- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 1-926-806/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03302-2012-18
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Nukentėjusysis
- E. V., A. D.
- Advokatai
- Anatolijus Burinskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
K. T. Ž. nesunkiai sutrikdė E. V. sveikatą, o būtent:
2012-01-04 apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė E. V. ne mažiau 3 kartų kumščiu į veidą, padarydamas nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to kaltinamasis T. Ž. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė A. D. sveikatą, o būtent:
2012-01-04 apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje sukėlė konfliktą, kurio metu dėl neatsargumo sudavė A. D. alkūne į nosį, padarydamas muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje T. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis negali teigti, kad jis taip padarė, jis A. D. iš alkūnių nemušė. Tai buvo sausio 4 dieną, buvo Naujųjų metų šventė. Jie susirinko apie penktą valandą, sėdėjo visi prie stalo ir vartojo alkoholį, ir degtinę, negėrė tik A. P., nes pastaroji nevartoja alkoholio. Degtinę vartojo ir A. D., nes jis, T. Ž. pastarajai pats pylė. Vaikščiojo į pirtį ir rūkyti. Jie buvo su „plaukėmis“. Jis, T. Ž. įžeidė A. P. dėl lenkų, E. V. atsistojo ir jam sudavė į veidą. Tai buvo smūgis, jis, T. Ž. neatsimena į kurią veido pusę ir iš kumščio ar delno, bet smūgis buvo stiprus, nes jis iš karto nusikratė. E. V. sėdėjo prie stalo priešais, atsistojo ir jam, T. Ž. sudavė. Be jokių šnekų jie atsistojo ir pradėjo grumtis, E. V., jis, E. V., jis. Jis, T. Ž. E. V. pastūmė, pastarasis trenkėsi į veidrodį. Veidrodis nukrito, jie pargriuvo ir mušėsi ant žemės. Jis, T. Ž. nematė, kokie žmonės buvo aplinkui. Kai jie gulėjo ant žemės, A. D. pradėjo šaukti nosis, nosis ir muštynės staiga nutrūko ir visi puolė žiūrėti kas atsitiko, nes jis gyvenime prieš moterį nėra rankos pakėlęs. Tada pamatė, kad pas A. D. yra praskelta nosis, muštynės pasibaigė. Jie išėjo į kiemą, pasiskambinę, kad išvežinėtų. Pasak T. Ž., muštynės nutrūko staiga, atsistojo nuo žemės ir viskas, A. D. atvažiavo pasiimti tėvai. Kadangi buvo planuota, kad jis, T. Ž. važiuos su direktoriumi, o pastarasis buvo jau išvažiavęs, tada jis apsirengė ir jį paėmė buhalterė ir pavežė iki Vilniaus. Jo, T. Ž. atvažiavo draugas ir nuvežė iš karto į Lazdynų ligoninę, nes jo veidas buvo neatpažįstamas. Lazdynų ligoninėje jo, T. Ž. nepriėmė ir išsiuntė į Žalgirio ligoninę. Anot T. Ž., E. V. atsistojo ir jam sudavė, kai jis sėdėjo. Jis, T. Ž. atsistojo ir ten, kur buvo laisvos vietos, pradėjo muštis. Nebuvo jokio žodinio konflikto. Kitą rytą jis, T. Ž. paskambino A. P. ir atsiprašė, kad pastarąją įžeidinėjo. Kitą dieną į darbą jis, T. Ž. neišėjo, nes jis yra barmenas ir su tokiu veidu bendrauti negali, pasiėmė laisvas dienas. Kai jis, T. Ž. išėjo į darbą, G. A. paklausė kaip tai įvyko, kas pas A. D. su nosimi, jis neatsimena. Kad jis, T. Ž. išėjo iš už stalo ir A. D. trenkė, taip nebuvo, nebuvo čia jokių trikampių. Smūgį E. V. jis, T. Ž. sudavė ir pastarasis jam sudavė, po to jie trenkėsi į veidrodį ir nugriuvo. Lazdynų ligoninėje susitiko, jis, T. Ž. ten nuvyko pirmiau, bet kadangi galėjo būti veido lūžių, jį nusiuntė į Žalgirio ligoninę šviestis ir Lazdynų ligoninėje nepriėmė. Pasak T. Ž., jie bandė jam kažką sakyti, bet jis neklausė ir išėjo. Jis, T. Ž. sakė, kad susitiks teisme, nes E. V. stovėjo ligoninėje ir su pašaipa žiūrėjo į jį, jie jam po to dar skambino. Jis, T. Ž. pripažįsta, kad grūmėsi ir tai galėjo būti, nes jie mušėsi, pripažįsta, kad E. V. sudavė smūgius. Jis, T. Ž. nepripažįsta, kad A. D. sudavė, jis negali teigti, kad jis A. D. specialiai sudavė. T. Ž. paaiškino, kad pripažįsta, kad E. V. sudavė, o dėl A. D. – tai pastarajai tyčia nedavė per nosį. Anot T. Ž., jis buvo nudegęs koją, bet dėl kojos nesikreipė, vėliau jis kreipėsi dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, bet ekspertizėje reikėjo laukti eilės, o per pusantros savaitės jam veidas beveik sugijo. Jis, T. Ž. buvo nuvažiavęs į polikliniką ir ten kortelėje aprašyta kaip jis atrodė, su savimi specialisto išvados neturi, byloje yra, bet yra dar užrašai, nes į ekspertizę iš karto nepriėmė, o jis po įvykio iš karto nuvyko į polikliniką. Pasak T. Ž., jis civilinių ieškinių nepripažįsta ir nesutinka atlyginti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. Ž. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje šventė naujametinį įmonės vakarėlį. Vartojo alkoholinius gėrimus, ėjo į pirtį. Apie 21.00 val. jis, T. Ž. įžeidė kompanijoje buvusią merginą – A., kuri su draugu atsistojo nuo stalo ir išėjo į kiemą. Kuomet A. išėjo, E., kuris sėdėjo priešais, atsikėlė ir per stalą sudavė jam, T. Ž. kumščiu į veidą. Kiek kartu – jis, T. Ž. neprisimena. Tuomet jis, T. Ž. taip pat atsikėlė. Jie su E. išėjo iš už stalo. Tarp jų prasidėjo grumtynės. Jie abu nukrito ant žemės. Kiek kartų ir kur jam, T. Ž. sudavė - neprisimena. Kai jie grūmėsi ant žemės A. bandė juos išskirti. Jis, T. Ž. A. specialiai sudavęs nebuvo. Ar A. sudavė jis, T. Ž. ar E. - nežino, nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai, jie grūmėsi ant žemės, jo dėmesys buvo nukreiptas į E.. Juos išskirstė G. Tuomet jis, T. Ž. pastebėjo, kad sužalota A. nosis, bėgo kraujas. Pas E. kraujo nebuvo. Tuomet jis, T. Ž. apsirengė ir išvažiavo su buhaltere ir jos vyru. Dar būnant pirtyje paskambino draugei, kad pastaroji jį, T. Ž. paimtų. Jie susitiko Žirmūnuose prie „Impuls“ sporto klubo ir ji nuvežė jį, T. Ž. į Lazdynų ligoninę. Iš ten jį, T. Ž. nusiuntė į Žalgirio ligoninę, kur suteikė pagalbą. Jis, T. Ž. buvo sudraskytas, sumuštas. (b.1. 99)
Nukentėjusioji A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie, su kolektyvu, su buvusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiais, šventė Naujuosius metus, 2012-01-04. Susirinko apie septynioliktą valandą pas G. A., (duomenys neskelbtini). Ten susėdo prie stalo. Pasak A. D., buvo ji, A. P., jos vaikinas, J. S., G. A., E. V., direktorius. Jie sėdėjo prie stalo ir šventė Naujuosius metus. Apie pusę dešimt T. pradėjo negražiai šnekėti su A. P.. T. necenzūriniais žodžiais kabinėjosi prie A. P. aprangos, kad pastaroji netinkamai apsirengusi. A. P. apsiverkė ir išvažiavo namo su vaikinu. Po to T. Ž. pradėjo ją, A. D. vadinti „durna“. Ji, A. D. tiksliai neatsimena kaip T. Ž. ją vadino. Viskas prasidėjo dėl to, kad ji, A. D. yra rusė. Ten visas konfliktas buvo dėl lenkų ir rusų. Ji, A. D. su visais kalbėjo rusų kalba. T. Ž. sakė, kad jie turi šnekėti lietuviškai, nes jie gyvena Lietuvoje, ji, A. D. T. Ž. pasakė, kad ji gali pasirinkti kokia kalba nori bendrauti. E. V. T. Ž. pasakė, kad pastarasis apsiramintų. Jie visi tuo metu sėdėjo prie stalo. Jie buvo išgėrę šampano, alaus. Ji, A. D. nebuvo apsvaigusi, ji nežino, ar T. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi T. Ž. pradėjo taip šnekėti, mano, kad pastarasis buvo išgėręs. E. V. irgi buvo išgėręs, bet ne girtas. Pasak A. D., E. V. pradėjo raminti T. Ž., po to atsistoję per stalą pastarajam ant peties uždėjo ranką ir paprašė nusiraminti sakydamas „T., nusiramink“. Jie su E. V. sėdėjo prieš T. Ž.. Po to sudavė T. Ž. antausį per stalą. Ji, A. D. nepasakytų, kad tai buvo stiprus antausis. Tada E. V. ir T. Ž. atsistojo nuo stalo. T. Ž. pradėjo grasinti dėl antausio E. V.. Ji, A. D. taip pat atsistojo. Buvo žodinis konfliktas. Ji, A. D. tiksliai neatsimena, nes viskas buvo prieš metus. Po to vaikinai pradėjo muštis, stumdytis. Ji, A. D. gavo į nosį ir prasidėjo muštynės. Jie stovėjo ir T. Ž. šnekėjo tai su ja, A. D., tai su E. V.. Jie stovėjo trikampio forma ir ji, A. D. gavo į nosį iš alkūnės. Jai sudavė T. Ž.. Pasak A. D., jie atsistojo nuo stalo, prasidėjo žodinis konfliktas, ji gavo į nosį ir prasidėjo muštynės. Gavusi į nosį ji, A. D. pradėjo rėkti, kad bėga kraujas. Ji, A. D. suprato, kad gavo į nosį už šnekas. Pasak A. D., ji nieko nesakė, buvo žodinis konfliktas, T. Ž. gal nenorėjo jai trenkti, pastarasis kalbėjo jiems. A. D. paaiškino, kad T. Ž. stovėdamas ir kalbėdamas trenkė jai alkūne į nosį, ji gavo į nosį iš šitos pusės, iš alkūnės, jie stovėjo trikampio formos. Pasak A. D. atvažiavo tėvai, nuvežė į ligoninę. Ji, A. D. nieko nešnekėjo, T. Ž. šnekėjo jai, E. V.. Gal T. Ž. ir nenorėjo trenkti, ji, A. D. nežino, bet pastarasis jai trenkė į nosį iš alkūnės. Anot A. D., T. Ž. nesisukiojo, ji nežino, kaip pastarasis jai sudavė sakydamas, ji gali parodyti, gali nupiešti kaip jie stovėjo. Ji, A. D. tiksliai atsimena kaip buvo, kur stovėjo. Jai A. D., ligoninėje pasakė, kad ji į nosį gavo iš alkūnės ir būtent į tą pusę, o toj pusėje juk stovėjo ne E. V.. Toje pusėje stovėjo ne T. A. D. paaiškino, kad pradėjo bėgti kraujas, paskambino tėvams, atvažiavo tėvai ir nuvežė į ligoninę. Ji, A. D. pradėjo rėkti, kad jai bėga kraujas, o kai ji pradėjo rėkti, vaikinai pradėjo muštis. Tiksliai ji, A. D. negali pasakyti kas pradėjo muštis. Anot A. D., atvažiavo tėvai ir nuvežė į ligoninę, ji buvo su E. V. ir tėvais, o ligoninėje buvo ir T. Ž.. Ji, A. D. paprašė, kad T. Ž. prieitų, bet pastarasis jai pasakė, kad susitiks teisme ir dar pasakė policijai, kad ji jo kažko prašė, bet ji jo nieko neprašė. Jai, A. D. padarė operaciją, o dabar reikės antros operacijos, jai reikės balandžio mėnesį eiti pas gydytoją dėl operacijos. Jai, A. D. pasakė, kad pakartotiną operaciją reikės daryti po metų, ji balandžio 16 dieną eis pas gydytoją. A. D. parodė, kad niekas kitas jai suduoti smūgio negalėjo. Pasak A. D., jie visi anksčiau ten dirbo, G. ir A. ten dirba ir dabar, ji anksčiau jau pažinojo T. Ž., nes jie ten anksčiau dirbo kartu. A. D. paaiškino, kad ji labai gerai atsimena, kad gavo iš alkūnės, kai ji gavo smūgį į nosį, T. Ž. stovėjo šonu į ją. Jai, A. D. atrodo, kad ji mėgino išskirti besimušančius, tačiau tiksliai ji neatsimena, ar bandė išskirti. Ji, A. D. skaitė ikiteisminio tyrimo medžiagą, bet neatsimena, ar skyrė besimušančius. Kai ji, A. D. gavo į veidą, ji nieko nedarė ir bėgo skirti. Ji, A. D. nežino, kodėl stovėjo ir nepasitraukė iš konflikto vietos, ji negalvojo, kad gaus į veidą, ji klausėsi ką jie sakė. Ji, A. D. nežino, kodėl ne kumščiu gavo į nosį, ji nežino, ar T. Ž. norėjo duoti į nosį, ar ne. Pasak A. D., T. Ž. buvo išgėręs, ji nežino, ką pastarasis ten galvojo. Ji, A. D. negali atsakyti, ar T. Ž. tyčia jai davė į nosį, ji to nežino. Anot A. D., ji neatsimena, ar skyrė juos, ar ne, ji pirmą kartą gavo gyvenime į veidą, jai buvo šokas, ji matė, kad gavo alkūne į nosį.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2012-01-04 apie 17.00 val. darbo kolektyvas susirinko bendradarbio G. A. pirtyje, (duomenys neskelbtini). Viso buvo 8 žmonės. Ji, A. D. alkoholį vartojo saikingai - išgėrė 1 bokalą alaus. Apie 21.00 val. T. Ž., būdamas labai girtas, pasidarė agresyvus. A. P. atžvilgiu pradėjo vartoti įvairius necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, vadino ją kekše. Dėl tokio T. Ž. elgesio A. P. apsiverkė ir išvažiavo namo. Tuomet T. Ž. pradėjo įžeidinėti ją, A. D., žeminti dėl to, kad yra rusė, sakė įvairius su tuo susijusius įžeidžiančius dalykus. Kompanijoje buvę žmonės ir E. bandė T. Ž. raminti. Kažkuriuo momentu T. atsikėlė iš už stalo ir pradėjo eiti link jų. Ji, A. D. ir E. taip pat atsistojo ir išėjo nuo stalo. T. toliau ją, A. D. įžeidinėdamas pradėjo eiti arčiau jos, o kai priartėjo E. pastarąjį pastūmė nuo jų. Po to, viskas vyko labai greitai, T. prie jos, A. D. priėjo ir alkūne sudavė į nosį. Gerai įsidėmėjo, kad per nosį sudavė būtent T. Ž.. E. pradėjo ją, A. D. ginti. Tarp T. ir E. prasidėjo muštynės. Kadangi jai, A. D. iš nosies stipriai bėgo kraujas, jai kažkas padavė servetėles, muštynių detalių ji nematė. Tik prisimena, kad kažkuriuo momentu ji, A. D. į juos pasižiūrėjo ir pamatė gulintį ant grindų E. T. sėdėjo ant jo ir ranką pridėjęs prie gerklės laikė E. prispaudęs prie grindų. Kaip jie išsiskirstė – ji, A. D. nematė. E. iš nosies bėgo kraujas. Tuomet atvažiavo E. mama ir juos paėmė. Jie nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jai, A. D. ir E. buvo diagnozuotas nosies lūžis. Po įvykio jai, A. D. teko daryti nosies tiesinimo operaciją, nes ji dėl nosies pertvaros iškreipimo negalėjo kvėpuoti. Net ir po šios operacijos negali gerai kvėpuoti, dėl ko teks daryti pakartotinę operaciją. Be to, nosis liko kreiva, dėl ko teks daryti ir plastinę operaciją. Preliminariai tai kainuos 9000 Lt. (b. 1. 20)
Nukentėjusysis E. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie buvę bendradarbiai, 2012-01-04 šventė Naujuosius metus pas G. A., pirtyje, (duomenys neskelbtini). Pasak E. V., šventė Naujuosius metus, klausėsi muzikos, išgėrinėjo, linksminosi, gėrė kas alų, kas degtinę, neatsimena. E. V. paaiškino, kad kažkur apie dešimtą valandą, sėdėjo visi už stalo, tik išvažiavus direktoriui, kažkur po pusvalandžio, T. Ž. pradėjo ant A. P. keiktis dėl aprangos, po to ant A. D.. Anot E. V., koks buvo pavartotas žodis A. D. atžvilgiu, neatsimena. T. Ž. pradėjo įžeidinėti panas, o A. P. vaikinas išėjo ir jam, E. V. pasidarė liūdna. Anot E. V., T. Ž. buvo išgėręs ir keikė panas, jis norėjo pastarąjį nuraminti ir kilo konfliktas. Jis, E. V. atsistojęs per stalą uždėjo ranką ant peties ir pasakė T. Ž., kad nusiramintų, davė pastarajam nestiprų antausį ir jie išėjo iš už stalo, prasidėjo konfliktas. Pasak E. V., T. Ž. buvo centre ir davė iš alkūnės A. D.. E. V. paaiškino, kad buvo nedidelis tarpas, atstumas, A. D. stovėjo T. Ž. iš kairės, T. Ž. stovėjo per centrą, pastarajam nereikėjo judėti, paeiti. Jie stovėjo, konfliktavo, jis, E. V. matė kaip sudavė alkūne, jis nežino, ar sąmoningai sudavė alkūne A. D.. Jis, E. V. su T. Ž. pradėjo grumtis ir jis neatsimena, kokie smūgiai buvo, jie gulėjo, T. Ž. jam grumtynių metu davė į nosį. E. V. paaiškino, kad kai sudavė A. D., prasidėjo grumtynės, pradėjo imtis, nugriuvo ant žemės ir tada buvo smūgiai, T. Ž. smūgiavo kumščiu, o jis gynėsi. Jis, E. V. neatsimena, kas pirmas smūgiavo, negali atsiminti, kas juos išskyrė. Anot E. V., atvažiavo jo tėvai ir nuvežė į Lazdynų ligoninę, ten sutiko T. Ž., jis pastarajam paskambino, siūlė išsiaiškinti vietoje, T. Ž. sakė, kad susitiks teisme. Pasak E. V., daugiau jam tą vakarą niekas negalėjo suduoti smūgių, gavo nuo 3 iki 5 smūgių į veidą. Jis, E. V. su T. Ž. buvo iki įvykio pažįstami apie 4 mėnesius. Jis, E. V. gėrė tą vakarą tik alų, atsimena gerai kaip viskas vyko, antausį sudavė, kad apsiramintų. Anot E. V., konflikto pradžia buvo įžeidžiantys žodžiai, o ne antausis, stumdymasis prasidėjo, kai jis sudavė. E. V. paaiškino, kad jie stovėjo trise, trikampio forma, jis žiūrėjo per centrą. Jis, E. V. nežino ar sąmoningai T. Ž. sudavė A. D., tuo metu jie kalbėjosi, jis nežino, kodėl sudavė ne kumščiu. Pasak E. V., stovėjo apie 80 cm atstumu nuo A. D., pastaroji tuo metu jų nemėgino skirti, juos pradėjo skirti, kai prasidėjo grumtynės. E. V. paaiškino, kad G. A. nebuvo, kai A. D. gavo į nosį, A. D. nebandė skirti. Kai G. A. atėjo po kažkurio laiko ir pamatė, kad A. D. nosis sulūžusi, tada pastarasis ir bandė juos išskirti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2012-01-04 apie 17.00 val. darbo kolektyvas susirinko bendradarbio G. A. pirtyje, (duomenys neskelbtini). Viso buvo 8-9 žmonės. Jis, E. V. alkoholį vartojo saikingai - išgėrė 1-2 bokalus alaus. Apie 21.00 val., kai išvažiavo direktorius, T. Ž. būdamas labai girtas, pasidarė agresyvus, pastarajam viskas pradėjo nepatikti, priekaištavo, kad ten buvę žmonės kalba rusiškai, lenkiškai. A. P. atžvilgiu pradėjo vartoti įvairius necenzūrinius įžeidžiančius žodžius. Dėl tokio T. Ž. elgesio A. P. apsiverkė ir išvažiavo namo. Tuomet T. pradėjo įžeidinėti A., žeminti dėl to, kad pastaroji rusė, sakė įvairius su tuo susijusius, įžeidžiančius dalykus. Jis, E. V. bandė T. Ž. raminti. Jis, E. V. sėdėjo už stalo priešais T., kiek prisimena A. stovėjo netoli pastarojo. Kažkuriuo momentu T. atsikėlė, priėjo prie A., pradėjo įžeidinėti. Tuomet jis, E. V. taip pat atsistojo ir priėjo prie jų. Vyko žodinis konfliktas. Kažkuriuo momentu T. sudavė A. alkūne per veidą. Viskas vyko labai greitai, todėl ar T. Ž. sudavė specialiai - nepastebėjo. Po smūgio A. pasilenkė ir jis, E. V. pamatė kraują. Jis, E. V. norėdamas apginti A. pastūmė T., prasidėjo grumtinės, kurių metu T. sudavė jam ne mažiau 3 kartų kumščiu į veidą, vienas iš minėtų smūgių pataikė į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Juos kažkas išskirstė. Atvažiavo jo, E. V. mama ir nuvežė namo. Namie jie persirengė ir nuvažiavo į ligoninę, kur jam, E. V. ir A. buvo diagnozuoti nosies lūžiai. (b. 1. 34)
Liudytojas G. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-01-04 šventė Naujuosius metus, pas jį namuose, pirtyje. Buvo atvykę T. Ž., E. V., A. D., A. P., buhalterė J. S., direktorius ir vairuotojas. Direktoriui pasidarė bloga ir pastarasis su vairuotoju išvažiavo. Pasak G. A., T. Ž. sakė, kodėl nekalba lietuviškai, pasakė pastarajam, kad jie visi moka rusiškai ir kalbėjo rusiškai. Tada T. Ž. pradėjo apkalbinėti lenkus ir rusus, įžeidė A. P. ir A. D.. Anot G. A., A. P. apsiverkė ir įsižeidusi išėjo, o jis iš paskos, kad pastarąją nuraminti. A. P. pasakė, kad važiuos namo ir jis, G. A. nuėjo į namus pasiimti striukės, o A. P. pradėjo eiti miesto link. Jis, G. A. išėjęs iš namų užėjo į pirtį ir pamatė muštynes tarp T. Ž. ir E. V.. Pasak G. A., jie stovėjo prie stalo, prie stalo sėdėjo buhalterė, A. D. stovėjo šalia T. Ž. ir E. V. bei bandė išskirti vaikinus stovėdama tarp jų. Jis, G. A. pradėjo E. V. traukti į save nuo T. Ž., jį pastūmė, bet jis išsilaikė ant kojų ir vėl pradėjo E. V. traukti. Anot G. A., jie atsitūpė prie veidrodžio ir pradėjo muštis, o jis vis bandė traukti už rankos E. V. ant savęs. G. A. paaiškino, kad A. D. papuolė į tokią situaciją, kad kažkas kumščiu pastarajai trenkė į nosį, A. D. juos skyrė. Jis, G. A. pirmo smūgio į nosį nematė. Kai A. D. gavo į nosį, pastarajai pradėjo bėgti kraujas, tada visi atsistojo. Jie atsitūpę sėdėjo, mušėsi ir kažkoks kumštis A. D. davė į nosį. Jis, G. A. atsistojo ir pasakė, kad A. D. gavo į nosį. Visi išgirdo ir atsistojo. T. Ž. atsistojo prie pečiaus, o E. V. prie durų, prie įėjimo į pirtį. Jis, G. A. pasakė E. V., kad ruoštųsi, nes tuo momentu atvažiavo mama pasiimti A. D.. Jie bandė dar kartą susimušti, bet jis, G. A. neleido. Jie ten tarpusavyje keikėsi. T. Ž. jis, G. A. įspėjo, kad gali apsideginti, bet pastarasis koją vis tiek apsidegino. Tada T. Ž. atsisėdo ant suoliuko ir laikė užsidengęs koją su ranka. E. V. su A. D. išvažiavo, jis, G. A. juos palydėjo. Jis, G. A. grįžęs į pirtį pasakė, kad eina pasivyti A. P. ir ją palydės. Jis, G. A. išėjo ir nuėjo link miesto. Grįžęs jis, G. A. paskambino T. Ž., paklausti kaip pastarasis jaučiasi, T. Ž. pasakė, kad važiuoja į ligoninę, nes pastarajam skauda koją. Kai jis, G. A. paklausė T. Ž. dėl elgesio, pastarasis jam pasakė, kad jis „pavaro“. T. Ž. jam, G. A. sakė, kad kitą dieną ateis į darbą ir jį užmuš, bet kitą dieną pastarasis į darbą neišėjo. G. A. paaiškino, kad jis nematė kas kuriam smūgiavo, jie stovėjo, po to atsitūpė, T. Ž. E. V. pastūmė ir jis su alkūne trenkėsi į veidrodį, o T. Ž. trenkė su kumščiu į veidrodį. Veidrodis nukrito ir sudužo. Tada jie mušėsi atsitūpę. Jis, G. A. buvo už E. V. nugaros ir matė, kaip jie vienas kitam kumščiais daužė, jis nematė kaip E. V. sudavė į nosį. G. A. paaiškino, kad matė vieną kartą kaip A. D. sudavė, pirmo karto nematė, nes jo nebuvo pirtyje. A. D. jam, G. A. tik taip pasakojo, kaip buvo anksčiau. Pasak G. A., nosis buvo sulaužyta ir nusisukusi į kitą šoną, bėgo kraujas, kai jis užėjo į pirtį, tai sužalojimų ant A. D. veido nematė. Anot G. A., veidas pasikeitė po smūgio, nosis nusisuko į kitą pusę, buvo pramušta oda ir bėgo kraujas. Jis, G. A. nematė, kas sudavė A. D. į veidą, nes pastaroji lindo juos išskirti ir buvo tarp jų įlindusi. Jis, G. A. nepastebėjo koks kumštis ir iš kokios pusės, jis tik pastebėjo, kad kumštis pataikė į nosį, jis negali pasakyti, kas sudavė A. D. į nosį. G. A. paaiškino, kad vyko muštynės, jie smūgiavo vienas kitam, A. D. buvo atsisukusi veidu į E. V., kai įėjo į jų tarpą skirti. Pasak G. A., A. D. buvo atsistojusi tarp vaikinų, pastaroji bandė nustumti T. Ž. ir atitraukti E. V. bei tada gavo į nosį. A. D. gavo kumščiu į veidą, būtent kumščiu, tarp jų atstumas buvo mažokas, apie metrą. Jis, G. A. nematė kaip alkūne gavo į nosį, matė kaip kumščiu gavo. Pasak G. A., A. D. pasakojimą greitai pamiršo, o įvykiai lieka ilgam, jis buvo išgėręs, bet jaučiausi gerai ir viską gerai atsimena. Anot G. A., jie buvo kolegos ir nemano, kad tai buvo priežastis trenkti į nosį, mano, kad jei nebūtų A. D. lindusi, tai nebūtų gavusi į nosį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. A. parodė, kad 2012-01-04 su darbo kolektyvu šventė Naujuosius metus jo pirtyje. Kai jie išlydėjo viršininką ir grįžo prie stalo visi tarpusavyje toliau bendravo. Kompanijoje buvęs T. Ž. buvo stipriai išgėręs, pradėjo įžeidinėti visus žmones, draudė šnekėti jų gimtąja kalba, t. y. rusiškai, lenkiškai. Jo, G. A. manymu T. Ž. tiesiog buvo pikta, kad su juo niekas nebendrauja. T. Ž. gali apibūdinti kaip konfliktišką asmenybę, pastarasis ir anksčiau per bendras šventes kėlė konfliktus. T. Ž. A. atžvilgiu pradėjo sakyti įvairius įžeidžiančius dalykus, dėl ko pastaroji atsistojo ir išėjo į lauką. Jis, G. A. išėjo iš paskos. A. pasakė, kad tuoj su draugu važiuos namo. Jis, G. A. užėjo namo persirengti, o kai grįžo atgal į pirtį pamatė ant grindų prie veidrodžio sėdinčius sukabinusius T. Ž. ir E. V.. Norėjo juos išskirti, pradėjo atitraukinėti E. V.. A. taip pat, bandė juos išskirti, kažkuriuo momentu pamatė smūgį A. į nosį. Matė tik ranką, tačiau kieno nematė, nes viskas vyko greitai, jis, G. A. tuo metu traukė E. V.. Pas A. iš nosies pasirodė kraujas. Tuo metu E. V. ir T. Ž. išsiskirstė. Vėliau vėl vos nesukibo, tačiau jis, G. A. jiems neleido - išskirstė. Tuo metu atvažiavo E. V. mama juos pasiimti. Kol E. V. rengėsi jis, G. A. stovėjo tarp E. V. ir T. Ž.. T. Ž. stovėjo prie pečiaus ir svyravo. Jis, G. A. T. Ž. perspėjo, kad pastarasis atsitrauktų nuo pečiaus, nes tuoj apsidegins. T. Ž. į perspėjimą nereagavo ir po kurio laiko susvyravo ir koja prisilietė prie pečiaus, apdegino koją. T. Ž. niekas ant pečiaus nestūmė. Rankomis prie pečiaus T. Ž. prisilietęs nebuvo, po kelių dienų dirbo. Kai išvažiavo A. su E. pirtyje liko tik T. Ž., buhalterė ir jos draugas. T. Ž. išvažiavo su jais. Po kurio laiko jis, G. A. paskambino T. Ž., paklausė kaip jis. T. Ž. pasakė, kad važiuoja į ligoninę dėl nudegintos kojos. Jis, G. A. nustebo, kad T. Ž. dėl to vyksta į ligoninę, nes pastarojo mama daug kartų nusidegindavo į tą pečių, bet niekur gydytis nevykdavo. Dėl to pavadino T. Ž. boba. Į tai T. Ž. pagrasino, kad kai atvyks į darbą duos jam, G. A. į galvą. Tačiau kitą dieną į darbą T. Ž. neišėjo. Po kelių dienų T. Ž. skambino A. ir A. ir jų atsiprašinėjo. (b. 1. 44)
Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie visi sėdėjo prie stalo, tai buvo darbo kolektyvas, šventė Naujuosius metus. Praėjo daugiau nei metai, ji, A. P. nelabai atsimena aplinkybes, kada tai buvo tiksliai. Ji, A. P. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus. Pasak A. P., šventė pirtyje, pas G. A., bendradarbyje, (duomenys neskelbtini), prasidėjo konfliktas, T. Ž. nepatiko, kad jie bendrauja lenkų ir rusų kalbomis. Ji, A. P. nenorėjo klausytis ir išėjo, kitą dieną jai paskambino A. D. ir papasakojo. Ji, A. P. buvo su draugu ir jie išvažiavo. Anot A. P., G. A. juos palydėjo iki namų, kur jų laukė draugų tėvai ir jie išvažiavo. A. P. paaiškino, kad ji nekonfliktavo, T. Ž. necenzūriniais žodžiais išvadino ją ir A. D., G. A. juos palydėjęs grįžo. Kitą dieną jai, A. P. paskambino A. D. ir papasakojo, kad buvo muštynės tarp T. Ž. ir E. V. bei, kad pastarajai sulaužyta nosis, nes A. D. bandė apginti E. V. ir pateko į konfliktą. Ji, A. P. nematė, todėl nelabai įsivaizduoja, bet mano, kad A. D. norėjo atitraukti E. V.. Ji, A. P. negali pasakyti kas sudavė, nes nematė, jai A. D. sakė, kad sudavė T. Ž.. Pasak A. P., ji tiksliai negali pasakyti kuo A. D. sudavė į nosį, pastaroji jai sakė, kad įvyko muštynės. Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymus, kai ji 2012-07-12 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-01-04 apie 17.00 val., darbo kolektyvas susirinko bendradarbio G. A. pirtyje (duomenys neskelbtini). Vakare, kai išvyko viršininkas, T. Ž. stipriai prisigėrė, pastarasis pasidarė agresyvus, pradėjo žodžiais pulti pirtyje buvusius žmones. Jos, A. P. atžvilgiu pradėjo vartoti įvairius necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Tuomet ji, A. P. išvažiavo namo, nes buvo labai nemalonu klausyti ką T. Ž. šneka. Ryte paskambino A. D. ir papasakojo, kad pirtyje įvyko muštynės, kad T. Ž. parašė pareiškimą, kad pastaroji ir E. V. T. Ž. neva sumušė, nors tai T. Ž. juos sumušė, sulaužytos jų abiejų nosys. Ji, A. P. šios situacijos nematė. Kiti kolegos pasakojo, kad jai, A. P. išėjus T. Ž. pradėjo įžeidinėti A. D., E. V. pradėjo ginti pastarąją, dėl to įvyko muštynės. A. D. bandė apginti E. V., dėl ko ir pastarajai buvo suduota į nosį. Daugiau apie situaciją nieko nežino (b.l. 43) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak A. P., A. D. sakė, kad pastarajai sudavė T. Ž., ji neatsimena kaip sakė, kas sudavė.
Liudytoja J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 metų sausio 4 dieną, pas G. A. priepirtyje, už Antakalnio, šventė su darbuotojais Naujuosius metus. Šventimui įpusėjus buvo visi išgėrę. Šventėje buvo T. Ž., A. P., G. A., A. D., E. V., M., V. Kadangi V. pasijuto blogai, tai M. pastarąjį išvežė. Užstalėje prasidėjo konfliktas dėl rusų, lenkų. E. V. neištvėrė ir sudavė T. Ž.. Stalas buvo pailgas. Ji, J. S. sėdėjo toje pusėje, kurioje T. Ž., bet kitame stalo gale. Jų stalo galas buvo prie sienos ir iki sienos ten nebuvo daug erdvės. Jos, J. S. stalo pusė prie durų, ten buvo daug erdvės. Jie išėjo iš užstalės, kai T. Ž. gavo antausį ir nuėjo muštis į vietą tarp sienos ir stalo. Jiems sukilo emocijos ir jie pradėjo muštis. Prieš tai buvo įžeidinėjimai, o po antausio nuėjo muštis. Jie stovėdami mušėsi. A. D. bandė juos skirti ir gavo į nosį. Ji, J. S. nematė kur gavo, bet A. D. gavo į veidą juos beskirdama. Kelių sekundžių bėgyje A. D. pradėjo sakyti nosis, nosis ir konfliktas baigėsi. A. P. buvo išėjusi iš patalpų, nes neišlaikė įžeidinėjimų, o G. A. buvo išėjęs namo, kad palydėtų A. P. iki kelio. Pasak J. S., patalpoje buvo T., A., ji, E., o S. buvo pačioje pirtyje. J. S. paaiškino, kad G. A. atsirado pačioje muštynių pabaigoje, pastarasis atsirado po smūgio A. D., kai visi stojosi ir ėjo žiūrėti kas atsitiko A. D.. Anot J. S., ji smūgio nematė, A. D. buvo tarp jų, pastaroji lindo juos išskirti, kad nesimuštų. A. D. pradėjo šaukti, kad nosis, nosis, tada baigė muštis ir nuėjo žiūrėti kas atsitiko. Pasak J. S., jie mušėsi atsistoję, ji nematė, kas kiek sudavė, jie mušėsi abu. Kiek ji, J. S. atsimena, tai A. D. vieną smūgį tikrai gavo. Pasikeitimo A. D. veide ji, J. S. nematė, nes viskas vyko labai greitai, mušėsi, mušėsi, A. D. bandė išskirti, gavo į veidą, pradėjo rėkti, tada visi ėjo žiūrėti kas atsitiko, atėjo G., viskas virė, virė, kas išvažiavo į ligonines, kas namo ir viskas. Kai ji, J. S. matė, po to, kai prasidėjo muštynes, G. A. nebuvo, jeigu vėliau buvo koks kitas smūgis, ji jo neatsimena. Pasak J. S., kai A. D. sureagavo, kad nosis, nosis, G. A. nebuvo, nes pastarasis buvo išėjęs apsirengti į namą. Pirtis ir priepirtis yra atskiras namukas nuo namo. Ji, J. S. tiesą sakant nežiūrėjo į tą nosį, neatsimena kraujo. Ji, J. S. tik per ikiteisminį tyrimą išgirdo, kad buvo antras smūgis. Anot J. S., smūgis, bent ji taip suprato, buvo netyčinis, nes A. D. bandė išskirti du besimušančius žmones. J. S. paaiškino, kad nematė, kokia kūno dalimi davė smūgį, kai jie stovėjo, A. D. bandė lįsti į vidurį ir išskirti juos. Pasak J. S., A. D. stovėjo šonu abiem, pastaroji papuolė, kai jie bandė suduoti smūgius. Anot J. S., jau po kelius smūgius buvo davę vienas kitam, kai A. D. papuolė, buvo tikimybė, kad pastaroji gaus, kai įlindo į vidų.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. 2012-01-04 šventė Naujuosius metus darbuotojo pirtyje. T. sukėlė žodinį konfliktą dėl dalyvavusių asmenų tautybės. E. neištvėrė, atsistojo ir vieną kartą delnu sudavė antausį T. Tuomet jie abu išėjo iš už stalo, sukibo, prasidėjo muštynės. A. bandė juos išskirti. Atsistojo tarp jų ir kažkuriuo momentu kažkas A. sudavė į nosį. Kas konkrečiai sudavė ji, J. S. nematė. Kas kam kiek kartų ir kur sudavė ji, J. S. neskaičiavo. Abu mušė į viršutinę kūno dalį. Jos, J. S. draugas tuo metu buvo pirtyje ir nieko nematė. (b. 1. 45)
2012-01-13 specialisto išvadoje Nr. G 106/12(01) konstatuota, kad A. D. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis, nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2012-01-04. A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, todėl vertinami kaip vienas sužalojimas. (b. 1. 29-31)
2012-01-13 specialisto išvadoje Nr. G 107/12(01) konstatuota, kad E. V. padarytas nosies kaulų lūžimas, paveikus kietu buku daiktu, galima 2012-01-04. E. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( b. 1. 39-40)
Šalies argumentai
2012-01-06 surašytas bei Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1 policijos komisariatui pateiktas A. D. skundas dėl sužalojimo. (b.l. 8-9)
2012-01-06 surašytas bei Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1 policijos komisariatui pateiktas E. V. skundas dėl sužalojimo. (b.l. 14)
Žemesnės instancijos teismas
2012-01-05 apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). (b .1. 17)
2012-01-14 surašytas tarnybinis pranešimas iš ligoninės, dėl T. Ž., A. D., E. V. sužalojimų. (b. 1. 18).
2012-01-07 atliktas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiąją A. D.. ( b.l. 127-142)
2013-01-21 akistatos metu tarp nukentėjusiosios A. D. ir liudytojos J. S., A. D. parodė, kad švenčiant su kolektyvu Naujuosius metus T. Ž. sukėlė konfliktą dėl dalyvavusių asmenų tautybės. Sėdint prie stalo E. sudavė antausį T., vėliau E. ir T. atsikėlė iš už stalo ir nuėjo į patalpos vidurį. Ji, A. D. atsikėlė ir išėjo kartu. Jie sustojo trikampiu, t. y. T. stovėjo veidu į ją, A. D. ir E. Toliau vyko žodinis konfliktas, tačiau niekas nesimušė. Kažkuriuo momentu T. nei iš to nei iš šio alkūne sudavė jai, A. D. į nosį. Iškarto pradėjo bėgti kraujas. E. pastūmė T. ir tarp jų prasidėjo susistumdymas, jie nukrito ant žemės, tačiau kadangi buvo šoke ir iš nosies bėgo kraujas visų jų muštynių aplinkybių ji, A. D. jau nematė. Liudytoja J. S. parodė, kad su A. D. parodymais sutinka iš dalies. Konflikto pradžia buvo kaip ir pasakoja A. D.. Tačiau ji, L. S. matė, kad T. ir E. išėję iš už stalo tik pradėjo muštis - smūgiavo vienas kitam, kai A. D. ėjo juos skirti bandė juos išskirti rankomis ir tuo metu gavo smūgį į nosį. Visas vyko labai greitai ir kas, kokių būdu sudavė A. D. – ji, J. S. nematė. A. D. pradėjo šaukti, kad pastarajai bėga kraujas ir jie nustojo muštis ir žiūrėjo kas A. D.. Ar T. ir E. grūmėsi ant grindų – ji, J. S. nepamena. Kokiu momentu grįžo G. – ji, J. S. neprisimena. (b.1. 143)
2013-01-21 akistatos metu tarp nukentėjusiosios A. D. ir įtariamojo T. Ž., A. D. parodė, kad švenčiant su kolektyvu Naujuosius metus T. Ž. sukėlė konfliktą dėl dalyvavusių asmenų tautybės. Tuo metu ji, A. D., E., T., J., A. ir A. sėdėjo prie stalo. Ji, A. D. sėdėjo šalia E. Priešais jį sėdėjo T. ir J. Kai T. įžeidė A. ši su A. išėjo iš pirties, o T. toliau pradėjo įžeidinėti ją, A. D.. Sėdint prie stalo E. sudavė antausį T. (per stalą). Vėliau E. ir T. atsikėlė iš už stalo ir nuėjo į patalpos vidurį. Ji, A. D. atsikėlė ir išėjo kartu. Jie trise sustojo trikampiu, t.y. T. stovėjo veidu į ją, A. D. ir E. Toliau vyko žodinis konfliktas, tačiau niekas nesimušė. Kažkuriuo momentu T. nei iš to nei iš šio alkūne sudavė jai, A. D. į nosį. Iškarto pradėjo bėgti kraujas. E. pastūmė T. ir tarp jų prasidėjo susistumdymas, jie nukrito ant žemės, tačiau kadangi buvo šoke ir iš nosies bėgo kraujas visų jų muštynių aplinkybių ji, A. D. jau nematė. T. Ž. parodė, kad su A. D. parodymais nesutinka. Įvykio dieną buvo pirtyje. Sėdėjo prie stalo kaip nurodo A. D.. Jis, T. Ž. įžeidė A. ir ši su draugu išėjo iš patalpos. Tuomet E. atsistojo ir per stalą sudavė jam, T. Ž. du kartus ranka į veidą (delnu ar kumščiu neprisimena). Jis, T. Ž. taip pat atsistojo iš už stalo ir išėjo į patalpos vidurį. E. tuo metu jau stovėjo. Ką tuo metu darė A. nematė. Su E. vienas kitam smūgiavo. Vėliau susikibo. A. pradėjo juos išskirinėti - atsistojo tarp jų, kuomet jie buvo susikibę, stovėjo nugara į jį, T. Ž. ir jie trumpam atsitraukė vienas nuo kito. Tuo metu G. žodžiais ragino baigti muštynes. Tačiau jie vėl susikibo. Ką tuo momentu darė A. nematė. Vėl grūmėsi su E. nukrito ant žemės. Tuo metu A. įėjo iš lauko į vidų ir pasakė „Pažiūrėkit kas pas ją su nosim“ ir kad neva jis, T. Ž. jai sudavė. Tuomet jie išsiskirstė. Teigti, kad buvo sudavęs A. į nosį – jis, T. Ž. negali. Specialiai kaip teigia A., jai sudavęs nebuvo, o ir to fakto nepastebėjo. Muštynės prasidėjo ne taip kaip nurodė A. D.. Į advokato A. Burinsko klausimą, ar vartojo alkoholinius gėrimus įvykio vakarą, A. D. atsakė, kad vartojo truputį (ne daug). Apsvaigusi nuo alkoholio ji, A. D. nebuvo. Nuo 17.00 val. iki 21.00 ar 22.00 val. (tiksliai laiko neprisimena) išgėrė vieną vienkartinį plastikinį indelį šampano ir 0,5 litro alaus. Į advokato A. Burinsko klausimą, kokia atsirado būtinybė A. D. įsiterpti tarp besimušančių vyrų, koks buvo tikslas, A. D. atsakė, kad tarp vyrų nestovėjo. Jie stovėjo trikampio forma, kaip nurodė savo parodymuose. Tarp besimušančių, besigrūmusių vyrų nelindo. Į advokato A. Burinsko klausimą, koks buvo tikslas atsistoti su besimušančiais vyrais, A. D. atsakė, kad tai įvyko instinktyviai, atsistojo visi kartu. Nesiruošė ginti vaikino ir stovėti tarp jų. Tiesiog vyko ginčas. Į advokato A. Burinsko klausimą, kokioje padėtyje stovėjo, kai gavo smūgį nosį, A. D. atsakė, kad jie stovėjo trikampiu kaip paminėjo atsakydama į klausimą, muštynių tuo momentu dar nebuvo. T. jai, A. D. sudavė iš alkūnės į nosį. Į advokato A. Burinsko klausimą, kas ir kuo sudavė į nosį, A. D. atsakė, kad gavo iš alkūnės į nosį. Jai, A. D. sudavė T. Į advokato A. Burinsko klausimą, kokiu būdu buvo suduota į nosį, A. D. atsakė, kad T. jai sudavė alkūne į nosį, o konkrečiau jo ranka buvo sulenkta ties alkūne ir taip jis jai sudavė į nosį iš kairės pusės. Į advokato A. Burinsko klausimą, ar iškarto pasakė, kad gavo smūgį į nosį, A. D. atsakė, kad po to, kai gavo smūgį į nosį patyrė šoką, pradėjo bėgti kraujas ir ji iškarto pasakė, kad jai sužalota nosis. Kažkas padavė servetėlių. Iš patalpos išėjusi ji, A. D. nebuvo ir išėjo tik kai atvažiavo tėvai. Į advokato A. Burinsko klausimą, ar sutinka su pasakymu, kad alkūne pataikė A. D. į nosį, T. Ž. atsakė, kad ne, nesutinka. Į advokato A. Burinsko klausimą, ar A. D. kam nors pasakė, kad jis sulaužė jai nosį, kada tai sakė, T. Ž. atsakė, kad taip, sakė kai jis su E. grūmėsi ant žemės, sakė kad jis neva jai sulaužė nosį. Į advokato A. Burinsko klausimą, kokioje padėtyje buvo A. D., kai gavo smūgį į nosį, T. Ž. atsakė, kad kokiu konkrečiu momentu A. D. gavo smūgį į nosį - nežino, bet kai ji ėjo juos išskirti stovėjo į jį nugara. Iš tokios padėties smūgio gauti iš jo, T. Ž. negalėjo. (b.1. 144-145)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad T. Ž. 2012-01-04 apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje sukėlė konfliktą, kurio metu dėl neatsargumo sudavė A. D. alkūne į nosį, padarydamas muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. Ž. nuo pat tyrimo pradžios kategoriškai tvirtino, kad nukentėjusiajai nesudavęs nei vieno tyčinio smūgio. T. Ž. parodė, kad kai jis su E. V. grūmėsi ant žemės A. D. bandė juos išskirti, jis specialiai nukentėjusiajai sudavęs nebuvo. Pasak T. Ž., ar A. D. sudavė jis, ar E. V. nežino, nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai, jie grūmėsi ant žemės, o dėmesys buvo nukreiptas į E. V.. Anot T. Ž., kad jis išėjo iš už stalo ir trenkė A. D. taip nebuvo. Vertinant kaltinamojo T. Ž. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs. Tuo tarpu nukentėjusiosios A. D. parodymai esminėse aplinkybėse kelia tam tikrų abejonių. Pavyzdžiui, iš pradžių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji tvirtino, kad prie jos priėjo T. Ž. ir alkūne sudavė į nosį, gerai įsidėmėjo, kad per nosį sudavė būtent T. Ž., po to, kai ji gavo į nosį, prasidėjo tarp T. Ž. ir E. V. muštynės. Vėliau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad gal ji mėgino išskirti besimušančius T. Ž. ir E. V., tačiau tiksliai ji neatsimena, ar bandė juos išskirti. Pasak A. D., gal T. Ž. nenorėjo jai trenkti, ji to nežino, negali atsakyti, ar T. Ž. tyčia jai davė į nosį. Nukentėjusiojo E. V. parodymai iš esmės yra tokie patys, kaip A. D.. E. V. parodė, kad jis matė kaip T. Ž. sudavė A. D. alkūne per veidą, jis nežino, ar sąmoningai T. Ž. sudavė alkūne A. D.. Analizuojant liudytojos J. S. parodymus kaip įrodymų šaltinį, matyti, kad liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek akistatos su nukentėjusiąją A. D. metu, tvirtino, kad E. V. ir T. Ž. išėjo iš už stalo, susikibo ir prasidėjo muštynės, A. D. bandė juos išskirti, atsistojo tarp jų ir kažkuriuo momentu kažkas pastarajai sudavė į nosį. Pasak J. S., kas konkrečiai sudavė ji nematė, bet A. D. gavo į veidą beskirdama E. V. ir T. Ž.. Anot J. S., smūgis, bent ji taip suprato, buvo netyčinis, nes A. D. bandė išskirti du besimušančius žmones. J. S. paaiškino, kad buvo tikimybė, kad A. D. gaus, kai pastaroji bandė lįsti į vidurį ir juos išskirti. Netikėti liudytojos J. S. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jos parodymai neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, jog ji būtų suinteresuota bylos baigtimi ir siektų duoti klaidinančius parodymus. Vertinant kaltinamojo T. Ž. kaltę, pažymėtina, kad nors T. Ž. sukėlė žodinį konfliktą dėl dalyvavusių asmenų tautybės, tačiau byloje nustatyta, kad pačių muštynių priežastis buvo ir neteisėti nukentėjusiojo E. V. veiksmai, t.y. muštynės prasidėjo po to, kai E. V. sudavė antausį T. Ž.. Šią aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusioji A. D., tiek liudytoja J. S., to neneigė ir pats nukentėjusysis E. V.. Taigi, pastebėtina, kad jeigu E. V. pirmas nebūtų sudavęs T. Ž. antausio, muštynių buvo galima išvengti ir nebūtų sutrikdyta abiejų nukentėjusiųjų sveikata. Aptariant liudytojo G. A. parodymus, matyti, kad šis liudytojas nematė viso įvykio, nežino kas konkrečiai įvyko nuo konflikto pradžios, todėl jo parodymais remtis kaltinant T. Ž. nėra pakankamo teisinio pagrindo. G. A. teigė, kad nematė kaip A. D. alkūne gavo į nosį, jo tuo metu nebuvo pirtyje. Šią aplinkybę patvirtina tiek liudytoja J. S., nurodydama, kad kai prasidėjo muštynės G. A. nebuvo, pastarasis pasirodė pačioje muštynių pabaigoje, po smūgio A. D., kai visi ėjo žiūrėti kas atsitiko A. D., tiek nukentėjusysis E. V., nurodydamas, kad G. A. nebuvo, kai A. D. gavo į nosį, pastarasis atėjo po kažkurio laiko, bei liudytoja A. P., nurodydama, kad po žodinio konflikto G. A. ją su draugu palydėjo iki namų ir juos palydėjęs grįžo. Vertinant liudytojos A. P. parodymus, pastebėtina, jog liudytoja paties įvykio nematė, jai nukentėjusioji A. D. pasakė, kad pirtyje įvyko muštynės tarp T. Ž. ir E. V., kurių metu A. D. T. Ž. sudavė į nosį. Taigi, ši liudytoja nieko neparodė apie įvykio aplinkybes ir tik iš pačios nukentėjusiosios žodžių atpasakojo, kad nukentėjusiajai sudavė T. Ž., tačiau liudytoja nežino kas sudavė A. D. į nosį. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina aplinkybę dėl nukentėjusiąjai A. D. padarytų sužalojimų. Specialisto išvadoje Nr. G 106/12(01) nurodyta, kad A. D. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis, nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2012-01-04. A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje, todėl vertinami kaip vienas sužalojimas. (b. 1. 29-31) Taigi, remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog byloje esamų įrodymų visuma patvirtina, kad T. Ž. sudavė nukentėjusiajai A. D. į nosį, ko pasekoje jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau byloje liko nepaneigta, jog fizinio (smurtinio) kontakto metu kaltinamasis galėjo nepastebėti, kaip sudavė A. D. į nosį, t.y. jo tyčia nebuvo nukreipta į A. D., nes dėmesys muštynių metu buvo nukreiptas į E. V., ir nors tai nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, kadangi T. Ž. kaltę patvirtina nukentėjusiosios A. D., nukentėjusiojo E. V., iš dalies liudytojos J. S. parodymai, specialisto išvada bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tačiau teismui surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad T. Ž. nusikalstama veika A. D. atžvilgiu buvo padaryta dėl neatsargumo.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p. tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų. Šis straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas. Pagal teismų praktiką nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti. Nenumatymas, kad gali atsirasti padariniai, apibūdina intelektualųjį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Jis pasireiškia tuo, kad asmuo daro veiką, neatsižvelgdamas į visuotinai priimtinas atsargaus elgesio taisykles ar specialius reikalavimus.
Tiek nukentėjusioji A. D., tiek nukentėjusysis E. V., tiek liudytoja J. S. bei pats kaltinamasis tvirtino, kad nežino, ar tyčia buvo suduota A. D. į nosį, kadangi viskas vyko labai greitai. Atsižvelgiant į tai, kad vyko muštynės, į smūgio pobūdį ir lokalizaciją, teismas vertina, kad T. Ž. muštynių metu sužalojo A. D. sveikatą dėl neatsargumo, besigrumdamas su E. V. galėjo nepastebėti tarp jų į vidurį bandančią įlįsti ir juos išskirti A. D.. Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymus, kitą byloje surinktą rašytinę medžiagą, juos sugretinus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. Ž. dėl neatsargumo sudavė A. D. alkūne į nosį, todėl kaltinamojo veiką A. D. atžvilgiu perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 d. į Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., kadangi kaltinamasis dėl neatsargumo sudavė nukentėjusiajai A. D. alkūne į nosį, ko pasekoje padarė nukentėjusiajai A. D. aukščiau aptartus sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, ir nebuvo sukelta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p. šio nusikaltimo kvalifikuojantis požymis yra ne mažiau dviejų žmonių nesunkus sužalojimas ir A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojant kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo (Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.), E. V. nesunkus sveikatos sužalojimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
BPK 255 str. 1 d. nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme taisyklės yra nustatytos BPK 256 str. Jame tiesiogiai nurodyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, arba taip kvalifikuoti veiką iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raštu prašo prokuroras ar nukentėjusysis. Tuo tarpu veiką kvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, jokia speciali procedūra BPK nenustatyta. BPK 256 str. 4 d. tik nurodyta, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, T. Ž. veiksmai perkvalifikuojami iš BK 138 str. 2 d. 5 p. į BK 138 str. str. 1 d. ir 139 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. Ž. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. V. sveikatą. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų E. V., A. D. parodymai, liudytojos J. S. parodymai, specialisto išvada Nr. G 107/12(01) bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi tyčia sudavė nukentėjusiajam E. V. ne mažiau 3 kartų kumščiu į veidą, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam E. V. nosies kaulų lūžimą, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir nebuvo sukelta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Kaltinamojo T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. V. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmes T. Ž., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad padarytos dvi veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika A. D. atžvilgiu padaryta dėl neatsargumo, taip pat į tai, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. – bauda. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra vidurinio išsilavinimo, dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas teigiamai, išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ir mano, kad T. Ž. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, o bauda mažesnė už bausmės vidurkį.
T. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina, iki įsiteisės nuosprendis.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 2002,70 Lt civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog nesutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog A. D. buvo suteiktos skubios pagalbos, neurochirurgo, radiologo, kompiuterinės tomografijos (ambulatorinėmis sąlygomis), nosies procedūros paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 1608,61 Lt. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog E. V. buvo suteiktos otorinolaringologo, radiologo, oftalmologo, oftalmologo (kai atliekama fluorescencinė angiografija) paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 394,09 Lt. Nukentėjusiesiems paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos po įvykio ir praėjus keletui dienų po jo bei po keleto mėnesių. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiesiems, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiesiems patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 70,84 Lt civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškiniu. Iš byloje esančių nedarbingumo pažymėjimų matyti, jog A. D. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2012-01-09 iki 2012-01-16, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-02-09 sprendimu Nr. 6-12-24050 A. D. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-01-11 iki 2012-01-16 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 70,84 Lt ligos pašalpa. Teismas vertina, jog ligos pašalpos, suteiktos nukentėjusiajai, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajai patirtais sužalojimais, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 9655,00 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt moralinės žalos. Pasak A. D., turtinę žalą sudaro 140 Lt konsultacija, 100 Lt vaistai, 65 Lt mokami tyrimai, 300 Lt sumokėti gydytojams, 50 Lt gydytojui anesteziologui, 9000 Lt preliminari nosies pertvaros ir plastinės operacijos kaina. Taip pat patyrė moralinės žalos, turi labai didelį kompleksą dėl to, kad nosis yra kreiva.
Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad T. Ž. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė A. D. sveikatą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog nesutinka su A. D. ieškiniu. Byloje nustatyta, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Iš bylos medžiagoje esančių kvitų matyti, kad A. D. už vaistus sumokėjo 84,80 Lt, už plastinės – rekonstrukcijos konsultacijas sumokėjo 280 Lt (2012-10-11 – 140 Lt, 2013-03-25 – 140 Lt), už radiologo (profilaktinį sveikatos patikrinimą) sumokėjo 21,07 Lt. Teismui nepateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad buvo sumokėta 300 Lt gydytojams, 50 Lt gydytojui anesteziologui, 43,93 Lt mokamiems tyrimams, 15,20 Lt vaistams. Iš byloje esančio UAB „Grožio terapijos ir chirurgijos klinika“ raštų, matyti, kad preliminari nosies pertvaros ir plastinės operacijos kaina yra 9000 Lt, ji A. D. yra tikslinga, nes išlieka balno formos nosis, nosies deviacija ir apsunkintas kvėpavimas kairiąja puse. Teismui nekyla abejonių, kad UAB ,,Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos“ gydytojo išvadoje nurodyta preliminari operacijos kaina 9 000 Lt yra pagrįsta, jog tokia paslauga –reali ir būtina. Nukentėjusiosios patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką, turtinė žala yra realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne būsima žala. Tai atitinka ir teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-85/2011) nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą A. D. iš T. Ž. priteistina 9385,87 Lt turtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo T. Ž. nusikalstamos veikos A. D. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė didelį skausmą, šoką, blogai jautėsi, negalėjo ir dabar negali kvėpuoti per nosį, teko daryti nosies tiesinimo operaciją, nes dėl nosies pertvaros iškreipimo negalėjo kvėpuoti, net po šios operacijos negali gerai kvėpuoti, dėl to teks daryti pakartotinę operaciją, be to, nosis liko kreiva, turi labai didelį kompleksą dėl to, kad nosis yra kreiva, mano, kad nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pagrįsta. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, dirbantis, išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką, įvertinus aukščiau aptartas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad nukentėjusiosios prašoma suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių, todėl A. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir skirti jam 12 MGL (1560 litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrinti ir T. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 12 MGL (1560 litų) baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš T. Ž. 2002,70 Lt žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti, priteisti iš T. Ž. 70,84 Lt žalai atlyginti.
A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. Ž. A. D. 9385,87 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.