Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str. 1 d., 286 str., 290 str. ir nuteistas:

pagal LR BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams;pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams;pagal LR BK 290 str. laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes ir nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 15 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. 74, sakydamas Z. M. „išėjęs į laisvę susirasiu ir sudaužysiu“, toliau, 2011 m. liepos 16 d., apie 7.45 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojo V. D. akivaizdoje, sakydamas Z. M. „zdarov, šustreke, ar košmarų nesapnavai“, „palauk, aš išeisiu į laisvę, pakasiu“, netrukus po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vyresniojo inspektoriaus V. D. kabinete Z. M. sakydamas „atsiras kas tave padės į vietą, tokių šustrekų matėm ne vieną“, toliau, 2011 m. liepos 16 d., apie 14.00 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, nevykdydamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojo Z. M. nurodymo išeiti iš kameros į koridorių, stoti prie sienos kojomis žergtai, prižiūrėtojo V. D. akivaizdoje, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, užsimodamas ranka ir smūgiuodamas prižiūrėtojui Z. M., tačiau pastarajam smūgį atrėmus, tuoj pat po to sakydamas Z. M. „skaičiuok dienas kiek būsiu izoliatoriuje, nes išėjęs į laisvę sužinosiu tavo adresą ir tau bus blogai, nebegyvensi“ grasino nužudyti Z. M. – tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajam Z. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 16 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėto (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojo Z. M. nurodymo stoti prie sienos ir išžergti kojas, mosikuodamas rankomis ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojui Z. M. paėmus jį už kairės rankos tikslu pastatyti jį prie sienos, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. dešine ranka smūgiuodamas prižiūrėtojui Z. M., pastarajam smūgį atrėmus, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojui Z. M..

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 16 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėto (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojo Z. M. nurodymo stoti prie sienos ir išžergti kojas, išplūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir taip įžeidė savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus prižiūrėtoją Z. M..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė V. P. palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino A. B. kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).

Spręsdamas dėl kaltininkui skirtinos bausmės, teismas turi atsižvelgti į Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantui, šių nuostatų nepažeidė.

Sankcijose už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas, numatytos bausmės yra alternatyvios. Įstatymų leidėjo už LR BK 286 str. nusikalstamos veikos padarymą numatyta sankcijoje bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, už LR BK 290 str. – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už LR BK 145 str. 1 d. – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

A. B. už padarytas nusikalstamas veikas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu subendrinus paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (už LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimas 9 mėnesiai, už LR BK 286 str. – laisvės atėmimas 1 metai, už LR BK 290 str. – laisvės atėmimas 7 mėnesiai).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), įvertino tai, kad nusikalstamas veikas apeliantas padarė būdamas teistas šešis kartus, iš jų – 5 kartus laisvės atėmimo bausmėmis jas atliekant pataisos namuose. Pažymėtina, kad šiuos tris nesunkius nusikaltimus apeliantas padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir atlikdamas 50 parų arešto bausmę, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausią jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Taip pat atsižvelgta į A. B. charakterizuojančią medžiagą, t.y. į tai, kad jis nors galiojančių nuobaudų ir neturi, tačiau baustas administracine tvarka, nedirbantis, nuosprendžio priėmimo metu neregistruotas darbo biržoje, nurodęs, jog mokosi vakarinėje mokykloje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikęs. Apylinkės teismas nenustatė A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei įvertindamas tai, kad A. B. anksčiau skirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, naujas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas arešto bausmę, bei siekdamas LR BK 41str. 2 d. numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, manė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už inkriminuojamas nusikalstamas veikas paskyrus subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės dydis mažesnis už LR BK 286 str. sankcijoje ir LR BK 50 str. 2 d. numatytus tokių bausmių vidurkius (laisvės atėmimo vidurkis – 1 metai 7 mėnuo 15 dienų). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą parenkant A. B. bausmės rūšį ir dydį.

Apeliaciniu skundu apeliantas mano, kad jam turėtų būti taikomos LR BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, sprendžiant, ar bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, vertinamos visos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės ir kt. Nors A. B. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas už tris nesunkius nusikaltimus laisvės atėmimu mažiau kaip trejiems metams ir formaliai, esant toms sąlygoms, galėtų būti sprendžiamas LR BK 75 str. taikymo jam klausimas, tačiau atsižvelgtina į paties A. B. asmenybę – nusikalstamas veikas apeliantas padarė būdamas teistas šešis kartus, iš jų – 5 laisvės atėmimo bausmes atliekant pataisos namuose, šiuos nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, atlikdamas 50 parų arešto bausmę, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nedirbantis, nevedęs. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde kaip pagrindas taikyti LR BK 75 str. nuostatas, t. y. jis mokosi, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo užsiregistravo Šiaulių teritorinėje darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) seniūnija pranešė negavusi gyventojų skundų dėl jo elgesio, Z. M. turtinių pretenzijų jam nereiškė, žala nei jo sveikatai, nei turtui nepadaryta, dėl jo veiksmų (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje darbas nesutriko bei Z. M. teisme išsakė nuomonę, kad jis nebūtų nuteistas laisvės atėmimo bausme, nėra tos, kurios būtų teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, turinčios išskirtinai švelninti A. B. bausmę ir leidžiančios daryti išvadą, jog bausmės tikslai A. B. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiojo teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų plenarinės teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-P-549/2007). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visumą byloje esančių duomenų, A. B. atžvilgiu teisinę padėtį lengvinantis institutas (LR BK 75 str.) netaikytinas, nes akivaizdu, kad anksčiau skirtos bausmės A. B. elgesiui pozityvaus poveikio nepadarė, jis dėsningai renkasi visuomenėje netoleruotiną elgesio variantą, todėl akivaizdu, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslų, numatytų LR BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Apeliantas, prašydamas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmę nuteistajam, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutarė:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.