Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1477-536/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
1-1477-536/2015
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01273-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
P. A.
Kaltinamasis
D.L., E.T., E.K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1477-536/2015Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01273-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.4.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajam P. A.,vertėjoms Eglei Smailienei, Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, UAB (duomenys neskelbtini) darbininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) ., neteistas,

E.T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), 2012-11-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. nuteista 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., teistumas išnykęs, ir

E.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, G. K. individualios įmonės darbuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-04 apie vidurnaktį D. L., E. T. ir E. K., veikdami grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo iš P. A. perduoti turtą jų naudai panaudojant fizinį smurtą: automobiliu „VW Passat“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. T., kaltinamieji iš Vilniaus m. Savanorių pr. nuvežė P. A. prie vandens telkinio, esančio Vilniaus r., netoli Vaidotų k. Ten E. K. ir D. L., reikalaudami iš nukentėjusiojo 3 000 Lt, sudavė jam keletą smūgių į galvą. Po to visi 3 kaltinamieji pagrasino surišti ir nuskandinti nukentėjusįjį tvenkinyje, reikalaudami iš pastarojo pinigų. Ryte visi 3 kaltinamieji nuvežė P. A. į AB „DNB bankas“ skyrių, esantį Vilniuje, Basanavičiaus g. 26, kad nukentėjusysis paimtų iš savo sąskaitos 3 000 Lt, tačiau P. A. bako skyriuje kreipėsi į apsaugos darbuotojus, ir kaltinamieji pasišalino.

Kaltinamieji D. L., E. K. ir E. T. kaltais neprisipažino, paaiškinę, kad nukentėjusysis buvo mušamas ne tam, kad atiduotų turėtus pinigus, o dėl to, kad įžeidžiančiai elgėsi, ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku Vaidotų k. jie atsitiktinai susipažino su P. A., vartodami su juo alkoholinius gėrimus. Šis jos, E. T., prašymu sutiko gauti greitą 500 Lt dydžio kreditą ir paskolinti šias lėšas jai kelioms dienoms. E. K. ir E. T. toliau nurodė, kad jie su D. L. ir nukentėjusiuoju nuvažiavo į Vilnių, prekybos centro „Akropolis“ „DnB“ banko skyriuje P. A. gavo kreditą, pinigus atidavė jai, E. T.. Po to jie apsiprekino parduotuvėje, grįžo į Vaidotus, kur netrukus nutarė važiuoti į kazino. Toliau pasak visų kaltinamųjų jie kartu su P. A. nuvažiavo į kazino Vilniuje, tačiau jo, D. L., į vidų neįleido ir jis liko laukti visų mašinoje. Netrukus iš kazino išėjo nukentėjusysis, kuris pradėjo šnekėti nesąmones, todėl jis, D. L., smogė jam į veidą. Toliau šis kaltinamasis parodė, kad kai iš kazino išėjo E. K. ir E. T., jie su P. A. nuvažiavo į Vaidotus, prie tvenkinio. Pasak D. L. ir E. K. ten jie sumušė nukentėjusįjį, juokais pagrasino jį nuskandinti, nes jis, gerokai girtas, pradėjo juos įžeidinėti. E. T. patvirtino, kad kiti kaltinamieji prie tvenkinio mušė P. A., tačiau ji nukentėjusįjį gynė. E. K. ir E. T. aiškino, kad P. A., gavęs keletą smūgių, pasiūlė paimti iš jo 3 000 Lt, kad tik jo nemuštų. Po šio pasiūlymo nukentėjusysis mušamas nebebuvo. Jis buvo paliktas neužrakintame automobilyje, nes neturėjo kur nakvoti.

Besibaigiant įrodymų tyrimui D. L. prisipažino, kad jis reikalavo iš P. A. pinigų ir mušė jį.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek E. K., tiek E. T. apskritai teigė (t. 2, b.l. 73-77, 114-118), kad pats nukentėjusysis, norėdamas pasilinksminti mieste, gavo greitą kreditą, kurį išleido kartu su jais, ir kad būtent P. A. prašymu jis, E. K., kelioms paroms kaltinime nurodytą dieną paskolino jam 3 000 Lt grynais, o kai nukentėjusysis, girtas vežamas iš kazino, pareiškė, kad skolos jis negrąžins, jis, E. K., nukentėjusįjį, ištempęs iš mašinos, sumušė. D. L. gi ir jo sugyventinė liudytoja R. G. iš karto buvo parodę (t. 2, b.l. 149-152, 46-48), kad E. T. pati prašė P. A. gauti kreditą ir paskolinti pinigus jai. Teisme R. G. patvirtino, kad kartu su kaltinamaisiais važiavo į „Akropolio“ prekybos centrą, kur nukentėjusysis kreditą ir gavo. Po to jie visi sugrįžo į Vaidotus, ir ji nuėjo namo.

Taigi tokie kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Jų objektyvumui nustatyti didelės reikšmės turi nukentėjusiojo pateikta informacija.

Nukentėjusysis P. A. patvirtino, kad 2014-09-04 prie mokyklos, esančios Baltojoje Vokėje, Vilniaus r., jis susipažino su kaltinamaisiais, ir E. T. paprašė jo paskolinti pinigų lombarde išpirkti telefonui. Jis sutiko, ir visi nuvažiavo į Vilnių, kur vienoje parduotuvių esančiame banke jis paėmė 500 Lt kreditą, gautus pinigus atidavė E. K., po to visi nuvažiavo į Vaidotus. Netrukus iš ten jie nuvyko į kazino Vilniuje. Prie kazino D. L. netikėtai trenkė jam į veidą, jis pastarajam trenkė atgal. Vėliau jį nuvežė į Vaidotus, kur prie tvenkinio D. L. ir E. K. ištraukė jį iš mašinos ir abu sumušė. Kad nemuštų, jis pažadėjo duoti jiems 3 000 Lt. Išgirdę tai, D. L. ir E. K. dar keletą kartų jam smogė ir pažadėjo nuskandinti tvenkinyje. Po to visi trys kaltinamieji nuėjo namo, o jį paliko automobilyje. Ryte jie grįžo ir nuvežė jį į banką, kad jis paimtų iš sąskaitos žadėtus pinigus. Banke jis priėjo prie apsaugos darbuotojo ir paprašė iškviesti policiją. Kaltinamieji pasišalino.

AB „DnB bankas“ patvirtino, kad 2014-09-04 P. A. banke buvo išmokėti 500 Lt (t. 1, b.l. 92-93).

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad P. A. galimai 2014-09-05 vienu metu keturiais trauminiais kietų bukų daiktų poveikiais buvo padaryti poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kairiame žande, muštine žaizda žando gleivinėje. Tokie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 20).

Nukentėjusiojo parodymai, reikėtų pripažinti, irgi nebuvo visiškai nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė (t. 1, b.l. 8), kad sumušimo prie tvenkinio metu D. L. ir E. K. reikalavo iš jo 3 000 Lt, teisiamajame posėdyje pareiškė gi, kad už ką jis buvo mušamas, nežino, tačiau tuoj pat vėl pridūrė, kad sumušimo metu iš jo buvo reikalaujami pinigai. Teismui tikslinant tokius nukentėjusiojo parodymus pastarasis paaiškino, kad jau sumušimo metu jis pažadėjo kaltinamiesiems pinigų, už tai paprašęs liautis jį mušti. Tokie teiginiai atitiktų kaltinamųjų parodymus teisiamajame posėdyje, tačiau P. A. toliau teigė, kad ir po šio pažado jis buvo mušamas toliu, buvo žadama jį nuskandinti, jeigu jis dėl kaltinamųjų veiksmų sumanytų kreiptis į policiją. Teismas nemato pakankamo pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais vien dėl to, kad jie prieštarauja kaltinamųjų parodymams, kurie retrospektyviai yra visiškai nenuoseklūs ir prieštaringi. Taigi smurto taikymas, patvirtintas ir teismo medicinos specialisto išvada, ir po pažado sumokėti kaltinamiesiems 3 000 Lt rodo, kad jis buvo nukreiptas į nukentėjusiojo valios ir galimo noro vengti tesėti pažadus palaužymą. Vertinant tą kaltinimo dalį, kurioje teigiama, kad 2014-09-04 apie 23 val. 30 min. prie lošimų automatų salono „Admiral“, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 43, Vilniuje, D. L. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir dešine ranka sudavė 3 smūgius į galvą, reikėtų pažymėti, kad pagal tiek šio kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus tai buvo tarpusavio muštynės, ir minėto kaltinamojo suduoti smūgiai nebuvo lydimi atviru ar užmaskuotu reikalavimu perduoti kaltinamiesiems turimą turtą. Dėl tokios priežasties ši kaltinimo dalis pašalintina.

Tezė apie tai, kad prie tvenkinio Vaidotų k. nukentėjusysis fiziniu smurtu buvo verčiamas atiduoti kaltinamiesiems 3 000 Lt, patvirtinama nukentėjusiojo ir liudytojos R. G. parodymų visetu: P. A. paminėjo, kad iš karto po to, kai jis gavo greitą kreditą ir atidavė kaltinamiesiems pinigus, jis prasitarė, kad sąskaitoje turi 10 000 Lt; R. G. patvirtino tai girdėjusi. Dar daugiau, R. G. prisiminė, kad D. L., 2014-09-05 ryte grįžęs namo, pasakė, kad naktį buvo nuvežę P. A. prie tvenkinio, kur „reketavo“ iš jo 3 000 Lt (skelbiant R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotis parodymus (t. 2, b.l. 46-48) apie tai, kad 2014-09-05 ryte tiek D. L., tiek pats E. K., atėję namo, prisižino, kad P. A. buvo nuvežę į mišką, kur mušė ir liepė mokėti 3 000 Lt, ši liudytoja tokius parodymus patvirtino). Teismo nuomone šie faktai tiesiogiai rodo, kad D. L. ir E. K., į Vaidotų k. kartu su E. T. nuvežę P. A. prie tvenkinio ir pradėję jį mušti, siekė priversti pastarąjį atiduoti jiems turimus pinigus ar jų dalį. Nepaisant to, kad E. T. pati nukentėjusiojo nemušė, ji kaltinamųjų veiksmams neprieštaravo ir jiems sąmoningai pritarė, grasindama nukentėjusiajam paskandinimu, tapo veikos bendravykdytoja, t.y. su kitais kaltinamaisiais veikė grupe ir todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. atsako ir už kitų vykdytojų atliktus veiksmus, apimtus bendros nusikalstamos tyčios. Taigi tokie kaltinamųjų smurtiniai veiksmai siekiant užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą atitinka sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., sudėti. Nors kaltinamajame akte kaltinamiesiems ir buvo inkriminuotas fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiajam verčiant jį perduoti jiems turtą, tokie kaltinamųjų veiksmai prokuroro dėl nesuprantamų priežasčių buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., nenumatančią smurto panaudojimo kvalifikuojančio elemento. Išdėstyti argumentai rodo, kad toks kvalifikavimas klaidingas.

Kaltinamiesiems pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. buvo inkriminuotas faktiškai ir neteisėtas laisvės atėmimas siekiant užvaldyti jo lėšas, t.y. Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. numatytas veiką kvalifikuojantis elementas: kaltinamajame akte nurodoma, kad po P. A. sumušimo prie tvenkinio visi 3 kaltinamieji nuvežė nukentėjusįjį į šalia Vaidotų esantį kaimą, kur, panaudodami psichinę prievartą, užrakino jį minėtame automobilyje.

Kaltinamieji parodė, kad paliekant nukentėjusįjį automobilyje nakčiai, jo durelių nerakino. Nukentėjusysis gi teisme paaiškino, kad jis, paliktas automobilyje, net netikrino, ar jo durelės užrakintos, o iš automobilio nėjo, nes nežinojo, kur atsidūrė. Tokios aplinkybės teismo įsitikinimu rodo, kad ši kaltinimo dalis nepagrįsta, laisvė nukentėjusiajam atimta nebuvo, todėl ši kaltinimo dalis pašalintina.

E. T. gynėja paprašė atleisti E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti šią baudžiamąją bylą, kadangi ji ir nukentėjusysis susitaikė. P. A. teisiamojo posėdžio metu tikrai pareiškė, kad jis su A,.T. susitaikė, tačiau LR BP 38 str., reglamentuojančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos vien dėl to, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą leidžiamas tik tuomet, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus, nesunkus ar apysunkis nusikaltimai. Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. numatytas nusikaltimas, kaip nurodyta anksčiau, yra sunkus.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamiesiems bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jie atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kas vertinama kaip jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą jie padarė grupe. Visi kaltinamieji yra jauno amžiaus, E. T. ir E. K. bylos nagrinėjimo teisme metu gimė vaikas (teisiamajame posėdyje apžiūrėtas E. K. gimimo liudijimas AB Nr. 015300). E. K. ir D. L. dirba, jie neteisti, tačiau buvo bausti administracine tvarka. E. K. nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas (t. 2, b.l. 52), nors darbovietėje jis apibūdinamas teigiamai (t. 3, b.l. 4). E. T. teista, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas skiria kiekvienam kaltinamajam artimą minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą laiko tikslingu ir teisingu Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. pagrindu atidėti. Kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę teismas nustato, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo tik D. L. ir E. K., dėl to nusipelnę griežtesnės bausmės. Kartu atsižvelgtina į tai, kad šie kaltinamieji sveikatą nukentėjusiajam sutrikdė tik nežymiai.

Kadangi žala nukentėjusiajam atlyginta, jo pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-13 prokurorės nutarimu buvo laikinai apribotos G. K. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) Šis objektas neatitinka Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. numatytų konfiskuotino turto kriterijų, civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas, todėl nuosavybės teisės į šį turtą apribojimas naikintinas, automobilis grąžintinas jo savininkei G. K..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

D.L., E.K. ir E.T. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. ir paskirti:

D.L. ir E.K. – laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmę kiekvienam,

E.T. – laisvės atėmimo penkiems mėnesiams bausmę.

Paskirtų bausmių vykdymą kiekvienam nuteistųjų vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. atidėti dvejiems metamas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 8, 10 p. pagrindu įpareigojant kiekvieną jų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones, paskirtas: E. K. ir E. T. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, D. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. A. civilinį ieškinį atmesti.

Laikinąjį G. K. nuosavybės teisės į automobilį „VW Passat“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) apribojimą, paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės V.Strokinienės 2014-10-13 nutarimu, panaikinti ir grąžinti šį automobilį savininkei G. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ