Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji A. R. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Ji parodė, kad 2020-09-01 ji su seserim ir broliu automobiliu "Opel Astra", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į Gargždus iš Klaipėdos, kur brolis atsiėmė mokyklos baigimo pažymėjimą. Oro sąlygos buvo geros, ji ir keleiviai džiaugėsi brolio sėkme, klausėsi muzikos, ji vairavo pakilios nuotaikos, tačiau nepažeidė jai kaip pradedančiajai vairuotojai nustatytų apribojimų, apie 80- 90 km/h greičiu, važiavo tvarkingai pirma eismo juosta. Priešais ją važiavęs automobilis persirikiavo į antrą eismo juostą ir taip aplenkė priekyje pirmoje eismo juostoje stovėjusį ar labai lėtai judėjusį juodą mažą automobilį, o ji to padaryti nesuspėjo, nes antrąja eismo juosta važiavo keli automobiliai ir jai nebuvo kaip persirikiuoti, todėl pradėjo iš visų jėgų stabdyti, bet nespėjo visiškai sustoti ir nedideliu greičiu atsitrenkė į tą vos judėjusį automobilį, kuris po jos atsitrenkimo pakankamai toli nuriedėjo nuokalne į priekį. Važiuojant tarp jos ir priekyje buvusio automobilio buvo 3-4 m tarpas. Nuo susidūrimo išsiskleidė jos oro pagalvė, kuri trenkė jai į nosį, taip pat ji į vairą susimušė kojos kelį ir susižalojo pirštą. Automobiliui sustojus, A. R. išlipo iš savo automobilio ir iškvietė pagalbos tarnybas, o po to, nubėgusi prie automobilio, į kurį atsitrenkė, vairuotojo, klausė, ar jam reikia pagalbos. Išorinių senyvo amžiaus vairuotojo kūno sužalojimų nesimatė, vairuotojas buvo sąmoningas, pasakė, kad jam reikia išvažiuoti ir bandė užvesti savo automobilį, bet jam nesisekė. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie pabendravę su šiuo vairuotoju jai pasakė, kad vairuotojas keistai ir neadekvačiai reaguoja į situaciją. Kaltinamajai sunkiai suprantama, kaip nuo tokio nestipraus susidūrimo nukentėjęs vairuotojas galėjo patirti tokią sunkią traumą, kad nuo jos vėliau mirtų; ji labai išgyvena dėl to, kad dėl jos neatsargumo žuvo žmogus, bet prašo įvertinti ne tik jos veiksmus, dėl minimalaus laiko trūkumo nespėjus sustabdyti vairuojamo automobilio, bet ir žuvusiojo kaip vairuotojo veiksmų ( stovėjimo ar itin lėto važiavimo pirmąja eismo juosta) įtaką šiam įvykiui.

Iš nukentėjusiosios D. J. parodymu nustatyta, kad apie tėvui įvykusią nelaimę ji sužinojo 2020-09-01, apie 12 val., kai jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino moteris, kuri prisistatė policijos pareigūne ir pranešė, kad jos tėvas A. S. D. pateko į eismo įvykį. Sužinojusi, kad eismo įvykis įvyko magistralėje, važiuojant link Gargždų, ji kartu su savo vyru J. J. skubiai nuvyko į įvykio vietą. Ten jau buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame buvo jos tėvas ant kelio ji matė apgadintą tėvo automobilį "Citroen C4", už kurio galo stovėjo kitas automobilis, kuris ir buvo atsitrenkęs į tėvo automobilį. Greitosios pagalbos automobilyje tėvas pasakė, kad įvyko avarija ir daugiau nieko neaiškino, netrukus medikai jį išvežė į ligoninę. Ji taip pat nuvyko į ligoninę, kur tėvas jai papasakojo, kad bevažiuojant jam pradėjo gesti automobilis, trūkčioti, todėl jis sulėtino greitį, o po to pajuto smūgį į automobilio galą. Tėvas buvo paguldytas į ligoninę. Pablogėjus sveikatai, jam buvo atlikta galvos operacija, o 2020-12-16 jis mirė. Dėl tėvo netekties ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. (2 t., b.l.23-26, 39-41).

Iš liudytojo T. P. (policijos pareigūno) parodymų nustatyta, kad 2020-09-01 apie 11,16 val., buvo gautas pranešimas, kad kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, Vilniaus kryptimi, Dirvupių k., Klaipėdos r., netoli "Mercedes" centro, yra įvykęs eismo įvykis. Atvykęs į įvykio vietą pamatė, kad yra apgadinti du automobiliai, t.y. "Opel Astra", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bei "Citroen C4", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Buvo matyti, kad automobilis "Opel Astra" yra atsitrenkęs į automobilio "Citroen C4", galinę dalį. Abu automobiliai stovėjo pirmoje eismo juostoje. Tarp automobilio "Opel Astra" ir Citroen C4", buvo apie 100 metrų tarpas, t.y. automobilis "Citroen C4", buvo nuriedėjęs į priekį. Tarpe minėtų automobilių, nuo "Opel Astra" automobilio priekio, panašiai apie 30 metrų atstumu link automobilio "Citroen C4", buvo matyti stabdymo žymės. Įvykio vietoje, automobilio "Opel Astra" vairuotoja ir automobilio keleiviai stovėjo lauke, kelkraštyje, o automobilio "Citroen C4" vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, vairuotojo vietoje. Įvykio vietoje buvusi A. R. paaiškino, kad ji vairavo automobilį "Opel Astra" ir sukėlė eismo įvykį. Moteris nurodė, kad jai važiuojant magistrale link Vilniaus, priekyje važiuojantis automobilis "Citroen C4", staiga pradėjo stabdyti, o ji, tai pamačiusi, taip pat bandė sustabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau to nespėjo padaryti ir atsitrenkė į automobilio "Citroen C4" galinę dalį. Po smūgio, automobilis, "Citroen C4", pavažiavo į priekį, tačiau netrukus sustojo. A. R. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Automobilyje "Citroen C4", prie vairo sėdėjo senyvo amžiaus vyriškis, kuris nesiorientavo aplinkoje, tačiau ant jo jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Buvo nuspręsta automobilį "Citroen C4" patraukti į kelkraštį, kad jis netrukdytų eismui. T. P. pabandė užvesti automobilį, tačiau automobilis neužsivedė. Vėliau alkotesteriu buvo nustatyta, kad vairuotojas yra blaivus, tačiau dėl jo neadekvataus ir nekoordinuoto elgesio buvo nuspręsta iškviesti GMP, kuriems atvykus, jie vairuotoją išvežė į ligoninę. Atvykus vairuotojo artimiesiems, jiems buvo perduotas automobilis "Citroen C4". (2 t., b.l. 62-65)

Iš 2020-09-01 tarnybinio pranešimo matyti, jog po eismo įvykio patikrinus A. S. D. ir A. R. blaivumą nustatyta, jog abu eismo įvykio dalyviai yra blaivūs. (1 t., b.l. 3-4)

Iš 2020-09-01 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, jog eismo įvykio vieta yra magistralinio kelio Nr. A1 kairėje kelio pusėje, kryptimi link Kauno devintame kilometre, Klaipėdos r. ribose. Oro sąlygos geros, šviesus paros metas, važiuojamosios dalies danga - sausas asfaltas. Transporto priemonių važiavimo prieš įvykį kryptimi yra dvi tos pačios krypties eismo juostos, atskirtos horizontalaus kelio ženklinimo linija. Automobilis "Opel Astra" po eismo įvykio stovi kraštinėje dešiniojoje (pirmoje) eismo juostoje. Automobiliui apgadinta priekinė dalis. 168,5 m atstumu į priekį nuo po įvykio stovinčio automobilio "Opel Astra", kraštinėje dešiniojoje (pirmoje) eismo juostoje stovi automobilis "Citroen C4", kuriam apgadinta galinė dalis. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje - 500 m. (1 t., b.l. 32-48, 50-55)

Iš 2020-09-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui "Citroen C4", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)apgadinta galinė dalis bei priekinis bamperis. (1 t., b.l. 56-66)

Iš 2020-09-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui "Opel Astra", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinė dalis, iššovusios oro pagalvės. (1 t., b.l. 67-77)

Iš ekspertizės akto Nr. 11Š-20 (21) matyti, kad:

1. Šio eismo įvykio eigos (mechanizmo) elementai buvo tokie: automobilis "Opel Astra", vairuojamas A. R., važiuodamas keliu Vilnius - Kaunas - Klaipėda nuo Klaipėdos link Vilniaus, pirma eismo juosta, ir kelio pločio atžvilgiu būdamas mažesniu kaip 0,45 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o kelio ilgio atžvilgiu iki eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoto automobilio "Opel Astra" priekinės dalies, priekine dalimi atsitrenkė į priekyje jo, pirmoje eismo juostoje, arčiau kelio linijos, skiriančios eismo juostas, stovėjusio (ar judėjusio) automobilio "Citroen C4" galinę dalį, taip, kad susidūrimo metu transporto priemonių išilginės simetrijos ašys buvo artimos lygiagrečioms. transporto priemonių tarpusavio padėtys susidūrimo metu pavaizduotos grafiškai 5 pav. Po smūgio automobilis "Opel Astra" sustojo eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje. Automobilis "Citroen C4" po eismo įvykio buvo užfiksuotas taip, kaip nurodyta eismo įvykio vietos schemoje.

2. Prieš pat susidūrimą "Opel Astra" judėjimo greitis buvo ne mažesnis nei 15÷20 km/h. Susidūrimo metu skirtumas tarp transporto priemonių judėjimo greičių buvo 15÷20 km/h, t.y. šių automobilių tarpusavio kontakto metu automobilio "Opel Astra" judėjimo greitis buvo 15÷20 km/h didesnis nei automobilio "Citroen C4". Iš tyrimui pateiktos bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyti, ar prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu automobilis "Citroen C4" stovėjo, ar judėjo bei tiksliau nustatyti automobilio "Opel Astra" judėjimo greitį iki eismo įvykio kilimo ir susidūrimo metu, nėra galimybės.

3. Iš tyrimui pateiktos bylos medžiagoje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti automobilio "Opel Astra" judėjimo greičio prieš pat eismo įvykio kilimą.

4. Transporto priemonių susidūrimo pobūdį bei po eismo įvykio užfiksuotas transporto priemonių padėtis, transporto priemonių susidūrimas įvyko kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda pirmoje eismo juostoje, žiūrint nuo Klaipėdos link Vilniaus, automobiliui "Opel Astra" esant ne mažesniu kaip 0,45 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o kelio ilgio atžvilgiu iki eismo įvykio vietos schemoje po įvykio užfiksuotos automobilio "Opel Astra" priekinės dalies.

5. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio "Opel Astra" vairuotoja A. R., artėdama prie priekyje jos, pirmoje eismo juostoje, stovėjusio (ar judėjusio) automobilio "Citroen C4", laiku nesumažino vairuojamo automobilio "Opel Astra" važiavimo greičio ar saugiai neapvažiavo automobilio "Citroen C4" ir kairės pusės (jeigu tokia galimybė buvo eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis).

Tyrimui pateiktos bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima teigti, kad automobilio "Citroen C4" vairuotojo A. S. D. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

6. Neturint galimybės nustatyti, kuriuo laiku susidūrimo atžvilgiu susidarė 7 pav. raudonomis rodyklėmis pažymėti pėdsakai, kuriuos, tikėtina, paliko automobilis "Citroen C4", nesant užfiksuotų kitų šio automobilio režimą apibūdinančių pėdsakų eismo įvykio vietoje ir neturint duomenų apie automobilio "Citroen C4" konstrukcijos ypatumus ir būklę, pavarų dėžės darbo ypatumų, darbines ir stovėjimo stabdžių sistemų naudojimą/nenaudojimą eismo įvykio metu, nustatyti, dėl kokių priežasčių susidarė 7 pav. raudonomis rodyklėmis pažymėti pėdsakai, kuriuos, tikėtina, paliko automobilio "Citroen C4" ratai, kaip automobilis "Citroen C4" po smūgio į galinę jo dalį judėjo iki eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos jo padėties (palikdamas pėdsakus ar nepalikdamas) ir dėl kokių priežasčių, koks buvo automobilio "Citroen C4" judėjimo režimas prieš pat susidūrimą ir susidūrimo su automobiliu "Opel Astra" metu bei kokioje padėtyje susidūrimo metu buvo automobilio "Citroen C4" pavarų svirtis, nėra galimybės. (1 t., b. 116-126)

Iš specialisto išvados Nr. G 1835/2020 (03) matyti, kad A. S. D. nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus galvą (vienu poveikiu). A. S. D. kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l. 139-140)

Iš specialisto išvadoje Nr. M 701/2020 (03) matyti, kad A.S. D. mirė nuo atokiųjų komplikacijų, kurios išsivystė dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje. Mirties priežastis yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje. (1 t., b.l. 152-154).

Ši byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro teismui pagrindą konstatuoti, kad kaltinamosios A. R. kaltė dėl jai inkriminuotos neatsargios nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažįstama, kad kaltinamosios neatsargumas pasirenkant važiavimo greitį ir atstumą iki priekyje važiavusio automobilio buvo šio eismo įvykio kilimo pagrindinė priežastis, sąlygojusi automobilio „Citroen 4“ vairuotojo atsitrenkimą galva į automobilio salono dalis ir dėl to jam padarytus sužalojimus, kurie vėliau tapo jo mirties priežastimi. Iš kaltinamosios ir paties A. S. D. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, buvo nustatyta, jog žuvusiojo automobilis prieš transporto priemonių susidūrimą automagistralės pirmoje juostoje stovėjo ar lėtai judėjo ir tai, teismo vertinimu, taip pat turėjo didelės įtakos šio eismo įvykio kilimui, tačiau tai nepaneigia A. R. kaltės dėl jai inkriminuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir gailisi nusikaltusi, skubėjo suteikti pagalbą nukentėjusiam vairuotojui, pati pranešė apie įvykį policijai, o vėliau - atsiprašė nukentėjusiųjų. Taip pat teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei kaltinamosios gynėjo įžvalgas, pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad šios veikos padarymui turėjo įtakos ir rizikingas nukentėjusio ir vėliau mirusio A. S. D. elgesys, stovint ar labai nedideliu greičiu važiuojant automagistrale, kur, vadovaujantis 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis, yra draudžiama : važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą (135.3 punktas); sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles (174.2 punktas); leidžiama judėti tik automobiliams ir kitoms motorinėms transporto priemonėms, kurių konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės ne mažesnis kaip 60 km/h ( 174.1 punktas). Tuo tarpu kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamosios motina O. V. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąją A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąją laiduotojai. Prašyme nurodyta, kad laiduotoja anksčiau neteistas, administracine tvarka už šiurkščius nusižengimus nebausta, dirbanti ir puikiai charakterizuojama darbdavio charakterizuojamas, su kaltinamąja ją sieja tamprūs šeimos ryšiai, jie artimai bendrauja, ji žino, kaip A. R. išgyveno dėl šio įvykio ir kokias išvadas kaip vairuotoja iš to padarė, daug bendravo su ja apie tai, todėl mano, jog gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką.

Kaltinamoji ir jos gynėjas palaikė šį prašymą ir prašė perduoti A. R. pagal laidavimą, neskiriant jai kriminalinės bausmės; prokuroras su šiuo prašymu sutiko, jam neprieštaravo ir nukentėjusiųjų atstovas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltusi bei išgyvena dėl kilusių pasekmių, darydama viską, ką tokiais atvejais turi daryti padorus visuomenės narys - iš karto po eismo įvykio siūlė pagalbą nukentėjusiam, iškvietė spec. tarnybas, atsiprašė mirusio A. S. D. artimųjų. A. R. anksčiau niekada neteista ir nebausta administracine tvarka, ji kritiškai vertina savo elgesį šio eismo įvykio metu ir yra įgijusi ypatingo atsargumo vairuojant po jo. Ji yra dirbanti moteris, puikiai charakterizuojama savo darbdavio ir laiduoti už ją norinčios motinos, be to – išsituokusi viena augina neįgalų nepilnametį vaiką. Neigiamai A. R. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, juolab kad ir šįkart ji padarė ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimą, nebūdama nei apsvaigusi, nei viršijanti greitį ar pan., kas rodytų ją esant linkus nusikalsti. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių A. R. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją šioje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos motinai O. V., kuri, kaip nurodoma jos prašyme atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau neteista, ištekėjusi, dirbanti, darbdavio puikiai charakterizuojamas asmuo, per ilgametę vairavimo praktiką tik du kartus bausta administracine tvarka už nedidelį greičio viršijimą ir tai, kaip paaiškėjo posėdžio metu, galėjo būti ne jos padaryti administraciniai nusižengimai. Teismas mano, kad A. R. atidavimas pagal laidavimą O. V. netgi labiau nei paskirta kriminalinė bausmė paskatins kaltinamąją skirti dar didesnį dėmesį kelių eismo taisyklių laikymuisi ; kitokio laiduotojo poveikio ir auklėjimo, atsižvelgiant į aptariamos nusikalstamos veikos pobūdį, šiuo atveju ir nereikia.

Savo reikalavimus nukentėjusieji ir civiliniai atsakovai, atstovaujami atstovo, grindė tuo, kad dėl A. R. neatsargumo kilusio eismo įvykio metu buvo sužalotas jų tėvas A. S. D., kuris vėliau ligoninėje mirė, ir taip jie neteko labai brangaus jiems artimojo. Jų prašoma priteisti turtinė žala yra visiškai pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais ( 3 t., 36-42 b. l.), o neturtinę žalą jie grindžia tuo, kad tėvo sužalojimas eismo įvykio metu, po to apie du mėnesius trukęs jo gydymas ligoninėje, kur jis nenorėjo būti, turėjo būti laikomas prievarta, jo būklė vis blogėjo, jis kankinosi, o ieškovai dėl karantino apribojimų labai ribotai galėjo jį lankyti, o galiausiai – jo mirtis sukėlė jiems didelį stresą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją ir bendravimo galimybių sumažėjimą, būtinybę išgyventi artimiausio žmogaus laidotuves ir kt. be to, ir pats A. S. D. dėl šio eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nevisavertiškumą, emocinius pergyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir ženklų gyvenimo kokybės suprastėjimą. Dėl šių priežasčių, detaliai nurodytų civiliniame ieškinyje ( 3 t., 30-35 b.l.) civiliniai ieškovai prašo kiekvienam iš jų priteisti po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat abu prašo priteisti jiems po 10 000 Eur turtinės žalos, siejamos su A. S. D. padarytos irgi 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimu, kadangi mirusysis dar 2020-11-26 kreipėsi į draudiką – atsakovą ADB „Gjensidige“: dėl jo paties patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nurodė konkrečią pageidaujamą sumą 20 000 Eur ir šios žalos pagrindimą, iš esmės susijusį su jo fizinės būklės pablogėjimu po šio įvykio ir su tuo susijusias moralines kančias. Ieškinyje nurodoma, kad mirusiajam dar iki mirties pareiškus reikalavimus Atsakovui jo patirti išgyvenimai įgijo turtinę išraišką, jis davė ir paaiškinimus dėl patirtos neturtinės žalos, tik dėl savo mirties nespėjo įgyvendinti savo teisės į šios žalos atlyginimą iki galo. Todėl ieškovai, vadovaudamiesi ieškinyje nurodyta teismų praktika, prašo šį A. S. D., palikusio visą savo turtą ir turtines teises savo dukrai D. J., esant gyvam pareikštą reikalavimą laikyti palikėjo turtine reikalavimo teise ir patenkinti, priteisiant abiems mirusiojo vaikams po 10 000 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, prašė priteisti šias sumas ne iš A. R., o iš jos civilinę atsakomybę įvykio metu apdraudusios ADB "Gjensidige", atkreipdami dėmesį į tai, kad prašomos priteisti sumos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų žalos dėl vieno eismo įvykio atlyginimo sumų ir teismų suformuotos praktikos.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau savo nuomonę dėl jam pareikšto reikalavimo yra išdėstęs atsiliepime į civilinį ieškinį (3 t., 61-63 b.l.). Atsakovas su jam pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, kadangi, jo vertinimu, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, šis eismo įvykis galėjo kilti ne tik dėl kaltinamosios, bet ir dėl automobilio Citroen vairuotojo veiksmų – stovėjimo važiuojamojoje automagistralės dalyje be avarinių šviesų ir įspėjamųjų ženklų, taip sudarant kliūtį kitiems eismo dalyviams, kas turėtų būti vertinama kaip jo paties didelis neatsargumas ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalimi, byloje svarstytinas klausimas bent jau dėl ieškovų prašomos atlyginti sumos mažinimo. Taip pat nurodoma, kad neturtinę žalą padariusio asmens neatsargiais ir nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidą nustatyti mažesnį neturtinės žalos dydį, nei būtų padarytas tyčiniais veiksmais, o ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimui sumos neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų, pagal kurias mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, šios žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (18 210, nes įvykio metu 1 MMA buvo 607 Eur). Be to, maksimalios išmokos turėtų būti mokamos išskirtinėmis aplinkybėmis pasižyminčiais atvejais, kai tėvų netenka nepilnamečiai, išlaikymo reikalingi vaikai, eismo įvykį sukelia neblaivus vairuotojas ir pan., o tai šiuo atveju nenustatyta. Vadovaujantis teismų praktika, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems – pilnamečiams vaikams priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 3 000 Eur iki 15 000 Eur, todėl svarbu įvertinti tai, kad ieškovai yra suaugę asmenys, negyvenę kartu su žuvusiuoju ir nebuvę jo išlaikomi. Atsakovas taip pat prašo pripažinti visiškai nepagrįstu ieškovų reikalavimą priteisti jiems neturtinę žalą, kurią dėl eismo įvykio metu padaryto sunkaus sužalojimo patyrė žuvusysis, nes asmeninės turtinės ir neturtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, nėra paveldima. Ieškovų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ( 2019-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019), atsakovo teigimu, nėra aktuali ginčo atveju, nes iš esmės skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės, tame tarpe ir tai, kad toje byloje ieškovė dar iki mirties buvo kreipusis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o šiuo atveju teisminis procesas pagal žuvusiojo ieškinį nebuvo pradėtas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui A. S. D. 2020-11-26 raštu buvo pateikęs, prašydamas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taigi reikalavimas išmokėti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nebuvo pareikštas.