Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/13/01452, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, skolininkas vykdomojoje byloje, skundžia antstolio A. M. veiksmus, - jam areštavus, pareiškėjo supratimu, greitai gendantį turtą, - 1,5 t rapso grūdų, ir tuojau pat nesiėmus skubių veiksmų šio turto paėmimui ir realizavimui, ko pasekmėje turtas buvo prarastas, - grūdai supuvo, ir pareiškėjas dėl to patyręs 1776,30 Lt žalos, pagal vykdomąjį dokumentą, - 2013-06-15 Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-2550 dėl 39376,35 EUR ir 6 proc. metinių kompensacinių palūkanų išieškojimo kreditorei UAB „Pohjola Finance“. Skundo autorius (skolininkas) reikalauja antstolį atlyginti jam 1776,30 Lt žalos ir pasiimti areštuotą supuvusį rapsą.

Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka gavęs sprendžiamą D. V. skundą, antstolis A. M., kurio procesiniai veiksmai skundžiami, 2014-02-17 patvarkymu Nr. S-3020 jo netenkino ir su vykdomąja byla perdavė toliau spręsti šiam teismui.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, antstolio motyvais, kuriais jis atmestas, taip pat vykdomosios bylos dokumentais, sprendžia, jog skundas antstolio netenkintas pagrįstai, pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir įpareigoti jį atlyginti prarasto areštuoto turto vertę skolininkui, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 510 str. 2 dalyje įstatymo leidėjo valia nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų, pačiam antstoliui jo nepatenkinus, perduodamas nagrinėti tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kadangi antstolio A. M. kontora yra Vilkaviškio m., pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtas šiam, Vilkaviškio r. apylinkės teismui.

Vykdomojoje byloje kilo ginčas, ar šiuo atveju buvęs antstolio areštuotas turtas, - rapso grūdai, yra priskirtinas greitai gendančiam ar galinčiam greitai prarasti savo prekinę vertę turtui, bei ar antstoliui buvo tekusi procesinė pareiga šį turtą tuojau pat paimti ir perduoti realizavimui ar parduoti kitokiu būdu, kad jis nesugestų ar kitaip neprarastų savo prekinės vertės (CPK 697 str. 1 d.).

Ginčo dėl kitų antstolio pradėtų vykdymo veiksmų aspektų skolininkas savo pareiškime nekelia, todėl teismas toliau pasisako tik dėl antstolio veiksmų teisėtumo CPK 697 str. 1 d. kontekste.

Vykdomosios bylos duomenimis antstolis 2013-10-24 turto arešto aktu Nr. S-21228, dalyvaujant išieškotojo įgaliotam atstovui ir skolininkui (pareiškėjui), areštavo 1,5 t D. V. priklausančių ir pas jį sandėliuotų rapso grūdų, preliminariai įvertintų 1100 Lt. Arešto aktu buvo apribota teisė disponuoti, turto saugotoju pasirašytinai buvo paskirtas juos arešto momentu valdęs skolininkas D. V.. Turto arešto aktas skundžiamas nebuvo, 2013-10-25 jis įregistruotas registre, identifikavimo kodu – 2013056505. 2014-02-12 skolininkas D. V. antstoliui pateikė rašytinę pretenziją, joje pareikšdamas, kad areštuoti grūdai supuvo, jis dėl to patyrė 1776,30 Lt turtinės žalos, reikalaujantis antstolį šią žalą jam atlyginti bei pasiimti iš jo supuvusius grūdus.

Pagal viešai internete skelbiamą ir visiems prieinamą mokslinę ir praktinę informaciją (pvz. www.asu.lt) laikas, per kurį grūdai išlaiko savo vartojamąją (sėklinę, maistinę, technologinę) vertę, vadinamas jų amžiumi. Pagal amžių sėklos skirstomos į tris grupes, daugelis žemės ūkio augalų sėklų priklauso mezobiotikų grupei, ir optimaliomis sąlygomis daigios būna 5-10 metų, iš lauko kultūrinių augalų ilgiausio amžiaus yra ankštinių, avižų, rapsų ir kviečių sėklos. Grūdų senėjimą pagreitina stiprūs temperatūros, mechaniniai poveikiai.

Iš šios informacijos teismas daro išvadą, jog rapso grūdai, juos sandėliuojant pagal mokslininkų rekomendacijas ir gerąją verslo praktiką, nėra greitai gendantis ar prarandantis savo prekinę vertę turtas, todėl antstoliui šiuo atveju nekilo procesinės pareigos imtis neatidėliotino šio turto pardavimo ar kt. realizavimo veiksmų kaip numatyta CPK 697 str. Priešingo turinio įrodymų, kad areštuotas turtas visgi turi būti laikomas greitai gendančiu, nepateikė ir pats pareiškėjas, nors teikdamas skundą turi tokią procesinę pareigą (CPK 178 str.), kadangi turo priskyrimas tokiai kategorijai nėra nei preziumuojamas įstatymu, nei pripažįstamas visuotinai žinomu.

Teismas visiškai sutinka su antstolio išaiškinimais patvarkyme, kuriuo netenkintas skundas, jog nagrinėjamoje situacijoje pareigą areštuotus grūdus tinkamai sandėliuoti, nuolat rūpestingai juos stebėti, reguliuoti jų laikymo sąlygas bei tuo užtikrinti šio turto išsaugojimą su kuo didesne jo maistine, prekine ir pan. verte, turėjo ne antstolis, o turto saugotojas, skolininkas ir pareiškėjas D. V., asmeniškai pasirašytinai prisiėmęs areštuojamo turto saugotojo pareigas arešto akte. Jeigu jis dėl susidėjusių objektyvių aplinkybių kokiu tai momentu tapo nepajėgiu šias pareigas tinkamai vykdyti, jis apie tai nedelsiant privalėjo pranešti antstoliui ir pareikalauti skubaus turto pardavimo, jo perkėlimo į tinkamas sandėliavimo sąlygas kitoje vietoje, saugotojo pakeitimo ir kt. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog jis, veikdamas savo rizika, to nepadarė, - areštuoto turto saugotojo pareigas vykdė netinkamai ir todėl pats yra atsakingas už areštuoto turto praradimą, tolygu ir atsiradusią dėl to žalą, be to, kaip teisingai yra pažymėjęs antstolis, žalą ne jam (skolininkui), bet išieškotojui, praradusiam galimybę patenkinti bent kokią tai dalį savo reikalavimo teisių iš areštuoto turto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d., 513 str. 1 ir 2 d.d., 593 str. 5 d. teismas

nutarė:

D. V. skundą atmesti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.