Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BRC finance“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“) ieškinį atsakovui A. K. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas padarė pradinę įmoką ir mokėjo du mėnesius įmokas, po to dingo. Automobilis jam buvo perduotas, pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas. Buvo siųsto raginimai, skambinta telefonu, bet įmokos nebuvo daromos. Po 4 mėnesių, 2016-09-06 sutartis buvo nutraukta. Skola jau buvo apie 2500 Eur. Automobilis geranoriškai nebuvo grąžinamas. Kreipėsi į specializuotą įmonę dėl automobilio grąžinimo. Automobilis buvo grąžintas iškomplektuotas, nevažiuojantis. Automobilį nuvarė į BMW atstovybę UAB „K. A.“. Ten jį defektavo, kad atstatyti į tokią būklę, kokios jis buvo perduotas, skaičiuojant naujomis dalimis sudarytų 170 000 Eur. Ieškovas tada kreipėsi į savo servisą ir jie paskaičiavo sumą, kuria teikia ieškinyje. Išperkamosios nuomos suma 21 110 Eur. Kai būtų išsipirkęs automobilį, atsakovas būtų sumokėjęs 27 590 Eur. Dėl automobilio likutinės vertės į ekspertus nesikreipė. Atgavo iš esmės variklį ir kėbulą. Visas salonas, elektronika, kompiuteris išardyti. Automobilio likutinė vertė panašiai tiek, kiek atsakovas sumokėjo įnašų. Į ieškiniu reikalaujamą sumą nėra įskaičiuota likutinė vertė. Automobilio likutinė vertė, kai jį grąžino, buvo 3000 Eur. Automobilis buvo ieškovui pristatytas tokios būsenos, kokios yra. Automobilio komplektacija buvo individuali, jis išskirtinis. BRC servisas rado viską naudotomis detalėmis. Reikalaujama suma yra mažiausia, kokia leidžia atkurti automobilį, kad būtų jį galima eksploatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „BRC finance“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“) ir atsakovas A. K. K. 2016-03-04 sudarė Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2016/4599 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui nuomai 36 mėnesių laikotarpiui automobilį (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. WBAKA81090CY32838, 2009 m., o atsakovas įsipareigojo tinkamai mokėti mėnesinius mokėjimus už perduotą automobilį; bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį – 27 590,57 Eur (3.1.3, 4.1.1 punktai). Šalių susitarimu ši suma laikoma automobilio kainą ir turėjo būti sumokėta ieškovui iki 2019-03-01 (36 mėnesinėmis įmokomis). R. S. 6.1.1. punktu, atsakovui tinkamai ir laiku sumokėjus ieškovui bendrą nuomos mokesčių sumą, automobilis būtų perduotas atsakovo nuosavybėn. Šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas ilgiau nei 5 darbo dienas vėluos įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus pagal Sutartį, ieškovas turi teisę savo nuožiūra pradėti skolos išieškojimo procedūrą arba nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti automobilį (Sutarties 4.3. p.). Tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdys savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokesčius už automobilį ir ieškovas susigrąžins automobilį sau, visos atsakovo sumokėtos įmokos liks ieškovui kaip mokestis už naudojimąsi automobiliu ir atsakovui negrąžinamos (Sutarties 4.2. p.). Ieškovas automobilį atsakovui naudotis perdavė 2016-03-04 Turto priėmimo perdavimo aktu Nr. LT-2016/8384.

Dėl įrodinėjimo

7. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą abi šalys, turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, inicijuoti liudytojų apklausą ir pan.).Abi šalys rėmėsi rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais,ieškovas ir atsakovas atstovų pagalba ir jų paaiškinimais teisme.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, kurių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tinkamam įrodinėjimo taisyklės taikymui aktualus yra ir įrodymų pakankamumo klausimas. Įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuriuo vadovaujantis išvada apie faktą gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikra abejonė, tačiau įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Visais atvejais išlieka šalies pareiga įrodyti tą privalomą visetą bei įrodymų ryšį su byla ((duomenys neskelbtini), 180 str. str.). Dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečioje byloje yra pasisakęs kasacinės instancijos teismas ir nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai ir t.t.

Dėl ieškinio pagrįstumo

8.Sutartis yra sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos (CK 6.154 str. nuostatos). Įstatyme įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas, reiškiantis civilinių teisinių santykių dalyvių galimybę laisvai sudaryti sutartis, kuriose savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Tik atitinkama sutartis, kaip dvišalis arba daugiašalis sandoris, reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas yra sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis yra vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, nes ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią (CK 6.2 str., 6.189 str. 1 d.).

Pagrindinis tarp šalių sudarytos sutarties tikslas buvo perleisti nuosavybės teisę į daiktą bei šią teisę įgyti, todėl tarp šalių sudaryta Sutartis vertintina kaip pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.411 – 6.416 straipsniai. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.256 straipsnis). Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo atsakovo prievolė mokėti už jam išperkamosios nuomos sutarties pagrindu perduotą transporto priemonę. Remiantis CK 6.414 straipsnio 1 dalimi (bei Sutarties 7.2.2 punktu), kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą.

Kaip paaiškino ieškovas, o atsakovas neginčijo, atsakovas pagal Sutartį sumokėjo pradinę įmoką (t.y. 4 372,00 Eur) ir dvi mėnesines įmokas po 644,96 Eur, t.y. iš viso 5 661,92 Eur, o toliau įmokų nebemokėjo. Atsižvelgiant į tai ir atsakovui nereaguojant į raginimus vykdyti savo įsipareigojimus, ieškovas nutraukė Sutartį ir susigrąžino automobilį. Automobilis ieškovo buvo susigrąžintas 2016‑10-05 Turto priėmimo perdavimo aktu: turtą perdavė atsakovo sūnus J. K., o prie punkto „Akivaizdūs turto trūkumai“ nurodyta „nufotografuota – transportuota tralu“.Tokių aplinkybių atsakovas nenuginčijo ir objektyviai nepaneigė.

Susigrąžinęs automobilį iš atsakovo, ieškovas kreipėsi į UAB „K. A.“ dėl automobilio defektų nustatymo. UAB „K. A.“ ieškovui už „patikrą prieš pirkimą automobiliui ir detalią defektaciją“ 2016-12-16 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SIV1622744 sumai 374,26 Eur. UAB „K. A.“ automobilio remontą suskaičiavo naujomis detalėmis bendrai 107 895,24 Eur sumai. Tokia suma, vertinant protingumo ir ekonomiškumo kriterijais, netiko ieškovui. Tuomet ieškovas kreipėsi į UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris sumą remontuojant naudotomis detalėmis, suskaičiavo 18 218,57 Eur ir pradėjo remonto darbus. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas į bylą pateikė UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2017-08-23 Atliktų darbų aktą 18 218,57 Eur sumai, t.y. patvirtinantį, kad remonto darbai šiai sumai buvo atlikti.

Atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi pasyvios pozicijos, kad visas aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Pirmame teismo posėdyje atsakovo atstovas net negalėjo patvirtinti, kad ginčo sutartis buvo patvirtinta abiejų šalių parašais, t.y.,kad sutartis sudaryta, kas buvo ieškovo įrodyta pateikiant papildomus įrodymus kartu su dubliku. Atsakovo ir jo atstovo argumentai yra jų subjektyvi nuomonė, užimant gynybinę poziciją ir siekiant išvengti piniginių lėšų ieškovui sumokėjimo pagal sutartį. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais dėl ginčo automobilio sugadinimų ir atlikto remonto, nes priešingų duomenų byloje nėra ((duomenys neskelbtini),185 str.).Teismas nelaiko ieškovo įrodymus neleistinais ir nemato argumentų ir įrodymų,kurie juos paneigtų((duomenys neskelbtini) str.). Aukščiau nurodyti atsakovo veiksmai laikytini netesėtais, jais buvo padaryta žala ieškovui, tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė priteisiant aukščiau nurodyto dydžio nuostolių atlyginimą ir palūkanas už nuostolius.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 18 218,57 Eur nuostolių,kurie buvo padaryti ieškovui dėl atsakovo kaltės (CK 6.245 str.3d., 6.247 – 6.249 str.).

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

9.Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 240,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus jis priteisiamas ieškovui iš atsakovo (CPK 88,93 str. 1 d.).

Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad turėjo iš viso 3 698,97 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (2 488,97 Eur už atsiliepimo parengimą, 1 210,00 Eur už tripliko parengimą). Ieškinį netenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlygintinos(CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „BRC finance“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 18 218,57 euro (aštuoniolika tūkstančių du šimtus aštuoniolika eurų 57 ct), 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (18 218,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-09) iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-6521-465/2017 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.