Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. I. (R. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 1996 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija), 131 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams su 1/3 turto konfiskavimu;

3. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su 2004 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – 3 metams 3 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, įskaitytos dvi laikinojo sulaikymo paros nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Pagal BK 71 straipsnį paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie 2011 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė R. I. – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimas, ją atliekant pataisos namuose. 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi R. I. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi paskiriant įpareigojimą iki 2016 m. rugsėjo 25 d. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bausmės pabaiga 2017 m. liepos 15 d.); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi probuojamojo priežiūra nutraukta prieš terminą (įsiteisėjo 2017 m. balandžio 4 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. 2018 m. gruodžio 22 d., apie 02.19 val., Vilniuje, P. Babickio-Versmių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilių etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais R. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. I. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 21 d. vakare buvo koncerte „Compensa“ salėje, po to nuvažiavo pas draugą į svečius, šiek tiek (100-150 g) išgėrė viskio, tiksliau – dažytos naminės. Po kurio laiko grįžo kito buto savininkai ir jam liepė patraukti savo automobilį, nes užstatyta jų vieta. Jis patraukė automobilį, tuo metu su kaimyne apsikeitė tam tikrais necenzūriniais žodžiais; kaimynai liepė patraukti automobilį visai iš kiemo, nes iškvies policiją. Tuomet jis su draugu atsisveikino, kvietė taksi. Nurodo žinojęs, kad yra netoliese degalinė „Orlen“, ten galvojo savo automobilį palikti. Policijos pareigūnai jį sustabdė, paklausė, ar vartojęs alkoholio, jis sakė, kad yra išgėręs, tada sulaikė jį parai. Pripažįsta, kad buvo tokia būsena, tokio girtumo, jog nelabai gerai veikė smegenys, neadekvačiai mąstė, matosi pagal promiles, todėl sėdo vairuoti. Pats negali paaiškinti savo veiksmų. Pripažįsta savo kaltę. Labai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, šis įvykis atsilieps jam labai skausmingai. Jo pajamos nedidelės; jei bus atimta teisė vairuoti, tai dar jam yra galimybė greitojoje pagalboje kurį laiką dirbti padėjėju. Prašo skirti arešto bausmę, jei yra galimybė išdėstyti ne darbo dienomis, tada jam sudarytų grafiką ir galėtų dirbti toliau. Nurodo, kad šiuo metu gyvena Lazdynų mikrorajone, jo žmona dirba darželyje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl prašo automobilį palikti žmonai, nes jis iš dalies pirktas iš žmonos tėvų pinigų, tiesiog registruotas jo vardu dėl pigesnio draudimo. Nurodo, kad turi penkis vaikus, iš jų keturi nepilnamečiai. Paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą yra pametęs, pamatė, kad jo neturi praeitą vasarą, manė, kad nebereikia turėti pažymėjimo, pakanka turėti su savimi asmens tapatybės kortelę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. P. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2018 m. gruodžio 21 d. 19.30 val. pradėjo darbą kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. ir K. Š. ekipažu Nr. V1734. 2018 m. gruodžio 22 d., apie 02.19 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš pranešėjos namo kiemo išvažiavo automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus, ir kuris beldėsi į duris, pranešėja bijo. Važiuojant į įvykio vietą P. Babickio gatvėje pastebėjo minėtą automobilį, kuris judėjo Versmių gatvės link. Švyturėlių pagalba stabdė minėtą automobilį, tačiau vairuotojas padidino greitį, bet po kurio laiko sustojo P. Babickio ir Versmių gatvių sankryžoje. Pirmas prie minėto automobilio priėjo S. S., vėliau priėjo ir jis. Nuo minėto automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl vairuotojui išlipus, patikrino jo blaivumą. Patikrinus, jam buvo nustatytas 1,94 promilės girtumas. Po to paprašė pateikti dokumentus, tačiau vairuotojas atsakė, kad jokių dokumentų su savimi neturi, todėl pateikė tik Lietuvos Respublikos registracijos liudijimą. Automobilio vairuotojas prisistatė esąs R. I., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis paklausė vairuotojo, ar šis šiandien vartojo automobilį, vairuotojas atsakė – taip. R. I. vartojo necenzūrinius žodžius, patikrino jį per POLIS II naršyklę, kuri parodė, kad asmuo yra ieškomas. Po to R. I. pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą apsvaigimo nustatymui. Po patikros R. I. pristatė į antrąjį policijos komisariatą, tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 14).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. P. 2018 m. gruodžio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuotos analogiškos 2018 m. gruodžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto J. P. parodymuose nurodytos aplinkybės (b. l. 8).

Iš policijos registruojamų įvykių BIRT registro duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 22 d., apie 02.16 val., pranešėja pranešė, jog į jos namo kiemą įvažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus, beldėsi į duris; policijos ekipažas sustabdė vairuotoją R. I., gim. 1973 m. kovo 3 d., neblaivus – 1,94 promilės, paieškomas, veža į Priklausomybės ligų centrą (b. l. 6).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK0111 rodmenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 22 d., 03.14 val., R. I. nustatytas 1,94 promilės girtumas (b. l. 9). Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. kovo 28 d. (b. l. 9, 10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12601/2018(01) matyti, kad R. I. kraujyje (paimtas 2018 m. gruodžio 22 d. 03.45 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilės etilo alkoholio (b. l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. I., kaip valdytoja įregistruota M. I. (b. l. 43, 44).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Opel Zafira 2,0 OPC (2002 m.), vidutinė kaina su PVM 2018 m. gruodžio mėnesį 2350,00 Eur (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, kaltinamojo R. I. veiksmų kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais, tarp jų kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktas nuosekliais paaiškinimais, kurie iš esmės yra tapatūs jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. P. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, alkotesterio kvito duomenimis, išrašu iš Policijoje registruojamų įvykių registro ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis R. I. 2018 m. gruodžio 22 d., apie 02.19 val., Vilniuje, P. Babickio-Versmių gatvių sankryžoje vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilių etilo alkoholio. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad po koncerto „Compensa“ arenoje nuvyko į svečius pas koncerte sutiktą draugą ir ten abu vartojo alkoholinius gėrimus; tuo metu manė, kad geria viskį, po to paaiškėjo, kad „dažytą“ naminę degtinę; pripažino, kad gėrimas buvo labai stiprus, jis labai apsvaigo, tačiau vis tiek sėdo vairuoti savo automobilio, norėdamas pirmiausia jį patraukti iš užimtos kaimynės vietos aikštelėje, o po to nuvaryti į netoliese buvusią „Orlen“ degalinę. Taigi, R. I. neabejotinai, suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti, pats nurodė, kad sėdo prie vairo, nes nelabai „veikė smegenys“, neadekvačiai mąstė nuo alkoholio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas, bei paties kaltinamojo paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad R. I. suvokė, jog jis yra apsvaigęs, t. y. neblaivus. Nors Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, jis vis tiek vairavo transporto priemonę, o tai sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas pažymi, kad vidinį įsitikinimą, jog R. I. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo priešingų teisei ir itin pavojingų veiksmų esmę ir norėdamas taip veikti, sustiprina aplinkybė, kad jis, bylos duomenimis, pats ne vienerius metus dirba Greitosios medicinos pagalbos vairuotoju, t. y. jo darbas – vairuoti specialiąja transporto priemonę, kaip nurodė, papildomai mokėsi šiam darbui, taigi puikiai žino KET reikalavimus ir draudimus.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. I. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo R. I. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės kaltinamajam R. I. skyrimo

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), R. I. ankščiau teistas penkis kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs (b. l. 51-54), t. y. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), todėl pripažintina ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte; administracine tvarka baustas (b. l. 55-56), byloje duomenų apie tai, kad būtų priklausomybės ligų centre registruotas, psichiatrijos klinikoje gydęsis nėra. R. I. dirba nuo 2015 m. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje vairuotoju ir medicinos pagalbos darbuotojo padėjėju, jo gaunamas užmokestis – 1089,4 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 95-97), yra susituokęs, turi penkis vaikus, iš kurių keturi nepilnamečiai (b. l. 31-34), kuriuos su sutuoktine išlaiko; nurodė, kad sutuoktinė dirba vaikų darželyje virėja, gauna minimalų darbo užmokestį. Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę mieste, nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,84 promilių etilo alkoholio, esant vidutiniam girtumui, būdamas pats pagal profesiją ir darbinę veiklą – specialiojo transporto – greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas ir medicinos pagalbos darbuotojo padėjėjas, t. y. savo darbinėje veikloje neabejotinai matęs ir susipažinęs su tokių ir/ar panašių nusikalstamų veikų galimais padariniais. Be to, teismas pažymi, kad tiek bylos duomenimis, tiek paties kaltinamojo parodymais teisme nustatyta, jog jis neturi ir policijos pareigūnams, sustabdžiusiems jį dėl šio įvykio (b. l. 14) negalėjo ir nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo, nes tokio fiziškai neturi, teigia jį pametęs ir nesirūpinęs bei nesikreipęs dėl dublikato išdavimo. Tokios aplinkybės papildomai rodo aplaidų ir nepateisinamą R. I. požiūri į teisės aktų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, reikalavimų laikymąsi ir lengvabūdišką požiūrį į savo veiksmus. Visos šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šiais savo veiksmais kaltinamasis, pats būdamas daugiavaikis tėvas, medicinos pagalbos darbuotojas ir greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas, neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui.

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. I. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis), jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y. paskirtina 45 parų arešto bausmė. Teismas pažymi, kad ši bausmės rūšis pasirinkta tiek įvertinus pirmiau nurodytas R. I. asmenybę ir jo nusikalstamą veiką, jos pavojingumą patvirtinančias aplinkybes, tiek paties R. I. nurodytas asmeninio gyvenimo aplinkybes, jo finansinę padėtį šeimoje, gaunamą darbo užmokestį ir išlaikytinių skaičių, todėl, teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei neproporcingai nesumažins kaltinamojo galimybės toliau išlaikyti savo šeimą.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis R. I. prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. R. I. nustatytina 30 parų arešto bausmė.

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl jo turtinės padėties, išlaikytinių skaičiaus, dėl to, kad, jei arešto bausmė būtų paskirta atlikti poilsio dienomis, jis turėtų galimybę tęsti darbinę veiklą, darbo santykiai su juo nebūtų nutraukti, teismas, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, vadovaudamasis BK 49 straipsnio 5 dalimi, paskiria arešto bausmę R. I. atlikti poilsio dienomis, įspėjant kaltinamąjį, kad, jeigu jis pažeis šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas R. I. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 22 d. 02.19 val. iki 2018 m. gruodžio 22 d. 15.29 val. – vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas a papunktis) (b. l. 18-19).

Kaltinamajam R. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė – naikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017)

R. I., naudodamasis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilių etilo alkoholio), kaip pats nurodė, jautęsis neblaivus, sunkiai mąstęs, t. y. ką tik vartojęs stipriuosius alkoholinius gėrimus – viskį, nesant tokiems jo veiksmams jokio pateisinimo, norėdamas tiesiog patraukti automobilį iš namo kiemo aikštelės, žiemos metu, naktį, tiek matomumui, tiek vairavimo sąlygoms neabejotinai esant sudėtingesnėms. Šios aplinkybės rodo neabejotinai didelį kaltinamojo veiksmų pavojingumą, neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie R. I. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad R. I. yra teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, baustas už KET taisyklių pažeidimus, taip pat pats dirba greitosios medicinos pagalbos vairuotoju, fiziškai neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, kurį teigia pametęs ir nesirūpinęs dublikato išsiėmimu, taip pat į visuomenės interesus bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį mažesnio pavojingumo administracinis nusižengimas (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi įvertintus ir tokį teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, R. I. skirtinas draudimas dvejiems metams naudotis specialia teise, teismo vertinimu, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Kadangi kaltinamajam R. I. kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taikyta, nes jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo, iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos R. I. realiai naudojasi teise vairuoti transporto priemones, toliau dirba Greitosios medicinos pagalbos vairuotoju (patvirtino tai ir teismo posėdžio metu), tokia teisė jam niekaip nebuvo ribojama, todėl specialios teisės atėmimo terminas pradėtinas skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Byloje nustatyta, kad R. I. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, žiemos metu, naktį, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltinamojo teiginiai, kad automobilis yra jo sutuoktinės, pirktas iš dalies iš sutuoktinės tėvų lėšų, pirmiausia byloje nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Antra, automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas įregistruotas būtent kaltinamasis R. I. (b. l. 43-44), tik jo valdytoja įregistruota jo sutuoktinė. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, prašant neskirti automobilio konfiskavimo, kad automobilis reikalingas jo sutuoktinei vežant nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigas, vykstant į darbą ir jo netekimas labai apsunkintų šeimą, o naujo įsigyti jie negalėtų, kaltinamojo R. I. buvo žinomos ir turėjo būti jo įvertintos prieš darant nusikalstamą veiką – prieš sėdant neblaiviam prie minėto šeimai reikalingo automobilio vairo ir jį vairuojant. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė R. I. padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. I. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. R. I. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. I. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, kuriuo padaryta nusikalstama veika – automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nusikaltimo padarymo priemonės palikimas asmeniui, kuris pasinaudodamas šia priemone padarė nusikalstamus veiksmus, būtų akivaizdžiai nelogiškas, paliekantis galimybę naudojantis šia priemone daryti kitas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir tai prieštarautų įstatyme įtvirtintiems bausmės tikslams.

Teismas pažymi, kad nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių (nepatogumų šeimoje, transporto priemonės netekimo ir dėl to patiriamų papildomų išlaidų) nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai.

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu buvo laikinai, šešių mėnesių terminui, apribotos kaltinamojo R. I. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Kadangi automobilis „Opel Zafira“ privalo būti konfiskuotas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į šį automobilį turi būti taikomas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. I. (R. I.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. I. galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę R. I. skirti atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti R. I. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) konfiskuoti R. I. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu, laikinai apribojant R. I. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 45), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Kaltinamajam R. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.