo aplinkybems, budui ir laikui. Todel del šiu irodymu patikimumo ir pakankamumo teismui abejoniu nekilo, juolab, kad duomenu apie tai, jog mineti asmenys turetu tiksla apkalbeti nuteistuosius, byloje nera.

Analizuojant nuteistojo M. T. ir liudytojo R. L. parodymus, akivaizdu, kad iš esmes tikrasias, t.y. faktines nagrinejamo ivykio aplinkybes, objektyviausiai jie buvo nurode pirminese apklausose, duodami parodymus keleta dienu po ivykio. Kaip matyti iš 2008-02-22 R. L. apklausos protokolo, apklaustas itariamuoju (t.1, b.l.118) jis parode, kad A. I. užpuole ir apipleše M. T., E. D. ir R. P.. Nukentejusiji buvo apsupe visi kaltinamieji, kurie ji muše. Po to, kažkas iš kaltinamuju pritupe prie gulincio nukentejusiojo ir krauste jo rubu kišenes.

Iš esmes analogiškas nagrinejamo ivykio aplinkybes, kaip jau buvo mineta, pirmineje apklausoje nurode ir nuteistasis M. T. (t. 1, b. l. 94, 104). Iš itariamojo 2008-02-22 apklausos protokolo matyti, kad pribeges prie A. I., kaltinamasis E. D. uždenge jam veida, o jis iš nukentejusiojo ranku išpleše krepši ir po to, kartu su R. L. nubego. Po dvieju minuciu iš požemines perejos išbego E. D. ir R. P.. Po A. I. apiplešimo pas R. P. atsirado pinigai, kuriu jis anksciau neturejo, todel mano, kad pinigus jis galejo pagrobti iš A. I.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2008-10-24, itariamasis papildomai parode, kad pirmas prie A. I. pribego E. D. ir jam uždenge veida. Tada jis pagrobe nukentejusiojo krepši. Nubegdamas mate, kaip R. P. laike ar krauste A. I. kišenes, kuris tuo metu gulejo ar buvo atsiklaupes.

Kaip matyti iš aptartu M. T. ir R. L. parodymu, jokiu esminiu prieštaravimu tarp ju parodymu nera, priešingai, jie sutampa su nukentejusiojo A. I. nurodytomis jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybemis, taigi, jokiu abejoniu nekelia. Todel, nors teisminio bylos nagrinejimo metu M. T. ir R. L. negalejo ivardyti, kokius konkreciai veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamuju, kolegijos nuomone, aplinkybe, jog tiek A. D., tiek R. P. aktyviai dalyvavo A. I. apiplešime, yra irodyta. Pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, jog nuteistieji suprato bendrai daromos veikos padarinius, ju sieke, todel atsako ne tik už savo, bet ir už kitu bendrininku nusikalstamus veiksmus bei bendrai kilusias pasekmes.

Kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdestytu vertinimu, kad jeigu kaltinamojo E. D. teiginys, jog ta vakara su R. P. jis buvo susitikes pirma karta ir pastarasis, jam keršydamas už jo nuteisima, duoda ji kaltinancius parodymus yra teisingas, tai kodel E. D. negali argumentuotai paaiškinti, kodel parodymus apie jo dalyvavima plešime duoda ne tik R. P., bet ir M. T. bei R. L.. Juk pastarieji nedalyvavo atimant iš jo telefona ir nebuvo už tai nuteisti. Tai rodo, kad keldamas tokia versija E. D. sieke pats išvengti baudžiamosios atsakomybes. Todel ši fakta vertinti kaip aplinkybe, del kurios kiti ji apkalba, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, juolab, kad vertinant nuteistojo M. T. ir liudytojo R. L. parodymus del T. R. apiplešimo, judvieju tariamas susitarimas apkalbeti E. D. skundžiamame nuosprendyje paneigtas nurodant, jog sekancia diena po ivykio M. T. ir R. L. buvo sulaikyti, t.y. izoliuoti vienas nuo kito, ir praejus dienai po sulaikymo buvo apklausti, ju apklausos vyko atskirai, taciau kiekvienas iš ju nurode, kad plešime dalyvavo E. D. ir R. P.. Be to, iš R. L. parodymu analizes matyti, kad 2008-10-27 nutarimu nutraukus R. L. atžvilgiu baudžiamaja byla (t.1 b.l.147-151), duodamas teisme R. P. ir E. D. palankius parodymus, savo parodymus jis ženkliai sušvelnino. Todel, akivaizdu, kad minetu asmenu parodymu teisme keitimas rodo ju nora velesnese apklausose suvienodinti visu parodymus tikslu palengvinti tiek paties M. T., tiek R. P. ir E. D. teisine padeti. Atsižvelgiant i tai, kad jokiu kitu objektyviu duomenu, leidžianciu pagristi M. T. ir R. L. suinteresuotumo E. D. nuteisimu, nuteistasis nepateike, apeliacinio skundo argumentas, kad M. T. ir R. L. turejo tiksla ji apkalbeti, yra nepagristas ir atmetamas, kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti atsakomybes.

Taigi apeliantu kalte del jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai pagrista faktiniais duomenimis, irodymai ivertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimu.

2. Del R. P. paskirtos bausmes

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti už T. R. apiplešima jam paskirta laisves atemimo bausme. Nurodo, kad jo atsakomybe švelninancia aplinkybe pripažintina tai, jog jis del šios veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagristi.

Ivertinusi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir skundžiamame nuosprendyje išdestytus bausmes skyrimo motyvus, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausme, BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu ir BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu nepažeide, atsižvelge i padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni, nuteistojo asmenybe, jo atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes bei kitas, turincias reikšmes bausmes skyrimui, aplinkybes.

Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad R. P. praeityje teistas, tame tarpe ir už nusikaltimu nuosavybei padaryma, skundžiamu nuosprendžiu taipogi nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykes ir nepanaikintas. Teismas nenustate nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, o atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstama veika A. I. atžvilgiu ivykde bendrininku grupeje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Apelianto argumentas, jog del T. R. apiplešimo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todel tai turi buti pripažintina jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, yra nepagristas, kadangi, sprendžiant pagal bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. P. del jam inkriminuojamu veiku prisipažino tik iš dalies. Dalinio prisipažinimo, kolegijos nuomone, nepakanka, kad butu pripažintas šios atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvimas. Toks vertinimas atitinka istatymo nuostatas ir teismu praktikos patirti. Pagal iprastini baudžiamojo istatymo aiškinima ir susiklosciusia teismu praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika ir nuoširdus gailejimasis pripažistamas kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, prisipažista padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybe lengvinanti aplinkybe nera nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes prisipažinimo, jos nustatymas turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma: pranešima apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisesaugos institucijoms suteikta pagalba ir pan. Nagrinejamu atveju, nors nuteistasis viso proceso metu kategoriškai neige kalte del A. I. apiplešimo, jo dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme irodytas byloje surinktu ir ištirtu irodymu visetu. Taigi ši aplinkybe nesuteikia pagrindo R. P. prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi vertinti kaip jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, teismas pagristai ir tinkamai ivertino kaltinamojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis, o butent: R. P. yra jauno amžiaus, taciau niekur nedirba, neatlygino nusikalstamais veiksmais padarytos materialines žalos, daug kartu baustas administracine tvarka (b. l. 65-70). Nurodytos aplinkybes patvirtina, kad R. P. pozityviu išvadu nepadare ir nekeicia savo gyvenimo budo bei leidžia daryti išvada, jog nuteistojo antivisuomenines nuostatos buvo susiformavusios iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. nusikalstama veika buvo nuoseklus jo gyvenimo budo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Be to, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme R. P. laikytinas recidyvistu. Recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme (BK 56 str. 1 d.). Todel pirmosios instancijos teismas, ivertines byloje esancius duomenis, pagristai R. P. paskyre laisves atemimo bausmes, mažesnes nei straipsnio sankcijoje numatyti vidurkiai. Šias bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, nera jokio pagrindo. Juolab, kad galutine subendrinta bausme taip pat paskirta tinkamai, pritaikius palankesni nuteistajam bausmiu sudejimo buda – jas iš dalies sudedant.

Del nukentejusiojo A. I. mirties aplinkybiu

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civiline ieškove E.J. I. prašo iš naujo peržiureti byla, nes, jos manymu, tarp jos vyro A. I. mirties ir 2008-02-20 jam padarytu kuno sužalojimu yra tiesioginis priežastinis ryšis. Teigia, kad jam padaryti sužalojimai su liekamaisiais patologiniais reiškiniais neabejotinai turejo itakos A. I. sveikatos buklei, patyrus galvos smegenu trauma.

Atliekant irodymu tyrima, tiriant minetas skundo aplinkybes, apeliacines instancijos teisme tikslu nustatyti tikslias A. I. mirties aplinkybes, buvo išreikalauta ikiteisminio medžiaga Nr. 18-1-1302-08 ir apklaustas ekspertas Januš Rybalko. Iš šios ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad del 2008-06-26 A. I. padarytu sužalojimu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas. Remiantis specialisto išvados Nr. M 1225/08(01) duomenimis, A. I. mirties priežastis – galvos sumušimas, kuri A. I. patyre jam nugriuvus ir pakaušio sritimi atsitrenkus i kieta, buka paviršiu. 2008-09-26 Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro nutarimu šioje byloje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Savo sprendima prokuroras motyvavo tuo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog nera objektyviu duomenu, kuriais remiantis butu galima teigti, kad A. I. mire del kitu asmenu neteisetu veiksmu. Remiantis specialisto išvada A. I. mirties priežastis – galvos sumušimas, kuri jis patyre nugriuves. Apie tai, kad A. I. mirtis buvo smurtine ikiteisminio tyrimo metu negauta jokiu objektyviu duomenu. Butent vadovaujantis šiomis išvadomis, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padare išvada, jog tarp A. I. mirties ir 2008-02-20 jam padarytu kuno sužalojimu nenustatytas priežastinis ryšys, su kuria kategoriškai nesutinka civiline ieškove E.J. I.. Del to apeliacines instancijos teismo posedyje, tikslu išsamiau paaiškinti specialisto tyrimo išvadas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-01302-08, buvo apklaustas medicinos ekspertas Januš Rybalko, kuris susipažines su A. I. medicininiais išrašais, specialisto išvadu duomenimis, ikiteisminio tyrimo medžiaga, atsakydamas i proceso dalyviu klausimus, konstatavo, jog 2008-02-20 ivykio metu padaryti A. I. kuno sužalojimai, t. y. dešinio skruostikaulio bei apatinio žandikaulio lužiai nera priežastiniame ryšyje su A. I. mirtimi, konstatuota 2008 06 26, kuri ivyko del galvos sumušimo A. I. nugriuvus ir pakaušio sritimi atsitrenkus i kieta, buka daikta. Tokiu budu nepagristi nukentejusiosios E.J. I. skundo argumentai, kad jos vyro mirciai galejo tureti itakos plešimo metu padarytas sužalojimas.

Del civilinei ieškovei E. J. I. priteistos neturtines žalos dydžio

Šalies argumentai

Apeliantes teigimu, vertindamas neturtines žalos dydi, teismas nepakankamai atsižvelge i CK 6.250 str. reikalavimus, nes jos vyras patyre didesne nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo teismas, neturtine žala. Pažymi, kad del jam padarytu sužalojimu, A. I. buvo operuotas, 23 dienas gydesi stacionariai, patyre nepatogumus del gulimo režimo, kentejo fizini skausma, o del to, kad jam reguliariai svaigo galva, vyras turejo atsisakyti darbo. Todel nesutinka su jai priteistu neturtines žalos dydžiu ir prašo priteisti 20 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtine žala, nurode pagrindus, kuriais remiantis tokia žala gali buti priteista ir nuosprendyje pasisake del priteistinos neturtines žalos dydžio, taciau nepakankamai motyvavo, kuo remiantis priteistina butent 4 000 Lt neturtine žala. Pažymetina, kad del nusikaltimo padaryta neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, taciau nustatant dydi, turi buti atsižvelgta i jos pasekmes, padarytos turtines žalos dydi, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti bei kitas reikšminas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, turi buti pasiekta kiek imanoma adekvatesne nukentejusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, o taip pat ir fiziniam skausmui, nepatogumams kompensacija. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, ivertines tai, jog nukentejusiajam padarytas nepavojingas gyvybei nesunkus sveikatos sutrikdymas, prašoma priteisti neturtines žalos atlyginima nepagristai sumažino iki 4 000 Lt.

Apylinkes teismas atsižvelge i tai, kad nukentejusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taciau šiuo atveju abstraktus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas nera pakankamas. Nukentejusiajam padaryti dešinio skruostikaulio bei apatinio žandikaulio kaires puses lužiai, 2008-02-20 jam buvo atlikta operacija – apatinio žandikaulio ir dešines puses skruostikaulio osteosinteze, po operacijos gydymas tesesi iki 2008-02-29. Tokio pobudžio operacija yra susijusi su dideliu nepatogumu pacientui po operacijos nešioti specialia plokštele, tam tikra laika valgyti tik skysta maista, todel akivaizdu, kad neturtines žalos dydis 4000 Lt sumoje neatitinka protingumo kriterijaus. Be to, sprendžiant neturtines žalos dydžio klausima reikia vertinti ne tik žala padariusiu asmenu turtine padeti, esama bylos nagrinejimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali tureti itakos nuteistuju turtinei padeciai ateityje. Nuteistieji R. P., E. D. ir M. T. yra jauni, sveiki, pagal bylos duomenis, gali dirbti, mokytis, todel ir laisvai pasirinkti toki darba ar versla, kuris suteiktu galimybe ivykdyti jiems pareiga ir atlyginti civilinei ieškovei E.J. I. padaryta neturtine žala.

Kolegija, ivertinusi tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas apiplešimo metu buvo padarytas senyvo amžiaus žmogui, kuriam pagal amžiu ir jo nulemtas psichines bei fizines savybes, paprastai yra budingas didesnis jautrumo i skausma lygis, didesnis jausmingumas; ivertinusi tai, kad be stipraus fizinio skausmo nukentejusysis patyre didelius nepatogumus, stresa, dvasinius išgyvenimus, sumažejo jo bendravimo galimybes, atsižvelgdama i sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus, daro išvada, kad šie neturtines žalos ivertinimo kriterijai savo turiniu ir ju santykiu su pirmosios instancijos teismo ivertintais nukentejusiajam A. I. padarytos neturtines žalos vertinimo kriterijais, patvirtina išvada, jog pirmosios instancijos teismo civilinei ieškovei E.J. I., kaip mirusio nukentejusiojo A. I. procesiniu teisiu peremejai, priteista neturtine žala turi buti adekvati, todel padidinama iki 7 000 Lt.

Del atstovavimo išlaidu priteisimo

Pirmosios instancijos teisme civiline ieškove E.J. I. pateike prašyma del 3 000 Lt teismo išlaidu sumos atlyginimo. Kolegija, ivertinusi suteiktos teisines pagalbos apimti šioje byloje, t. y. visa suteikta teisine pagalba iki bylos išnagrinejimo apeliacines instancijos teisme, daro išvada, kad prašoma priteisti 3000 Lt suma yra adekvati ir protinga. Apeliantes prašymas priteisti iš nuteistuju 3 000 Lt, kaip proceso išlaidas, kurias ji patyre sumokedama advokatei už konsultacijas, procesiniu dokumentu rengima bei atstovavima pirmosios ir apeliacines instancijos teisme, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., tenkintinas, prašymas yra pagristas byloje esanciu pinigu priemimo kvitu (t. 3, b. l. 60).

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytus motyvus, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 d. pagrindu yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutare:

Civilines ieškoves E. J. I. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendi pakeisti.

Iš R. P., E. D. ir M. T. solidariai, o M. T. neturint pakankamai pinigu, iš jo istatyminiu atstovu D. T. ir J. T., nukentejusiosios ir civilines ieškoves E.J. I. naudai priteisti 7 000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei 3 000 Lt už advokato paslaugas.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Sigita VainauskieneTeisejai Vladislavas LencikasViktoras Dovidaitis