Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro O. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis užsienyje, gyv(duomenys neskelbtini), teistas: 2005-10-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 1000 Lt bauda; 2005-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis 63 str. 1, 3, 9, paskirta bausmė subendrinta su 2005-10-03 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės apribojimo ir 1000 Lt bauda; 2009-08-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. - 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2016-12-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 40 parų arešto (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 164 str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent: laikotarpiais nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. spalio 5 d., nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2012 m. sausio 6 d., nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. gegužės 9 d., nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2017 m. vasario 1 d. vengė pareigos pagal 2010 m. gruodžio 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas A. Č. naudai dukters A. Č., gim. 2008-02-04, išlaikymui mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 litų (57,97 eurų) nuo 2010 m. spalio 6 d. iki dukters pilnametystės, priteistas išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, A. Č. naudai priteistų išmokų dukters A. Č. išlaikymui nemokėjo, dėl ko 2017-02-01 susidarė 4241,29 eurų įsiskolinimas.

R. G. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Č.. Praėjus 4 mėnesiams po dukters gimimo jis išsiskyrė su jos motina A. Č.. Nuo to laiko savo dukra nesirūpino, jokių santykių nepalaikė, finansiškai nerėmė. 2010-12-01 Marijampolės rajono apylinkės teismas iš jo dukters išlaikymui priteisė 200 Lt (atitinka 57,97 Eurų sumą), kuriuos turėjo mokėti kas mėnesį. Išlaikymo dukrai nemokėjo. Laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2017-02-01 kelis kartus buvo registruotas darbo biržoje, tikslių laikotarpių neprisimena. Taip pat kelis kartus buvo įsidarbinęs, gavo darbo užmokestį, tačiau išlaikymo neteikė (b.l. 164-166).

Nukentėjusioji A. Č. parodė, kad R. G. yra jos dukros A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. 2010 metais ji kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl dukters išlaikymo priteisimo. Teismas priteisė 200 Lt sumą. R. G. išlaikymo nemokėjo, todėl ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Nuo 2011 metų fondas jai moka išmoką, kurios dydis 57 Eurai per mėnesį (b.l. 117-118).

Motyvuojamoji dalis

2017-02-07 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad Fondas A. G.laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2017-01-23 sumokėjo 3424,96 Eurus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą R. G. atžvilgiu dėl vengimo išlaikyti vaiką (b.l. 5-10).

2010-12-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu priteista iš atsakovo R. G. materialinis išlaikymas dukrai A. G. (gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2010-10-06) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvengiant į infliaciją, išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkant ieškovei A. Č.. Taip pat iš R. G. priteistas 5600 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. (b.l. 20-22).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašte nurodyta, kad laikotarpiais nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31, nuo 2011-08-22 iki 2011-09-30, nuo 2011-06-29 iki 2011-08-19, nuo 2011-02-01 iki 2011-06-20 buvo socialiai draustas (dirbo) (b.l. 27-28).

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus rašte nurodyta, kad R.G. M. teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas tris kartus: nuo 2011-10-05 iki 2011-10-13, nuo 2012-01-06 iki 2012-04-26, nuo 2012-05-09 iki 2012-10-19 (b.l. 32).

2017-02-13 rašte Nr. S-17002325 antstolis A. A. nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma 2017-02-01 dienai yra 4241,29 Eurai (b.l. 41).

Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad R. G. dirbo nuo 2011-06-29 iki 2011-08-19 bei nuo 2011-08-22 iki 2011-09-30 bei kitais laikotarpiais iki alimentų priteisimo (b.l. 154).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. R. G. veikė tiesiogine tyčia, tai yra žinojo apie savo pareigas, tačiau sąmoningai jų nevykdė ir taip veikti norėjo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį.

R. G. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo baudos mokėjimą išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui (b.l.171-173).

BK 41 str., numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 str., numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3 dalis), administracine tvarka nebaustas, teistas.

R. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, tai, kad dėl neteisėtų veiksmų dalį susidariusio įsiskolinimo dengė(b.l. 170), nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šiuo metu gyvena ir dirba užsienio valstybėje, kas riboja galimybę atlikti BK 164 str. sankcijoje numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, gauna pajamas, konstatuotina, jog prokuroro siūloma bausmė atitinka bausmės paskirtį, todėl skirtina (BK54 str. 3d.).

Esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnyje – kaltinamasis prisipažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 24 MGL (903,84 Eur) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, R. G. paskirti 16 MGL (602,56 ) ( šešių šimtų dviejų eurų 56 centų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos F. M. sąskaitą, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.