Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurazijos logistika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Z. Š. finansinis reikalavimas akcinės bendrovės ,,Daisotra“ bankroto byloje Nr. B2-157-436/2008.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vadovaudamasis ĮBĮ 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, Daimler Chrysler Bank AG 2006 m. rugpjūčio 22 d. pateikė bankroto administratoriui 8 234 250, 53 Lt dydžio finansinį reikalavimą, nurodydama, jog ši skola susidarė atsakovui neįvykdžius piniginių prievolių pagal paskolos sutartis, kuriomis buvo finansuojamas transporto priemonių įsigijimas.

Bankroto administratoriui sutinkant, Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino 5 157 833 Lt dydžio kreditoriaus Daimler Chrysler Bank AG finansinį reikalavimą (t. 15, b. l. 94-95).

Konstatavus, kad kreditoriaus Z. Š. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo išsprendimas gali turėti įtakos Daimler Chrysler Bank AG teisėms ir pareigoms, Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi Daimler Chrysler Bank AG buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (t. 21, b. l. 87-88).

Bankroto administratorius 2008 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu sutiko, kad būtų patvirtintas 5 442 338 Lt dydžio kreditoriaus Z. Š. finansinis reikalavimas (t. 21, b. l. 120-122).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Byloje nustatyta, kad pagal Daimler Chrysler Bank AG ir AB ,,Daisotra“ 2005 m. vasario 22 d. sudarytas paskolos sutartis Daimler Chrysler Bank AG suteikė paskolas AB ,,Daisotra“ transporto priemonėms įsigyti (t. 12, b. l. 20-92). AB ,,Daisotra“ buvo perduota 118 transporto priemonių. Šiose sutartyse numatyta, kad Daimler Chrysler Bank AG pareikalavus, paskolos gavėjas, tai yra AB ,,Daisotra“, yra įpareigotas savo lėšomis įregistruoti finansuojamą objektą (objektus) į ,,Regitra“ transporto priemonių registrą kaip Daimler Chrysler Bank AG nuosavybę (5.3 p.). Vadovaujantis Daimler Chrysler bendrųjų naujų (gamyklinių) transporto priemonių pardavimo sąlygų, kurios yra laikomos neatsiejama minėtų paskolos sutarčių dalimi (2 p.), VI dalies 1 punktu, pardavėjas išsaugo nuosavybės teisę į pirkimo objektą iki visiško pardavėjo reikalavimų įvykdymo (t. 12, b. l. 196-201). Taigi darytina išvada, kad AB ,,Daisotra“ perduotos transporto priemonės nuosavybės teise priklausė Daimler Chrysler Bank AG.

Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartimi AB ,,Daisotra“ iškėlus bankroto bylą, Daimler Chrysler Bank AG, remdamasis bendrųjų paskolų suteikimo sąlygų verslo klientams VI skirsnio 2 punkto a papunkčiu, 2006 m. liepos 14 d. raštu informavo AB ,,Daisotra“, kad nutraukia minėtas paskolų sutartis (t. 12, b. l. 91-107; 124-131). Šiuo raštu Daimler Chrysler Bank AG taip pat pareikalavo iki 2006 m. liepos 30 d. grąžinti pagal paskolos sutartį susidariusią skolą, nurodydamas, kad negavusi nurodytų mokėjimų, bendrovė gins savo teisę į transporto priemonių grąžinimą. Transporto priemones ir jų dokumentus Daimler Chrysler Bank AG pareikalavo grąžinti į UAB ,,Silberauto“ iki 2006 m. liepos 30 d. Šis pranešimas buvo įteiktas buvusiam AB ,,Daisotra“ administracijos vadovui J. Cicėnui, kuris pasirašė skolos dydžio suderinimo aktą 2 384 803, 79 EUR sumai (t. 12, b. l. 124-127).

Bendrųjų paskolų suteikimo sąlygų verslo klientams VII skirsnio 1 punktas nustato, kad tuo atveju, kai paskolos sutartis nutraukiama pagal VI skirsnio 2 punktą, Daimler Chrysler Bank AG turi teisę susigrąžinti finansuojamą objektą – transporto priemones, ir jas realizuoti, o VII skirsnio 2 punktas numato, kad iš realizuoto turto vertės atėmęs visas sąnaudas, susijusias su jo pardavimu, likusią sumą Daimler Chrysler Bank AG gali panaudoti savo reikalavimams tenkinti. Iki 2006 m. liepos 30 d. transporto priemonės Daimler Chrysler Bank AG sugrąžintos nebuvo. Todėl 2007 m. sausio 26 d. Daimler Chrysler Bank AG kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu patvirtinti 8 204 578, 68 Lt finansinį reikalavimą BAB ,,Daisotra“ (t. 12, b. l. 15-19).

Pažymėtina, kad ginčo dėl BAB ,,Daisotra“ skolos fakto ir jos dydžio byloje nėra. Dar 2007 m. birželio 20 d. teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl Daimler Chrysler Bank AG finansinio reikalavimo patvirtinimo, metu BAB ,,Daisotra“ administratorius iš esmės neginčijo finansinio reikalavimo dydžio, tačiau pažymėjo, jog jis turėtų būti mažinamas kreditoriaus vardu įregistruotų ir atsakovo žinioje esančių transporto priemonių verte, kuri pagal bendrųjų paskolų suteikimo sąlygų verslo klientams VII skirsnio 1 punktą yra lygi realizuotų transporto priemonių vertei. Administratorius pripažino, jog transporto priemonių kreditoriui Daimler Chrysler Bank AG nėra gražinęs, dėl ko neįmanoma nustatyti, kokia suma turėtų būti mažinamas kreditoriaus pareikštas finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus Daimler Chrysler Bank AG 8 204 578 Lt dydžio finansinį reikalavimą, nutartyje kartu pažymėdamas, jog šis reikalavimas gali būti tikslinamas išsprendus transporto priemonių grąžinimo kreditoriui Daimler Chrysler Bank AG klausimą (t. 14, b. l. 202-203). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas BAB ,,Daisotra“ 2007 m. liepos 11 d. ir 2007 m. liepos 18 d. transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktais 73 transporto priemones perdavė Daimler Chrysler Bank AG (t. 15, b. l. 36-61). Todėl teismas, sutikdamas su trečiojo asmens A. Alsbergs ir atsakovo BAB ,,Daisotra“ atskiraisiais skundais, panaikino minėtą 2007 m. liepos 3 d. nutartį ir kreditoriaus Daimler Chrysler Bank AG finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nutarė nagrinėti iš naujo (t. 15, b. l. 62). Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino 5 157 833 Lt dydžio kreditoriaus Daimler Chrysler Bank AG finansinį reikalavimą. Teismas nustatė, kad atsakovas savo žinioje turėtas ir Daimler Chrysler Bank AG vardu registruotas 67 transporto priemones 2007 m. liepos 11 d. ir 2007 m. liepos 18 d. perdavė kreditoriui, todėl tvirtintino kreditoriaus Daimler Chrysler Bank AG finansinio reikalavimo dydį sumažino turto vertintojo nustatyta kreditoriui grąžintų transporto priemonių rinkos verte, tai yra 3 046 745 Lt (t. 15, b. l. 94-95, 89-91). Tačiau kreditoriui UAB ,,Eurazijos logistika“ šią pirmosios instancijos teismo nutartį apskundus atskiruoju skundu, Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino to paties teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir nutarė kreditoriaus Daimler Chrysler Bank AG finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo (t. 15, b. l. 145-147). Atskirajame skunde dėl 2007 m. rugsėjo 3 d. teismo nutarties kreditorius UAB ,,Eurazijos logistika“ pažymėjo, jog pagal bendrųjų paskolų suteikimo sąlygų verslo klientams VII skirsnio 2 punktą tvirtintino kreditoriaus finansinio reikalavimo suma turėjo būti sumažinta susigrąžintų transporto priemonių realizavimo verte, iš realizuoto turto vertės atėmus visas sąnaudas, susijusias su turto pardavimu, jo atsiėmimu ir įvertinimu bei Daimler Chrysler Bank AG sumokėtą neatskaitomą PVM ir kitus mokėjimus (t. 15, b. l. 138-142). Taigi apeliantas UAB ,,Eurazijos logistika“ dar atskirajame skunde, pateiktame dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarties, sutiko, kad pagal bendrųjų paskolų suteikimo sąlygų verslo klientams VII skirsnio 2 punktą tvirtintino kreditoriaus finansinio reikalavimo suma turi būti sumažinta susigrąžintų transporto priemonių realizavimo verte, kartu teigdamas, jog J. P. IĮ 2007 m. rugpjūčio 14 d. pažyma dėl AB ,,Daisotra“ transporto priemonių vertės nustatymo negalima remtis, kadangi ji neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenys patvirtina, kad Daimler Chrysler Bank AG sugrąžintas 73 transporto priemones 2007 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 41079656 ir 2008 m. sausio 2 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 1151 perleido UAB ,,Silberauto“ už 800 000 eurų (arba 2 762 240 Lt) (t. 21, b. l. 75-78, 115-116). Atsižvelgiant į tai, kad 73 transporto priemonės buvo grąžintos Daimler Chrysler Bank AG, šio kreditoriaus pareikštas finansinis reikalavimas BAB ,,Daisotra“ teismo buvo sumažintas transporto priemonių realizavimo verte, tai yra 800 000 eurų (arba 2 762 240 Lt), skundžiama nutartimi patvirtinant 5 442 338 Lt dydžio Z. Š. finansinį reikalavimą (8 204 578, 68 Lt - 2 762 240 Lt). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu administratorius pažymėjo, jog neginčija skolos dydžio ir kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos sumažinimo Daimler Chrysler BAnk AG perduotų transporto priemonių realizavimo verte (t. 21, b. l. 121).

Apeliantas atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarties ginčija 73 transporto priemonių perleidimo UAB ,,Silberauto“ kainą, teigdamas, jog nėra aišku, kuo remiantis ji buvo nustatyta. Apelianto teigimu, paskolos sutartys įpareigojo remtis nepriklausomo eksperto nustatyta verte tai dienai, kurią transporto priemonės buvo perduotos Daimler Chrysler Bank AG, tai yra 2007 m. liepos 11 d. ir 2007 m. liepos 18 d.

Su tokiais teiginiais sutikti nėra pagrindo.

Kaip nurodė Daimler Chrysler Bank AG, 2007 m. liepos 11 d. ir 2007 m. liepos 18 d. BAB ,Daisotra“ ir Daimler Chrysler Bank AG sudarytuose transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktuose perduodamų transporto priemonių vertė buvo nustatyta bankroto administratoriaus, kuris, savo ruožtu, 2008 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame paaiškinime pažymėjo, jog transporto priemonių vertė šiuose aktuose buvo nurodyta remiantis ERGO Lietuva leidžiamu leidiniu 2007 metų balandžio-birželio ,,Lengvųjų automobilių transporto priemonių klasės ir saugos sistemų lygiai. Krovininių automobilių rinkos vertės“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ 2007 metų liepos-rugsėjo leidiniu ,,Lengvųjų komercinių ir krovininių automobilių vertės Lietuvoje“. Daimler Chrysler Bank AG pažymėjo, kad parduodant transporto priemones šia jų verte nebuvo remiamasi, nes pagal bendrųjų paskolos suteikimo sąlygų verslo klientams VII dalies 1 punktą, realizuojamų transporto priemonių vertė buvo nustatoma vadovaujantis ,,pardavėjo įsigijimo vertės“ kriterijumi. Teisėjų kolegija sutinka, jog Daimler Chrysler Bank AG perleidžiant 73 transporto priemones UAB ,,Silberauto“ nebuvo pagrindo remtis draudimo įmonių nustatytomis transporto priemonių vertėmis, o taip pat transporto priemonių realizavimo kaina laikyti jų vertę, nurodytą 2007 m. liepos 11 d. ir 2007 m. liepos 18 d. sudarytuose transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktuose, kadangi toks realizuojamų transporto priemonių vertės nustatymo būdas ir momentas nebuvo įtvirtintas šalių susitarimu. Šalys sutartyse numatė, jog transporto priemonės įvertinamos vadovaujantis ,,pardavėjo įsigijimo vertės“ kriterijumi jų realizavimo momentu. Kadangi šios sutartinės nuostatos aiškinimas itin aktualus sprendžiant klausimą dėl 73 transporto priemonių pardavimo UAB ,,Silberauto“ kainos pagrįstumo bei tiesiogiai įtakoja tvirtintino kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį, todėl teisėjų kolegija pasisako sutarties nuostatų aiškinimo klausimu.

Kreditoriaus Daimler Chrysler Bank AG bendrųjų paskolos suteikimo sąlygų verslo klientams VII dalies, kurioje reglamentuojamas turto grąžinimas ir pardavimas, 1 punkte yra numatyta, kad ,,bankas gali finansuojamą objektą parduoti rinkoje vadovaujantis nepriklausomo eksperto nustatyta verte (Händlereinkausfwert – pardavėjo įsigijimo verte). Ypatingai DC Bankas turi teisę organizuoti pardavimą per prekybos įmonę, nebent paskolos gavėjas arba laiduotojas nedelsiant po automobilio atsiėmimo praneš bankui apie kitą pirkėją, kuris siūlo didesnę kainą“. Bendrųjų paskolos suteikimo sąlygų verslo klientams VII dalies 1 punkto nuostatos turi būti aiškinamos remiantis sutarties šalių ketinimų, sutarčių esmės bei tikslo metodais, atsižvelgiant į sutartis sudariusių subjektų ypatumus (CK 6.193 str.). Šios sutarčių aiškinimo taisyklės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad sąvoka ,,pardavėjo įsigijimo vertė“ reiškią vertę, už kurią prekybos įmonė sutinka nupirkti transporto priemonę iš jos savininko, atsižvelgiant į naudotų transporto priemonių rinkos vertę, ridą, nusidėvėjimą, likvidacinę vertę, galimybę realizuoti šias transporto priemones patiriant kuo mažiau nuostolių, atsirandančių dėl jų prastovos ir pan. Transporto priemonių vertė pagal bendrąsias paskolos suteikimo sąlygas verslo klientams yra nustatoma jų realizavimo rinkoje momentu, konkrečiai, jų perleidimo prekybos įmonei momentu. Iš bendrųjų paskolos suteikimo sąlygų verslo klientams VII dalies 1 punkto formuluotės matyti, kad „pardavėjo įsigijimo vertė“ būtent ir pripažįstama kaip nepriklausomo eksperto nustatyta įsigyjamo turto vertė. Bylos aplinkybės patvirtina, kad UAB ,,Silberauto“ veikė kaip profesionali automobilių prekybos bendrovė ir kaip nepriklausomas ekspertas, ji nupirko transporto priemones ne savo reikmėms, o pardavimui. Įgijusi transporto priemones iš Daimler Chrysler Bank AG, UAB ,,Silberauto“, jau veikdamas kaip transporto priemonių pardavėjas, jas perleido UAB ,,Baltijos realizacijos centras“. Todėl pagrįsta daryti išvadą, kad 2007 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 41079656 ir 2008 m. sausio 2 d. tarptautiniame mokėjimo pavedime Nr. 1151 nurodyta sandorio vertė – 800 000 eurų, yra pardavėjo (UAB ,,Silberauto“) įsigijimo (iš Daimler Chrysler Bank AG) vertė, kas atitinka paskolos sutarčių sąlygas. UAB ,,Silberauto“ 2008 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame paaiškinime nurodo, kad buvo supažindinta su nepriklausomų ekspertų atliktu transporto priemonių vertinimu, konkrečiai, J. P. IĮ parengta transporto priemonių vertės nustatymo pažyma ir ataskaita, kurioje transporto priemonės įvertintos bendra 3 046 745 Lt suma, tačiau UAB ,,Silberauto“, būdama profesionali automobiliais prekiaujanti bendrovė, alternatyviai patikrino transporto priemonių rinkos vertę. Aplinkybę, kad transporto priemonės buvo įsigytos už realią vertę, patvirtina ir tai, kad UAB ,,Silberauto“ 2008 metais šias transporto priemones pardavė UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ už labai panašią kainą - 2 763 277, 28 Lt (be PVM). Be to, transporto priemonių verčių skirtumas sąlygiškai, atsižvelgiant į didelį realizuojamų transporto priemonių kiekį, yra nedidelis. Suprantama, jog transporto priemonių vertė tiesiogiai priklauso nuo jų eksploatavimo laikotarpio, tai yra objektyviai jos periodiškai nuvertėja praėjus tam tikram laiko tarpui. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo J. P. IĮ 2007 metų rugpjūčio mėnesį atlikto transporto priemonių vertinimo iki transporto priemonių perleidimo UAB ,,Silberauto“ sandorio sudarymo 2007 metų gruodžio mėnesį, tai yra per 4 mėnesius, vienos transporto priemonės vertė sumažėjo vidutiniškai tik 3 883 Lt ((3 046 745 – 2 763 277): 73). Be to, pakankamai didelio kiekio transporto priemonių, kurios iš esmės yra naudojamos specifinei ūkinei veiklai, savalaikis, pelningas ar bent jau kuo mažiau nuostolingas realizavimas bankui, kurio verslo sritis yra visai kita, nėra įprasta veikla. Todėl sutarties sąlyga, leidžianti naudotis prekybos įmonės, kuri veikia transporto priemonių pirkimo-pardavimo verslo srityje, paslaugomis organizuojant transporto priemonių pardavimą, teisėjų kolegijos nuomone, yra laikytina protinga ir sąžininga. Kadangi transporto priemonės buvo eksploatuojamos Lietuvoje ir čia perduotos kreditoriui, pastarasis, siekdamas sumažinti transporto priemonių perleidimo sąnaudas, turėjo pagrindo pasirinkti Lietuvoje veikiančią prekybos įmonę. Pagrįsta manyti, kad ilgesnis delsimas, kreditoriui tikintis galimai palankesnių pardavimo sąlygų, galėjo dar labiau padidinti ir kreditoriaus, ir bankrutuojančios įmonės nuostolius, nes tai pareikalautų papildomų sąnaudų pirkėjo (pirkėjų) paieškai, turto saugojimui, priežiūrai, remontui, be to, kaip jau minėta, pats laiko faktorius turi tiesioginės įtakos tokių prekių, kaip transporto priemonės, vertės mažėjimui. Duomenų, kad paskolos gavėjas po transporto priemonių atsiėmimo pranešė Daimler Chrysler Bank AG apie kitą pirkėją, kuris siūlytų didesnę kainą, byloje nėra (Daimler Chrysler Bank AG bendrųjų paskolos suteikimo sąlygų verslo klientams VII d. 1 p.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Daimler Chrysler Bank AG pasirinkimas vykdyti transporto priemonių pardavimą per prekybos įmonę yra pagrįstas, teisėtas ir atitinka sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tokį bendrųjų paskolos suteikimo sąlygų verslo klientams nuostatų aiškinimą, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nepagrįstai mažos transporto priemonių pardavimo kainos nustatymo, juo labiau, kad minėti sandoriai įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų dėl atskirajame skunde nurodytų šių sandorių negaliojimo pagrindų, tai yra dėl to, kad sandoriai yra apsimestiniai, fiktyvūs ar prieštarauja kitiems įstatymų reikalavimams.

Apeliantas teigia, kad nėra aišku, kokios transporto priemonės buvo parduotos UAB ,,Silberauto“, nes nors PVM sąskaita-faktūra yra patvirtinta Daimler Chrysler Bank AG antspaudu ir parašu, priedai, kuriuose išvardinti konkretūs transporto priemonių identifikacijos duomenys, nėra patvirtinti jokiu parašu, be to, nepasirašyta ir UAB ,,Silberauto“ išrašyta sąskaita UAB ,,Baltijos realizacijos centras“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Visų pirma, įvardinti visas transporto priemones pačioje PVM sąskaitoje-faktūroje yra sudėtinga dėl didelio jų skaičiaus, be to, kaip matyti iš 2007 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 41079626, joje yra nurodyti sutarčių, kuriomis Daimler Chrysler Bank AG suteikė paskolas AB ,,Daisotra“ atitinkamoms transporto priemonėms įsigyti, numeriai, o sutartyse yra išvardintos transporto priemonės (t. 12, b. l. 20-90). Ginčo dėl to, kad Daimler Chrysler Bank AG buvo perduotos 73 transporto priemonės, kurias vėliau kreditorius perleido UAB ,,Silberauto“, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad jeigu užsienio asmuo šalies teritorijoje vykdo veiklą ir nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, jo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų pirkėjas, jei jis yra apmokestinamas asmuo, už šias užsienio asmens teikiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas privalo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM. Užsienio asmenų išrašomuose apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, Lietuvos Respublikos PVM nenurodomas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 straipsnio 8 d.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Daimler Chrysler Bank AG išrašytoje 2007 m. gruodžio 18 d. PVM

sąskaitoje-faktūroje Nr. 41079626 mokėtina suma nurodoma neįskaičiuojant 18 proc. PVM, kartu pažymint, kad pirkėjas privalo sumokėti šį mokestį (t. 21, b. l. 75-78, 115-116). Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą dėl PVM įskaičiavimo į pardavimo kainą.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei 2007 m. liepos 20 d. reikalavimo teisių perleidimo akto pagrindu Daimler Chrysler Bank AG reikalavimo teises į skolininko BAB ,,Daisotra“ skolą perleido Z. Š. (t. 15, b. l. 113-114). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto nurodomu argumentu, jog Z. Š., skundžiama teismo nutartimi patvirtinus jo finansinį reikalavimą BAB ,,Daisotra“, remiantis bendrųjų paskolos suteikimo sąlygų verslo klientams II dalies 1 straipsnio b punktu įgijo teisę išsireikalauti transporto priemones iš trečiųjų asmenų valdymo. Aiškinant šios sąlygos turinį, matyti, jog ji yra skirta sutarties įvykdymo užtikrinimui ir taikytina kaip sutarties sudarymo metu prisiimtų šalių įsipareigojimų įvykdymo garantija. Šios sutarties sąlygos paskirtis visiškai kita nei atskirajame skunde nurodo apeliantas. Pagal minėtą sutarties nuostatą, bankui yra perleidžiama nuosavybės teisė į transporto priemones, kurių įsigijimui paskolos gavėjui, šiuo atveju – AB ,,Daisotra“, suteikiama paskola. Tuo atveju, jeigu finansuojamą objektą valdo tretysis asmuo, paskolos gavėjas įpareigojamas perleisti bankui teisę išreikalauti finansuojamą objektą iš tokio valdytojo, nes to reikalauja pati sutarties esmė ir turinys. Be to, kaip numatyta bendrųjų paskolos suteikimo sąlygų verslo klientams VII dalies 1 punkte, tuo atveju, jeigu paskolos sutartis nutraukiama pagal VI dalies 2 punktą (tai yra kai iškeliama bankroto byla), Daimler Chrysler Bank AG turi teisę reikalauti finansuojamo objekto sugrąžinimo bei tiesioginio valdymo teisės. Taigi kreditorius turi teisę, bet ne pareigą reikalauti finansuojamo objekto sugrąžinimo. Pripažintina, jog reikalavimas dėl finansuojamo objekto grąžinimo bei reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra du savarankiški teisių gynimo būdai (CK 1.138 str.). Pasinaudojęs vienu iš jų – teise reikalauti nuostolių atlyginimo, kreditorius netenka teisės išreikalauti transporto priemones. Tačiau pažymėtina, kad kreditoriui sprendžiant dėl teisių gynimo būdo pasirinkimo paprastai įvertinama tai, kad tretieji asmenys gali ginti savo teises naudodamiesi sąžiningo įgijėjo teisių gynimo instituto nuostatomis (CK 4.96, 6.153 str.). Taigi nėra pagrindo teigti, kad Daimler Chrysler Bank AG ar jo finansinį reikalavimą BAB ,,Daisotra“ perėmęs Z. Š., teismui patvirtinus jo finansinį reikalavimą, turės teisę taip pat ir išreikalauti likusias 45 transporto priemones (118 minus 73), kurios nebuvo bankui grąžintos nuosavybės teise, iš trečiųjų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonė gali ginčyti transporto priemonių perleidimo tretiesiems asmenims sandorius, jei jos administratorius mano, jog jie prieštarauja įstatymo reikalavimams, pažeidžia įmonės ar jos kreditorių interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.