Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-04-18 · Civilinė byla Nr. 2-3762-512/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
2-3762-512/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01914-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3762-512/2014(Proceso Nr. 2-06-3-01914-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.1.; 73.2.6.1.;116.1.; 116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant atsakovės atstovei J. P., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5841,08 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5% metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-10 nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) krentantis sniegas sugadino transporto priemonę „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta savanorišku transporto priemonių draudimu. Ieškovė kompensavo draudėjui patirtą žalą ir jai atsirado reikalavimo teisė į atsakovę, kuri, būdama minėto pastato savininke, yra atsakinga už atsiradusią žalą.

Į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, jokių prašymų nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Be to, atstovės nuomone ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl atsiradusios žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų (draudimo sutarties, draudėjos pareiškimo, Klaipėdos apskrities VPK pažymos, PVM sąskaitos-faktūros, akto dėl žalos ir kt.) nustatyta, kad 2011-01-10 ieškovei buvo pranešta apie tai, kad nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) krentantis sniegas sugadino transporto priemonę „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), 2011-03-07 ieškovė priėmė sprendimą ir atlygino draudėjui 5841,08 Lt žalą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas įstojo į deliktinius santykius subrogacijos būdu CK 6.1015 straipsnio pagrindu, todėl turi būti taikomas ne vienerių (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimas sumokėti draudimo išmoką buvo priimtas 2011-03-07, todėl ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2014-02-19, trijų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Ieškovas (draudikas) AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju nurodyta atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovo neveikimo nukritęs sniegas.

Byloje esantys įrodymai, transporto priemonės apžiūros – defektacijos aktas, draudiminio įvykio tyrimo aktas, žalos sąmata ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad D. P. IĮ automobiliui „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 5841,08 Lt žala, kurią draudimo bendrovė visiškai atlygino ir įgijo reikalavimo teisę į asmenį dėl kurio kilo žala.

Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad policijos komisariato pranešimas buvo surašytas remiantis tik D. P. paaiškinimu, kitokie įvykio vietos apžiuros veiksmai atlikti nebuvo. Draudiminio įvykio metu numanomas kaltininkas (atsakovas) nebuvo informuotas apie patį įvykį, akto surašymą, nebuvo padarytos fotonuotraukos, nustatinėjami ir apklausti įvykį matę liudytojai ir pan.. Iš atsakovės pateiktos vietos prie (duomenys neskelbtini) namo schemos matyti, kad prie šio pastato yra ženklai, ribojantys automobilių stovėjimą, pats pastatas sublokuotas su (duomenys neskelbtini) namu. Nors atsakovė ir prašė, tačiau ieškovė nenurodė vietos, kurioje stovėjo apdraustasis automobilis. Ieškovė net nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad pastatą nuosavybės ar patikėjimo teise valdo atsakovė, o teismo pareigos rinkti įrodymus šiuo atveju nėra (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

Nesant byloje objektyvių duomenų dėl įvykio vietos ir būdo, atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu pareigą rūpestingai prižiūrėti statinį. Ieškovas patikimai neįrodė atsakovo atsakomybės sąlygų buvimo, o tuo pačiu ir teisinių pagrindų, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius