- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-283-557-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- A. B., V. V. U.
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
Teisėja D. Zimantienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.1.2.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. liepos 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-03-26 nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. V. U. nusikaltimu padarytą 11834,03 lt. turtinę žalą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo V. V. U. civilinis ieškinys, ir iš V. V. priteista V. V. U. 11834,03 Lt turtinei žalai atlyginti ir 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. vasario 16 d. apie 21 val. Šilutėje, Dariaus ir Girėno g. Nr. 11, UAB „Dervira“ priklausančios kavinės „Boulingas“ patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškių paskatų, sugriebęs rankomis nukentėjusįjį V. V. U. už rūbų, parvertė jį ant grindų ir tyčia sudavė jam kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akies vokų – paakio, nosies kairės pusės, viršutinės lūpos srityse, dėl ko į kairės akies sritį išsiliejo kraujas po akies obuolio jungine, lūžo nosies kaulai, lūžo kairės pusės skruostikaulis, susidarė muštinė žaizda lūpos gleivinėje, buvo išmuštas viršuje dešinėje I dantis, nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
V. V. nuteistas ir už tai, kad jis 2008 m. vasario 16 d. apie 21 val. Šilutėje, Dariaus ir Girėno g. 11, viešoje vietoje - UAB „Dervira“ priklausančios kavinės „Boulingas“ patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų įžūliais veiksmais, matant ir girdint kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - tyčia sugriebęs rankomis nukentėjusįjį V. V. U. už rūbų, parvertė jį ant grindų ir smogė V. V. U. kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, kai prie tualeto sudavė smūgius V. V. U., sugrįžęs į salę, matant kitiems kavinės lankytojams, necenzūriniais žodžiais iškeikė nukentėjusiąją A. B., grasino ją sumušti, dėl ko ji pasijuto pažeminta ir šokiruota.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo nuosprendį pakeisti, jį išteisinti pagal BK 284 str. 1 d. dalyje dėl A. B. įžeidimo, atmesti V. V. U. civilinio ieškinio dalį dėl 10630 Lt dantų protezavimo išlaidų priteisimo, sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį bei paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas gana šališkai vertino suinteresuotų asmenų parodymus bei rėmėsi prielaida, atmesdamas jo parodymus, todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo bei kartu su juo buvusių pažįstamų bei giminaičių A. B., Č. B., L. B., R. U., L. G. parodymais, tačiau neatsižvelgė į minėtų asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi, į jų ryšį bei santykius su nukentėjusiuoju, jų parodymų nenuoseklumą. Nebuvo atsižvelgta į prieštaringus V. V. U. parodymus, kad jis buvo sumuštas prie staliuko, neatsimena, ar pats nekonfliktavo, ar buvo įėjęs į tualetą, o remtasi tik jo jau teisme duotais parodymais, neva jis buvo užpultas ir sumuštas, kurie iš esmės skiriasi nuo duotų ikiteisminiame tyrime. Nešališkas liudytojas apsaugos darbuotojas A. G. nurodė, kad nukentėjusysis tą vakarą pastoviai zujo po barą, kabinėjosi, dėl ko barmenė prašė pasodinti prie lankytojų priekabiaujantį V. U., o iškart po konflikto jis (V. V.) jam nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius dėl to, kad pastarasis, jam šlapinantis, vis darinėjo tualeto duris ir brovėsi į tualetą. Dalinai šias aplinkybes patvirtina net nukentėjusiojo dukros R. U. parodymai, kad tėvas vaikščiojo po barą, kad apsaugos darbuotojai liepė „susirinkti savo vyrus“. Nors liudytojų, mačiusį konflikto pradžią, nėra, yra tik jų išvestiniai parodymai, tačiau teismas, remdamasis vaizdo įrašu, daro išvadą, jog tai, kad link tualeto anksčiau nueina nukentėjęs, o ne kaltinamasis, yra neginčijamas įrodymas, kad į tualetą pirmasis pateko nukentėjusysis. Tai tėra prielaida, nes būtent pro kamerų fiksuojamą vaizdą yra praėjimas į barą, todėl teigti, kad V. U. pirmasis įėjo į tualetą, o ne vaikščiojo po barą, ką patvirtina ir A. G., R. U., nėra pagrindo.
Dalyje dėl chuliganizmo įžeidžiant A. B. jo kaltė neįrodyta ir jis išteisintinas, nes net nukentėjusiojo dukra R. U. nurodė, kad pirmoji V. V. išvadino keiksmažodžiais, kad abi su A. B. buvo agresyviai nusiteikusios jo atžvilgiu, kitos moterys, pribėgusios prie V. V., irgi ant jo šaukė. Liudytojas A. P. patvirtino, kad po konflikto grįžęs prie staliuko V. V. elgėsi ramiai, pribėgusios moterys ant jo šaukė, tačiau pastarasis niekaip negrasino joms, sumušti nežadėjo.
Neįrodžius, kad jis išprovokavo konfliktą, buvo nepagrįstai tenkinta V. V. U. didžioji ieškinio dalis, nes 10630 Lt išlaidų dėl dviejų dantų protezavimo nukentėjusysis dar nepatyrė, be to, jam buvo išmuštas tik vienas dantis. Suprantamas jo noras susitvarkyti visus šešis sugedusius dantis, tačiau tai nėra sumušimo, o greičiau amžiaus ar ligų priežastis. Be to, protezavimo kaina aiškiai nepagrįsta rinkos dėsniais, dantis galima susitvarkyti kelis kartus pigiau.
Priteista neturtinė žala aiškiai per didelė, neatsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį, jo elgesį - atsiprašė, atlygino dalį žalos, derėjosi dėl visos žalos atlyginimo, ko neneigia ir pats nukentėjęs, nors teismas nuosprendyje teigia, kad kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiojo. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas įpareigojimas, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo atsižvelgti į sekančias aplinkybes: 1) paties nukentėjusiojo kaltę dėl kilusių pasekmių - buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tualete kabinėjosi prie kaltinamojo, paprašytas palikti ramybėje toliau įžūliai elgėsi, 2) kilusias pasekmes - nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, 3) nukentėjusiojo elgesį po konflikto – ir teisme teigė, kad atlyginus turtinę žalą, neturtinės žalos nereikalaus ir kaltinamajam atleis, kas patvirtina veiksmų nesąžiningumą, 4) kaltinamojo turtinę padėtį - neteistas, išlaiko trijų asmenų šeimą (yra vedęs, augina dukterį), rūpinasi tėvais (motinai nustatytas 65 proc. darbingumo lygio netekimas, tėvą ištikęs insultas, nustatytas didelis specialių poreikių lygis), iš ūkininko ūkio gaunamos metinės V. V. šeimos pajamos sudaro tik apie 20000 Lt per metus.
Paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, nėra adekvati padarytam nusikaltimui ir yra aiškiai per griežta savo dydžiu.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusieji ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl įrodymų, reikšmingų nustatant V. V. nusikalstamų veiksmų apimtį ir kvalifikuojant jo veikas, vertinimo
Apelianto argumentas, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi nenuosekliais suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiojo V. V. U. ir su juo buvusių pažįstamų bei giminaičių liudytojų A. B., Č. B., L. B. (beje, ji teisme nebuvo apklausta, ir teismas jos parodymais nesirėmė), R. U., L. G. parodymais, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.
Nors nukentėjusysis V. V. U., apklausiamas iš karto po įvykio, parodė, kad smūgį į veidą pajuto stovėdamas prie staliuko, prarado sąmonę ir daugiau nieko neprisimena, tačiau papildomai apklausiamas po kelių dienų, jis paaiškino, jog smūgius į veidą gavo ne prie staliuko, o prie tualeto patalpos. Teisme V. V. U. taip pat neatsiminė visų įvykio aplinkybių, tačiau vėlgi parodė, jog nuėjęs į tualetą pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę. Atsižvelgdama į V. V. U. patirtų sužalojimų sunkumą, į tai, kad jis, kaip pats teigia, pilnai atsigavo tik ligoninėje, o įvykio aplinkybes šiek tiek atgamino tik po kurio laiko, kai V. V. atvažiavo taikytis, kolegija neturi pagrindo aptartus V. V. U. parodymus laikyti prieštaringais ir nenuosekliais, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.
Iš nuosprendžio aprošomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo V. V. U. sveikatos sutrikdymo aplinkybes, iš esmės rėmėsi ne tiek nukentėjusiojo, kuris praktiškai neprisiminė įvykio aplinkybių, ir ne aukščiau minėtų liudytojų, kurie tiesiogiai nematė konflikto tarp V. V. U. ir V. V., parodymais, kiek liudytojo T. P., dirbančio UAB „Dervira“ administratoriumi, parodymais, kad jis, dirbdamas kavinėje „Boulingas“ matė, kaip prie tualeto V. V. parvertė ant grindų V. V. U. ir šiam su kumščiu sudavė 2-3 kartus į veidą, o V. V. U. V. V. nesudavė jokių smūgių. Netikėti šiais liudytojo parodymais nėra pagrindo, juos patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, ir teismo medicinos specialisto išvada, ir paties V. V. parodymai dėl fizinio smurto panaudojimo prieš V. V. U.. Tiek dėl T. P. parodymų, tiek dėl teismo medicinos specialisto išvados patikimumo V. V. jokių abejonių apeliaciniame skunde nereiškia. Beje, iš T. P. parodymų matyti, kad konflikto metu V. V. U. V. V. praktiškai nesipriešino, V. V. pakankamai lengvai jį parvertė ant žemės ir sudavė smūgius į veidą. Taigi T. P. parodymai ne tik patvirtina tą aplinkybę, jog V. V. U. sumušė V. V., tačiau iš esmės paneigia ir V. V. versiją, neva jis V. V. U. sudavė gindamasis nuo jo agresyvių veiksmų. Tuo tarpu šiame epizode tarpusavyje visiškai sutampantys liudytojų A. B., Č. B., R. U. ir L. G. parodymai pirmosios instancijos teismui buvo reikšmingi tiek, kad patvirtino tą aplinkybę, jog V. V. U. buvo sumuštas be jokios rimtos priežasties, nes pastarasis kavinėje „Boulingas“ elgėsi ramiai ir su niekuo nekonfliktavo. Kolegija atkreipia dėmesį, jog vien ta apelianto nurodyta aplinkybė, jog A. B., Č. B., R. U. ir L. G. yra V. V. U. pažįstami ir giminaičiai, neduoda pagrindo pripažinti šių asmenų parodymus melagingais ir juos atmesti. Nuteistasis jokių konkrečių duomenų, kad šie asmenys būtų suinteresuoti jį apkalbėti, nenurodė, byloje tokių duomenų taip pat nėra.
Išdėstytų aplinkybių, neabejotinai patvirtinančių, jog V. V. sumušė ir sužalojo V. V. U. be jokios pamatuotos priežasties, iš chuliganiškų paskatų, kontekste priešingai, nei akcentuojama apeliaciniame skunde, kaip įrodymas nėra tokia reikšminga vaizdo kamerų užfiksuota informacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad žmonių veidų, kaip pažymėta skaitmeninės laikmenos apžiūros protokole, įžiūrėti neįmanoma.
Taip pat nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiosios A. B. parodymais apie tai, kad jai kartu su kompanija būnant kavinėje „Boulingas“, prie jų staliuko priėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad yra sumuštas žmogus. Nuėjusi prie tualeto, pamatė labai sužalotą V. V. U.. Jo veidas buvo ištinęs, kruvinas. V. V. U. pasakė, kad jį sumušė V. V.. Nuėjusi prie staliuko, kur sėdėjo V. V., jo paklausė, kodėl sumušė V. V. U., ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada V. V. tapo itin agresyvus, atsakė „reiks ir dar gaus. Kviesk tu tuos mentus. Žiurke, parodyk savo snukį, kad tave įsiminčiau“. V. V. grasino sumušti, ją įžeidinėjo, keikė necenzūriniais žodžiais. Dėl to ji labai išsigando, patyrė stresą, iškvietė policijos pareigūnus. Nors V. V. parodė, kad tuo metu, kai prie jo priėjo V. V. U. pažįstami ir pradėjo garsiai aiškintis V. V. U. sumušimo priežastis, jis galimai ir nusikeikė, bet tikrai ne A. B. atžvilgiu, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiosios įvardinti konkrečiai jai skirti grasinantys V. V. žodžiai neleidžia abejoti nukentėjusiosios A. B. parodymais apie jos patirtus išgyvenimus. Juolab, kad liudytojai Č. B., R. U. ir L. G., kurių parodymais, kaip jau aptarta, taip pat nėra pagrindo abejoti, teisme nuosekliai ir kategoriškai patvirtino, kad V. V. prie jos priėjusią A. B. išvadino necenzūriniais žodžiais ir jai grasino. Nuteistojo apeliaciniame skunde minimo kartu su nuteistuoju kavinėje buvusio liudytojo A. P. parodymai, priešingai nei teigia nuteistasis, visiškai neprieštarauja anksčiau aptartiems nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nes pastarasis parodė tik tiek, kad negirdėjo necenzūrinių žodžių ar grasinimų, kas iš dalies prieštarauja netgi paties V. V. parodymams, jog jis galimai keikėsi.
Taigi kolegijai nekyla abejonių dėl nukentėjusiųjų V. V. U. ir A. B. bei liudytojų Č. B., R. U. ir L. G. parodymų patikimumo, šių parodymų visuma kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patikimai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas įvykio aplinkybes, jog V. V. dėl chuliganiškų paskatų įžūliais veiksmais, matant ir girdint kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - tyčia sugriebęs rankomis nukentėjusįjį V. V. U. už rūbų, parvertė jį ant grindų ir smogė V. V. U. kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, kai prie tualeto sudavė smūgius V. V. U., sugrįžęs į salę, matant kitiems kavinės lankytojams, necenzūriniais žodžiais iškeikė nukentėjusiąją A. B., grasino ją sumušti, dėl ko ji pasijuto pažeminta ir šokiruota.
Kolegija nesutinka ir su apelianto pateikiamomis liudytojo A. G. parodymų vertinimo interpretacijomis. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. G. teisme parodė, kad tuo metu dirbo apsaugos darbuotoju, tą dieną kavinėje buvo iki 100 žmonių. Vienu metu padavėja jam pasakė, kad jis pasakytų V. V. U., kad šis taip ištisai nelakstytų prie baro ir atsisėstų prie stalo. Po to barmenė jam pasakė, kad yra sumuštas žmogus. Paties konflikto tualete jis nematė, tik V. V. jam buvo sakęs, kad jis šlapinosi tualete ir įėjo V. V. U., tada V. V. pasakęs, kad užimta, bet tas vyriškis vis tiek įėjęs, tada V. V. jam trenkęs durimis. Kai jis priėjo prie staliuko, kur sėdėjo V. V., pastarasis sėdėjo ramiai, o ant jo visi šaukė „už ką tu jį sumušei“. Iš šių teisme duotų A. G. parodymų matyti, kad barmenė A. G. skundėsi ne dėl kokio nors nederamo, įžūlaus ar provokuojamo V. V. U. elgesio, o matomai dėl to, kad šis, pats vaikščiodamas į barą, stengėsi paprasčiausiai pagreitinti dėl didelio lankytojų skaičiaus sulėtėjusį jo staliuko aptarnavimą. Be to, A. G. iš dalies kitaip, nei nuteistasis, nurodė iš V. V. girdėtas konflikto tualete aplinkybes, jog durimis trenkė ne V. V. U. V. V., o pats V. V. V. V. U., kas leidžia teigti, jog neatitinka tikrovės paties nuteistojo parodymai dėl konflikto kilimo aplinkybių (apeliantas pats neabejoja liudytojo A. G. parodymų objektyvumu ir patikimumu). Galiausiai, pagal aptartus jo parodymus, A. G. nieko įžeidžiančio neįžiūrėjo ir A. B., Č. B., R. U. ir L. G. veiksmuose, kurie tik aiškinosi su V. V. V. V. U. sumušimo priežastis. Taigi priešingai, nei teigia nuteistasis, A. G. parodymai nepaneigia jau anksčiau aptartų patikimai nustatytų įvykio aplinkybių.
Tuo būdu nuteistojo V. V. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nuosprendis šioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl bausmės
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, nėra adekvati padarytam nusikaltimui ir yra aiškiai per griežta savo dydžiu.
Pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą teisiamam V. V. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirdamas vienintelę galimą savo rūšimi 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ja, kaip griežtesne, apimdamas švelnesnę pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tokiu būdu nustatydamas galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir padaręs išvadą, kad V. V. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo bei atidėdamas šios bausmės vykdymą, BK 55 str. ir 75 str. nuostatų nepažeidė.
Skirdamas V. V. švelnesnes už sankcijos vidurkį bausmes (pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų, pagal BK 284 str. 1 d. bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad po įvykio atlygino Valstybinės ligonių kasos patirtas V. V. U. gydymo išlaidas ir dalį turtinės žalos nukentėjusiajam V. V. U., bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V. V., tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti paskirtas už atskiras veikas bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiojo V. V. U. civilinio ieškinio dalį dėl 10630 Lt dantų atstatymo juos protezuojant išlaidų priteisimo, iš dalies yra pagrįsti.
Nukentėjusysis V. V. U. teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame, be kitos žalos, prašė priteisti jam iš nuteistojo ir 10630 Lt turtinės žalos, susijusios su būsimu dantų, kuriuos išmušė nuteistasis, protezavimu. Grįsdamas šį savo reikalavimą, V. V. U. pateikė gydytojo A. V. pažymą, kurioje nurodyta, kad 2008-09-10 buvo apžiūrėtas V. U., kuriam nustatyti dantų sužalojimai. Gydymui reikalinga atlikti šias gydymo procedūras: 11 ir 21 dantų atstatymui tikslingas protezavimas panaudojant 13, 12, 22, 23 dantis. Iš pažymoje detalizuotų gydymo išlaidų matyti, kad jos susijusios su 4 dantų šaknų išvalymu, 4 dantų šaknų plombavimu, 4 įklotais, 6 laikinais vainikėliais, 6 cirkonio keramikos vainikėliais (b. l. 200). Apylinkės teismas šią nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį patenkino visiškai, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su dantų protezavimu, pagrįstos byloje esančiais dokumentais. Su tokia apylinkės teismo išvada kolegija nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kuria nustatytos įvykio aplinkybės dėl V. V. U. sveikatos sutrikdymo matyti, kad byloje nustatyta, jog V. V. nukentėjusiajam V. V. U. išmušė tik vieną dantį. V. V. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už tai, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, išmušė jam ir antrą dantį. Specialisto 2008-03-17 išvadoje G 611/08(03) taip pat konstatuota, kad V. V. U. dėl traumuojančio poveikio į burnos sritį buvo išmuštas tik vienas viršuje esantis I dantis (b. l. 23-24 ). Iš minėtos specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad V. V. U. nuo 2008-02-16 iki 2008-02-27 gydėsi Šilutės ligoninės traumatologijos skyriuje, šio gydymo istorijoje užfiksuota, kad V. V. U. “išmušti dantys: viršuje dešinėje išmuštas I dantis, viršuje kairėje I dantis kliba”, tačiau šioje specialisto išvados dalyje nenurodyta, jog V. V. U., kaip jis pats parodė teisme (b. l. 210), ligoninėje buvo konsultuotas stomatologo ir jam buvo pašalintas klibantis antras dantis. Ta aplinkybė, kad V. V. U. konsultavo stomatologas, kuris dantį pašalino chirurginiu būdu, užfiksuota tik iš nukentėjusiojo į bylą pateikto UAB “Sveikatos darna” išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 197), tačiau vėlgi išraše neužfiksuota, kur ir kada ši procedūra buvo atlikta. Tuo tarpu byloje nėra Šilutės ligoninės gydymo stacionare istorijos išrašo, kuriuo rėmėsi tiek ekspertas, pateikdamas 2008-03-17 išvadą G 611/08(03), tiek ir UAB “Sveikatos darna” specialistai, pildydami 2008-07-21 išrašą.
Išdėstytos aplinkybės patikimai patvirtina tik tai, kad dėl nuteistojo V. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis neteko vieno danties, tuo tarpu patikimai konstatuoti, jog nukentėjusysis ir antro danties neteko būtent dėl V. V. nusikalstamų veiksmų, byloje esančių duomenų nepakanka (kaip minėta, V. V. antro danties išmušimu apskritai nebuvo kaltinamas ir nėra už tai nuteistas). Tuo būdu apeliacinės instancijos teismas, neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neišreikalavus papildomos medžiagos, negali tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiojo išlaidų, susijusių su dantų protezavimu, nes reikia papildomai aiškintis nukentėjusiojo ieškinyje nurodytos žalos, patirtos dėl antro danties netekimo, susidarymo aplinkybes – ar šis dantis taip pat buvo traumuotas nusikaltimo metu, ir ar jo pakenkimas buvo toks rimtas, jog dantį buvo būtina šalinti. Iš kitos pusės, kelia pagrįstų abejonių ir gydytojo A. V. pažymoje nurodytų dalies išlaidų numatomam dantų protezavimui pagrįstumas – numatyti 6 laikini vainikėliai (600 litų), 6 cirkonio keramikos vainikėliai (9000 litų), nors konstatuotas tik dviejų netektų dantų atstatymo reikalingumas. Neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neišreikalavus papildomos medžiagos nėra galimybės išsiaiškinti, ar gretimų 4 dantų, kurie numatomi panaudoti 2 netektų dantų atstatymui, paruošimui iš tiesų reikalingos materialinės sąnaudos, savo dydžiu iš esmės prilygstančios netektų dantų gydymo sąnaudoms (lyginant 1 netekto ir 1 gretimo danties gydymo kainą).
Todėl nuosprendis dalyje dėl V. V. U. civilinio ieškinio išsprendimo keičiamas – patenkinta civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalis mažinama iki 1204 litų 3 ct, dalyje dėl dantų protezavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. V. U. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl priteistino dantų protezavimo išlaidų dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Kadangi priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio keitimas turi įtakos ir baudžiamojo įstatymo (BK 75 str. nuostatų) taikymui, atitinkamai keičiamas ir BK 75 str. 2 d. 1 p. numatyto nuteistajam taikomo įpareigojimo turinys, įpareigojant jį nustatytu terminu atlyginti 1204 litų 3 ct dydžio turtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Kolegijos nuomone, keisti V. V. U. skundžiamu nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-474/2008, esant tokiai pat nuteistojo kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (viešosios tvarkos pažeidimas), tačiau lengvesnėms pasekmėms (nežymus sveikatos sutrikdymas) nei nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 10000 Lt neturtinės žalos. Minėtoje kasacinėje byloje nustatyta, jog nuteistasis viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nenustatytam asmeniui iškeikus nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, numetus dalį nukentėjusiojo parduodamų rūbų ant žemės, bei sudavus kumščiu ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį, jis (nuteistasis) tyčia smogė kumščiu ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį, o šiam pradėjus bėgti ir suklupus nuo vieno iš jų suduoto smūgio į nenustatytą kūno dalį, jis kartu su nenustatytu asmeniu bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą - veido sumušimą su odos nubrozdinimu ir poodinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, trijų viršutinių kandžių krašto nuskėlimą emalio ribose, poodines kraujosruvas kairės alkūnės ir dešinio kelio sąnario srityse, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktikos patirtimi. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji, juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, tuo tarpu kasatorius savo skundo argumento, kad priteistos neturtinės žalos dydis neprotingai didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos, nepagrindė teisminiais precedentais.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-404/2007, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), tokio pat pavojingumo veikai (viešosios tvarkos pažeidimas, sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kaip ir nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 15000 Lt neturtinės žalos. Šioje kasacinėje byloje nustatyta, jog keturi nuteistieji dviem automobiliais užtvėrė kelią automobiliui, kuriuo važiavo nukentėjusieji, išlipę iš automobilio įvairiais būdais daužė automobilio stiklus, žibintus, kėbulą, peiliu pjaustė padangas, o nukentėjusiuosius badė peiliu, daužė rankomis, kojomis ir metaliniu strypu, padarydami jiems įvairius sveikatos sutrikdymus, o konkrečiai nukentėjusiajam, kuriam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, taip padarius nukentėjusiajam durtines–pjautines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairiajame dilbyje ir kairėje plaštakoje, dėl to išsivystė antro laipsnio trauminis šokas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o vėliau strypu sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą bei ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, bandant ištraukti jį iš automobilio ir taip padarius nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinės lūpos srityje, minkštųjų audinių sumušimus veido, kairės alkūnės ir kairės plaštakos nugarėlės srityse, viršutinio kairiojo pirmo kandžio kraštelio lūžį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistųjų apeliacinių skundų dalis dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog neturtinė žala kiekvienam nukentėjusiajam pagrįstai priteista iš visų nuteistųjų solidariai, o jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nemažintinas. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – padarinius, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl darytina išvada, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-533/2005, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau kiek sunkesnėms pasekmėms, nei nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 25000 Lt neturtinės žalos. Šioje kasacinėje byloje nustatyta, jog du nuteistieji iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, veikė ypač įžūliai, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą, po to rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei vienas iš jų pargriuvusiam ant gatvės nukentėjusiajam įrėmęs į smilkinį revolverį, nepriskiriamą prie šaunamųjų ginklų, grasino, o nukentėjusiajam atsistojus, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei padarė nukentėjusiajam kraujosruvas veide, apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dantenose, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinį žandikaulio lūžį, galvos ir veido sumušimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo, antrojo, trečiojo dantų dalinį išnirimą, tai yra jį nesunkiai sužalojo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė tiek nukentėjusiojo skundą priteisti jam 100000 Lt neturtinės žalos, tiek nuteistųjų apeliacinių skundų dalis dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog nukentėjusio reikalavimas priteisti 100000 Lt, yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas, priteisdamas 25000 Lt neturtinės žalos, atsižvelgė į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, be to, didinti šios sumos negalima dar ir atsižvelgiant ir į nuteistųjų turtinę padėtį. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs dalį nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusių asmenų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: į kasatoriaus patirtą turtinę žalą, kaltinamiesiems sužalojus jo sveikatą, fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiajam diagnozuotas potrauminis sindromas, sumažėjo darbingumas, nustatyta trečia invalidumo grupė) bei šias pasekmes sukėlusią asmenų kaltę, kaltinamųjų turtinę padėtį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertino visumą aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Darytina išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
Atsižvelgdama į aukščiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos akies vokų – paakio, nosies kairės pusės, viršutinės lūpos srityse, dėl ko į kairės akies sritį išsiliejo kraujas po akies obuolio jungine, lūžo nosies kaulai, lūžo kairės pusės skruostikaulis, susidarė muštinė žaizda lūpos gleivinėje, buvo išmuštas viršuje dešinėje I dantis, nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, dėl fizinio smurto panaudojimo V. V. U. gydėsi stacionariai ir ateityje turės tęsti gydymą, dėl nosies kaulo lūžimo nukentėjusiajam sunku kvėpuoti, todėl reikalinga daryti operaciją, po sumušimo pastoviai jaučia galvos skausmą, kas rodo, kad nukentėjusysis patyrė išgąstį, stresą, jautė didžiulį fizinį skausmą dėl smūgių į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, patyrė ir tebejaučia nepatogumus, kurie turi esminės reikšmės jo gyvenimo kokybei, nes iki šiol jaučia patirtų kūno sužalojimų pasekmes, kolegija laiko, kad mažinti V. V. U. šioje byloje priteistą 8000 Lt neturtinę žalą, kuri yra ženkliai mažesnė nei priteisiamos analogiško pobūdžio bylose, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 4 p., 331 str.,
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti.
Patenkintą nukentėjusiojo V. V. U. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nuo 11834 litų 3 ct sumažinti iki 1204 litų 3 ct. Nukentėjusiajam V. V. U. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl dantų protezavimo išlaidų atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nustatyti, kad vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 1 p., nuteistasis V. V. įpareigojamas per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. V. U. nusikaltimu padarytą 1204 litų 3 ct dydžio turtinę žalą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.