Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai J. S., neatvykus suinteresuotiems asmenims: V. Z., A. Z., J. S. ir G. Š., teismo šaukimai įteikti tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties bei suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas pareiškimas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. Z., A. Z., J. S. ir G. Š., bei Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. S. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z. po velionio vyro V. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusią 1/2 dalį dviejų kambarių buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi šią daikto dalį valdyti. Taip pat teigė, kad pareiškėjai J. S. velionė motina testamentu yra palikusi visą kitą savo turtą. Atskirai nurodė, kad V. Z. ir A. Z. iki vyro mirties kartu gyveno šiame bute ir jame deklaravo savo gyvenamąsias vietas. Šiame bute A. Z. liko gyventi ir po vyro V. Z. mirties. Pareiškėjos motina ir toliau gyvendama minėtame bute mokėjo mokesčius, naudojosi buto priklausiniais, naudojo namų apyvokos daiktus, baldus ir rūpinasi buto priežiūrą bei eksploatacija. Pareiškėja teigė, kad motina kartu su tėvu gyvendami santuokoje pagal 1992-05-26 pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo dviejų kambarių butą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini) Teigė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ir motina A. Z. Pareiškėja būdama teisėta įpėdine, nori užbaigti su paveldėjimu susijusius klausimus, todėl prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po tėvo mirties motina priėmė buvusio sutuoktinio palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionės motinos palikimą. Teigė, jog ji kaip įstatyminė įpėdinė pretenduoja į velionės motinos palikimą. Pareiškėja nurodė, kad kiti gali įpėdiniai nepretenduoja į motinos palikimą ir jo nėra priėmę.

Pareiškėja savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.

Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė teismui savo nuomonę dėl pareiškėjos pareiškimo nurodydama, kad po tėvo mirties motina liko gyventi abiejų valdomame bute, tačiau per įstatymo nustatytą terminą į vietos notaro biurą motina nesikreipė, kadangi nežino, jog tai būtina padaryti. Tuo pačiu nurodė, kad motina faktiškai priėmė velionio vyro palikimą, 1/2 dalį nurodyto buto, nes ji valdė kaip savo turtą, mokėjo mokesčius, o tik maždaug prieš 2-3 metus iki mirties persikėlė gyventi į Šiaulius pas dukrą (pareiškėją), tačiau ir toliau rūpinosi buto priežiūra bei išlaikymu (25 b.l.). Atskirai nurodė, kad į motinos palikimą nepretenduoja ir prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Suinteresuoti asmenys V. Z., A. Z. ir G. Š. teismui savo nuomonės dėl pareiškėjos pareiškimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai jiems įteikti tinkamai, todėl teismas bylą nagrinėja jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu iš esmės sutinka, o teismui nustačius aktyvius A. Z. veiksmus priimant velionio V. Z. palikimą, ir prašė teismo jį tenkinti. Atskirai nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos prašymas nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, kadangi velionio tėvo V. Z. palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis), atsižvelgiant ir į 2000 m. CK nuostatas.

Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjų tėvai butą (duomenys neskelbtini), įsigijo iš valstybės pagal 1992-05-25 pagal pirkimo - pardavimo sutartį, kuri viešame registre buvo įregistruotas A. Z. vardu.

Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m. CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant 2000 m. CK, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad sutuoktiniai Vincas ir A. Z. iki V. Z. mirties 1999-01-1o, valdė lygiomis dalimis minėtą butą, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, nors šis turtas ir buvo viešame registre įregistruotas A. Z. vardu. Po velionio sutuoktinio V. Z. mirties A. Z. ir kitiems įpėdiniams galėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą, o taip pat buvusiai sutuoktinei ir liudijimas į jai atskirai priklausiusią minėto turto dalį. Tačiau nė vienas iš įpėdinių nepasinaudojo šia įstatymo suteikta teise ir nesikreipė į vietos notarų biurą, o tik A. Z. po vyro mirties pradėjo valdyti velionio vyro V. Z. palikimą.

Pareiškėjos motina po vyro V. Z. mirties faktiniu valdymu priėmė jo vardu atsiradusį palikimą, kadangi paveldimu turtu rūpinosi kaip savu. Todėl pripažintina, kad tik A. Z. faktiniu valdymu priėmė atsiradusį velionio vyro palikimą ir tapo teisėta paveldimo turto valdytoja.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas LR 1964 m. CK 587 str. 2 d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad A. Z. priėmė po velionio vyro mirties atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, nustatant, kad velionio tėvo palikimą priėmė, dabar jau irgi velionė motina, kurio pagrindu pareiškėjai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į motinos palikimą.

Esant šiems įrodymams ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjos motina A. Z. po vyro V. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą pastarojo palikimą, tai yra 1/2 dalį dviejų kambarių butą Nr. 2 su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdami šį turtą faktiškai valdyti, o kitiems asmenims jis neperėjo ir nėra perduotas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., a/k (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po velionio vyro V. Z., a/k (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai J. S. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatomas su tikslu gauti, paveldėjimo teisės liudijimą į velionės motinos A. Z. palikimą.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.