Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,Patrauka‘‘ ieškinį atsakovei J. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl rangos sutarties nutraukimo, skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo bei atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui UAB,,Patrauka‘‘ dėl statybos darbų kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad 2011-03-21 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 11/0308 (I t. b.l. 28,29), kuria UAB,,Patrauka‘‘ ir F. B. susitarė dėl privažiavimo kelio sklype suformavimo darbų užsakovo objekte Raizgių k, Šiaulių rajone. Darbus ieškovas įsipareigojo atlikti nuo 2011m. kovo 21d. iki 2011m. balandžio 15d. Pagal sutarties priedą matyti (I t b.l. 30), kad buvo susitarta dėl 2600 kv.m. darbų apimties, kurių kaina 32150 Lt be PVM. Sudarant sutartį, F. B. atstovavo A. B. (I t. b.l. 44), jis taip pat atstovavo F. B. teisių perėmėją J. B. (b.l. 124).

Iš sutarties sąlygų matyti, kad tarp šalių šiuo atveju buvo sudaryta statybos rangos sutartis pagal LR CK 6.681str. 1d. statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartye nustatytą terminąpastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šio straipsnio 4d. numato, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ir profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis- prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Prekių ar paslaugų pardavėju (teikėju) vartojimo sutartyje yra verslininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir parduoda prekes ar teikia atlygintines paslaugas vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalys). Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį vartojimo sutartimi. Remiantis vartojimo sutarčių dalyko įvairove, išskiriamos vartojimo rangos (CK 6.672-6.680 straipsniai) sutartys. Teismas turi kvalifikuoti ginčo sutartį pagal visus išvardytus pagrindus, nes nuo to priklauso, kokie materialiniai įstatymai taikytini nagrinėjant bylą. Todėl, sprendžiant ginčą, teismai turi atsižvelgti į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento sutarties sąlygas, ir taikyti įstatymus, nustatančius stipresnę vartotojo interesų apsaugą. Sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, jei atitinka šiuos esminius požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3)prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Kvalifikuojant sutartį vartojimo sutartimi svarbios abi šalys, todėl visais atvejais greta vartotojo būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį - verslininką. Vartojimo sutartį kvalifikuojančiu požymiu yra ne sutarties tikslas, o vienos iš sutarties šalių - prekių pirkėjo ar paslaugų įgijėjo tikslas. Kvalifikuojant šalių sudarytą sandorį vartojimo sutartimi, identifikuotini konkretaus sutartinio teisinio santykio subjektai (vartojimo sutarties šalys visais atvejais yra vartotojas ir verslininkas). Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartotojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris sudaro sutartį su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartotojo sąvoka detalizuojama Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Vartojimo sutarties subjektinės sudėties reikšmingumas lemia būtinybę identifikuoti ne tik vartotoją, bet ir kitą vartojimo sutarties šalį - prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją). Kitai (ne vartotojui) vartojimo sutarties šaliai apibrėžti vartojamos prekių ar paslaugų pardavėjo (tiekėjo) sąvokos (CK 1.39 str. 1 d.). Paslaugų tiekėjas vartojimo sutartyse yra asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str.8 d.). Verslininkas gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, užsiimantis verslo ar profesine veikla ir jis turi veikti verslo tikslais. Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad užsakovas F. B., sudarydamas statybos rangos sutartį, užsakė darbus savo asmeniniame žemės sklype, norėdamas nutiesti privažiavimo kelią prie suformuotų sklypų, duomenų, kad šis užsakymas būtų susijęs su jo profesine veikla – nėra, jo ketinimų ateitye parduoti žemės sklypus taip pat negalima sieti su verslu, teismas daro išvadą, kad rangos sutartis sudaryta jo asmeniniams poreikiams. Šiuo atveju tarp ieškovo ir F. B., o šiuo metu – tarp J. B. yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai. Ieškovas užsiima statybos darbais ir iš to gauna pajamas, o atsakovas – fizinis asmuo - perka paslaugą.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties dalyko ir darbų atlikimo kokybės. Ieškovas nurodė, kad, sudarant statybos rangos sutartį, buvo susitarta ne tik dėl privažiavimo kelio nutiesimo atsakovės žemės sklype, bet ir dėl servitutinio kelio nutiesimo iki šio sklypo. Atsakovė bei trečiasis asmuo tokį susitarimą neigia. LR CK 1.73str., kuriame numatyti atvejai, kai turi būti sudaryta rašytinė sutartis, nėra nurodyta, kad rangos sutarčiai yra privaloma rašytinė sandorio forma. LR CK 1.73str. 1d. 10p. numato, kad rašytine forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems LR Civilinis kodeksas nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Tačiau tiek rangos, tiek statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios Civilio kodekso normos nenumato privalomos rašytinių sandorių formos. LR CK 1.71str. 2d numato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Šiuo atveju ieškovas teigia, kad, su atsakovu sudarant sutartį, buvo susitarta ne tik dėl privažiavimo kelio įrengimo atsakovo žemės sklype, bet ir dėl servitutinio kelio įrengimo iki šio sklypo. Todėl pareiga įrodyti, jog buvo sudarytas toks žodinis susitarimas, tenka ieškovui. Ieškovo atstovas nurodė, kad jam atliekant servitutinio kelio įrengimo darbus, užsakovo atstovas A. B. nereiškė jokių prieštaravimų. Tačiau ši aplinkybė neįrodo šalių susitarimo dėl servitutinio kelio įrengimo. Bylos nagrinėjimo metu A. B. teigė, jog darbai, atliekami ne F. B. žemės sklype, jo nedomino. Ieškovo atstovas nurodė, kad, atliekant pradinius kelio nužymėjimus, dalyvavo A. B. samdytas matininkas ir ieškovo darbuotojai. Apklaustas liudytoju UAB,,Eurometras‘‘ matininkas S. B. nurodė, kad buvo sudaręs su A. B. sutartį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų žemės sklype Raizgių k., Šiaulių rajone, todėl pagal sutartį paslaugas atliko. Liudytojas nurodė, kad užsakovo prašomas buvo nuvykęs į minėtą sklypą statybininkams parodyti rengiamo kelio nužymėjimus, tačiau teigia, kad servitutinis kelias jau galėjo būti įrengtas, nes prie atsakovės sklypo jis privažiavo automobiliu. Prieš tai teigęs, kad atliko servitutinio kelio žymėjimą dalyvaujant statybininkams, liudytojas, duodamas parodymus, suabejojo, ar tuo metu atliko servitutinio kelio žymėjimus. Apklausti liudytojai S. K., J. Š., D. R. patvirtino, kad ieškovas atliko servitutinio kelio įrengimo darbus. Iš ekspertizės akto matyti (II t. b.l . 44), jog tikėtina, kad servitutinis kelias prie įvažiavimo į atsakovės sklypą įrengtas tokiu pačiu laiku ir tomis pačiomis medžiagomis. Kad servitutinis kelias yra įrengtas, patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas (II t. b.l. 23). Tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad užsakovas buvo susitaręs dėl šio kelio įrengimo. Byloje nėra įrodymų apie atsakovės ar jos atstovo A. B. konkliudentinius veiksmus, be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutarties projektą parengė ieškovas. Kaip subjektas, beiverčiantis kelių įrengimu, turintis didesnės patirties šioje paslaugų atlikimo srityje, negu vartotojas, ieškovas nenurodė, kad sutarties dalykas yra ne tik privažiavimo kelio atsakovės žemės sklype nutieisimas, bet ir papildomi darbai. Pagal LR CK 4.111str servitutas – tai teisė į svetimą nekinojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu arba daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Įstatymas nenumato servituto turėtojui teisės valdyti nekilnojamį daiktą, todėl akivaizdu, kad atsakovės atstovas apskritai neturėjo teisės tartis dėl kelio įrengimo. Šią aplinkybę patvirtina ir eksperto išvada, kurioje nurodoma, kad pagal Statybos įstatymo 3str. Statybos teisė įgyvendinama kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais terminais. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie žemės sklypo, kuriame buvo tiesiamas servitutinis kelias, sutikimą dėl tokio kelio tieismo. Todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl servitutinio kelio įrengimo. Vartojimo rangą reglamentuojantis LR CK 6.673str. numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje, todėl atsakovė šiuo atveju neturi pareigos ieškovui apmokėti už servitutinio kelio įrengimą.

Iš tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl privažiavimo kelio sklype suformavimo darbų užsakovo objekte Raizgių k., Šiaulių rajone. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas neatliko dalies darbų – neįrengė kelių privažiavimo kelio atšakų atsakovės žemės sklype, o darbai, kuriuos atliko, yra nekokybiški. Iš darbų sąmatos, kuri yra sudarytos statybos rangos sutarties priedas, matyti, kad šalys buvo sutarusios dėl 2600 kv.m. privažiavimo kelio įrengimo. Iš atliktos ekspertizės išvadų matyti, kad atsakovės žemės sklype įrengto privažiavimo kelio plotas yra 2014,2 kv.m. Trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad su ieškovu buvo sutarta dėl viso atsakovės žemės sklype esančio kelio įrengimo, o ieškovas neįrengė kelių privažiavimo kelio atšakų. Ieškovo atstovas nurodė, kad dėl šių kelio atšakų įrengimo su atsakove nesitarė. Tačiau teismas šiuo atveju vadovaujasi tarp šalių sudaryta sutartimi, kurioje aiškiai nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja įrengti priažiavimo kelią atsakovės sklype, kuris sudaro 2600 kvm. Kaip jau buvo minėta, pagal ekspertizės aktą buvo įregtas ne visas sutartas kelio plotas – ne 2600 kv.m, o 2014,2 kv.m. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas, įrengdamas kelią, darbus atliko nekokybiškai – įrengto kelio kraštai nelygūs, sluoksniai neatitinka storio, numatyto rangos sutartyje. Pagal darbų ir medžiagų sąmatą, kuri yra sutarties priedas, matyti, jog šalys susitarė, jog rengiant kelią bus supilta 15 cm smėlio ir 15 cm malto betono sluoksniai. Iš atliktos ekspertizės akto matyti, kad realiai nutiestame privažiavimo kelyje atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame Raizgių k, Šiaulių raj., skaldos pagrindo sluoksnio (malto betono) storis kinta nuo 0 cm iki 21,7 cm, faktinis sluoksnio storių atskirų verčių aritmetinis vidurkis yra 16 cm Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad šiame kelyje apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio (gamtinio smėlio) storis kinta nuo 0 cm iki 33,8 cm, faktinis sluoksnio storių atskirųjų verčių aritmetinis vidurkis yra 18,2 cm. Ekspertizės akte nurodyta, kad privažiavimo keliui įrengti sunaudota 443,12 kubinių metrų, o smėlio sluoksnis – 403,24 kubiniai metrai, kai turėjo būti supilta 520 kubinių metrų smėlio ir 520 kubinių metrų malto betono. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad aritmetinis kelio dangų vidurkis yra net didesnis nei numatytas darbų ir medžiagų sąmatoje, ši aplinkybė šiuo atveju reikšmės neturi. Esant tokiems dideliems smėlio bei malto betono svyravimams, įrengtame kelyje yra vietų, kur šių sluoksnių iš viso nėra . Ekspertizės akte nurodyta, kad leistinas kelio pločio nuokrypis yra maždaug 10 cm, tuo tarpu ieškovo įrengtame kelyje 13 pločio parametrų vertės neviršijo leistino pločio nuokrypio maždaug 10 cm, o 66 parametrų vertės viršijo leistinąjį pločio uokrypį nuo projektinių sprendinių ir vidutiniškai sudaro maždaug 54 cm (atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės išvadoje nurodytas nuokrypis 0,54 cm įrašytas pagal prasmę akivaizdžiai klaidingai, nors ekspertizės akto aprašomojoje dalyje jis pagal prasmę nurodytas teisingai – 54 cm). Esant tokioms ekspertizės akto išvadoms, atsakovo teiginiai dėl nekokybiškai atlikto kelio įrengimo yra pagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad reikiamo storio kelio sluoksnių galėjo nebūti tose vietose, kur, jiems nutiesus kelią, buvo vedamos komunikacijos, be to, atliekant ekspertizę, gręžinys buvo daromas kelio pabaigoje, kur, kaip jis įtaria, sluoksnis galėjo būti nukastas. Tačiau ieškovo atstovas, nurodydamas šias aplinkybes, jų nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės išvadas, todėl teismas, vertindamas ieškovo atliktų darbų kokybę, vadovaujasi ekspertizės aktu. Ieškovas nurodė, kad atsakovės atstovas piktybiškai vengė pasirašyti ant darbų perdavimo priėmimo akto, nors pagal sutartį privalėjo tai padaryti. Atsakovės atstovas A. B. nurodė, kad akto nepasirašė todėl, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, o ieškovas žadėjo ištaisyti kelio įrengimo trūkumus. Iš atliktų darbų akto matyti (I t. b.l. 31), kad jis buvo surašytas 2011-04-21 ir vienašališkai pasirašytas ieškovo. Iš ieškovo rašto bei pašto kvito A. B. matyti (I t. b.l. 36), kad jis buvo išsiųstas jam 2011m. spalio 9d. Pagal sutartį atsakovė turėjo pareigą priimti atliktus darbus ir pasirašyti po darbų atlikimo aktu. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Jei darbų atlikimo aktas surašytas vienašališkai, užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tačiau pagal LR CK 6.694 straipsnio 4 dalį teismas turi diskrecijos teisę konstatuoti arba nekonstatuoti akto nepasirašymo pagrįstumą, priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2007m.). Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovo atlikti darbai statybos objekte atlikti nepilnai ir nekokybiškai, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas šiuo atveju pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ir šis aktas pripažintinas negaliojančiu.

Ieškovas pareiškė reikalavimą nutraukti tarp šalių sudarytą rangos sutartį, nurodė, kad atsakovė, atstovaujama A. B., pažeidė rangos sutarties Nr. 11/0308 3.2.2 punkte numatytas prievoles - ne vėliau kaip per 2 darbo dienas priimti rangovo kokybiškai atliktus darbus, pasirašant atliktų darbų aktą bei 3.2.3 punkte - sumokėti rangovui už atliktus darbus šioje sutartyje numatytomis sąlygomis (Sutarties 2.3 p.) per 3 kalendorines dienas po atliktų darbų akto pasirašymo. LR CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Atsakovė, atsisakydama priimti darbus, padarė esminį sutarties pažeidimą, ieškovas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, minėtų sutarties sąlygų neįvykdymas duoda pagrindo ieškovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, todėl statybos rangos sutartis nutrauktina. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė pagrįstai nepriėmė darbų, kadangi jie buvo nekokybiški, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti rangos sutartį jo nurodytais motyvais atmestinas.

Vartojimo rangą reglamentuojantis LR CK 6.678str. 1d numato, kad darbų rezultato primėmimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666str. nustatytus terminussavo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665str. numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė pasirinko vieną iš užsakovui suteiktų teisių gynimo būdų – pareiškė reikalavimą dėl statybos darbų kainos sumažinimo. Atsakovė nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovui už faktiškai atliktus darbus, todėl prašo sumažinti statybos darbų kainą proporcingai atliktiems darbams. Kadangi ekspertizės akte nurodyta, jog atsakovės sklype įrengta 2014,2 kv.m., atliktų darbų kaina būtų 30132,43 Lt. Įvertinus atsakovės sumokėtas sumas ieškovui, ji sutinka jam sumokėti likusią 15202,43 Lt sumą už atliktus darbus (II t. b.l. 123). Atsakovė prašo mažinti statybos darbų kainą, sumokant ieškovui už faktiškai atliktus darbus, reikalavimo atitinkamai mažinti statybos darbų kainą dėl to, kad jie atlikti nekokybiškai, nepateikė. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statybos darbai buvo atlikti nepilnai ir nekokybiškai, atsakovės reikalavimas sumažinti statybos darbų kainą tenkintinas. Sumažinus darbų kainą ir įskaičius ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, ieškovo ieškinys tenkintinas dalinai, o atsakovės priešieškinys – visiškai. Atsakovė pripažino, kad ji yra skolinga ieškovui 15202,43 Lt sumą, jos nesumokėjo. Šalių sudarytoje statybos rangų sutartyje 4.2.1p. numatyta, kad užsakovui laiku neatsiskaičius su rangovu ir šiam pareikalavus, užsakovas moka 0,1 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Iš ieškovo pažymos matyti (I t. b.l. 38), kad ieškovas prašo priteisti delspinigius nuo 2011m. balandžio 27d. iki 2011m. lapkričio 9d. (už 197 dienas). Delspinigių suma nuo ieškovui priteistinos 15202,43 Lt sumos sudaro 2994,88 Lt (15202,43 Lt x 0,1proc. x 197d.). Todėl, vadovaujantis LR CK 6.71str., iš atsakovo ieškovui priteistina 2994,88 Lt delspinigių suma. LR CK 6.210str. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas – fizinis asmuo -privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. LR CK 6.37str. 2d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2011-11-17 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus dalinai, o priešieškinį – visiškai, šalims priteisinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93str.). Ieškovas yra sumokėjęs 720 Lt žyminio mokesčio. Iš ieškovo atstovės pateikto paaiškinimo matyti (II t. b.l. 55,56), kad ji nurodė 2012-01-31 sudariusi su UAB,,Patrauka‘‘ sutartį dėl ieškinio parengimo teismui bei atsiliepimo parengimas į atskirąjį skundą. Tačiau byloje nėra pateiktas 2012-01-31 susitarimas dėl atstovavimo, ieškinys teismui pateiktas 2012-12-12. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas už teisines paslaugas apmokėjo du kartus: 2013-01-31 sumokėjo 500 Lt, 2012-02-02 – 500 Lt. Byloje nėra duomenų apie 2012-02-02 atliktus mokėjimus, o 2012-01-31 mokėjimas nors ir pateiktas į bylą, nesant atstovavimo sutarties, teismas negali nustatyti, kokioje byloje teisinės paslaugos buvo teiktos. Ieškovo atstovės paaiškinime dėl bylinėjimosi išlaidų nurodoma, kad ieškovas jai yra sumokėjęs už atstovavimą 1500 Lt 2012-10-10 (I t. b.l. 183) ir 500 Lt 2013-03-06 (II t. b.l. 57). Todėl teismas laiko, kad ieškovas patyrė 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 485 Lt žyminis mokestis už priešieškinį, 139 Lt žyminis mokestis už atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas, 2423,17 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, 6430 Lt ekspertizės išlaidų. Ieškinio suma sudarė 28693,59 Lt, priešieškinio - 15202,43 Lt. Įskaičius priešieškinio sumą į ieškinio, iš atsakovo ieškovui priteista 18197,31 Lt, t.y. ieškovo patenkintų reikalavimų dalis yra 63,42 proc. (18197,31 Lt x 100proc. : 28693,59 Lt), o atmestų -36,58 (100proc. -63,42 proc.). Ieškovo išlaidos sudarė 2700 Lt (720 Lt žyminio mokesčio +2000 Lt už teisinę pagalbą). Kadangi patenkinta 63,42 procentai ieškinio, ieškovui iš atsakovo priteisina 1725,02 Lt (2720 Lt x 63,42 proc. : 100proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo išlaidos sudarė 9477,17 Lt (624 Lt žyminis mokestis + 2423,17 Lt už teisines paslaugas +6430 Lt ekspertizės išlaidų). Kadangi priešieškinio suma įsiskaitė į ieškinio sumą, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai ieškovo atmestų ieškinio reikalavimų daliai - 36,58 proc. Todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 3466,75 Lt (9477,17 Lt x 36,58 proc. : 100proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti dalinai, priešieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti F. B. ir UAB,,Patrauka‘‘ 2011-03-21 Statybos rangos sutarties Nr. 11/0308 Statybos rangos sutartimi sutartą bei darbų ir medžiagų sąmatoje nurodytą kainą, sumažinant ją iki 15202,43 Lt.

Priteisti ieškovui UAB ,,Patrauka‘‘ iš atsakovės J. B. 15202,43 Lt skolos, 2994,88 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-11-17 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1725,02 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB,,Patrauka‘‘ atsakovei J. B. 3466,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.