- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-94-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00993-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- M. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4816-429/2015 pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl nuomos santykių pripažinimo ir buto nuomos sutarties sudarymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. S. 2015 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 60 - 62), kuriuo prašė pripažinti, kad tarp jo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės susiklostė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiniai nuomos santykiai, bei prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su juo rašytinę neterminuotą šio buto nuomos sutartį. Nurodė, kad ieškovas gyvena atsakovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1988 m. Bute jis apsigyveno buvusios pagrindines nuomininkės J. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini), leidimu, kartu su ja vedė bendrą ūkį. Jai mirus ieškovas toliau liko gyventi ginčo bute. Kauno miesto apylinkės teismas 1997 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1308-1997 nusprendė iškeldinti ieškovą bei jo nepilnametį sūnų R. su visa manta iš ginčo buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, taip pat buvo atmestas ieškovo reikalavimas pakeisti nuomos sutartį CK 339 str. pagrindu. Kauno miesto savivaldybei leidus, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas gyvena iki šiol. 2014 m. liepos 1 d. antstolė R. S. ieškovui įteikė raginimą išsikelti iš buto. Bendru su Kauno miesto savivaldybe sutarimu ieškovo iškeldinimas iš ginčo buto buvo atidėtas keletą kartų: 2002 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. S-1771 iškeldinimas iš buto buvo atidėtas iki 2004 m. balandžio 1 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (33.205)R-4994 iškeldinimas atidėtas iki 2015 m. vasario 12 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (33.205)R-4994 Kauno miesto savivaldybė atidėjo iškeldinimą iš buto iki 2015 m. vasario 12 d. Po pagrindinės buto nuomininkės J. J. mirties ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl buto nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti nuomos sutartį. Ieškovas bute gyvena jau 26 metus. Nors ir be nuomos sutarties, jis vykdė nuomininko pareigas, laiku mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius už butą, prižiūrėjo ir rūpinosi buitimi, tvarkė ir remontavo gyvenamąją patalpą. Jis yra sudaręs paslaugų tiekimo sutartis su UAB „ Kauno švara“, AB „Lietuvos energija“, AB „ Lesto“ ir UAB „Kauno vandenys“, moka mokesčius, skolų neturi. Todėl teigė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Ieškovas nurodė, kad jis yra neįgalus senatvės pensininkas, jam neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, jo netektas darbingumas yra 80 procentų, jis vos gali vaikščioti, sveikatos būklė yra kritiška. Išsikelti iš buto ir apsigyventi kitur ar įsigyti nekilnojamąjį turtą jis neturi jokių galimybių ir pajamų, o artimų žmonių, kurie galėtų suteikti gyvenamąjį plotą taip pat neturi, sūnus gyvena užsienyje, į Lietuvą negrįžta ir jam nepadeda. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo bute jis apsigyveno 1988 metais, todėl apsigyvenimas ir vėlesnis ilgalaikis gyvenimas jame atitiko tiek 1964 m. CK 319 str. numatytos gyvenamos patalpos nuomos sutarties prasmę, tiek CK 6.577 str. nuostatas, o rašytinės gyvenamos patalpos nuomos sutarties formos nesilaikymas savaime nedarė tokios sutarties negaliojančia. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad jis gyvendamas bute daugiau kaip 26 metus, moka mokesčius, leidžia vertinti, jog tarp jo ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, taip pat į tai, kad jis yra socialiai pažeidžiamas, nes yra senatvės pensininkas ir neįgalus, taip pat į tai, kad atsakovė leido jam gyventi bute 26 metus, akivaizdu, kad tarp jo ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (b. l. 120 - 125) ieškinį tenkino, pripažino, kad tarp M. S. ir Kauno miesto savivaldybės susiklostė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiniai nuomos santykiai, bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu M. S. rašytinę neterminuotą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismas nustatė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (b. l. 9). Ginčo bute pagrindinės nuomininkės teisėmis gyveno J. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini), taip pat jos sūnus G. B., kuris išregistruotas iš ginčo buto 1990 m. rugpjūčio mėnesį (b. l. 10). Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1308/1997 buvo patenkintas Kauno miesto valdybos ieškinys, kuriuo nuspręsta iškeldinti M. S. ir jo nepilnametį sūnų R. su manta iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamo ploto. 1997 m. liepos 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl ieškovo ir jo sūnaus iškeldinimo iš ginčo buto, pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas (b. l. 18-19, 28, 29). Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2015 m. vasario 2 d. (b. l. 21 - 23). Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl ginčo buto nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakovė nurodė, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti tokią sutartį (b. l. 24-26). Ieškovas savo vardu yra sudaręs komunalinių paslaugų ginčo butui teikimo sutartis ir moka mokesčius (b. l. 30-32), įsiskolinimų už ginčo butui teikiamas komunalines paslaugas neturi (b. l. 101-102). Ieškovui nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, neterminuotai jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 33-36). Ieškovas išsituokęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 97-100). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad ieškovas socialiai pažeidžiamas, nes yra 69 metų senatvės pensininkas ir neįgalus bei į tai, kad atsakovė leido ieškovui gyventi ginčo bute 26 metus vis atidėdama teismo sprendimo vykdymą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis. Atsakovė kaip ginčo buto savininkė, delsė imtis teisinių veiksmų savo teisėms apginti. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas ginčo patalpas 26 metus valdė ir jomis naudojosi bei į tai, jog ginčo patalpos yra tinkamos gyventi, o ieškovas jose faktiškai gyvena, pratęsinėjamas jo iškeldinimas priverstine tvarka, ir laikė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas ginčo patalpose apsigyveno neteisėtai, konstatavo, kad šiam ginčui ir susiklosčiusiems santykiams tarp šalių turėtų būti taikomas CK 1.8 str. bei CK 6.616 str. 1 d. 3 p. Teismas įvertino, kad išnagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1308/1997 1997 m. liepos 9 d. priimtas sprendimas yra neįvykdytas priverstine tvarka 18 metų, o 1964 m. CK 363 str. 3 d., Butų kodekso 105 straipsnio 9 punktas, galiojęs nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d., numatė, jog iš gyvenamųjų patalpų senatvės pensininkai gali būti iškeldinti tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Teismas nustatė, kad ieškovas mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius už butą, bei gyveno ginčo bute jau tikrai ilgą laiką - 26 metus, todėl laikė, kad tarp ieškovo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Ginčo bute ieškovas apsigyveno 1988 m. ir jame gyvena jau 26 metus, o atsakovė daugiau nei 18 metų jo neiškeldino iš ginčo buto, todėl teismas laikė, kad pati atsakovė pripažįsta faktinius ieškovo ir atsakovės buto nuomos santykius. Ieškovo apsigyvenimas ginčo bute ir vėlesnis ilgalaikis gyvenimas jame atitiko tiek 1964 m. CK 319 straipsnyje numatytos gyvenamos patalpos nuomos sutarties prasmę, tiek CK 6.577 str. nuostatas, o rašytinės gyvenamos patalpos nuomos sutarties formos nesilaikymas savaime nedarė tokios sutarties negaliojančia. Aplinkybė, kad ieškovas gyvendamas bute daugiau kaip 26 metus ir mokėdamas mokesčius, leido vertinti, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai.
Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovui priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises dėl priimto 1997 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1308/1997, nurodė, jog jis nepraleido senaties termino ieškiniui pateikti, kadangi dėl jo paties pažeistų teisių gynimo senaties terminas ieškiniui pareikšti negali būti skaičiuojamas nuo 1997 m. liepos 9 d., nes tai nuo jo valios priklausantis veiksmas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 128 – 135) atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Jos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, bei priimtas nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
1. Esant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytai aplinkybei, kad M. S. ginčo bute gyvena neteisėtai, teismas, skundžiamame sprendime, be pagrindo konstatavo esant faktinius tęstinius nuomos santykius ir, kad ieškovas faktiškai turėjo nuomos santykius. Pažymi, kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1308/1997 buvo nuspręsta iškeldinti ieškovą iš ginčo gyvenamųjų patalpų, konstatuojant, jog ieškovas ginčo bute gyvena neteisėtai, todėl turi būti iškeldintas, pažymint, kad nors M. S. ir moka mokesčius, tačiau šių mokesčių mokėjimas nėra pagrindas sudaryti nuomos sutartį su juo.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai be pagrindo taikė CK 1.8 str. bei 6.616 str. 1 d. 3 p., kaip teisės analogiją. Ginčo gyvenamasis būstas nėra pripažintas netinkamas gyventi, jis nėra pertvarkomas į kitos paskirties patalpas, tokių įrodymų į bylą ieškovas nepateikė.
3. Ginčo atveju teismas neturėjo pagrindo remtis 1964 m. CK 363 str. 3 d., LR Butų kodekso, galiojusio nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d. 105 str. 9 p. nuostatomis. Galiojant nurodytoms teisės normoms ieškovas nebuvo senatvės pensininkas, o jo darbingumas siekė iki 20 procentų nuo 2007 m. sausio 10 d., be to 1997 metais teismas sprendime nenustatė Butų kodekso 105 str. nurodytų aplinkybių.
4. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai interpretavo teisės normas, neatsižvelgė į atsakovės teises ir teisėtus interesus šioje byloje bei į LR Konstitucijos 23 straipsnį. Nurodo, kad ieškovas be savivaldybės priimto sprendimo, pažeisdamas socialinio būsto nuomos tvarką reglamentuojančius aktus, savavališkai užėmė Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, tuo ne įgyvendindamas savo LR Konstitucijos 24 straipsniu saugomą žmogaus teisę į būstą, o pažeisdamas LR Konstitucijos 23 straipsnį, t. y. turto neliečiamybės principą.
5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo įsikėlimas į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra savavališkas ir neteisėtas. Nurodo, kad ieškovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, yra neteisėtai užvaldęs Kauno miesto savivaldybės nuosavybę. Dėl teisės aktų pažeidimo Kauno miesto savivaldybė negali disponuoti savo nuosavybe, nes ją neteisėtai valdo kiti asmenys. Kauno miesto savivaldybė ne dėl savo kaltės negali ginčo buto išnuomoti asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti.
6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir konstatuodamas, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai pažeidė imperatyvias teisės normas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybė yra priėmusi sprendimą, suteikti teisę ieškovui apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose. Be to byloje yra įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1308/1997, kuriuo buvo konstatuota, jog M. S. neteisėtai gyvena ginčo gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bei nuspręsta jį iškeldinti iš ginčo gyvenamųjų patalpų.
7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo imperatyviomis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomos santykių įforminimo tvarką ir neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovas ne vienerius metus gyveno ginčo bute, negali būti laikoma faktiniais nuomos santykiais, o rašytinės formos nesilaikymas įtvirtinant nuomos santykius sandorį daro negaliojančiu.
8. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai nurodė, jog ieškovo ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisę į būstą. Kauno miesto savivaldybė neskaičiavo ieškovui mokesčio už ginčo gyvenamųjų patalpų nuomą, todėl laiko, kad faktiniai nuomos santykiai tarp ginčo šalių negalėjo susiklostyti, o aplinkybė, kad ieškovas mokėjo mokesčius komunalines paslaugas teikiančioms organizacijoms nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi komunalines paslaugas teikiančios organizacijos neturi teisės valdyti ir disponuoti gyvenamuoju fondu.
Atsiliepimas
Ieškovas M. S. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (b.l.139-143) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus, jų visumą, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, o atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Jo nuomone, svarbu yra tai, jog apeliantė, siekdama panaikinti teismo sprendimą, neginčija skundžiamu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kad po Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 9 d. sprendimo įsiteisėjimo Kauno miesto savivaldybė sutiko, kad ieškovo iškeldinimas iš ginčo buto būtų atidėtas keletą kartų. Taigi, nepaisant Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1308/1997, Kauno miesto savivaldybei leidus, t. y. po Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 9 d. sprendimo įsiteisėjimo jau 18 metų teisėtai, gavus atsakovės sutikimą, ieškovas gyvena ginčo bute. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybė iš ginčo buto ieškovo nekeldino 18 metų, teismas pagrįstai vertino, jog Kauno miesto savivaldybė tokiu būdu pripažino faktinių nuomos santykių buvimą. Pažymėtina, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovas iki šiol vykdo ir visą laiką vykdė visas nuomininko pareigas, t. y. laiku mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius už butą, prižiūrėjo ir rūpinosi butu, tvarkė ir remontavo gyvenamąją patalpą. Ta aplinkybė, kad ieškovas ginčo patalpose gyvena nepertraukiamai jau 26 metus, tik patvirtina faktinių nuomos santykių susiformavimą ir ilgametį tęstinumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkinti ieškovo reikalavimai pripažinti, kad tarp M. S. ir Kauno miesto savivaldybės susiklostė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiniai nuomos santykiai, bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu M. S. rašytinę neterminuotą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei Kauno miesto savivaldybei, buvusiai šio buto pagrindinei nuomininkei J. J. leidus, apsigyveno 1988 metais. J. J. mirė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1308/1997 buvo patenkintas Kauno miesto valdybos ieškinys ir nuspręsta iškeldinti M. S. ir jo nepilnametį sūnų R. su turtu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos. 1997 m. liepos 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl ieškovo ir jo sūnaus iškeldinimo iš ginčo buto. Kauno miesto savivaldybė priimdavo sprendimus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymą atidėti net iki 2015 m. vasario 2 d. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl ginčo buto nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakovė nurodė, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti tokią sutartį. Ieškovas savo vardu yra sudaręs komunalinių paslaugų ginčo butui teikimo sutartis ir moka mokesčius, įsiskolinimų už ginčo butui teikiamas komunalines paslaugas neturi. Ieškovui šiuo metu 69 metai, jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, neterminuotai jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Taip pat ieškovas yra išsituokęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad ieškovas socialiai pažeidžiamas, nes yra 69 metų senatvės pensininkas ir neįgalus bei į tai, kad atsakovė leido ieškovui gyventi ginčo bute 26 metus vis atidėdama teismo sprendimo vykdymą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, atsakovė kaip ginčo buto savininkė, delsė imtis teisinių veiksmų savo teisėms apginti. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas ginčo patalpomis 26 metus naudojosi bei į tai, jog ginčo patalpos yra tinkamos gyventi, o ieškovas jose faktiškai gyvena, pratęsinėjamas jo iškeldinimas priverstine tvarka, ir laikė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas ginčo patalpose gyvena neteisėtai. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovas gyvena bute daugiau kaip 26 metus ir moka mokesčius, leidžia vertinti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, todėl, ieškovui prašant, yra pagrindas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu buto nuomos sutartį. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko atsakovė, kuri padavė apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąjį sprendimą, konstatavo, kad byloje nagrinėjamu atveju susiklostė labai neįprasta faktinė padėtis, kada teismui dar 1997 m. liepos 9 d. priėmus sprendimą dėl ieškovo iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, buto savininkė - atsakovė, kaip išieškotojas, nesistengė iškeldinti ieškovo, atidėdavo teismo sprendimo vykdymą, tuo leisdama ieškovui ir toliau gyventi tame bute, tokia padėtis tęsėsi iki 2015 metų, t.y. 18 metų. Kada buto savininkas nesiima priemonių neteisėtai gyvenančiam bute asmeniui iškeldinti, kai tai galima padaryti vykdant teismo sprendimą, faktiškai leidžia asmeniui tokį ilgą laiką ir toliau naudotis butu, teisėjų kolegijos nuomone, galima konstatuoti, jog po teismo sprendimo priėmimo susiklostė faktiniai buto nuomos santykiai. Vertintina, jog 1997 m. liepos 9 d. sprendimu buvo pripažinta, kad ieškovas neturi teisės naudotis ginčo butu, tačiau po tokio pripažinimo labai ilgai trukęs atsakovės leidimas ieškovui gyventi bute prilygintinas faktinei buto nuomai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp M. S. ir Kauno miesto savivaldybės susiklostė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiniai nuomos santykiai.
Ieškovas šioje byloje išnagrinėtus reikalavimus pareiškė siekdamas išvengti iškeldinimo iš buto, taip pat kad būtų įteisinta ilgus metus besitęsianti jo faktinė buto nuoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, sprendžiant bylas dėl iškeldinimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais konkrečiose bylose, yra išaiškinęs, kad svarstant tokio pobūdžio klausimus turi būti užtikrintas Europos Žmogaus teisių konvencijos garantuojamas taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymas teisme, vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo; vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas); iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).
Šiais išaiškinimais remdamasis, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog įvertinus aplinkybes, kad ieškovas jau 26 metus naudojasi ginčo gyvenamosiomis patalpomis, kad patalpos tinkamos gyventi, kad ieškovas šiose patalpose jau 18 metų gyvena atsakovei leidus, t.y. nevykdant jo iškeldinimo iš buto, ir moka visus komunalinius mokesčius, kad ieškovas yra 69 metų senatvės pensininkas, be to dar ir neįgalus, nedarbingas, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, užtikrinti žmogaus teises į būstą, yra pagrindas įteisinti faktinius buto nuomos santykius ir įpareigojo atsakovę su ieškovu sudaryti rašytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija vertina, kad įpareigojimas sudaryti rašytinę buto, kuriame ieškovas gyvena nuo 1997 metų pabaigos atsakovei faktiškai leidus, nuomos sutartį ir taip įteisinti faktinę nuomą, yra tinkama ir pagrįstai teismo taikyta ieškovo teisės į būstą, iš kurio jis nebūtų iškeldintas, užtikrinimo priemonė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ilgalaikį, iš viso 26 metus trunkantį, ieškovo gyvenimą ginčo bute, taip pat 18 metų trunkantį ieškovo gyvenimą bute atsakovei leidus, t.y. nevykdant iškeldinimo, tinkamą naudojimąsi butu ir mokesčių mokėjimą, ieškovo amžių ir sveikatos būklę, ir pripažino, kad tai svarbios aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia pripažindamas ieškovo teisę į būstą. Tokios ieškovo teisės nepripažinimas, kas sąlygotų jo iškeldinimą iš buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamos patalpos, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neproporcinga ir neprotinga priemonė, kadangi šiuo metu ieškovui dėl amžiaus ir dabartinės sveikatos būklės būtų žymiai sunkiau pačiam apsirūpinti tinkamu gyventi būstu.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir konkrečiu labai specifiniu faktiniu atveju, pirmiausia atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti žmogaus teises, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad negalima vertinti, jog po 1997-07-09 teismo sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo ieškovas teisėtai gyveno ginčo bute, kad ieškovas neturi teisės į socialinį būstą pagal dabar galiojančias teisės normas, kad su ieškovu savivaldybė niekada nebuvo sudariusi rašytinės nuomos sutarties, pripažintini nesudarančiais pagrindo vertinti, jog apskųstasis teismo sprendimas nėra pagrįstas ar teisėtas. Teismas, kaip jau minėta, pagrįstai vertino, kad nuo 1997 metų pabaigos, kada atsakovė leido ieškovui gyventi ginčo bute ir jo neiškeldino, susiklostė faktiniai nuomos santykiai, ir ginčą išsprendė pirmenybę suteikdamas žmogaus teisių užtikrinimui.
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.