- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-484-478/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-07 atvežė gyvulinį mėšlą, jį paskleidė dirvos paviršiuje, bet per nustatytą laiką (24 val.) jo neįterpė į dirvą ir tuo pažeidė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-09-26 įsakymo Nr. D1-735/3D-700 redakcija) 29 p. bei Vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-06-08 įsakymo Nr. D1-490/3D-391 redakcija) 11 p. ir 11.1 p. reikalavimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros (toliau - Institucijos) 2014 m. sausio 8 d. nutarimu I. L. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) ATPK 51 str. 1 d., ir jai paskirta 300 (trijų šimtų) litų bauda.
I. L. apskundė Institucijos 2014 m. sausio 8 d. nutarimą Kėdainių rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. vasario 27 d. nutartimi pažeidėjos skundo netenkino ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
I. L. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Skunde apeliantė nurodo, kad byloje teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi vien tik Ž. R. bei aplinkos apsaugos inspektoriaus A. Č. parodymais. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jų parodymai yra melagingi. Byloje pateiktas Ž. R. liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad Ž. R. besąlygiškai paklūsta V. M. ir šiam paprašius gali pameluoti bet ką. Ž. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad mėšlą ji vežė su arkliu ir jokio traktoriuko neminėjo. Liudytojai V. Š. ir J. B. paliudijo, kad supuvusius šiaudus ir medžių lapus jie vežė su jos traktoriumi. Ž. R. taip pat melagingai paliudijo, kad jos žemės sklype buvo auginamos bulvės, nors į bylą pateiktas rašytinis įrodymas 2013-06-14 „Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška“, patvirtinanti, kad šiame žemės sklype ji buvo pasėjusi miežius. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad Ž. R. paliudijo, jog matė, kad mėšlą ne vieną dieną vežė traktoriuku, arkliu, tačiau minėtas traktoriukas jau du metai yra sugedęs ir neeksploatuojamas, o arkliu kinkomo vežimo ji net neturi, jis perdirbtas prikabinimui prie traktoriaus. Teismas nutartyje kaip faktą, kad inspektoriaus A. Č. veiksmai, surašant jai protokolą, buvo visiškai teisingi, paminėjo, kad Ž. R. skunde nurodyti jos padaryti net trys aplinkosauginių reikalavimų pažeidimai, tačiau ji nubausta ne už visus, bet už vieną pažeidimą. Taip teismas pats pripažįsta, kad Ž. R. skunde nurodyti kiti du pažeidimai yra melagingi, todėl tokio liudytojo parodymus teismas privalėjo ne tik vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti, bet ir privalėjo kreiptis į prokuratūrą dėl melagingų parodymų davimo. Analogiškai pirmos instancijos teismas privalėjo ypač kritiškai vertinti inspektoriaus A. Č. parodymus šioje byloje, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi visiškai suprantamas. Skunde apeliantė pažymi, kad jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad atsakomybė už padarytą pažeidimą yra numatyta ATPK 51² str. 1 d., kurio ji tikrai nepadarė. Teismas privalėjo išsiaiškinti Institucijos 2014-02-07 atsiliepime į jos skundą argumentą, kad tai ji suklastojo protokolą AM Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikus teisės pažeidimo protokolo AM Nr. (duomenys neskelbtini) antrojo egzemplioriaus originalą, buvo nustatytas faktas, kad protokolą suklastojo agentūros inspektorius A. Č., tačiau teismas šį akivaizdų klastojimo faktą įvertino tik kaip „paprasčiausią rašymo klaidą“, nors ir ji, ir jos advokatas teismo posėdžio metu reikalavo, kad teismas įvertintų A. Č. veiksmus.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame Institucijos 2014-02-07 atsiliepime nurodyti faktai taip pat akivaizdžiai prieštarauja jos atstovo teisme A. Č. parodymams teismo posėdžio metu, kur buvo tvirtinama, kad: „advokatas sėdėjo kabinete ir matė, kaip buvo padarytas pataisymas“. Teismas, vertindamas įrodymus byloje, privalėjo nustatyti šį faktą ir priimant nutarimą nesivadovauti A. Č. melagingais parodymais. Kad jo parodymai yra melagingi, įrodo ir tai, kad teismo posėdžio metu jis nurodė, jog atvykęs į vietą, matė, kad lauke nupjauti javai, o ne ganykla, nors iš tikrųjų tai buvo nuganytas miežių laukas, o liudytojas Ž. R. tvirtino, kad tai buvo bulvienojais nuklotas laukas. Institucijos pateiktos ginčijamo žemės sklypo fotonuotraukos negali būti pripažintos įrodymais šioje byloje, nes visiškai neaišku kur, koks, kam priklausantis žemės sklypas yra nufotografuotas, nuotraukos nesusegtos, neaprašytos. Teismas fotonuotraukose mato „akivaizdžiai“ paskleistą mėšlą, tačiau, apeliantės manymu, net fotonuotraukų ekspertai nuotraukose tikrai nenustatytų „akivaizdaus“ mėšlo paskleidimo. Skunde nurodoma, kad visiškai nesuprantamas teismo sprendimas liudytojų V. Š., J. B. ir S. S. parodymus teismo proceso metu nelaikyti patikimais. Tai absoliučiai subjektyvi teismo nuomonė, nepagrįsta jokiais argumentais ir visiškai nemotyvuota. Apeliantės teigimu, jos žemės sklype buvo pasėti ir deklaruoti javai (miežiai), kurie prastai užderėjo, todėl ji nutarė juos nuganyti ir ateityje tą plotą naudoti kaip ganyklą, todėl turėjo teisę į šį žemės sklypą užvežti tirštą ir skystą mėšlą ir jo neužarti, kaip tai numatyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 29 punkte. Be to, visi įrodymai, pateikti byloje, patvirtina, kad ji į lauką išvežė perpuvusius šiaudus ir lapus, o ne mėšlą.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad jos, kaip neįgaliosios, atžvilgiu, net jeigu ji ir būtų įvykdžiusi jai inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, privalėjo būti taikomi ATPK 30¹ str. ir 31 str. 1 d. 10 p. bei paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, o Institucijos nutarimu jai skirta net 300 litų bauda, nors straipsnyje numatyta 200 litų minimali bauda.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
I. L. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados, priešingai nei nurodoma apeliantės skunde, pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog I. L. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51 str. 1 d.
Nors pažeidėja savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Teisme liudytoju apklaustas Institucijos pareigūnas A. Č. nurodė, kad 2013-10-31 ir 2013-11-07 buvo gauti du skundai, kuriuose nurodoma, kad I. L. privačioje valdoje teršia aplinką, taip pat buvo nurodoma, kad ant lauko buvo užvežtas mėšlas ir jis nebuvo laiku užartas. Nuvykęs pas I. L. apžiūrėjo ir nufotografavo lauką, kuriame buvo iškratytas ir neužartas mėšlas. Apklausiamas teisme liudytojas Ž. R. parodė, kad I. L. žemės sklype mėšlas apie 3 savaites buvo neužartas, mėšlas skleidė kvapą ir gadino kaimo estetinį vaizdą. Anksčiau ji mėšlą užardavo, tačiau šį rudenį ypatingai ilgai buvo neužartas. Sklype buvo dirbama žemė, o ne ganykla ir ne pieva šienavimui. Matė, kad mėšlą ne vieną dieną vežė traktoriuku, arkliu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad neturi jokio pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo bendruomenės pirmininko Ž. R. bei aplinkos apsaugos inspektoriaus A. Č. parodymais, kuriuos patvirtina ir byloje pateikti fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai. Abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu ir objektyvumu jokio pagrindo neturi ir aukštesnysis teismas. Tai, kad pažeidėja buvo nubausta tik už vieną iš Ž. R. skunde nurodytų trijų jos padarytų aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų, visiškai nepatvirtina fakto, kad liudytojai davė melagingus parodymus, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Taip pat visiškai deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais laikytini ir skunde nurodyti argumentai, kad šie liudytojai yra suinteresuoti byloje, kadangi jie palaiko V. M., su kuriuo ji bylinėjosi teisme. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad apylinkės teismas byloje rėmėsi ne vien šių liudytojų parodymais, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstas, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas. Taip pat, aukštesniojo teismo nuomone, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesirėmė pareiškėjos prašymu apklaustų liudytojų V. Š., J. B. ir S. S. parodymais, kurie nurodė, jog į minėtą žemės sklypą buvo vežami tik šiaudai ir medžių lapai, ir šiuos parodymus laikė tik siekimu padėti I. L. išvengti įstatymų numatytos atsakomybės.
Kaip visiškai nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesiaiškino aplinkybės, jog buvo suklastotas pažeidėjai surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šio skundo argumento. Apylinkės teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole matyti, jog prie nurodyto ATPK 51² str. 1 d. yra nubrauktas ženklelis „2“, tačiau tai laikytina tik paprasčiausia rašymo klaida, nes ir iš protokolo, ir iš nutarimo turinio matyti, jog I. L. kaltinta būtent pagal ATPK 51 str. 1 d. Apklausiamas teisme liudytojas A. Č. patvirtino, kad, pastebėjęs protokole klaidą, pats nubraukė uždėtą straipsnio ženklelį „2“, nes I. L. atžvilgiu buvo taikomas ATPK 51 str. 1 d. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai šios klaidos nelaikė esminiu trūkumu, dėl kurio nebūtų galima nustatyti pažeidimo esmės ir kurio negalėtų ištaisyti bylą nagrinėjantis organas sprendimo priėmimo metu.
Apeliantė skunde pažymi, jog teismas nepagrįstai nevertino jos pateikto rašytinio įrodymo, t. y. 2013-06-14 „Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos“, patvirtinančios, kad minėtame žemės sklype ji buvo pasėjusi miežius ir turėjo teisę į šį žemės sklypą užvežti tirštą ir skystą mėšlą bei jo neužarti, kaip tai numatyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 29 p. išimtyje. Pažymėtina, kad šis dokumentas apeliantės nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir jokių duomenų apie žemės sklype pasėtas kultūras iš jo nustatyti negalima.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos teisingumu. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Iš Institucijos nutarimo matyti, kad administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimus, atitinka pažeidimo pobūdį, pagrįstai pripažinta pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) ir nustatyta, kad taikyti ATPK 30¹ str. pažeidėjos atžvilgiu pagrindo nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Jokių išskirtinių aplinkybių I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame pažeidėjos skunde. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde yra prašoma priteisti pažeidėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str., kuriame nustatyta, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Todėl toks pažeidėjos prašymas netenkinamas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. L. pagrįstai pripažinta kalta padarius ATPK 51 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis pažeidėjos skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.