- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-5-81-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 93-2-0014-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. E., M. K.
- Nukentėjusysis
- N. V.
- Advokatai
- Alvidas Tamulionis
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-81/2011
2011 m. gegužės 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Vaivai Tamkutonienei, Laimai Grėbliūnienei, Dianai Zadrauskaitei, Vaidai Pupšytei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistiesiems E. E., M. K., jų gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, nukentėjusiajai N. V., neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir E. E. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo
E. E. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 150 str. 3 d., padarymą laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) metams;
už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d. , 149 str. 3 d., padarymą- laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2007-06-07 iki 2007-06-08.
M. K. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 3 d., padarymą laisvės atėmimo bausme 5 (penkiems) metams;
už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., padarymą laisvės atėmimo bausme 5 (penkiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2007-06-07 iki 2007-06-08.
Byla dalyje dėl kaltinimo E. E. ir M. K. nusikaltimu, numatytu LR BK 25 str. 2d., 178 str. 4d., nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. E. nuteistas už veikos, numatytos LR BK 150 str. 3 d., padarymą, dėl to, kad jis 2007 m. birželio 3 d. nuo 6.00 val. iki 9.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, vakarinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės esančioje miško aikštelėje, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, prie (duomenys neskelbtini)priklausančio tarnybinio automobilio Škoda „Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. K., kuris savo dalyvavimu sukūrė nukentėjusiąją bauginančią situaciją, tokiu būdu palauždamas nukentėjusiosios N. V. (šiuo metu N. V.,) pasipriešinimą, žinodamas, kad N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, turėdamas tikslą patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su kitu žmogumi prieš jo valią, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę N. V.: suėmęs rankomis jai už pečių prievarta parklupdė ant žemės, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir poodinę kraujosruvą kairio kelio priekiniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, abiejų rankų delnais sudavė vieną smūgį jai per abi ausis, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir tokiu būdu, kartu su M. K., kuris buvo tuo metu toje pačioje vietoje ir taip baugino nukentėjusiąją, palaužęs nukentėjusiosios nepilnametės N. V. pasipriešinimą, prievarta įvedęs savo lytinį organą jai į burną, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios nepilnametės N. V. valią oraliniu būdu, t.y. bendrininkų grupėje tenkino lytinę aistrą su žmogumi – nepilnamečiu asmeniu – prieš šio valią oraliniu būdu.
Po to, E. E., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. birželio 3 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, vakarinėje(duomenys neskelbtini) miesto dalyje, tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio esančiame miške, aikštelėje ant (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio kranto, ant M. S. priklausančio automobilio Nissan „Primera“ galinės sėdynės, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., kuris savo dalyvavimu sukūrė nukentėjusiąją bauginančią situaciją, tokiu būdu palauždamas nukentėjusiosios N. V. pasipriešinimą, žinodamas, kad N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, turėdamas tikslą patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su kitu žmogumi prieš jo valią, savo ankstesniu fizinio smurto panaudojimu ir lytinės aistros tenkinimu oraliniu būdu su N. V. prieš jos valią, kartu su M. K. savo elgesiu prieš ją sudarius bauginančią situaciją ir tokiu būdu palaužus jos pasipriešinimą, kartu su M. K. prievarta nurengus jos rūbus ir privertus atsiklaupti keturpėsčiai, prievarta įvedęs savo lytinį organą jai į burną, tenkino lytinę aistrą prieš nepilnametės N. V. valią oraliniu būdu bei tenkino lytinę aistrą prieš nepilnametės N. V. valią kitokiu fizinio sąlyčio būdu – dirginant jo lytinį organą N. V. ranka, tuo pačiu metu M. K. tenkinant lytinę aistrą prieš N. V. valią kitokiu fizinio sąlyčio būdu – dirginant savo lytinį organą iš už nugaros įkišus ir judinant jį N. V. tarp šlaunų, t.y. bendrininkų grupėje tenkino lytinę aistrą su žmogumi – nepilnamečiu asmeniu – prieš šio valią oraliniu ir kitokiu fizinio sąlyčio būdu.
M. K. už nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 3 d., padarymą, nuteistas už tai, kad jis 2007 m. birželio 3 d. nuo 6.00 val. iki 9.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, vakarinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės esančioje miško aikštelėje, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, prie (duomenys neskelbtini) priklausančio tarnybinio automobilio Škoda „Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. E., žinodamas, kad N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, E. E. turint tikslą patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su kitu žmogumi prieš jo valią, savo dalyvavimu įvykio vietoje sukūrė nukentėjusiąją bauginančią situaciją, o E. E. panaudojus fizinį smurtą prieš nepilnametę N. V.: suėmus rankomis jai už pečių, prievarta parklupdžius ant žemės, tuo padarant jai odos nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir poodinę kraujosruvą kairio kelio priekiniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą abiejų rankų delnais sudavus vieną smūgį jai per abi ausis, tuo sukeliant fizinį, ir tokiu būdu kartu su E. E. palaužus nukentėjusiosios nepilnametės N. V. pasipriešinimą, E. E. prievarta įvedus savo lytinį organą jai į burną ir tenkinant lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios nepilnametės N. V. valią oraliniu būdu, bendrininkų grupėje tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią oraliniu būdu.
Po to, M. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2007 m. birželio 3 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, vakarinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio esančiame miške, aikštelėje ant (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio kranto, ant M. S. priklausančio automobilio Nissan „Primera“ galinės sėdynės, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. E., žinodamas, kad N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, turėdamas tikslą patenkinti lytinę aistrą kitokiu fizinio sąlyčio būdu su kitu žmogumi prieš jo valią, o E. E. turint tikslą patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su kitu žmogumi prieš jo valią, prieš tai savo dalyvavimu įvykio vietoje nukentėjusiąją bauginančios situacijos sukūrimu ir E. E. ankstesniu fizinio smurto panaudojimu bei lytinės aistros tenkinimu oraliniu būdu su N. V. prieš jos valią ir tokiu būdu palaužus jos pasipriešinimą, kartu su E. E. prievarta nurengęs N. V. rūbus ir privertęs atsiklaupti keturpėsčiai, E. E. prievarta įvedus savo lytinį organą jai į burną ir tenkinant lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios nepilnametės N. V. valią oraliniu būdu bei E. E. tenkinant lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios nepilnametės N. V. valią kitokiu fizinio sąlyčio būdu – dirginant jai E. E. lytinį organą ranka, tuo pačiu metu tenkino lytinę aistrą prieš N. V. valią kitokiu fizinio sąlyčio būdu – dirgindamas savo lytinį organą iš už nugaros įkišęs ir judindamas jį N. V. tarp šlaunų, t.y. bendrininkų grupėje tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią oraliniu ir kitokiu fizinio sąlyčio būdu.
Be to, E. E. nuteistas už pasikėsinimą išžaginti nepilnametį asmenį, tai yra už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., padarymą dėl to, kad jis 2007 m. birželio 3 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, praėjus kelioms minutėms po jo ir M. K. bendrininkų grupėje įvykdyto N. V. seksualinio prievartavimo, vakarinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio esančiame miške, aikštelėje ant (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio kranto, ant M. S. priklausančio automobilio Nissan „Primera“ variklio gaubto, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., žinodamas, kad N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su kitu žmogumi prieš jo valią, kartu su M. K. savo elgesiu prieš ją sudarius bauginančią situaciją savo ankstesniu fizinio smurto panaudojimu bei lytinės aistros tenkinimu oraliniu būdu su N. V. prieš jos valią, vėlesniu vienu metu su M. K. lytinės aistros patenkinimu su N. V. oraliniu ir kitokiu fizinio sąlyčio būdu bei tolimesniu M. K. dalyvavimu įvykio vietoje ir sukūrimu nukentėjusiajai bauginančios situacijos, pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnamete nukentėjusiąja N. V. prieš jos valią, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi atsistumdama bei atsitraukdama nuo jo ir jis nesugebėjo įvesti savo lytinio organo į jos makštį.
Be to, M. K. nuteistas už pasikėsinimą išžaginti nepilnametį asmenį, tai yra už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., padarymą dėl to, kad jis 2007 m. birželio 3 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, praėjus kelioms minutėms po jo ir E. E. bendrininkų grupėje įvykdyto nukentėjusiosios nepilnametės N. V. seksualinio prievartavimo, vakarinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, tarp(duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio esančiame miške, aikštelėje ant (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio kranto, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. E., žinodamas, kad N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, E. E. turint tikslą lytiškai santykiauti su kitu žmogumi prieš jo valią, kartu su E. E. savo elgesiu prieš ją sudarius bauginančią situaciją, E. E. ankstesniu lytinės aistros patenkinimu oraliniu būdu su N. V. prieš jos valią, vėlesniu jo vienu metu su E. E. lytinės aistros tenkinimu su N. V. oraliniu ir kitokiu fizinio sąlyčio būdu, tolimesniu savo dalyvavimu įvykio vietoje sukūrė nukentėjusiąją bauginančią situaciją, E. E. nusivedus ir bandžius lytiškai santykiauti su N. V. prieš jos valią ant M. S. priklausančio automobilio Nissan „Primera“ variklio gaubto, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigus dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi atsistumdama bei atsitraukdama nuo jo, ir šiam nesugebėjus įvesti savo lytinio organo į jos makštį, bendrininkų grupėje pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią.
Nuteistasis M. K. nuosprendį apeliacine tvarka skundžia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, dėl rungimosi principo pažeidimo ir apkaltinamojo nuosprendžio grindimo duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, dėl apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumo. Jis prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 nuosprendį panaikinti, priimti naują-išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas teigia, jog teismas neadekvačiai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, ribojo rungimosi principo taikymą, dėl to buvo netinkamai pritaikytos materialinės ir proceso teisės normos, o jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR BK 150 str. 3d., 22 str. 1d. ir 149 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas. Apeliantas teigia, jog nepagrįstai nuteistas kaip bendravykdytojas, nes jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė ir nebendrininkavo ją darant. Vien buvimas tariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje negalėjo nukentėjusiajai sukelti bauginančios ir saugumo trūkumą keliančios situacijos, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal požymį „grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“. Jokios psichinės prievartos prieš N. V. jis nenaudojo, jokių grasinamo pobūdžio veiksmų prieš ją neatliko, grasinimo nei žodžiais ar kitais veiksmais nereiškė ir neturėjo tikslo sukelti nukentėjusiajai nepageidaujamų pasekmių baimės, o jo buvimas negalėjo nukentėjusiajai sukelti baimės, nerimo jausmą ar saugumo trūkumą. Be to, norint pripažinti, kad apeliantas naudojo psichinį smurtą, jo teigimu, turėjo būti nustatyta, kad nuteistojo neva išreikštas grasinimas buvo realus, tuo tarpu šioje situacijoje, atsižvelgiant į visą įvykio kontekstą, nukentėjusiajai nebuvo jokio realaus pagrindo bijoti, jog nuteistasis prieš ją panaudotų fizinį smurtą.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai įvertino jį kaip nusikaltimo bendravykdytoją vien dėl jo buvimo tariamo įvykio vietoje, nes vien tik sėdėjimas automobilyje, fizinės bei psichinės prievartos prieš nukentėjusiąją nebuvimas, tiesioginių tyčinių veiksmų nukentėjusiosios tariamame seksualiniame prievartavime ir pasikėsinime ją išžaginti neatlikimas, neprisidėjimas prie E. E. tariamo tikslo ją seksualiai prievartauti ir išžaginti įgyvendinimo negali būti vertinamas kaip tiesioginis dalyvavimas seksualiai prievartaujant ir žaginant. Tokie veiksmai, anot apelianto, nėra seksualinio prievartavimo ar išžaginimo sudėties objektyviosios pusės požymiai. Teismas vertindamas šiuos nuteistojo veiksmus netinkami pritaikė LR BK 24 straipsnio nuostatas. Apeliantas teigia, jog jis jokių nusikaltimo sudėties požymių neįgyvendino.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų viseto, jog jis, t.y. M. K. būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus, nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog apskritai tokia nusikalstama veika buvo padaryta. Nuteistasis taip pat mano, jog jo veiksmuose nesant nei pavojingos nei priešingos teisei veikos, nei kaltės, nei padarinių, darytina išvada, jog nusikalstama veika, numatyta LR BK 150 str. 3d., 22 str. 1d. 149 str. 3 d., nebuvo padaryta.
Taip pat apeliantas teigia, jog buvo pažeistas LR BPK 305 str. 1d. 2 p. reikalavimas, nes teismas nenurodė motyvų, kodėl vertina tik tuos įrodymus, kurie neva pagrindžia nuteistojo kaltę ir nevertino apeliantą teisinančių įrodymų.
Apeliantas atkreipia dėmesį į įrodymus, kurie pagrindžia, jog nebuvo padarytas nusikalstama veika ir kurių teismas nevertino, o būtent tai, kad neįtikinamas nuketėjusiosios aiškinimas dėl jos aktyvaus priešinimosi, nes E. E. buvo fiziškai stiprus, tą patvirtina ir M. S., T. M.. Be to, M. S. paaiškino, jog jo automobilis, ant kurio skardos neva nukentėjusioji priešinosi, bandė lipti aukštyn, nebuvo sulankstytos, tą patvirtina ir apžiūros protokolas. Šiame automobilyje nėra jokių nusikaltimo pėdsakų, nėra įrodymų, kad nukentėjusioji buvo šiame automobilyje. Jokių sužalojimo pėdsakų ant E. E. kūno specialisto išvada 2007-06-07 nr. G1272/07(03) nenustatyta, tai paneigia nukentėjusiosios aiškinimą apie priešinimąsi, apie tai, kad ji dantimis kandusi E. E. į lygtinį organą bei paneigia apskritai buvus kokią nors nusikalstamą veiką, už kurias M. K. nuteistas. Šios specialisto išvados teismas kaip įrodymo nenurodė, bei nevertino.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, jog 2007-06-07 specialisto išvada Nr. 1267/07(03) negali būti vertinama kaip jo kaltės įrodymas, nes nukentėjusiosios kelių sužalojimas, kuris nustatytas šia išvada, neįrodo, jog buvo padaryta nusikalstama veika, nes nukentėjusioji kelius galėjo susižaloti ir kitur, šia išvada nenustatyta, jog nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai padarytas būtent dėl E. E. pavartoto smurto. Be to, ant E. E. kūno pasipriešinimo žymių nerasta.
Apeliantas M. K. atkreipia dėmesį į tai, jog jo absoliutus alibi yra tai, kad laiko tarpas nuo tada, kai užsipylę degalų vyko iš degalinės VENTUS iki tada , kai buvo per raciją iškviesti ir išvyko į Viešvilę, yra 11 min., tai patvirtina degalinės kasos kvitas Nr. 203844/102007-06-03 07.27 val., Jurbarko PK stočių įrašas bei liudytojo R. A. parodymai, kad atvyko būtent apeliantas ir E. E. automobiliu Škoda, kurį vairavo E. E., todėl neįtikinama, kad per tokį trumpą laiką, anot nukentėjusiosios parodymų, būtų galima išgerti šampano, nuvažiuoti į nusikalstamos veikos vietą, į kurią nuvykti reikia 5-10 min. laiko, bei E. E. būtų spėjęs tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu. Be to, N. V. nurodė, jog po tariamo nusikaltimo dar buvo važiuota į Jurbarką, o nuo Jurbarko iki Viešvilės nuvykti reikia daugiau nei 11 min. laiko. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji teigė girdėjusi per raciją, kad iškvietimas buvo ne į Viešvilę, o į Smalininkus. Šie duomenys, nuteistojo teigimu patvirtina, jog nebuvo nusikalstamos veikos, nes pagal visas aplinkybes nelieka laiko kada ši veika galėjo būti padaryta. Be to, teismas klaidingai nustatęs, kad alkoholis buvo pirktas 7.35 val. o ne 7. 34 val. , į Viešvilę nuteistieji išvyko 7.38 val. nieko nepasisakė apie tai, kad nusikalstami veikai atlikti lieka 3 min. Dėl šių aplinkybių, M. K. skunde teigia, jog teismas ne tik šališkai vertino jį teisinančius įrodymus, tačiau iš viso nevertino paminėtų aplinkybių.
Nusikalstamos veikos nebuvimo faktą, apelianto teigimu, įrodo ir tai, jog apeliantas su E. E. jokio alkoholio nepirko, nes iš kasos kvito matyti, jog alkoholis pirktas po 7 min, po to kai buvo sumokėta už degalus, tačiau tai neįrodo, kad juos pirko E. E., be to, pati N. V. nurodė, jog alkoholį atsinešė E. E. iš karto užsipylęs degalų, o ne pakartotinai nuėjęs. Tokie nukentėjusiosios parodymai, apelianto teigimu, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie šokolado pirkimo faktą. Nuteistasis pažymi, jog teismas nepagrįstai nevertino kritiškai aplinkybės, jog nėra byloje duomenų apie šokolado pirkimo faktą ir nepagrįstai konstatavo, jog tai neįrodo melagingų nukentėjusiosios parodymų teigdamas, jog šokoladas galėjo būti policijos automobilyje kartu su kitais tarnybinio policijos automobilio komplektacijai ir pareigūnų ekipiruotei nepriklausančiais daiktais (prezervatyvais ir oro gaivikliu). Apelianto manymu šie duomenys teismo negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes neturi įrodomosios galios ir neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo, be to, iš liudytojų R. M. ir V. J. parodymų matyti, jog šie daiktai tarnybiniame automobilyje buvo iki nagrinėjamo įvykio. Apeliantas daro išvadą, kad teismas tuo pažeidė LR BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat skunde nurodo, jog tą aplinkybę, kad nukentėjusioji davė neteisingus parodymus ir tą aplinkybę, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, patvirtina ir aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu patikrinus plane parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiosios degalinės lokalizaciją pagal nukentėjusiosios parodymus, miesto plane nei parduotuvės (duomenys neskelbtini) nei trečiosios degalinės nėra.
Nuteistasis teigia, jog teismas nuteisdamas apeliantą rėmėsi nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, tačiau šių aplinkybių, apelianto manymu, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl tai yra ne faktai, o prielaidos, kurias teismas nepagrįstai vertino apelianto nenaudai. Taip pat nuteistasis nurodo, jog nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu prieštaringi, nenuoseklūs ir netikslūs, tačiau teismas prieštaravimų nepašalino ir vertino parodymus kaip neabejotinus ir patikimus. Apeliantas nurodo, jog N. V. parodė, M. K. ir E. E., iš pradžių neva vežėsi ją į LUKOIL degalinę, esančią(duomenys neskelbtini) (2007 m. birželio 7 d. parodymų patikrinimo protokolas, vaizdas Nr. 3), tačiau nustatyta, kad degalinė, kurioje apeliantas su E. E. buvo nuvažiavę yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti degalinė (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Šie duomenys prieštaringi, nes byloje nėra jokių duomenų, o ypač vaizdo įrašų, patvirtinančių šias aplinkybes. N. V. taip pat davė prieštaringus parodymus apie tai, kad nuteistieji gėrė brendį - iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad sustoję antroje degalinėje apeliantai neva pirko brendį (2007 m. birželio 6 d. Nepilnamečio liudytojo apklausos protokolas), tačiau vėlesniuose parodymuose nurodė, kad nežino ir nematė, kur buvo pirktas šis alkoholinis gėrimas (2007 m. rugsėjo 4 d. Liudytojo papildomos apklausos protokolas). Be to, byloje alkoholio pirkimo faktą paneigia liudytojos D. L. parodymai, pagal kuriuos E. E., atvažiavęs į degalinę, užsipylė degalų, tačiau alkoholinių gėrimų nepirko. Ji nebūtų pardavusi, nes jis buvo su uniforma (5 t., b.l. 92). Nukentėjusioji taip pat parodė, kad E. E. degalinėje neva pirko šokolado, kuris, pasak nukentėjusiosios, buvo pavadinimu „Aero“ (2007 m. birželio 6 d. Nepilnamečio liudytojo apklausos protokolas), smulkiai apibūdino šokoladą, tačiau apie neva degalinėje pirktą šokoladą nepatvirtina kasos aparato kvitai (kasos kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-03 07.27 vai.; kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 07.34 val., LF LU (duomenys neskelbtini) (anuliuotas); kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-03, 07.34 val.). Tai, kad nukentėjusioji duodama parodymus visada minėjo šį šokoladą, apelianto manymu veda prie išvados, jog ji tikrai išsigalvoja apie įvykį, o teismas, vertindamas įrodymus, nustatinėdamas jų tarpusavio ryšį, ir nurodydamas, kad šokoladas galėjo būti automobilyje su kitais daiktais, nepriklausančiais automobilio komplektacijai ir pareigūnų ekipiruotei, pažeidė LR BPK 20 str. 3 d. nuostatas, nes šie daiktai, kaip jau minėta anksčiau, neturi jokios sąsajos su įrodinėjimo dalyku. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. V. parodė, kad pareigūnai, bevažiuodami neva gėrė šampaną, tačiau ji kartu su jais negėrė, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad gėrė šampano - gal 2-3 vienkartines taures.
Apelianto manymu nukentėjusiosios N. V. parodymų nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad ji buvo pasimetusi kalbėdama apie vietoves, kuriose, neva padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji teigė, kad sankryžoje vietovėje prie Kalnėnų, pasuko į mišką, parodymų patikrinimo metu ji rodė kelią, kuriuo neva su apeliantais važiavo į vietovę, vadinamą „Kalnėnai", tačiau toje vietoje nėra jokio ženklo, informuojančio apie vietovės pavadinimą, t.y. Kalnėnus, todėl ji, apelianto manymu, atsižvelgiant į tai, kad nėra vietinė gyventoja, nepažįsta aplinkinių vietovių (kaip ji pati ir nurodė), negalėjo žinoti, kokioje vietovėje atsidūrė ir tuo labiau, kad tos vietovės pavadinimas „Kalnėnai". Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, kad 2007 m. birželio 7 d. nukentėjusiosios N. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad Neringa tos vietovės, kur ją kėsinosi išprievartauti, parodyti negali, nes neprisimena. Tačiau 2007 m. rugsėjo 4 d. nukentėjusiosios N. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole, 4 lape užfiksuotos jos parodymas dėls vietovės, kur ją kėsinosi išprievartauti. Tai duoda pagrindo abejoti, kad praėjus 3 mėnesiams po įvykio geriau pradedama prisiminti vietoves.
Nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą parodo ir tai, kad N. V. nurodė, jog ji prašė, maldavo, kad paleistų, tačiau vėliau, pasak jos, nuvykus į Smalininkus ir susitikus su vyriškiu, ji nebėgo ir neprašė pagalbos dėl jai pačiai nežinomų priežasčių, grįžus prie Policijos komisariato, ji neparodė jokių veiksmų, kuriais norėtų išsigelbėti. Nukentėjusioji galėjo bėgti, prašyti pagalbos kitų pareigūnų, tačiau ji to nedarė, tik pasyviai sėdėjo mašinoje ir laukė, kol apeliantai, tariami jos „prievartautojai", grįš į automobilį. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis su E. E. komisariate užtruko ilgiau nei 30 min.
Be to, N. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad automobilyje Nissan „Primera", v/n (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės buvo vaikiška kėdutė, marginta meškiukais, tačiau šio daikto apžiūros protokole yra užfiksuota, kad kėdutė yra mėlynos spalvos, be jokių piešinių. Nukentėjusioji teigė, kad jis, t.y. apeliantas , įdėjo kėdutę į bagažinę, tačiau pagal liudytojo M. S. parodymus, duotus teisme, kėdutė buvo toje pačioje vietoje, t.y. ant galinės sėdynės ir nebuvo įdėta į bagažinę.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl minėtų netikslumų nukentėjusiosios parodymai turėjo būti vertinami kritiškai ir apkaltinamasis nuosprendis vien jų pagrindu, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, negalėjo būti priimtas. Nuteistojo teigimu teismas pripažino, kad nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, tačiau vis tiek jais vadovavosi. Šakių rajono apylinkės teismas, padarydamas išvadą dėl apelianto kaltės, nuteistojo manymu, vertino įrodymus atsietai vieną nuo kito ir nuosprendyje neišdėstė visų įrodymų analizės, todėl teismo išvada yra nepagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tuo pažeistas LR BPK 20 straipsnio reikalavimas.
Šalies argumentai
M. K. skunde taip pat teigia, jog teismas nuosprendį grįsdamas tik kaltinamajame akte nurodytomis prielaidomis, prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, neatsižvelgdamas į kitų byloje dalyvavusių asmenų nurodytas aplinkybes iš esmės pažeidė rungimosi principą, įtvirtintą LR BPK 7 straipsnyje. Įrodinėjimo proceso tikslas nebuvo pasiektas, tiesa nenustatyta, nes nesurinkti visi faktiniai duomenys reikšmingi teisingo ir nešališko sprendimo priėmimui-nesiimta priemonių nustatyti, kokiam tikslui E. E. skolinosi iš M. S. automobilį, nepagrįstai atmestos aplinkybės kaip nesusijusios su nagrinėjama byla dėl apelianto automobilio sudeginimo ir iškamšos balkone pakabinimo būtent tuo metu, kai apeliantas buvo sulaikytas keta, netirtos aplinkybės dėl grasinamo pobūdžio veiksmų bei reikalavimų piniginio atlygio nukentėjusiosios naudai.
Apeliantas teigia, jog teismas nevertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu, nepagrįstai patikimu įrodymu vertino tą aplinkybę, kad automobilyje „Škoda Octavia“ rastas nukentėjusiosios plaukas nes šis plaukas galėjo nukristi nuo eksperto ar kito asmens, buvusio automobilyje. Apelianto teigimu abejotini duomenys negali būti patikimi įrodymai, grindžiantys apelianto kaltę, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nusikalstama veika tikrai buvo padaryta, proceso metu nesurinkta.
Apeliantas teigia, jog aplinkybių tyrimas nebuvo išsamus, nes teismas nevertino nukentėjusiosios parodymų neatitikimo kaip reikšmingų prieštaravimų, nevertino liudytojų, kurie paneigia nukentėjusiosios parodymus, parodymų, todėl nekaltumą įrodančios aplinkybės nebuvo ištirtos ir motyvai neišdėstyti. Apelianto manymu teismas turėjo įvertinti nukentėjusiosios parodymų patikimumą, įvertinti tai, kad ji suinteresuota bylos baigtimi ir tada pereiti prie įrodymų analizės, tačiau teismas to nepadarė, nenurodė, kodėl nukentėjusiosios ir jos artimųjų parodymai labiau patikimesni nei kitų liudytojų. Kaltinamųjų pažinojimas, apelianto manymu, nebuvo besąlyginis pagrindas atmesti liudytojos D. L. parodymus, taip pat teismas nepagrįstai atmetė R. M. parodymus, kad R. A. gali tyčia apkalbėti E. E., nes R. M. yra surašęs R. A. administracinės teisės pažeidimo protokolą, R. A. paneigė buvus kokį nors pokalbį tarp jo ir R. M., tačiau teismas nepagrįstai šios abejonės neaiškino kaltinamojo naudai. Apeliantas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog R. A. yra pažeidėjas, o R. M. policijos pareigūnas, pastarojo parodymai turėjo būti vertinami kaip objektyvesni ir patikimesni, be to, R. A. keitė savo parodymus, todėl teismas turėjo juos vertinti kritiškai-iš pradžių teigė matęs, kad automobilio gale sėdi dar vienas asmuo, tačiau negali pasakyti ar tai vyras, ar moteris, tačiau teisiamojo posėdžio metu atpažino, jog automobilyje sėdėjo būtent N. V.. Apeliantas pažymi, jog E. E. yra surašęs administracinės teisės pažeidimo protokolą pagal kurį R. A. nubaustas, todėl neatmestina galimybė, jog R. A. parodymus tikslina tyčia turėdamas tikslą atkeršyti jį nubaudusiam pareigūnui. Tokiu būdu teismas, nenurodęs motyvų, kuriais vadovaudamasi atmeta kitus įrodymus, pažeidė LR BPK 305str. 1d. 2p.
Apeliantas taip pat teigia, jog teismas pažeidė įrodymų liečiamumo reikalavimą, nepagrįstai įrodymais pripažino šiuos duomenis : 2007-06-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, iš kurio matyti, kad Jurbarko rajono PSPC personalo vyr. inspektorė V. A. M. pateikia greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registracijos žurnalą Nr.5 (2 t., b.l. 32-37); 2007-06-08 dokumentų apžiūros protokolą (2 t., b.l. 38, 39), iš kurio matyti, kad apžiūrėjus: greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registracijos žurnalą Nr.5 matyti, jog jo 31 lape yra įrašai, kad 2007-06-02 18:24 val. buvo iškvietimas į Smalininkus, pas R. A. dėl jo sumušimo, tačiau šis buvo neblaivus ir į ligoninę vykti atsisakė (2 t., b.l. 33-36), nes jie niekaip nėra susiję su byla. Jurbarko rajono PK 2008-03-12 pažyma Nr. 98-S-1974, iš kurios matyti, jog nėra duomenų, kam galėtų priklausyti tarnybiniame automobilyje Škoda „Octavia", v/n (duomenys neskelbtini), rasti 2 eglutės formos mėlynos spalvos oro gaivikliai su užrašais „Wunder-Baum" ir „New Car" bei du prezervatyvai pilkos spalvos pakuotėse su užrašais „Life Styles" ir „Ultra Thin" bei kuria informuojama, jog nei vienas iš aukščiau minėtų daiktų nepriklauso tarnybinio automobilio Skoda „Octavia", v/n (duomenys neskelbtini), komplektacijai arba su šiuo tarnybiniu automobiliu dirbančių pareigūnų ekipiruotei (2 t., b.l. 148). Šie duomenys, apelianto manymu, teismo negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes minėti daiktai neturi jokios įrodomosios galios.
Be to, nuteistasis teigia, jog yra pagrindo manyti, kad apelianto ir E. E. parodymas atpažinti netenkina teisėtumo reikalavimo, nes apeliantas, nukentėjusiajai buvo parodytas dar prieš atliekant parodymą atpažinti, be to, šio veiksmo metu nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. E. E. parodymo atpažinti metu ant policininkų uniformų buvo prisegti ženkliukai su policijos pareigūnų vardais ir pavardėmis, tuo pažeidžiant LR BPK 192 str. nuostatas bei LR BPK 20 str. 4d. nuostatas ir tai laikytina esminiu LR BPK pažeidimu.
M. K. skunde teigia, jog buvo pažeisti ir LR BPK 20 str. 5d. reikalavimai, nes apelianto atžvilgiu įrodymus teismas vertino subjektyviai, nepasisakė dėl esminių įrodymų byloje, vadovavosi iš esmės nukentėjusiosios įrodymais, neteisingai vertino įrodymus, nepatikrino kiekvieno jų tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio ir nevertino visų byloje esančių įrodymų kaip visumos, nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimus tarp nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymų, prieštaravimus aiškino apelianto nenaudai, nevertino nuteistajam palankių liudytojų parodymų, teismas nesivadovavo reikalavimu motyvus pagrįsti argumentuota įrodymų visumos analize, darydamas išvadą dėl apelianto kaltės tik deklaratyviai pateikė įrodymų sąrašą, nedetalizavo, ką kuris įrodymas įrodo ir kodėl jis pripažįstamas įrodymu. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatos dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto manymu teismo išvados grindžiamos atskiru įrodymu – nukentėjusiosios N. V. parodymais; apelianto kaltės įrodymais pripažinti duomenys, kurie paliko abejonių, todėl nuosprendis nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl šių aplinkybių, apelianto teigimu, darytina išvada, jog jo kaltė neįrodyta, tiesioginių įrodymų, kad jis ir kitas nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, nėra. Teismas duomenis vertino vienpusiškai ir neteisingai, rėmėsi tik prielaida, teismo išvados nepagrįstos įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais apelianto kaltę padarius LR BPK 150 str. 3d., 22str. 1d. ir 149 str. 3d. numatytus nusikaltimus, todėl teismas buvo šališkas. Be to, nuteistojo teigimu tuo taip pat buvo pažeistos ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Abejones dėl teismo nešališkumo ir nuosprendžio nepagrįstumo apelianto teigimu lemia tai, jog teismas nekreipė dėmesio į tai, kad nuteistųjų kolegos teigė, jog E. E. ir M. K. yra sąžiningi, kad negalėtų diskredituoti pareigūno vardo. Be to, buvo neįvertinta tai, kad liudytojai M. S., T. M., L. Ž. duodami parodymus, priešingai nei N. V., teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad abu nuteistieji grįžo iš budėjimo blaivūs, tokiu būdu teismas vėl rėmėsi tik vienos nukentėjusiosios parodymais bei neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad pagal nukentėjusiosios parodymus, apeliantui su E. E. kartu su ja neva nuvažiavus prie Jurbarko rajono policijos komisariato, persėdo visi į kitą mašiną, tačiau liudytojai T. M. ir M. S. parodė, kad nematė jokių pašalinių žmonių tarnybiniame automobilyje ar netoliese. Šią abejonę teismas apelianto manymu nepagrįstai vertino jo nenaudai. Be to, teismas nevertino liudytojų A. Ž. ir R. N. parodymų, kad nukentėjusioji N. V. 2007 m. birželio 3 d. rytą (apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal teismo išvadas nusikalstama veika daryta iki 16.00 val ) grįžo namo neblaivi, ją namo parvežė nepažįstamas vyriškis, grįžusi ji liudytojai A. Ž. teigė, kad niekas jos neprievartavo, tik išrengė, tačiau kitai liudytojai R. N. ji jau teigė priešingai -sakė, kad ją bandė išžaginti du pareigūnai ir du civiliai asmenys (2007 m. liepos 11 d. Liudytojo apklausos protokolas). Apeliantas pažymi, jog nukentėjusiąją namo parvežė nepažįstamas vyriškis, todėl lieka prielaida, kad minėtas vyriškis kartu su kitu tyrimo nenustatytu asmeniu galėjo bandyti padaryti prieš nukentėjusiąją nusikalstamą veiką. Šias aplinkybes tik sustiprina tas faktas, jog pasak minėtų liudytojų, nukentėjusioji bijojo namo važiuoti su nepažįstamu asmeniu. Tokiais prieštaringais ir abejotinais parodymais, nuteistojo manymu, teismas negalėjo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Taip pat apeliantas pažymi, jog liudytojas A. N. parodė, jog, N. V. elgėsi normaliai, neverkė ir tai sudaro įspūdį, kad ji neišgyveno tariamo įvykio, kas rodo, kad jo ir nebuvo. Be to, nukentėjusioji N. V. neslėpė kas atsitiko, kieme visiems pasakojo, tuometiniam draugui V. Ž. nepasakojo (2008-03-28 liudytojo V. Ž. apklausos protokolas), o kitiems jų bendriems draugams pasipasakojo. Tai, apelianto manymu, sukelia abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų tikrumo bei pažymi, kad teismas ignoravo tą aplinkybę, kad nukentėjusioji N. V. yra neigiamai charakterizuojama dėl vagiliavimo, pasak liudytojų, ji mėgdavo išgėrinėti, dažnai nenakvodavo namuose, turėjo draugų, kurie jai darė blogą įtaką, linkusi išsigalvoti.
Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas nieko nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad pasak nukentėjusiosios N. V., jos telefonas kartu su kitais daiktais neva buvo pavogtas, tačiau po įvykio juo buvo naudojamasi. Be to, teismas nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kad 2008 m. gegužės 12 d. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros tarnybinėse patalpose buvo sunaikintas trijose vaizdo kasetėse esantis vaizdo įrašas, t.y. nuo 2007 birželio 3 d. 5.30 val. iki 2008-06-03 14.18 val., 8 UAB „(duomenys neskelbtini)" Kauno filialo degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, teritorijos stebėjimo kamerų filmuota medžiaga, kuri galimai patvirtintų nuteistojo alibi. Dėl šių įrodymų teismas nepasisakė, nelaikė jų objektyviais ir jais nesirėmė ir tuo buvo šališkas. Šališkumą apelianto manymu parodo ir tai, kad teismas tik deklaratyviai pateikė įrodymų sąrašą, neva pagrindžiančių nu teistojo kaltę, tačiau nedetalizavo, ką kuris įrodymas pagrindžia, taip pat nurodė tik deklaratyvų teiginį dėl liudytojų R. M. ir D. L. parodymų prieštaringumo nukentėjusiosios parodymams, kaip pagrindą jais nesivadovauti, neatsižvelgė į prieštaringus parodymus dėl alkoholio pirkimo, nesiėmė priemonių nustatyti, kokie asmenys grasino nuteistajam, susprogdino jo automobilį, buvo pakabinta iškamša tą dieną, kai jis buvo sulaikytas.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nuosprendyje nurodydamas, jog parduotuvės „Aibė‘ Jurbarko mieste nėra, parduotuvė „Aibė“ yra Jurbarko priemiestyje, adresu Ryto g. 1, Jurbarkų kaimelyje, Jurbarko rajone, peržengė teisingumo vykdymo funkcijos ribas, rinkdamas apelianto padėtį sunkinančius duomenis, nes šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo tirtos, byloje nėra jokių duomenų apie parduotuvės buvimo vietą. Apeliantas teigia, jog teismas, būdamas šališku ir turėdamas išankstinį nusistatymą apelianto atžvilgiu pažeidė LR BPK 44 str. 5d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, šie pažeidimai yra esminiai, todėl nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.
Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas neturint pakankami duomenų, jog buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad dėl jos yra kaltas būtent apeliantas; jame neišskirti duomenys, kad veika tikrai buvo padaryta ir kad kaltas dėl to yra būtent apeliantas; parodymai išdėstyti formaliai, nevertinat jų bendrame kontekste. Taip pat apeliantas pažymi, jog dėl kaltinimo formuluotės sudėtingumo buvo ribojama teisė žinoti, kuo kaltinamas. Tai, kad kaltinamajame akte nurodytas veikos padarymo laikas nuo 10.00 val. iki 16.00 val. varžo teisę į gynybą ir neatitinka imperatyvių BPK 219 straipsni reikalavimų.
Nuteistasis M. K. skunde taip pat teigia, jog nuosprendžio nepagrįstumą rodo ir tai, kad jame pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad alkoholis degalinėje buvo pirktas tuo pat metu kaip ir degalai; degalų buvo piltasi ne 2007-06-03 07.34 val., kaip nurodė teismas, bet 07.27 val. , taip pat teismas pateikė klaidingus kvito, kuriame nurodyta, kada pirkta alkoholio, duomenis- (duomenys neskelbtini), 2007-06-03 07.35 val. (duomenys neskelbtini), nes kvito, kuriame nurodyta, kad buvo pirkta putojančio vyno, brendžio ir „Coca-cola“ yra Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-03, 07.34 val. todėl teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad 2007-06-03 degalinėje VENTUS degalai ir alkoholis buvo pirkti beveik identišku laiku, nes degalų piltasi 07.34 val., o alkoholis pirktas minute vėliau, t.y. 07.35 val. Tai rodo, jog apeliantas ir kitas nuteistasis nepirko jokio alkoholio, nes pagal kvitų duomenis laiko trapas tarp degalų pylimo ir alkoholinių gėrimų pirkimo yra septynios minutės, nukentėjusioji nenurodė, kad degalinėje nuteistieji būtų užtrukę ar būtų ilgesnį laiką.
Be to, nuosprendyje nenurodytas tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas ir tai yra esminis BPK pažeidimas.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. E. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, priimti naują-išteisinamąjį nuosprendį, nes teismas netinkamai vertino teisines bei faktines aplinkybes ir todėl nepagrįstai pripažino, jog nuteistasis padarė nusikalstamas veikas; teismo išvados deklaratyvios, neatitinka faktinių bylos aplinkybių; teismas pažeidė LR BPK 20 straipsnio nuostatas, nes teismas nevykdė reikalavimo, jog nuosprendis turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų; visiškai nepašalino abejonių, prieštaravimų, nepagrįstai atmetė arba tendencingai vertino nukentėjusiosios parodymus, kurie akivaizdžiai įrodo apelianto nekaltumą; nepaisė argumentuotų paaiškinimų, todėl netinkami pritaikė ir materialinės teisės normas; nenurodė, kodėl vienus duomenis laiko įrodymais, o kitus-ne ir tuo pažeidė BPK 305 straipsnio 1dalies 2 punktą. Pažeidė reikalavimą abejones aiškinti kaltinamojo naudai, nes aiškindamas nuteistąjį teisinančius įrodymus vis tiek prieina išvadą, jog jie patvirtina nuteistojo kaltę, todėl aiškinat aplinkybes išimtinai apelianto nenaudai, akivaizdžiai pasireiškė teismo šališkumas.
Apeliantas mano, jog byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų duomenų, įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę, byloje didelė dalis duomenų patvirtina, jog veika, už kurią apeliantas nuteistas, iš viso nebuvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, apelianto manymu, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos, pažeidė rungimosi principą bei LR BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, jog jam pareikštas kaltinimas buvo abstraktus, deklaratyvus ir nekonkretus, todėl neatitiko LR BPK 219 str. 1d. 3p. reikalavimų, neaiškios kaltinimo ribos akivaizdžiai trukdė teismui realizuoti LR BPK 1 straipsnyje numatytą baudžiamojo proceso paskirtį bei nebuvo leista efektyviai gintis teisiamajame posėdyje, tuo pažeidžiant teisę į gynybą.
Apeliantas teigia, jog jo kaltė grindžiam išimtinai fragmentiškais nukentėjusiosios parodymais, kiti įrodymai yra išvestiniai arba fragmentiškai patvirtinantys, tačiau ne esmines aplinkybes, tiesioginių daiktinių įrodymų, kurie pagrįstų nuteistojo kaltę, nėra. Tokiu būdu, nuteistojo manymu buvo pažeista ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į nešališką teismą. Apeliantas teigia, jog įrodymai, kurie patvirtina, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika ir kurių teismas nevertino yra šie: nukentėjusioji kreipėsi dėl nuskalstamų veikų padarymo tik 2007-06-05, buvo atliktas nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje, apžiūrėti nukentėjusiosios drabužiai, tačiau apžiūrėjus įvykio vietą, duomenų apie nusikalstamą veiką negauta, reikšmingų veikai tirti daiktų nerasta ir nepaimta, todėl teismo išvada, jog įvykio vieta sutvarkyta, nepagrįsta. Teismas, apelianto manymu, nemotyvuotai atmetė prašymą apklausti įvykio vietą apžiūrėjusį ir protokolą surašiusį pareigūną. Apelianto manymu teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada Nr. G1267/07(03), nes ji neišsami, neatsakyta į tyrimui reikšmingus klausimus, be to, nukentėjusiosios kelių sužalojimo žymės savaime neparodo, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje nei prievartos nei pasipriešinimo žymių nėra, todėl minėta išvada, nuteistojo teigimu, tik patvirtina, jog jokio lytinio nusikaltimo nebuvo.
Nuteistasis teigia, jog buvo pažeistas rungimosi principas, nes nebuvo sudarytos sąlygos ir galimybės naudotis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisėmis, tame tarpe ir teikti prašymus. Tuo taip pat pažeista teisė į gynybą, nes teismas atmetė nuteistojo gynėjo nukentėjusiajai ir kaltinimui nepalankų prašymą, byloje išimtinai buvo vertinami tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti netiesioginiai įrodymai.
Apelianto manymu tai, kad policijos automobilyje buvo rastas N. V. plaukas, neįrodo, jog N. V. buvo šiame automobilyje būtent 2007-06-03, nepaneigta ta aplinkybė, kad šis plaukas galėjo atsirasti kitu metu, kitomis aplinkybėmis, teismas nesiaiškino, ar nukentėjusioji kada nors buvo pristatyta į policijos įstaigą dėl teisės pažeidimų, todėl abejotinais duomenimis negali būti grindžiama nuteistojo kaltė.
Šalies argumentai
E. E. skunde nurodo, jog specialisto išvada, kuria nenustatyta jokių sužalojimų nuteistajam bei tai, jog nuteistasis yra fiziškai stiprus ir jis tikrai fiziškai būtų galėjęs įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą, paneigia nukentėjusiosios aiškinimą dėl priešinimosi, kandimo dantimis į lytinį organą bei įrodo, jog jokio lytinio nusikaltimo nebuvo, tačiau teismas dėl šios specialisto išvados nepasisakė, nenurodė kaip įrodymo. Be to, apelianto manymu, teismas netinkami vertino N. V. parodymus dėl vežimo ne į vieną, tačiau į kitą tą degalinę kaip apsirikimo klaidą, nes pareigūnai su nukentėjusiąja tą dieną buvo ne vienoje degalinėje, tačiau teismas nesvarstė, jog nukentėjusioji gali meluoti. Teismas nurodydamas, jog degalinės yra viena greta kitos pats sau prieštarauja. Apeliantas pažymi, jog nukentėjusioji painiojosi bei nurodė, jog parodymų patikrinimo metu galėjo suklysti, nors ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino, jog važiavo būtent į VENTUS degalinę. Apeliantas taip pat nurodo, jog nukentėjusiosios parodymus dėl alkoholio pirkimo paneigia liudytojos D. L. parodymai, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog degalinėje VENTUS degalai ir alkoholis buvo pirkti identišku laiku, taip pat apeliantas pažymi, jog laikas nuo tada, kai pareigūnai užsipylė degalų, iki iškvietimo į Viešvilę yra 11 min., jie po iškvietimo iš karto išvyko į Viešvilę, šias aplinkybes nuteistojo teigimu patvirtina liudytojo R. A. parodymai, jog jis matė, kad atvažiavo M. K. su E. E. automobiliu Škoda, kurį vairavo E. E.. Šios aplinkybės paneigia nukentėjusiosios parodymus, jog per šį laiko tarpą ją kas būtų vežęs į mišką, prievartavęs, nes vien į vietą, kur nurodė buvus nusikaltimą nukentėjusioji, nuo degalinės reikia vykti apie 5-10 min., be to, nukentėjusioji nurodė, jog lytinės aistros tenkinimas oraliniu būdu neva truko apie pusvalandį. Šie duomenys, nuteistojo manymu akivaizdžiai patvirtina, jog jokios nusikalstamos veikos nebuvo.
Be to, nuteistasis pažymi, jog teismas sumaišęs faktines bylos aplinkybes ir nustatęs, jog alkoholis buvo pirktas 7.35 val., nors čekio duomenys yra kiti-7.34 val., nepaminėjo, jog nurodymas vykti į Viešvilę buvo gautas po trijų minučių. Teismas šių aplinkybių nevertino bei šališkai vertino nuteistąjį teisinančius įrodymus - liudytojos D. L. parodymus, kaip siekimą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes nuteistasis teigia asmeniškai šios liudytojos nepažinojęs, be to, objektyvūs įrodymai- degalų pirkimo kvitas patvirtina, jog buvo pirkti tik degalai. Tuo buvo pažeistos įrodymų vertinto taisyklės, numatytos LR BPK 20 str. 3,4,5 dalyse.
Apeliantas mano, jog teismo išvada, kad klupdant nukentėjusiąją buvo padaryti sužalojimai keliuose, šališka, nes nefiksuoti sužalojimai galvos srityje, kurie turėjo būti pagal nukentėjusiosios parodymus, įvykio vietoje nefiksuoti plaukai, nukentėjusiosios galvoje nerasta sužalojimų raunant/pešant plaukus. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neginčytinai vadovautis nukentėjusiosios parodymais, nes Jurbarko mieste parduotuvės „Aibė“, apie kurią kalbėjo nuekinėjusioji, nėra, be to, pagal nukentėjusiosios apibūdinimą parduotuvės ir trečiosios degalinės taip pat nėra, jokių automobilio deformacijų, kurios turėjo likti, jei tikėti nukentėjusiosios pasakojimu, jog ją bandė išžaginti ant automobilio kapoto, tačiau ji aktyviai spardėsi, sliuogė aukštyn, nenustatyta, tą patvirtina liudytojas M. S. bei 2007-06-08 apžiūros protokolas, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Visų šių neatitikimų, nuteistojo manymu negalima vertinti kaip sąžiningo nukentėjusiosios klydimo. Nuteistasis mano, jog teismas negalėjo remtis ir liudytojo R. A. parodymais, nes ikiteisminiame tyrime jis teigė negalįs pasakyti, ar automobilio gale buvo vyras ar moteris, o teisme parodė, jog atpažįstąs, kad tai buvo būtent nukentėjusioji. Toks parodymų keitimas, nuteistojo teigimu, rodo, jog šis liudytojas yra šališkas, nes iš karto po įvykio aplinkybės geriau atsimenamos, be to, nuteistasis mano, jog šis liudytojas tyčia parodymus pakeitė, nes apeliantas bei liudytojas R. M. 2008-11-16 yra surašęs administracinės teisės pažeidimo protokolą šiam liudytojui, teismas šioje byloje yra skyręs itin griežtą administracinę baudą. Teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad E. E. apklausė liudytojus, o vėliau R. A. buvo nubaustas, savaime neįrodo, jog R. A. kerštautų E. E., nepagrįsta, nes, ją paneigia R. M. parodymai, kad R. A. žadėjo atkeršyti bei po 2009-10-14 posėdžio liudytojas išsakė teiginį „vienam jau paliudijau“, kurį liudytojas R. M. nedviprasmiškai suprato, kad R. A. tokiu būdu galėjo pakenkti nuteistajam duodamas klaidingus parodymus.
Apeliantas teigia, jog teismas ne tik neteisingai vertino surinktus įrodymus, tačiau taip pat nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavi ryšio ir nevertino byloje esančių įrodymų kaip visumos.
Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nevertino prieštaringų nukentėjusiosios parodymų, jog ji prašė, maldavo, kad paleistų, tačiau vėliau nuvykus į Smalininkus ir susitikus su vyriškiu, ji nebėgo, pagalbos neprašė, grįžusi prie Policijos komisariato neparodė veiksmų, kuriais norėtų išsigelbėti. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistųjų kolegos teigė, jog nuteistieji yra sąžiningi, kad negalėtų diskredituoti pareigūno vardo. Taip pat nevertinti liudytojų M. S., T. M., L. Ž. parodymai, kad nuteistieji grįžo iš budėjimo blaivūs, teismas nevertino V. Ž., A. Ž. parodymų, kurie neigiamai charakterizavo nukentėjusiąją, liudytojos R. N. parodymų, jog nukentėjusioji 2007-06-02 šventė, girtavo, norėjo pernakvoti, tačiau liudytoja neleido, vėliau nukentėjusioji pasakojo, jog ją ketino išprievartauti du policijos uniformomis apsirengę vyriškiai ir du civiliai pasirengę, tačiau neišprievartavo, nes ji pabėgo. Taip pat byloje neaišku, kodėl sunaikinti vaizdo įrašai iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste.
Dėl visų šių aplinkybių apeliantas teigia, jog teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus, o kaltinimas buvo grindžiamas vien prielaidomis, abejonėmis, o ne neginčijamais įrodymais; objektyvių nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų nebuvo surinkta, o surinkti įrodymai, nuteistojo manymu, patvirtina, jog jis nusikalstamų veikų nepadarė.
Teisėjų Kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą-apklaususi nukentėjusiąją, nuteistuosius, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistųjų bei jų gynėjo, prašiusių apeliacinius skundus dėl juose išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti.
Nuteistieji iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu. Nuteistųjų skundų argumentai dėl neteisingai įvertintų įrodymų ir dėl to nepagrįsto nuosprendžio bei pažeistų LR BPK 301 str.reikalavimų nepagrįsti ir yra atmetami.
Vadovaujantis LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.
Apeliantų skundų argumentai: teismas įrodymus vertino subjektyviai, nepasisakė dėl esminių įrodymų byloje, vadovavosi iš esmės nukentėjusiosios įrodymais, neteisingai vertino įrodymus, nepatikrino kiekvieno jų tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio ir nevertino visų byloje esančių įrodymų kaip visumos, nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimus tarp nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymų, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų; nepašalino abejonių, yra nepagrįsti ir atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, ištyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymų vertinimas pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, konkrečių aplinkybių-laiko vietos, nuteistųjų veiksmų, kaltės, veikų kvalifikavimo pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, todėl skundų argumentai dėl pažeistų baudžiamojo proceso įstatymo normų reglamentuojančių įrodymų vertinimą (LR BPK 20 str. 2, 3, 4, 5 d. ir 305 str.) nepagrįsti ir turi būti atmestini.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji N. V. (V.) pareiškė, jog ji sakė netiesą dėl nuteistųjų padarytų veiksmų jos atžvilgiu, nes bijojusi tėvų reakcijos į tai, kad nebuvo, nenakvojo namuose, nurodė, jog ji stabdė pakeleivingas mašinas, nes norėjo grįžti namo, sustojo policijos automobilis, paklausė jos anketinių duomenų vardo, metų. Ji pasakė juos, anksčiau nuteistųjų nepažinojo, sėdo į automobilį, nes galvojo, kad paveš iki namų. Važinėjo pusdienį, nes norėjo pasivažinėti su policininkais, buvo neblaivi, iš vakaro gėrusi, gėrė brendį šampaną ir su policininkais. Teigia, jog buvo du kartus su skirtingomis mašinomis nuvažiavus prie ežero, tačiau nei vienu, nei kitu atveju santykių su nuteistaisiais neturėjo, tačiau E. E. prie jos lindo, kišo ranką už kelnių, už megztinio. Teigia, jog nuteistuosius apkalbėjusi, nes buvo pikta ant jų. Drabužius nusirengė pati, nes norėjo išsimaudyti. Išsimaudžiusi pasiklydo, rūbų nerado, pėsčia ėjo į Jurbarką. Buvo išsigandusi ir pasimetusi, nes buvo nuoga. Teigė, jog pripasakojusi apie prievartavimą, nes jai panašiai buvo pasakojusi draugė. Teigė, jog ant kapoto jos nebandė niekas žaginti, nebandė žaginti ir analiniu būdu. Patvirtino, jog atpažino nuteistuosius ikiteisminio tyrimo metu, paneigė, jog buvo važiuota į kelias degalines. Taip pat paaiškino, jog nėra melagė, yra fantazuotoja. Teigė suprantanti, jog apkaltino vyrus sunkiu nusikaltimu, kad gali būti suėmimo bausmė. Teigė anksčiau sakiusi netiesą, tėvams nesakė, kad anksčiau sakė netiesą. Paaiškino, jog jai niekas negrasino, negąsdino, pinigais neatlygino. Teigė siekusi, jog nuteistieji būtų nubausti už tai, kad ją paliko miške. Nurodė, jog parodymų patikrinimo metu, ką rodė, atitinka tikrovę, sakė tiesą, nemelavo. Jeigu nuteistieji būtų nubausti baudomis, tokio pareiškimo apeliacinės instancijos teismui nebūtų rašiusi. Taip pat nukentėjusioji iš pradžių parodė, jog nuteistieji susistabdę klausė vardo, metų,(t6, b.l. 163) tačiau vėliau parodė, jog policininkai metų neklausė (t6, b.l.171), į automobilį sėdo, kad pavežtų į Šilutę, Viešvilėje pasakė, jog reikia į Šilalę, tarnybiniu automobiliu važiavo iki Viešvilės, po to po miestelį, grįžo į Jurbarką, užtruko apie 1 val. Teigia, jog su automobiliu „Nissan“ buvo dviejuose vietoje, E. E. grabinėjosi prie krūtinės, tačiau jį atstūmė, prašė pasimylėti, tačiau ji nesutikusi. Teigia, jog po pušimi gėrusi brendžio, šampano, buvo gerokai apgirtusi, saldainių, šokolado nebuvo. Kai E. E. prie jos lindo, M. K. vaikščiojo prie mašinos. M. K. pasimylėti neprašė, bet leido suprasti, kad irgi nori, kadangi ji nesutiko, abu pradėjo koliotis. Teigia, jog tą dieną buvo dviejuose vietose-po pušimi ir prie karjero. Teigia supykusi, nes ją išvadino visokiais žodžiais. Prie pušies teigia, jog nesipyko, čia grabaliojosi tik E. E.. Pas Ž. teigia atėjusi su paltu, kurį rado miške. Kodėl pakeitė parodymus, paaiškinti negali.
Nuteistasis M. K. paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes ir parodė, kad pamatė merginą, stabdančią pakeleivingas mašinas, paklausus, kas atsitiko, ji paaiškino, jog važiuoja į Šilutę, tuo metu gavo pranešimą vykti į Viešvilę, pasisiūlė pavežti, užsipylė degalų, Viešvilėje užtruko apie valandą laiko. Mergina pasakė, kad reikia ne į Šilutę, o į Šilalę, tada grįžo atgal į Jurbarką. Bevažiuojant išsišnekėjo, kad važiuos pabaliavoti, mergina sutiko. Tada jie pridavė automobilį, amuniciją, E. E. paėmė automobilį „Nissan“, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. E. E. turėjo gėrimų. Atvykę į tą vietą po pušimi, gėrė brendį, mergina gėrė ir brendį ir šampaną, mergina buvo stiprokai apgirtusi, pradėjo flirtuoti, E. E. siūlė pasimylėti, apsikabino, jis – M. K. tuo metu buvo netoliese, pats nieko nedarė, pasimylėti nesiūlė, neapsikabino, jokio sekso nebuvo. Ant žemės merginos niekas neklupdė, mergina nugriuvusi nebuvo, jokių sužalojimų pas ją nesimatė. Nei jis, nei E. E. jos nemušė, smurto nebuvo. Rūbų jai niekas nenurengė, jokia forma savo lytinės aistros netenkino. Su ja santykiauti net nebandė. Kiek jai metų, neklausė. Ant automobilio kapoto jokių lytinių santykių nebuvo. Kodėl yra apkalbamas, nežino, mano, kad mergina kerštauja, nes buvo palikę ją miške, grįžo maždaug po dešimties minučių, bet nerado. Prezervatyvai automobilyje jau seniai buvo, visą laiką. Ikiteisminio tyrimo metu jis nedavė parodymų, nes advokatas buvo susipykęs su prokuroru. Negali paaiškinti, kodėl parodymus pradėjo duoti, kai nukentėjusioji pakeitė savo parodymus. Teisme neduoti parodymų jam patarė advokatai. Nukentėjusioji neatrodė kaip vaikas. Kiek jai metų, neklausė, atrodė apie 20 m. Nukentėjusiajai jis neatsilygino.
Liudytojas N. V. paaiškino, jog kaltinamųjų nepažįsta, šią vasarą žmona- N. V. (buvusi V.) pasakė, kad tai neteisybė, kai gavo apeliantų skundą. Žinojo, jog vyksta tyrimas, bet ji daug nepasakojo. Su ja į teismą nevažiavo nei sykio. Pareiškimo apeliacinės instancijos teismui nepadėjo rašyti, jo tada nebuvo. Žmona sakė, kad ji išžaginta nebuvo, sakė, kad apmelavo, sakė, kad buvo supykusi, kad ją paliko miške. Kad žmonos kas prašytų meluoti, nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, visapusiškai ir nešališkai įvertino surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija nesivadovauja šiais nuteistųjų ir nukentėjusiosios parodymais, duotais apeliacinė instancijos teisme, nes jie prieštarauja byloje apklaustų liudytojų A. Ž., A. R., R. N. parodymams, pačios nukentėjusiosios parodymams, duotiems bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, kurie iš esmės neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir minėtų liudytojų parodymams bei nukentėjusiosios parodymų patikrinimo metu nurodytoms aplinkybėms. Be to, apeliacinės instancijos teisme duoti nuteistųjų ir nukentėjusiosios parodymai prieštarauja ir kitiems, objektyviais bylos duomenimis (specialistų išvadomis, degalinių kvitais ir kitais dokumentais nustatytoms aplinkybėms). Taip pat teismas nesivadovauja šiais parodymais, nes jie prieštaringi tarpusavyje. Nors N. V. patvirtino, jog nuteistieji sako tiesą, tačiau iš jų parodymų detalių matyti, jog nuteistųjų parodymai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kuri parodė, jog ją vežėsi į dvi vietas, tuo tarpu nuteistieji parodė, jog tik į vieną vietą. Be to, nukentėjusioji parodė, jog nuteistieji klausė jos amžiaus, tačiau nuteistieji teigė, jog amžiaus neklausę. Taip pat teismas laiko neįtikinamą nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę dėl apkaltinimo prievartavimu, nes bijojo tėvų, kad buvo dingusi iš namų, kadangi tiek pati nukentėjusioji, tiek ir liudytojai M. V., J. V. parodę, jog pasitaikydavo ir anksčiau, kad ji nenakvodavo namuose. Be to, teisėjų kolegija laiko nelogišku bei prieštaringu aiškinimą, jog nukentėjusioji pareiškimo, kad jos niekas neprievartavo, būtų nerašiusi, jei nuteistieji būtų nubausti baudomis, nors teigė supratusi, kad apkaltino vyrus sunkiu nusikaltimu, kad gali būti suėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios N. V. (V.) parodymai prieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu duotiems parodymams, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai (A. Ž., V. Ž., R. N., A. R. parodymai), kuriuos nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, aplinkybes, kad ją buvo nusivežę į dvi vietas, kad E. E. parklupdęs ją prievartavo oraliniu būdu du kartus, M. K. vienu metu buvo šalia, kitu metu pats taip pat tenkino lytinę aistrą įkišęs savo lytinį organą jai tarp šlaunų, be to E. E. kėsinosi išžaginti ant automobilio kapoto, M. K. tuo metu taip pat buvo šalia ir savo buvimu sudarė grėsmingą situaciją, iš dalies patvirtina specialisto išvados, kuriomis nustatyta sužalojimai nukentėjusiosios keliuose, kurie galėjo gautis nurodytomis aplinkybėmis, nurodytu laiku, be to specialisto išvada patvirtina, jog plaukas, rastas Škoda Octavia automobilyje priklauso N. V., degalinių kvitai patvirtina, jog N. V. nurodytu laiku degalinėje buvo pirkti degalai bei alkoholis (brendis, putojantis vytas, gaivusis gėrimas). Todėl daroma išvada, jog yra pagrindas manyti, kad nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoda melagingus parodymus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundų argumentai dėl pažeistų LR BPK 20 str. reikalavimų, netinkamo įrodymų vertinimo, nepagrįsti ir turi būti atmesti. Pirmosios instancijos teismas nurodė duomenis, kuriuos laiko įrodymais, įvertino jų patikimumą analizuodamas juos, nurodė priežastis, kodėl vienus įrodymus laiko patikimais, patvirtinančiais nuteistųjų kaltę bei kodėl kritiškai vertina nuteistuosius teisinančius įrodymus. Teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos bylos duomenų analize, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo su jomis nesutikti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo skunduose nuteistieji, vertino įrodymų visumą, nukentėjusiosios parodymus vertino kaip patikimus ne fragmentiškai, tačiau atsižvelgdamas į kitus įrodymus, atsižvelgdamas, kiek kiti teisme ištirti duomenys juos patvirtina, todėl skundų argumentai, dėl nenustatyto įrodymų patikimumo, leistinumo bei argumentai dėl to, kad nuteistųjų kaltė pagrįsta išimtinai tik nukentėjusiosios prieštaringais parodymais, nepagrįsti ir yra atmetami.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog E. E. ir M. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias jie nuteisti, įrodyta nukentėjusiosios N. V., liudytojų R. A., A. Ž., M. S., D. L., A. R., R. N. bei kitų liudytojų parodymais, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo medicinos specialisto išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, daiktų, dokumentų paėmimo ir apžiūros protokolais, parodymų atpažinti protokolais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjime apylinkės teisme metu N. V. parodė, jog ji 2007-06-03 ryte stabdė pakeleivingas mašinas, sustojo policijos automobilis, policininkai paklausė vardo, amžiaus, kiek jai metų, ji atsakiusi, jie pasakę „jei sustabdei, tai sėsk“, ji įsėdusi, važiavo link Tauragės, tada apsisukę nuvažiavo į degalinę, atnešė šampano, tamsaus gėrimo, gal brendžio, „Coca-colos“, šokolado, tada vėl važiavo link Tauragės, bet nusuko į mišką. Jai įpylė šampano, ką patys gėrė nežino, išgėrę šampaną išmetė pro langą butelį. Sustoję miške aikštelėje, E. išlipo ir liepė jai išlipti, ji išlipo, liepė nusimaut kelnes, ji pakluso, Marius tuo metu sėdėjo mašinoje, E. liepė klauptis, bet ji nepakluso, tada ją paklupdė jėga, nusibrozdino kelį, kai ji nenorėjo jo tenkinti oraliniu būdu, E. E. sudavė per abi ausis plaštakomis, mėgino jam priešintis, todėl jis ranka masturbavęs jai galvą, o ji rankomis buvo įsirėmusi į jo klubus. Marius sėdėjo ramiai mašinoje ir elgėsi neutraliai. Bėgti bijojusi, nes nuo dviejų galėjusi nepabėgti. Tada E. pasisodinęs ją ant mašinos ir norėjęs aktą atlikti įprastai, tačiau nieko nepavyko, nes ji lipo aukštyn ir nesileido. Nesanti tikra, kad tai buvo abu kartus kai ją atsivežė į miškelį. Iš aikštelės išvažiavus nebėgusi, nes bijojusi susidorojimo. Nuvažiavę į Jurbarką, bet pakeliui gavę pranešimą, kad reikia važiuoti į Smalininkus, nuvažiavo ten, susitiko su R. A., su kuriuo kalbėjo E. E. apie dingusią mašiną, važiavo jos ieškoti, po to parvažiavo į policijos komisariatą į Jurbarką. Nuteistieji nuėjo į vidų, o ji liko mašinoje, galvojo, kad užrakinta, todėl nebėgo. Kai grįžo nuteistieji, persėdo į kitą automobilį, kuriame buvo vaikiška kėdutė, tada nuvažiavo į tą patį mišką. E. E. ją nurengė ir vertė ją santykiauti oraliniu būdu, o Marius bandė iš nugaros. Jos neklausė ir jai neišėjo priešintis, tiesiog stūmė nuo savęs. Ją nurengę buvo iki palaidinės. Kėdutę įdėję į bagažinę. Paskui jie persėdo į priekį, o ji pasakiusi, kad eina gamtinių reikalų, nuo jų pabėgo. Tiksliai nepamena, ar pirmą ar antrą kartą buvo nusivedę ją ant kapoto. Išbėgusi ant kelio buvo be kelnių ir kelnaičių tik su palaidine, rado paltą, susistabdė automobilį ir paprašė pavežti iki Jurbarko Vairuotojui sakė, kad ją bandė išžaginti pareigūnai. Ją parvežė pas Ž., kuri davė jai rūbus, Ž. nuėjo į vaikų teisių apsaugos tarnybą ir iškvietė tėvus. Nieko neišsigalvoja ir nemeluoja. Su pareigūnais santykiauti nesutiko, normaliu būdu neišžagino, ji gėrė tik šampano. A. K. pasakojusi labai mažai, sakiusi, kad ją mėginę išžaginti policininkai. Vaikiška kėdutė buvo mėlynos spalvos, su paveiksliukais, lyg su meškiukais.
Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2007-06-07, 2007-09-04. Iš nukentėjusiosios N. V. 2007-06-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu N. V., patvirtindama savo parodymus, parodė vietas, susijusias su padaryto prieš ją nusikaltimo aplinkybėmis: vietą, kur policijos automobilis, kai jį tą dieną matė pirmą kartą; vietą, kur policininkai prie jos privažiavę liepė sėstis į automobilį; degalinę LUKOIL, kurioje buvo atvykusi su policijos pareigūnais; kolonėlę, kurioje policininkai užsipylė kuro, parduotuvę, kurioje pareigūnai pirko šampaną ir šokoladą; kelią, kuriuo važiavo į vietovę „Kalnėnai“; automobilių pasikeitimo prie Jurbarko rajono PK vietą bei vietą, kurioje stovėjo M. S. nuosavas automobilis; degalinę VENTUS, kurioje buvo atvykusi su policijos pareigūnais; kitą degalinę VENTUS, esančią Knygnešių gatvėje, į kurią atvyko su pareigūnais; namą (duomenys neskelbtini), kur buvo pavežta atsitiktinio automobilio iš karto po nusikaltimo ir kur laikė surastą paltą. Iš šio protokolo tai pat matyti, kad parodymų patikrinimo metu iš namo (duomenys neskelbtini), paimtas N. V. rastas paltas, kurį ji apsivilko miške po nusikalstamos veikos ir su kuriuo ji grįžo (1 t., b.l. 19-24).
Iš 2008-03-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2007-06-07 N. V. parodymų patikrinimo vietoje metu iš namo (duomenys neskelbtini)paimtas šviesiai žalios spalvos, vilnos audinio paltas (1 t., b.l. 25-29).
Iš N. V. 2007-09-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad N. V., parodė vietas, susijusias su padarytų prieš ją nusikalstamų veikų aplinkybėmis: degalinę VENTUS, kurioje buvo atvykusi su policijos pareigūnais; kolonėlę, kurioje pareigūnai pylėsi degalų; vietą Paulaičio gatvėje, Jurbarko mieste, kur E. E. išmetė šampano butelį; aikštelę miške, į kurią ją atsivežė pareigūnai M. S. automobiliu ir kurioje E. E. prievartavo ją oraliniu būdu, o M. K. savo lytinį organą įkišo jai tarp šlaunų. N. V. parodė tos vietos požymius, pagal kuriuos ji šią vietą atpažino: bendrą aikštelės vaizdą, jos dydį ir dangą, žolėje išmėtytus įvairius skudurus ir rūbus, laužavietę. Parodymų patikrinimo metu N. V. aikštelėje tarp besimėtančių skudurų ir kitų daiktų savo daiktų ir rūbų nerado. N. V. parodė vietą aikštelėje, pro kurią ji, pasakiusi policininkams, kad nori į tualetą, nuo jų pabėgo. Iš protokolo matyti, kad N. V. neatsimena vietos, į kurią ją pirmą kartą nusivežė policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu, neatpažįsta kelio, kuriuo būtų galima ten nuvykti (1 t., b.l. 40-57).
Iš 2007-09-10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint N. V. parodymų patikrinimo vietoje metu nustatytą nusikalstamos veikos prieš ją padarymo vietą, duomenų apie nusikalstamą veiką negauta, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti, nerasta, tačiau pati įvykio vieta rasta sutvarkyta (1 t., b.l. 58-79).
Šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog jai įsėdus į tarnybinį automobilį pareigūnai pylėsi degalų, pirko alkoholinius gėrimus, šampaną, kad ją vežėsi į mišką ir policijos automobiliu ir kitu automobiliu, kad E. E. prievartavo ją oraliniu būdu, o M. K. savo lytinį organą kišo tarp šlaunų. Ta aplinkybė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu iš pradžių nukentėjusioji nurodė, jog nuvyko su policininkais į Lukoil degalinę, o po to Ventus degalinę, tačiau vėlesnio parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisme nuosekliai aiškino, jog buvo nuvykę į Ventus degalinę, nepaneigia, jog tikrai ji su policininkais buvo degalinėje Ventus, kurioje jie pirko degalus ir alkoholinius gėrimus bei gaivųjį gėrimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai šią aplinkybę aptarė ir teisingai įvertino. Teismo išvada, jog šią aplinkybę dėl degalinių apsirikimo teismas vertina kaip nuteistosios apsirikimo klaidą dėl tos dienos įvykių sekos, kad tikslus šios degalinės nustatymas nusikalstamų veikų faktui neturi esminės reikšmės, pagrįsta. Be to, tą aplinkybę, kad nuteistieji tikrai pirko 2007-06-03 rytą degalų policijos automobiliui „Škoda octavia“, degalinėje Ventus, kaip ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė nukentėjusioji, patvirtina ir degalinės kvitai bei liudytojos D. L. parodymai. Todėl toks nukentėjusiosios parodymų neatitikimas negali būti laikomas esminiu ir paneigiantis faktą apie nusikalstamų veikų buvimą.
Nukentėjusioji teigė, jog pareigūnai atsinešė šokolado, jį detaliai apibūdino. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie bylos duomenys, tačiau tai taip pat nėra esminė aplinkybė, duodanti pagrindą abejoti nukentėjusiosios parodymų tikrumu dėl kitų įvykio aplinkybių, kurios patvirtinamos kitais duomenimis bei nepaneigia buvus nusikalstamų veikų faktą.
Nuteistieji skunduose taip pat nurodo, jog per trumpą laiką, nuo degalų pirkimo (07.27 val.) iki iškvietimo į Viešvilę (07.38 val.) objektyviai neįmanoma atlikti tiek daug veiksmų, kaip nurodė nukentėjusioji (išgerti šampaną, nuvykti į mišką, tenkinti aistrą oraliniu būdu, kas truko kaip teigė nukentėjusioji apie pusę valandos) ir tai duoda pagrindą netikėti nukentėjusiąja bei paneigia buvus nusikalstamas veikas. Tačiau šie skundų argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Iš byloje teismo ištirtų įrodymų- kompaktinės plokštelės su Jurbarko rajono PK radijo stočių įrašais, liudytojo M. S. parodymų matyti, jog pranešimas apie iškvietimo į Viešvilę patikrinimo rezultatus gautas nuo 9.36.32 val. iki 9.38.38, Liudytojas M. S. patvirtino, jog nuteistieji vėlavo pakeisti pamainą, realiai jie automobilį, amuniciją pridavė vėliau (apie 10.00 val.) nei užrašyta dokumentuose (9.00 val. ryto). Byloje nenustatyta tikslus laikas, kada nuteistieji ir nukentėjusioji nuvyko į Viešvilę, tačiau tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojo R. A. parodymais nustatyta, jog nuteistieji tikrai į iškvietimą į Viešvilę buvo nuvykę su nukentėjusiąja, todėl ta aplinkybė, kad nukentėjusioji teigė, jog buvo iškvietimas į Smalininkus, o ne į Viešvilę, nepatvirtina, jog nukentėjusioji melavo, nes jos parodymai dėl iškvietimo pobūdži (dėl automobilio) dėl ten sutikto asmens R. A., kurio automobilis buvo dingęs, sutampa su byloje kitais rašytiniais duomenimis nustatytomis aplinkybėmis, jog toks iškvietimas dėl automobilio buvo, kad buvo dingęs R. A. automobilis, R. A. patvirtina, jog tikrai buvo toks iškvietimas, buvo dingusi jo mašina, atvyko policijos pareigūnai-nuteistieji, vairavo E. E., policijos automobilio ant galinės sėdynės buvo trečias asmuo. Todėl aplinkybę, jog nukentėjusioji nurodo, kad iškvietimas buvo į Smalininkus, o ne į Viešvilę, teisėjų kolegija laiko sąžiningu klydimu. Be to, ši aplinkybė esminės reikšmės nusikalstamų veikų nustatymo faktui neturi. Ta aplinkybė, kad laiko trapas nuo degalų pirkimo iki iškvietimo į Viešvilę yra nedidelis, nepaneigia tos aplinkybės, kad tikrai buvo pirmoji nusikalstama veika – seksualinis prievartavimas, kad ji buvo laiko trape nuo 6.00 val. iki 9.00 val. N. V. nuosekliai aiškino, jog pirma užsipylė degalų, pirko alkoholio ir tada vyko į mišką, ten ją seksualiai prievartavo oraliniu būdu, po to grįžo į Jurbarką, buvo gautas per raciją iškvietimas ir tada kartu su policijos pareigūnais vyko į iškvietimo vietą. Įvertinus objektyviais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad degalai buvo pirkti 07.27 , iškvietimas į Viešvilę 07.38, darytina išvada, jog objektyviai nėra galimybių suspėti padaryti visus veiksmus –išgerti šampaną, nuvykti į mišką, seksualiai prievartauti per tą laiką, tačiau tokį nukentėjusiosios parodymų neatitikimą teismas vertina kaip nukentėjusiosios sąžiningą klydimą dėl laiko, kada buvo gautas pranešimas per raciją. Be to, N. V. teigė, jog ją seksualiai prievartavo pirmąjį kartą būtent su automobiliu „Škoda octavia“ nusivežus į mišką iki išvykimo į Viešvilę. Pažymėtina, jog byloje nenustatytas konkretus laikas, kada nuteistieji nuvyko į Viešvilę, tačiau neabejotinai nustatyta, jog jie grįžo ir pridavė automobilį bei amuniciją apie 10.00 val. ir tai neprieštarauja teismo išvadai, jog pirmas seksualinio prievartavimo epizodas įvykdytas nuo 6.00 val. iki 9.00 val., nes nustatyta, jog N. V. pirmuoju atveju buvo prievartaujam iki išvykimo į Viešvilę, o pranešimas apie patikrinimo Viešvilėje rezultatus fiksuotas apie 9.30 val. Aplinkybę, kad tuo metu iš tiesų ją seksuliai prievartavo E. E., o M. K. tuo metu buvo netoliese ir sudarė bauginančią, keliančią grėsmę situaciją savo buvimu nuosekliai tvirtino nukentėjusioji N. V., ją policijos automobilyje kartu su nuteistaisiais patvirtino matęs ir R. A., kai jie buvo nuvykę pagal liudytojo iškvietimą. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. nurodė neįsidėmėjęs ar vyras, ar moteris sėdėjo policijos automobilyje ant galinės sėdynės, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos tesime patvirtino, jog tuo metu tikrai matė, kad gale sėdėjo N. V., nėra pagrindas juo abejoti ir jo parodymus laikyti nepatikimais. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl laiko šio liudytojo parodymus patikimais, jie motyvuoti ir pagrįsti bylos duomenimis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais nesutikti. R. A. parodė, jog būtų atpažinęs moterį, jei būtų kas ikiteisminio tyrimo metu ją parodęs, be to, nurodė, jog ją atpažino teisme iš karto po pirmo teismo posėdžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, nes jis, kaip skunde teigia nuteistieji, gali kerštauti pareigūnams, kadangi E. E. yra dalyvavęs apklausiant asmenis administracinės teisės pažeidimo byloje, kurioje R. A. yra nubaustas griežta pinigine bausme, nes kaip matyti iš prijungtos administracinės bylos Nr.A6-458-74/2008, nuobauda paskirta jau po liudytojo R. A. apklausos šioje byloje. Be to, liudytojo R. A. parodymus patvirtina kiti netiesioginiai įrodymai- specialisto išvada, jog ant policijos automobilio galinė sėdynės rastas plaukas yra būtent N. V.. Nepagrįsti ir skundų argumentai, jog R. A. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jis gali kerštauti policijos pareigūnams, tačiau vien ši aplinkybė, kad E. E. yra dalyvavęs apklausiant liudytojus administracinėje byloje, kurioje nubaustas R. A., negali būti pagrindas kerštauti, nes ne jis priėmė sprendimą bausti, ar ne liudytoją, be to, nubaustas R. A. yra jau po jo apklausos šioje baudžiamojoje byloje. Dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti skundų argumentai, jog teismas turėjo atkreipti dėmesį ir vertinti liudytojo R. M. parodymus, kad R. A. prisipažino atkeršijęs, kaip labiau patikimus nei R. A.. Nepagrįstas, todėl atmestinas ir skundų argumentas, jog pareigūnų parodymai turi būti vertinami kaip labiau patikimesni nei teisės pažeidėjo R. A., nes tokiu būdu būtų pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes visi įrodymai turi vienodą įrodomąją galią, o dėl jų patikimumo, pagrįstumo sprendžia tik teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, pagal tai, kiek jie patvirtina ar ne kitais įrodymais nustatytas aplinkybes.
Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, jog degalų su policijos automobiliui priskirta kortele pirkta 2007-06-03 07.27 val. - kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); kvito, kuriuo buvo pirkta putojančio vyno, brendžio, „Coca-colos“ duomenys, yra- 2007-06-03 07.34 val. Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas aprašomoje nuosprendžio dalyje neteisingai nurodė laiką, kada pirkta degalų (nurodė, jog 07.34, o turėjo būti – 07.27 val.) bei neteisingai konstatavo, jog brendžio, putojančio vyno ir „Coca colos“, už kuriuos buvo sumokėta 24.18 lt pirkta 07.35 val., neteisingai nurodyti kvito duomenys Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tai laikytina technine klaida, nes iš teismo nurodytų prekių (brendžio, putojančio vyno, „Coca colos“) bei sumos (24. 18 lt), matyti, jog teismas turėjo omenyje būtent kvitą, kurio duomenys- 2007-06-03 07.34 val. Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau tai nepaneigia teismo išvados, jog alkoholį pirko būtent E. E. bei nepaneigia išvados, jog degalai ir alkoholis buvo pirkti beveik identišku laiku (degalai -07.27 val., alkoholis 07.34 val.). Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos D. L. paaiškinimas, kad kvitas anuliuojamas kai pirkėjas renkasi kitas prekes, kas nepaneigia, jog E. E. sumokęs už degalus kortele, neišėjo iš degalinės, tačiau rinkosi prekių, pirko brendžio, putojančio vyno, „Coca colos “ ir už jas sumokėjo grynais kvitas Nr. 82351 07.34 val., t.y. po septynių minučių kai buvo sumokėta už degalus, todėl septynių minučių tarpas nelaikytinas ilgu ir atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog E. E. užsipylė degalų ir nupirko alkoholinių gėrimų, „Coca colos“. Todėl teismo išvada, jog degalai ir alkoholis pirkti beveik identišku laiku pagrįsta.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog teismas pagrįstai kitus D. L. aprodymus dalyje, kad ji teigusi, jog E. E. alkoholio nepardavė, būtų nepardavusi, nes jis buvo su uniforma ir tai būtų neteisėta, vertino kaip siekimą padėti nuteistiesiems išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegijos manymu ši teismo išvada pagrįsta ir motyvuota, nes tai, kad ji nepardavė E. E. alkoholinių gėrimų prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, be to, vienas iš šios liudytojos šališkumo motyvų yra ir tai, jog kaltinamuosius liudytoja pažįsta seniai, jie visi yra Jurbarkiečiai.
Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji pirmojo parodymų patikrinimo vietoje metu teigė negalinti tiksliai prisiminti, kurioje miško vietoje konkrečiai ją prievartavo, o vėliau po trijų mėnesių galėjo tą vietą nurodyti, bei ta aplinkybė, jog parodymų patikrinimo vietoje nėra jokio ženklo į vietovę „Kalnėnai“, kaip teigė, kad į šią vietovę vežė nuteistieji, nepaneigia tos aplinkybės, jog ji prisiminė bei parodė vietas, kur ją seksuliai prievartavo bei bandė išžaginti, nepaneigia, kad nukentėjusiosios parodytomis vietomis nuteistieji įvykio metu ją vežiojo. Šiuo atveju svarbi yra konkreti vieta, o ne tai, kaip ji vadinasi iš tikrųjų, ar kaip ją pavadina nukentėjusioji, nukentėjusioji nurodė tik vietovės pavadinimą, tačiau nenurodė, jog būtų buvęs toks ženklas „kalnėnai“, todėl aplinkybė, kad parodytose vietose nėra ženklo apie vietovę „Kalnėnai“ nėra reikšminga.
Aplinkybės, kad nuteistasis E. E. yra fiziškai stiprus ir pajėgus sulaikyti teisės pažeidėją, kad ant jo kūno jokių sužalojimų, pasipriešinimo žymių nerasta nepaneigia, jog jis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nepaneigia N. V. parodymų dėl šio asmens nusikalstamų veiksmų, kurie patvirtinami tiek teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų keliuose, kurie pagal bylos duomenų visumą padaryti, kai E. E. ją parklupdė prieš jos valią ir liepė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, bei išvada, jog plaukas, rastas policijos automobilyje, tikrai priklauso N. V., liudytojų parodymais, jog N. V. buvo apsiverkusi, išsigandusi, susijaudinusi, sakė, jog ją buvo išrengę M. ir Ev., kad ją išprievartavo policininkai kai ji tranzavo mašinas, kitais pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir tinkamai įvertintais bylos duomenimis, jų visuma.
Nepagrįsti, todėl atmestini skundų argumentai, jog nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą parodo ir tai, kad N. V. nurodė, jog ji prašė, maldavo, kad paleistų, tačiau vėliau, pasak jos, nuvykus į Smalininkus ir susitikus su vyriškiu, ji nebėgo ir neprašė pagalbos dėl jai pačiai nežinomų priežasčių, grįžus prie Policijos komisariato, ji neparodė jokių veiksmų, kuriais norėtų išsigelbėti. Ta aplinkybė, kad ji nesiprašė pagalbos, kai buvo nuvykę su policininkais į iškvietimą, kad nebėgo kai buvo nuvykę prie policijos komisariatop nepeneigia nukentėjusioios parodymų, jog ji priešinosi, kai buvo prievartaujama miškelyje. Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju įvertintina visa situacija, t.y. tai, kad ji nepilnametė, jog ji nebuvo vietinė, nuvykus nuteistiesiems pagal iškvietimą, ji jau buvo išprievartauta, buvo vartojusi alkoholio, prieš ją nusikaltimą padarė policijos pareigūnai, todėl natūralu, jog tokioje situacijoje nepilnametė nukentėjusioji buvo pasimetusi ir nesusivokė, ką jai daryti, be to, policijos pareigūnai ją buvo pažadėję pavežti link namų. Kad nukentėjusioji buvo kaip nesava, patvirtino jos tėvas bei liudytoja M. V.. Liudytoja A. Ž. patvirtino, jog N. V. buvo susijaudinusi, liudytojas R. matė ją verkiančią. Be to, nukentėjusiosios parodymai dėl konkrečių seksualinio prievartavimo aplinkybių nuoseklūs ir išsamūs, juos patvirtina kiti byloje išsamiai ištirti įrodymai.
M. K. skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai patikimu įrodymu laikė išvadą, jog plaukas, rastas policijos automobilyje „Škoda octavia“, kuriuo patruliavo nuteistieji ir vežiojo nukentėjusiąją, priklausė nukentėjusiajai, yra jos galvos plaukas. Šį skundo argumentą teismas laiko nepagrįstu ir atmeta, nes kaip matyti iš teismo nuosprendžio, šį įrodymą teismas vertino įrodymų visumoje. Byloje esančioje 2007-12-11 teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S425/07 (01)konstatuota, jog objektas, paimtas nuo galinės sėdynės automobilio Škoda „Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini) yra N. V. savaime iškritęs ar lengvu judesiu išrautas galvos plaukas su 99,999999999. Teismas neturi pagrindo netikėti specialistų išvada. Be to, iš 2007-06-07 automobili apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus automobilį „Škoda octavia“ v/n 114 paimtos dvi pakuotės prezervatyvų, du oro gaivikliai ir nuo galinės sėdynės paimti objektai panašūs į plaukus. (t1, b. l. 88,89). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog N. V. plaukas tikrai buvo ratas ant minėto automobilio galinė sėdynės bei jis tikrai priklauso N. V.. Šie duomenys suteikia pagrindą tikėti nukentėjusiosios parodymais, jog ji buvo vežiojama šiuo automobiliu bei liudytojo R. A. parodymais jog policijos automobilyje jis tikrai matė sėdint įvykio dieną N. V.. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog plaukai iš automobilio paimti praėjus keturioms dienoms po įvykio, nukentėjusioji nenurodė, jog anksčiau nei buvo įvykis, ar vėliau, po įvykio, ji būtų važiavusi su šiuo automobiliu. Be to, duomenis dėl plauko priklausomybės N. V. teismas vertino duomenų visumoje, kartu su nukentėjusiosios parodymais, kitais ištirtais ir įvertintais liudytojų parodymais.
Ta aplinkybė, kad M. S. automobilis nebuvo sulankstytas, kad nerasta biologinių N. V. pėdsakų šiame automobilyje nepaneigia nukentėjusiosios aprodymų, jog šiame automobilyje savo lytinę aistrą tenkino prieš nukentėjusiosios valią abu nuteitieji, nes M. S. patvirtino, jog E. E. tikrai įvykio dieną iš karto po pasibaigusio darbo pasiskolino iš jo automobilį „Nissan“. Aplinkybė, kokiam tikslui M. S. skolino automobilį E. E., neturi esminės reikšmės, nes šis automobilis atitinka N. V. apibūdinto automobilio, kuriame prieš ją buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, požymius- nukentėjusioji parodė, jog tai buvo automobilis panašus į „Pasatą“ didele bagažine neatskirta jokia pertvara. Todėl tai, kad teismas nesiaiškino, kokiu tikslu buvo skolintasi M. S. automobilį, esminės reikšmės faktinių veikos aplinkybių nustatymui neturi. Nukentėjusioji parodė, jog prie Jurbarko policijos komisariato persėdo iš policijos automobilio į kitą automobilį. Jame buvo vaikiška automobilinė kėdutė. M. S. patvirtino, jog jam automobilį grąžino apie 17.00 val. prie Jurbarko policijos komisariato. Taip pat iš šio automobilio apžiūros protokolo matyti, jog jame tikrai yra vaikiška kėdutė. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji teigė, jog kėdutė buvo „lyg tai su meškiukais“, nors iš apžiūros protokolo nematyti, kad ant kėdutės būtų piešiniai, bei ta aplinkybė, jog nukentėjusioji teigė, kad kėdutę E. E. padėjo į bagažinę, nors M. S. teigė, jog kėdutė buvo savo vietoje, nepaneigia, jog iš tiesų automobilis buvo skolintas iš M. S. ir kad jame tikrai buvo automobilinė vaikiška kėdutė, kad jame tikrai buvo įvykdytas nusikaltimas. Šis nukentėjusiosios parodymų neatitikimas dėl piešinių ant kėdutės buvimo nelaikytinas esminiu, nes jis neturi esminės reikšmės nustatant veikos aplinkybes, esminę reikšmę turi tai, jog tai buvo būtent M. S. skolintas automobilis, ir kaip vienas iš atpažinimo požymių yra tai, jog jame buvo vaikiška automobilinė kėdutė. Svarbu tai, jog šiame automobilyje vaikiška kėdutė tikrai buvo. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji būtent po seksualinio prievartavimo šiame automobilyje pabėgo nuo nuteistųjų, ji nedalyvavo grąžinat automobilį, todėl tai, kad M. S. parodė, jog kėdutė buvo savo vietoje, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, jog miške, ją prievartaujant ši kėdutė buvo įdėta į bagažinę, po to galėjo būti grąžinta į savo vietą.
Nuteistasis M. K. skunde taip pat teigia, jog teismas pažeidė įrodymų liečiamumo reikalavimą, pripažindamas įrodymais šiuos duomenis: : 2007-06-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, iš kurio matyti, kad Jurbarko rajono PSPC personalo vyr. inspektorė Vera A. M. pateikia greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registracijos žurnalą Nr.5 (2 t., b.l. 32-37); 2007-06-08 dokumentų apžiūros protokolą (2 t., b.l. 38, 39), iš kurio matyti, kad apžiūrėjus: greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registracijos žurnalą Nr.5 matyti, jog jo 31 lape yra įrašai, kad 2007-06-02 18:24 val. buvo iškvietimas į Smalininkus, pas R. A. dėl jo sumušimo, tačiau šis buvo neblaivus ir į ligoninę vykti atsisakė (2 t., b.l. 33-36), nes jie niekaip nėra susiję su byla. Jurbarko rajono PK 2008-03-12 pažyma Nr. 98-S-1974, iš kurios matyti, jog nėra duomenų, kam galėtų priklausyti tarnybiniame automobilyje Škoda „Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini), rasti 2 eglutės formos mėlynos spalvos oro gaivikliai su užrašais „Wunder-Baum“ ir „New Car“ bei du prezervatyvai pilkos spalvos pakuotėse su užrašais „Life Styles“ ir „Ultra Thin“ bei kuria informuojama, jog nei vienas iš aukščiau minėtų daiktų nepriklauso tarnybinio automobilio Skoda „Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini), komplektacijai arba su šiuo tarnybiniu automobiliu dirbančių pareigūnų ekipiruotei (2 t., b.l. 148). Teisėjų kolegija šį skundo argumentą laiko nepagrįstu ir atmeta, nes kompetenciją spręsti, kurie duomenys pripažinti įrodymais, kurie ne, turi teismas, be to skunde minimais duomenimis patvirtinamos aplinkybės dėl liudytojo R. A. nurodytų aplinkybių dėl jo sumušimo bei daiktų, rastų policijos automobilyje, kuriuo įvykdyta nusikalstama veika, nepriklausymo automobilio komplektacijai ir pareigūnų ekipiruotei.
Nepagrįsti skundų argumentai, jog teismas neištyrė išsamiai bylos aplinkybių, nes nesiaiškino aplinkybių dėl M. K. automobilio sudeginimo bei iškamšos balkone pakabinimo būtent tuo metu kai jis buvo sulaikytas šioje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas nuteistųjų gynybos versiją, jog tai gali būti susiję su M. K. pareikštais kaltinimais, kad tokiu būdu ketina susidoroti asmenys, užsiimantys kontrabanda, ar su ja susiję, argumentuotai atmetė. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog N. V. nesusijusi su kontrabanda ar su asmenimis, kurie gali užsiimti kontrabanda, todėl teismas pagrįstai netyrė šių aplinkybių, kaip nesusijusių su nagrinėjamais įvykiais. M. K. skunde nurodo, jog netirtos aplinkybės dėl grasinamo pobūdžio veiksmų bei piniginio atlygio reikalavimo, tačiau pažymėtina, jog nuteistieji nei ikiteisminiame tyrime nei pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių nenurodė, parodymų nedavė, apeliacinės instancijos teisme taip pat nenurodė, jog jiem kas nors būtų grasinęs, ar reikalavęs piniginio atlygio. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl šių aplinkybių netyrimo, todėl tai negali būti laikomas teismo šališkumu, pažeidžiančiu nuteistųjų teisę į nešališką ir teisingą teismą.
Skunduose kaip teismo šališkumą rodančios aplinkybės minima tai, jog teismas nepasisakė dėl to, kad nors nukentėjusioji teigė, jog nukentėjusiosios telefonas buvo pavogtas, tačiau nustatyta, jog juo buvo naudojamasi, be to, nepasisakyta dėl to, jog sunaikintas degalinės Lukoil Baltija, esančios Muitinės g. 22, Jurbarko mieste stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdas, kuriame galimai gali būti duomenų, patvirtinančių nuteistųjų alibi. Šie skundų argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl daiktų vagystės aplinkybės pagrįstai netirtos, nes nustatyta, jog suėjo pakaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl byla šioje dalyje pagrįstai nutraukta. Ta aplinkybė, kad sunaikintas stebėjimo kamerų užfiksuotas vaizdas negali nei patvirtini, nei paneigti apeliantų alibi.
Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog nukentėjusiosios parodymų neteisingumą bei tai, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, patvirtina tai, jog pagal nukentėjusiosios apibūdinimą parduotuvės „Aibė“ bei trečiosios degalinės Jurbarko mieste nėra. Pirmosios instancijos teismas išsamiai šią aplinkybę aptarė ir pagrįstai ją vertino kaip nukentėjusiosios sąžiningą klydimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji teigė, kad nėra tikra, kad parduotuvė taip vadinosi. Be to, teismo nurodytos aplinkybės, kad parduotuvė „Aibė“ yra adresu Ryto g. 1 Jurbarkų miestelyje, nėra pagrindo laikyti, kaip teismo vykdomos teisingumo funkcijos pažeidimą, renkant duomenis, kaltinančius nuteistuosius, nes šios parduotuvės adresas nepriklauso nuo proceso dalyvių parodymų, jis nėra nusikaltimo vieta, yra viešas, viešai skelbiamas, todėl pats savaime nei teisina, nei kaltina nuteistųjų. Be to, ši aplinkybė nėra esminė nustatant nusikalstamos veikos padarymo būtinuosius požymius ir aplinkybes, nuteistųjų kaltę. Remdamasis ta aplinkybe, jog parduotuvė „Aibė“, kurią mini nukentėjusioji, yra visiškai šalia nukentėjusiosios apklausų metu nurodytos ir parodymų vietoje patikrinimo metu parodytos dar vienos, trečios degalinės, teismas vertino nukentėjusiosios parodymų patikimumą. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai tikėjo jos parodymais bei tuo, jog ji negali atkurti tikslios tos dienos įvykių sekos dėl vykimo į keletą skirtingų vietų, turint omenyje, jog nukentėjusioji nėra vietinė, buvo nepilnametė.
Nepagrįstas M. K. skundo argumentas, jog buvo pažeista parodymo atpažinti tvarka ir todėl šis įrodymas negali būti laikomas teisėtu, nes M. K. prieš parodymą atpažinti buvo nukentėjusiajai parodytas. Šių duomenų byloje niekas nepatvirtina. Nepagrįstas ir skundo argumentas dėl pažeistų parodymo atpažinti veiksmo atlikimo taisyklių, parodant atpažinti E. E., nes asmenys parodyti atpažinti su ženkleliais, ant kurių yra pareigūnų vardai ir pavardės. Iš šio parodymo atpažinti protokolo matyti, jog N. V. E. E. atpažįsta iš kūno sudėjimo, t.y. stambus, veido bruožų -akių, plaukų spalvos, iš ūgio, pilvo. Be to iš bylos duomenų matyti, jog nei pareiškime dėl nusikaltimo įvykio nei apklausose nukentėjusioji nenurodė nuteistųjų pavardžių. Be to, nukentėjusioji teigė, jog pareigūnai, įvykdė nusikaltimą vykdydami pareigas, buvo policijos automobilyje, su uniforma, turėjo veikiančią raciją, vyko į užduotį, todėl neabejotinai jie buvo ir su ženkleliais, ant kurių nurodyti jų vardas ir pavardė, tuo tarpu parodymas atpažinti ir turi būti vykdomas atsižvelgiant į tuos požymius, kaip nusikaltimo metu atrodė kaltininkai, kaip jie buvo apsirengę. Nepagrįstas ir M. K. skundo argumentas dėl pažeistos teisės į gynybą parodymo atpažinti veiksmo metu, nes įtarimai E. K. paskelbti tik po parodymo atpažinti, tai nėra procesinės prievartos priemonė, todėl įstatymas neįpareigoja asmeniui, kuris gali būti atpažintas, užtikrinti teisę į gynybą. Be to, byloje nėra duomenų, jog M. K. būtų prašęs šį veiksmą atlikti su gynėju ar duoti jam laiko susirasti gynėją, nėra duomenų, kad būtų uždrausta M. K. turėti gynėją. Dėl šių aplinkybių parodymų atpažinti protokoluose užfiksuotų duomenų vertinimas kaip objektyvių ir patvirtinančių nuteistųjų kaltę nėra pagrindas teismą laikyti šališku.
Nepagrįsti ir atmestini skundų argumentai, jog teismas buvo šališkas neatsižvelgdamas į liudytojų M. S., T. M., L. Ž. parodymus, kad abu kaltinamieji iš tarnybos grįžo blaivūs, o T. M. ir M. S. parodė, jog nematė pašalinių žmonių tarnybiniame automobilyje, nevertino liudytojų A. Ž. parodymų, kad nukentėjusioji rytą grįžo neblaivi, ją parvežė nepažįstamas vyriškis, kurio jo bijojo, sakė, kad niekas neprievartavo, tik išrengė, o liudytojai R. N. nukentėjusioji teigė, jog bandė išžaginti du pareigūnai ir du apsirengę civiliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusioji neneigė, jog ji grįžo neblaivi, tačiau tai nepaneigia nusikalstamų veikų buvimo fakto. Nuteistieji tarnybinį automobilį perdavė dar rytą, po to dar buvo išvykę su nukentėjusiąją kitu automobiliu ir tai nepaneigia, jog jie taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo trapu liudytojų parodymai, jog nukentėjusioji sakiusi, kad ją tik išrengė, kad ją bandė išžaginti du pareigūnai įvertinti ištirtų įrodymų visumoje, t.y. atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, ją apklausiant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, jog ją oraliniu būdu prievartavo ir bandė išžaginti būtent du policijos pareigūnai, kurie ją vežiojosi tarnybiniu automobiliu, ir kuriuos ji atpažino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nei kitose apklausose nukentėjusioji nenurodė kitų asmenų, tuo metu ją žaginusių ar prievartavusių. Ta aplinkybė, jog vienam liudytojui nukentėjusioji teigė, jog ją prievartavo, kitiem liudytojam nurodė, kad ją tik išrengė, nepaneigia buvus nusikalstamas veikas, kurios pagrįstos nukentėjusiosios aprodymais, kuriuos patvirtina iš dalies liudytojų parodymai, kiti teismo išsamiai ištirti ir įvertini bylos rašytiniai duomenys-specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolai ir kita. Be to, minėti liudytojai nėra artimi nukentėjusiajai žmonės, todėl natūralu, jog ji galėjo nenorėti pasakoti visų smulkmenų, M. V. parodė, jog nukentėjusiajai buvo gėda, kad taip su ja atsitiko.
M. K. skunde nurodo, jog tai, kad pagal liudytojo A. N. parodymus nukentėjusioji elgėsi normaliai, neverkė, neslėpė, kas atsitiko, tačiau savo draugui V. Ž. nesakė, paneigia buvus nusikalstamą. Šie liudytojų parodymai įvertinti duomenų visumoje, bei nepaneigia buvus prievartinio pobūdžio santykių prieš nukentėjusiąją ir tai nėra aplinkybė, rodanti nuteistųjų nekaltumą. Taip pat nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog teismui turėjo kilti abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, nes liudytojai nukentėjusiąją charakterizavo neigiamai- vagiliavo, mėgdavo išgėrinėti, turėjo draugų, kurie jai darė blogą įtaką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios parodymus vertino kaip patikimus, nes dėl parodymų patikimumo sprendžiama ne vien tik pagal nukentėjusiosios asmenybę. Esminę reikšmę turi tai, ar tie parodymai atitinka kitais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, o šioje byloje, kaip jau aptarta aukščiau, N. V. ne tik davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ji savo parodymus, esmines aplinkybes dėl nusikalstamų veikų epizodų, konkrečių nuteistųjų veiksmų, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, atpažinimo metu atpažino ne kitus, bet būtent M. K. ir E. E. kaip asmenis, apie kuriuos ji apklausiama davė parodymus. Be to, jos parodymais tikėti davė pagrindą ir tos aplinkybės, kad specialisto išvada nustatyta, jog policijos automobilyje tikrai rastas N. V. galvos plaukas ant galinė sėdynės, tai patvirtina jos parodymus, kad ji tikrai tame automobilyje buvo, liudytojas R. A. matė įvykio dieną, įvykio laiku N. V. patruliniame automobilyje kartu su nuteistaisiais, liudytojas M. S. patvirtino, jog nuteistieji iš tiesų skolinosi jo automobilį Nissan, kurį nukentėjusioji atpažino, liudytoja A. Ž. parodė, jog N. V. buvo susijaudinus, išraudusi, R. N. parodė, jog N. V. buvo apsiverkusi, akys užtinusios, A. R. parodė, jog matė, kad Neringą parvežė nepažįstamas vyras, ji verkė, liudytojas J. V. parodė, jog, kai atvažiavo pasiimti, Neringa buvo ne tokia, kaip visada - atrodė išsigandusi, pasimetusi, liudytojai J. V. ir M. V. patvirtino, jog Neringa pasakojusi, kad pareigūnai ją išrengę, liepę čiulpti, bet ji pabėgo, liudytojas A. R. parodė, jog jam nukentėjusioji sakiusi, kad tranzavusi namo mašinas ir ją išprievartavę, paskui sakiusi, kad tai padarę policijos pareigūnai. Minėti liudytojai nei vienas nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau visų jų parodymai patvirtina, jog N. V. po įvykio jautėsi blogai, buvo sutrikusi, grįžo be savo drabužių, pasakojo, jog ją išprievartavo. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais , kurie davė pagrindą tikėti nukentėjusiosios parodymais ir toks jų vertinimas pagrįstas bylos duomenų analize, todėl priešingai, nei skunduose nurodo apeliantai, tai nepatvirtina teismo šališkumo.
Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis teisingai ir išsamiai pirmosios instancijos teisme ištirtais bei objektyviai, visapusiškai įvertintais įrodymais, nustatė šias nusikalstamų veikų aplinkybes, o būtent, kad E. E. 2007 m. birželio 3 d. nuo 6.00 val. iki 9.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, vakarinėje Jurbarko miesto dalyje, prie Paulaičio gatvės esančioje miško aikštelėje, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, prie Jurbarko rajono PK priklausančio tarnybinio automobilio Škoda „Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., kuris savo dalyvavimu sukūrė nukentėjusiąją bauginančią situaciją, tokiu būdu palauždamas nukentėjusiosios N. V. pasipriešinimą, žinodamas, kad N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, turėdamas tikslą patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su kitu žmogumi prieš jo valią, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę N. V.: suėmęs rankomis jai už pečių prievarta parklupdė ant žemės, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir poodinę kraujosruvą kairio kelio priekiniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, abiejų rankų delnais sudavė vieną smūgį jai per abi ausis, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir tokiu būdu, kartu su M. K., kuris buvo tuo metu toje pačioje vietoje ir taip baugino nukentėjusiąją, palaužęs nukentėjusiosios nepilnametės N. V. pasipriešinimą, prievarta įvedęs savo lytinį organą jai į burną, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios nepilnametės N. V. valią oraliniu būdu. Be to, turėdamas vieningą tyčią patenkinti lytinę aistrą su ta pačia nukentėjusiąja, tęsdamas nusikalstamą veiką po kiek laiko nuo 10.00 val. iki 17.00 val., kitu automobiliu su M. K. ir nukentėjusiąja sugrįžęs į tą patį miškelį, veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., tuo metu sėdėjusiu ant automobilio galinės sėdynės nukentėjusiai iš už nugaros, numovusiu jai kelnes bei kelnaites, paklupdžiusiu ją keturpėsčia ir įkišusiu savo lytinį organą jai tarp šlaunų, nuvilkęs N. V. megztuką bei liemenuką ir lenkdamas jos galvą prie savo lytinio organo, tokiu būdu palaužęs jos pasipriešinimą, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu – įvedęs savo lytinį organą jai į burną bei nukentėjusiajai dirginant jo lytinį organą ranka kitokiu fizinio sąlyčio būdu.
Taip pat teismas pagrįstai nustatė, jog E. E. praėjus kelioms minutėms po jo ir M. K. bendrininkų grupėje įvykdyto N. V. seksualinio prievartavimo, vakarinėje (duomenys neskelbtini)o miesto dalyje, tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio esančiame miške, aikštelėje ant (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio kranto, ant M. S. priklausančio automobilio Nissan „Primera“ variklio gaubto, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., žinodamas, kad N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su kitu žmogumi prieš jo valią, kartu su M. K. savo elgesiu prieš ją sudarius bauginančią situaciją savo ankstesniu fizinio smurto panaudojimu bei lytinės aistros tenkinimu oraliniu būdu su N. V. prieš jos valią, vėlesniu vienu metu su M. K. lytinės aistros patenkinimu su N. V. oraliniu ir kitokiu fizinio sąlyčio būdu bei tolimesniu M. K. dalyvavimu įvykio vietoje ir sukūrimu nukentėjusiąją bauginančios situacijos, pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnamete nukentėjusiąja N. V. prieš jos valią, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi atsistumdama bei atsitraukdama nuo jo ir jis nesugebėjo įvesti savo lytinio organo į jos makštį.
Taip pat teismas pagrįstai nustatė, jog M. K. pirmuoju atveju, nors ir neatliko tiesioginių lytinės aistros tenkinimo veiksmų, tačiau jo veika pagrįstai pripažinta kaip bendravykdytojo, nes, savo buvimu įvykio vietoje sukūrė bauginančią situaciją. E. E. panaudojus fizinį smurtą ir tenkinus lytinę aistrą oraliniu būdu, jis nebandė jo sustabdyti, o savo buvimu sukūrė bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą situaciją nukentėjusiajai ir tuo palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą. Pažymėtina, jog vertinant E. K. kai bendrininko veiką būtina atsižvelgti ir į aplinką- nuteistieji veikė bendrai, jie abu buvo automobilyje, kai nukentėjusioj į jį įsėdo, abu kartu nuvežė į miškelį, atokią nepažįstamą nukentėjusiajai vietą todėl nukentėjusioji pagrįstai M. K. buvimą kartu suprato kaip bendrininko buvimą ir pagrįstai galimybę pabėgti suvokė kaip negalimą manydama, kad pareigūnai būdami dviese fiziškai stipresni už ją tikrai gali lengvai ją pagauti ir ji gali dar labiau nukentėti.
Be to M. K. ir vėliau visur su E. E. buvo kartu, kartu vyko į Viešvilę, kartu pridavė tarnybinį automobilį, kartu su E. E. ir nukentėjusiąją pasiskolintu iš M. S. automobiliu vėl nuvyko į atokią, nukentėjusiajai nepažįstamą vietą, į miškelį ir E. E. tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, prievarta parklupdęs nukentėjusiąją keturpėsčia, numovęs jos kelnes ir kelnaites, atsisėdęs jai iš už nugaros, tokiu būdu palaužęs jos pasipriešinimą tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju pasipriešinimas palaužtas buvo taip pat ir ankstesniu M. K. dalyvavimu E. E. tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu, bauginančios situacijos sukūrimu savo buvimu ir E. E. ankstesniu fizinio smurto panaudojimu bei lytinės aistros tenkinimu oraliniu būdu. Nors pirmuoju atveju M. K. lytinio prievartavimo veiksmų neatliko, tačiau jis savo buvimu sudarė bauginančią situaciją, E. E. nesustabdė, jo nesulaikė, savo elgesiu pritarė veiksmams, tuo pačių jis matė, suvokė ir suprato pavojingą E. E. nusikalstamą veikimą, šių veiksmų pobūdį, jų neteisėtumą ir savo elgesiu tam pritarė, sudarė bauginančią, keliančią grėsmę situaciją nukentėjusiajai, tai suprato ir taip norėjo veikti, todėl jis pagrįstai pripažintas bendravykdytoju. Antrajame epizode pagrįstai pripažinta, kad M. K. taip pat ir atliko konkrečius prievartinio lytinio akto veiksmus- palaužus nukentėjusiosios valią, pasipriešinimą ankstesniais E. E. veiksmais, M. K. buvimu, E. E. prievarta tenkinat lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, M. K. lytinę aistrą tenkino prieš nepilnametės nukentėjusiosios valią įkišęs savo lytinį organą tarp šlaunų, t.y. kitokio fizinio sąlyčio būdu. Kadangi abu epizodus sieja vieninga nuteistųjų tyčia tiek E. E., tiek M. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 150 straipsnio 3 dalį kaip viena nusikalstama veika.
Byloje išsamiai ištirtų ir teisingai įvertinų įrodymų visuma taip pat pagrįstai nustatyta, jog E. E., po to kai tenkino seksualinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, praėjus kelioms minutėms, ištempė nukentėjusiąją iš automobilio, pasodinęs ant priekinio automobilio „Nissan“ variklio gaubto bandė praskėsti jos kojas ir įvesti lytinį organą į jos lytinį organą, tačiau veikos nebaigė, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi, tokiu būdu pasikėsino išžaginti nepilnametę N. V.. Nors nuteistieji skunduose teigia, jog liudytojai pareigūnai patvirtino, kad E. E. yra pajėgus sulaikyti teisės pažeidėją, todėl jis būtų galėjęs įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir šios aplinkybės turėtų būti pagrindas, apeliantų manymu, kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog E. E. būtų nusikalstamą veiką atsisakęs įvykdyti savo valia. Nukentėjusioji parodė, jog ji priešinosi ir E. E. nepavyko įvesti savo lytinio organo į jos makštį. Ta aplinkybė, kad nuteistasis E. E. nenaudojo jokių aktyvesnių fizinių veiksmų įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą, tik ją traukė žemėn, kaip nurodo nukentėjusioji, nepaneigia, jog E. E. elgėsi neteisėtai ir savo veiksmais siekė palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą tikslu atlikti įprastinį lytinį aktą (ištempė iš automobilio, pasodino ant variklio gaubto, bandė praskėsti kojas), t.y. pasikėsino išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją. Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, jog M. K. tuo metu savo buvimu sukūrė bauginančią, keliančią grėsmę ir nerimą nukentėjusiajai N. V. situaciją, E. E. nesustabdė, nesudraudė, t.y. pritarė tokiems neteisėtiems E. E. veiksmams. Kadangi M. K. jau anksčiau buvo ir sudarė bauginančią situaciją savo buvimu, kai ją seksualiai prievartavo E. E., po to kartu su E. E. ją seksualiai prievartavo automobilyje „Nissan“ , E. E. kėsinantis išžaginti ant automobilio kapoto N. V. turėjo pagrindą manyti, kad M. K. yra bendrininkas ir taip pat gali smurtauti, o M. K. tai suprato, suprato neteisėtus ir pavojingus E. E. veiksmus bei suprato, jog savo buvimu kelia grėsmę nukentėjusiajai. Esant šioms aplinkybėms M. K. veiksmai šiame epizode pagrįstai pripažinti kaip bendravykdytojo ir abiejų nuteistųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 22 str. 1d. 149 str. 3d.
Nuteistasis M. K. teigia, jog jo pasyvus buvimas negali būti traktuojamas kaip psichinis smurtas. Šis skundo argumentas iš dalies pagrįstas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato nutarimu Nr. 49 2004-12-30 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“, lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas grasinant panaudoti fizinį smurtą (psichinis smurtas) yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamo pobūdžio nukentėjusiojo atžvilgiu. Šis požymis apima tik grasinimą panaudoti fizinį smurtą. Šiuo atveju M. K. veiksmai-pasyvus buvimas, jokių aktyvių grasinamo pobūdžio veiksmų neišreiškimas, negali būti vertinamas kaip psichinis smurtas. Takia M. K. buvimu kelianti grėsmę, baimę, nesaugumo jausmą situacija, atitinka požymį „kitaip “ atimat galimybę priešintis. Nors pirmosios instancijos teismas tokią M. K. veiką įvardijo kaip psichinį smurtą, tačiau jos turinio aprašymas ( M. K. sukėlė baimę, nesaugumo jausmą keliančią situaciją, nukenėjusioji suvokė, kad ir M. K. gali vartoti prieš ją fizinį smurtą) atitinka požymį, jog M. K. savo veika kitaip atėmė galimybę priešintis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, nes, aprašant nuteistųjų veikas, teismas nurodė jų turinį, o vien aprašomoje dalyje neteisingas to turinio apibūdinimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, tai taip pat nelaikytina materialinės teisės normos pažeidimu, nes veikos kvalifikacijai reikšmės tai neturi.
Apeliantai taip pat teigia, jog dėl sudėtingai aprašyto kaltinimo buvo pažeista jų teisė į gynybą. Tačiau šie skundų argumentai nepagrįsti. Nepagrįstas ir E. K. skundo argumentas dėl neteisingai surašyto kaltinamojo akto - neturint pakankami duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika ir neturint konkrečių duomenų dėl kaltės, neanalizuoti parodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje surašytas tinkamai. LR BPK 219 straipsnis reikalauja, jog būtų surašyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šie duomenys kaltinamajame akte surašyti, tai tiesioginiai nukentėjusiosios parodymai, specialistų išvados, kurios patvirtina nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymai, parodymų atpažinti duomenys, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji atpažino M. K. ir E. E., kaip asmenis, apie kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu parodymus, kiti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja, jog kaltinamajame akte būtų išdėstyti visi surinkti duomenys, bei nereikalauja, jog prokuroras pateiktų išsamią įrodymų analizę, nes galutinį procesinį įrodymų vertinimą dėl kaltės priima tik teismas, nes tik teismas vykdo teisingumą.
Nepagrįstas, todėl atmestinas ir skundo argumentas dėl pažeistos teisės į gynybą, dėl sudėtingai aprašyto kaltinimo, nes kaltinamajame akte kaltinimai tiek E. K., tiek ir E. E. išdėstyti išsamiai, konkretūs, konkrečiai nurodyta kaip pasireiškė vieno ir kito nuteistojo dalyvavimas nusikalstamų veikų daryme, jų seka, todėl kaltinimas buvo konkretus ir aiškus. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės būtų nurodytos kuo tiksliau, tačiau ne visais atvejais įmanoma nustatyti tikslų nusikalstamos veikos padarymo laiką. Kaltinamajame akte nurodytas pakankamai tikslus nusikalstamų veikų padarymo laikas (nuo 06.00 val. iki 09.00 val., nu 10.00 val. iki 17.00 val.), todėl pagrindo teigti, jog nenustatytas veikos padarymo laikas, todėl nenustatytas nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, nėra.
Iš teismo pirmosios instancijos metu išnagrinėtų įrodymų taip pat matyti, jog išnaudojus visas įmanomas priemones (apklausus nukentėjusiąją, liudytojus, įvertinus rašytinius bylos duomenis) tikslesnio nusikalstamų veikų padarymo laiko nustatyti nepavyko, o teismo nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas atitinka nukentėjusiosios parodymus ir neprieštarauja iš esmės liudytojų parodymams (M. S. parodymams, kad E. K. ir E. E. pamainą baigė ir automobilį bei amuniciją pridavė apie 10 val. tada pasiskolino jo automobilį, kuris buvo grąžintas apie 17 val.; ) rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina, jog apie 7.30 val. nuteistieji gavo pranešimą vykti į Viešvilę, apie 9.40 val. per raciją informavo apie šio iškvietimo įvykdymo rezultatus, apie 7.30 val. pirko degalus ir alkoholinius gėrimus, po ko netrukus, kaip parodė nukentėjusioji, ją nuteistieji pirmą kartą nusivežė į miškelį ir ten seksualiai prievartavo oraliniu būdu. Be to, kaip nurodė nukentėjusioji, tą pačią dieną, po to kai nuteistieji pakeitė pamainą, persėdo į kitą automobilį, ją vėl nuvežė į miškelį, kur dar kartą seksualiai prievartavo, o po to po kelių minučių bandė išžaginti, po ko nukentėjusioji nuo nuteistųjų pabėgo. Šie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą nusikalstamų veikų padarymo laiką, todėl skundų argumentai, jog nenustačius tikslaus veikos laiko, nėra nusikaltimo sudėties, nepagrįsti ir yra atmetami.
Nepagrįsti todėl atmetami skundų argumentai, jog teismas šališkai vertindamas įrodymus pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1dalies, 2 dalies nuostatas.
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama teisė į greitą bylos nagrinėjimą ir teisingą bei nešališką teismą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.
Kaip jau aptarta aukščiau, teisėjų kolegija konstatavo, jog teismo išvados dėl įrodymų vertinimo pagrįstos išsamiai, visapusiškai ištirtomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, pateikta išsami, motyvuota, argumentuota įrodymų vertinimo analizė, įrodymai įvertini jų visumoje. Teisėjų kolegija konstatavo, jog įrodymai įvertinti tinkamai, teisingai, pagrįstai nuteistuosius teisinantys įrodymai įvertini kritiškai, nes jie prieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios parodymams, kuriuos patvirtina specialistų išvados, kiti rašytiniai įrodymai. Duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą subjektyviąją prasme, nenustatyta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nei kaltinamieji, nei jų gynėjai nušalinimų teismui nepareiškė, aplinkybių, galinčių kelti pagrindą abejoti teismo nešališkumu subjektyviąją prasme nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, duodančių pagrindą abejoti teismo šališkumu objektyviąja prasme. Nenustatyta, jog teismas proceso vedimo metu rodytų išskirtinį palankumą nukentėjusiajai. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, tiek nukentėjusiajai, tiek ir kaltinamiesiems, jų gynėjams buvo užtikrintos vienodos teisės ir galimybės reikšti prašymus, teikti įrodymus. Prašymus daugiausiai teikė nuteistųjų gynėjai, didžioji dalis jų prašymų patenkinta (patenkinti prašymai dėl įrodymų tyrimo-prašymas pakartotinai apklausti liudytojus R. A., R. M., išreikalauti administracinę bylą dėl R. A. padaryto pažeidimo, prijungti ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl grasinimų M. K.), prašymai, kurie netenkinti (kviesti į posėdį ekspertus, daryti pertrauką tikslu pasiruošti baigiamosioms kalboms) motyvuotai atmesti. Šios aplinkybės patvirtina, jog buvo užtikrinamas proceso nešališkumas, užtikrinama teisės į gynybą kaltinamiesiems tinkama realizacija, suteiktos galimybės tiek kaltinančiai pusei, teik ir gynybai teikti prašymus, įrodymus, todėl skundų argumentai dėl teismo šališkumo ir pažeistų Europos Žmogaus teisių teismo 6 straipsnio 1dalies, 2 dalies nuostatų, rungtyniškumo principo ir nekaltumo prezumpcijos nepagrįsti ir yra atmetami.
Skiriant bausmes bendrieji bausmių skyrimo principai, bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos. Skirdamas bausmes nuteistiesiems teismas tinkamai įvertino jų asmenybes, padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kaltės formą ir rūšį, stadiją, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes savo dydžiu artimas, tačiau mažesnes, nei numatytos LR BK 149 straipsnio 3 dalies ir 150 straipsnio 3 dalies sankcijose. Jas pagrįstai subendrino apėmimo būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, trukmę, bei įvertinus nuteistųjų asmenybes, paskirtosios bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmė stiklus.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų M. K. ir E. E. apeliacinius skundus atmesti.