- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-266/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- H. P. J.
- Advokatai
- Diana Dūdienė
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-659-212/2009 pagal ieškovo H. P. J. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 127 000 Lt skolos, 5 % metines palūkanas numatytas CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6. 210 straipsnyje – 13 229 Lt, 5 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindė CK 6. 38, 6. 210, 6. 874 straipsnių nuostatomis. Nurodė, kad 2006 m. vasario 15 d. ieškovas paskolino atsakovui 127 000 Lt pagal paskolos sutartį. Atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2007 m. vasario 15 d. Savo prievolės atsakovas neįvykdė, todėl ieškovas skolą prašė priteisti. Kadangi atsakovas laiku skolos negrąžino CK 6. 874 straipsnio 1 dalies ir CK 6. 210 straipsnio pagrindu jis privalo mokėti 5 % metines palūkanas. Nuo 2007 m. vasario 15 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 22 d.) jos sudaro 13 229 Lt. Nesutiko su atsakovo pozicija, kad pinigų šis negavo, kad pinigai skolinti UAB „Darlista“. Paskolos sutartyje aiškiai pasakyta, kad pinigus paskolos davėjas perduoda gavėjo nuosavybėn, o šis įsipareigoja grąžinti tokia pat sumą. Duomenų, kad šie pinigai perduoti UAB „Darlista“ nėra, atsakovas priešieškinio nereiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais. Teigė, kad pinigų iš ieškovo nėra gavęs ir duomenų, kad jam pinigai perduoti, nėra. Sudarydamas sutartį, atsakovas buvo UAB „Darlista“ savininkas, su ieškovu siejo verslo ir pasitikėjimo santykiai. Ieškovas įmonės naudai įgijo transporto priemonę už 37 000 eurų. Būtent šiai priemonei įgyti ir buvo pasirašyta paskolos sutartis. Be to, ieškovas 2006 m. spalio 12 d. įsigijo 40 % UAB „Darlista“ akcijų už 124 300 Lt, tačiau pinigų taip ir nesumokėjo, todėl prievolė ieškovui pasibaigė novacijos pagrindu. Nesutiko su reikalavimu mokėti palūkanas, nes paskola buvo neprocentinė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš D. S. 140 229 Lt paskolos ir palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. birželio 25 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 805 Lt žyminio mokesčio ir 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad iš 2006 m. vasario 15 d. paskolos sutarties teksto matyti, kad ieškovas pinigus perdavė ir atsakovas savo ranka padarė prierašą kokia valiuta gauna pinigus. Atsakovo argumentą, kad šios sumos jis nėra gavęs, teismo nuomone, paneigia pačios sutarties tekstas ir atsakovo ranka darytas prierašas, kad paskola suteikiama litais. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad pinigai skolinti UAB „Darlista“, kad prievolė ieškovui pasibaigė novacijos pagrindu, nes paskolos sutartyje aiškiai parašyta, kad paskolos gavėjas yra D. S. , fizinis asmuo, nurodytas jo asmens kodas. Taip pat šalys nurodė, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu (Sutarties 8 p.). Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie paskolos sutarties pakeitimą, kitos sutarties sudarymą, skirtingą įvykdymo būdą (novaciją) (CK 6. 141 str.) ir pan., todėl teismas sprendė, jog atsakovas prievolės grąžinti gautą 127 000 Lt paskolą neįvykdė ir ši suma priteistina iš jo. Teismas taip pat nurodė, kad šalys sutartyje susitarė, kad paskola yra beprocentinė ir kad suteikiama iki 2007 m. vasario 15 d. (Sutarties 2, 6 punktai). Atsakovas paskola naudojosi nemokėdamas palūkanų iki 2007 m. vasario 15 d., tačiau laiku negrąžinus pinigų, sutartis nutruko, todėl, teismo nuomone, atsakovas privalo mokėti palūkanas numatytas įstatymo (CK 6. 210, 6. 874 str.), kurios nuo 2007 m. vasario 16 d. iki 2009 m. birželio 22 d. sudaro 13 229 Lt. Teismas taip pat tenkino prašymą priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 805 Lt žyminio mokesčio. Patenkinęs ieškinį iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų, kad pinigų pagal 2006 m. vasario 15 d. paskolos sutartį jis nėra gavęs, todėl ši paskolos sutartis nėra sudaryta. Iš paskolos sutarties teksto negalima nustatyti, kad pinigus atsakovas gavo, nes paskolos sutartyje nėra punkto, kuriuo būtų patvirtinamas pinigų gavimas, o paskolos sutarties teksto pataisymas nurodant, kokia valiuta paskola suteikta, neįrodo, kad atsakovas pinigus gavo. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, o ieškovo pateiktus įrodymus priėmė kaip objektyvią tiesą.
2. Teismas įrodymus vertino nesilaikydamas rungimosi ir nešališko įrodymų vertinimo principų bei nepaisė CPK 2 straipsnyje įtvirtinto civilinio proceso tikslo. Tai, kad teismas neskyrė parengiamojo teismo posėdžio bei nenurodė šalims, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, sąlygojo tai, jog atsakovas negalėjo pateikti visų galimų įrodymų bei paaiškinimų, kurie neginčijamai įrodytų ieškovo pareikšto reikalavimo nepagrįstumą. Atsakovas neteko galimybės pareikšti priešieškinį teisme, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad tik teisme ieškovas turėjo atstovą. Atsakovui teikiant papildomus įrodymus, teismas atsisakė juos priimti. Teismas taip pat atsisakė atidėti teismo posėdį ir suteikti galimybę pačiam atsakovui dalyvauti teismo posėdyje. Be to, atsakovas negavo nutarties, iš kurios būtų matyti, kad bylai nagrinėti iš esmės yra pasiruošta ir paskirtas teismo posėdis.
3. Ieškovą ir atsakovui priklausančią įmonę UAB „Darlista“ siejo paskolos santykiai, nes ieškovas minėtai įmonei už 37 000 eurų padėjo įsigyti transporto priemonę. Iš pradžių sutartis buvo sudaryta su atsakovu, o vėliau su UAB „Darlista“, tačiau sutartis, sudaryta su atsakovu, nebuvo sunaikinta. Tokiu būdu ieškovas siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas nurodo, kad remiantis paskolos sutartimi su UAB „Darlista“, ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą UAB „Darlista“ bankroto byloje. Be to, kaip matyti iš banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. jokie mokėjimai iš ieškovo atsakovui nebuvo atliekami.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas H. P. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo faktą įrodo paskolos sutarties 1 punktas. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką paskolos suteikimą leidžia preziumuoti faktas, kad kreditorius turi paskolos sutartį. Atsakovas nenurodo nei vieno argumento, kuris paneigtų pinigų perdavimo faktą. Ieškovas taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl proceso pažeidimų. Ieškovas taip pat paaiškino, kad su atsakovu ir su UAB „Darlista“ buvo sudaryti du atskiri sandoriai, kurie nėra tarpusavyje susiję.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Paskolos sutartis yra realinė. Tai reiškia, kad šalys turi ne tik susitarti dėl esminių sąlygų, bet būtina, kad pagal tą susitarimą būtų perduoti daiktai arba pinigai (CK 6.870 str.).
2006 m. vasario 15 d. tarp šalių sudarytos paskolos sutarties pirmame punkte įrašyta, kad paskolos davėjas (ieškovas) perduoda paskolos gavėjui (atsakovui) 127 000 litų. Paskolos gavėjas (atsakovas), pasirašydamas sutartį, patvirtino faktą, kad paskolos davėjas (ieškovas) 127 000 kitų jam perdavė, o tai įrodo, kad pinigus paskolos gavėjas (atsakovas) gavo (CPK 177 str. 1 ir 2 d.).
Atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad iš ieškovo pinigų pagal paskolos sutartį niekada nėra gavęs. Nurodo, kad tuo metu, kai buvo sudaryta paskolos sutartis, jis buvo vienintelis bendrovės ,,Darlista“ akcininkas ir su ieškovu buvo sutarta, kad ieškovas nupirks bendrovei ,,Darlista“ sunkvežimį ir, kad būtent transporto priemonės įsigijimui buvo pasirašyta paskolos sutartis. Taigi pagal atsakovo paaiškinimus jis iš ieškovo pagal paskolos sutartį gavo ne pinigus, o už tą pinigų sumą, kuri nurodyta paskolos sutartyje, ieškovas pagal susitarime su atsakovu bendrovei ,,Darlista“, kurios vieninteliu akcininku buvo atsakovas, nupirko sunkvežimį. Ieškovas 2006 m. vasario 20 d. t. y. praėjus penkioms dienoms po paskolos sutarties pasirašymo, bendrovei sunkvežimį nupirko (b. l. 23-24). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, tarp ieškovo ir UAB ,,Darlista“ taip pat buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas bendrovei paskolino 120 300 litų. Tačiau tarp UAB ,,Darlista“ ir ieškovo atsiradę prievoliniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, juolab, kad nė viena iš šalių nepateikė minimos paskolos sutarties originalo ar tinkamai patvirtintos kopijos.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes, kad tuo metu, kai 2006 m. vasario 15 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis, jis būdamas vieninteliu UAB ,,Darlista“ akcininku. 2006 m. spalio 12 d. su ieškovu sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 40 % paprastų vardinių bendrovės ,,Darlista“ akcijų. Tą aplinkybę įrodinėja 2006 m. spalio 12 d. akcijų pardavimo-pirkimo sutartimi, sudaryta su ieškovu (b. l. 22) ir laiko, kad jo prievolė ieškovui pasibaigė, nes šalys akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi taikė novaciją (b. l. 20-22). Taigi atsakovas atsiliepimu į ieškinį pripažįsta skolą ieškovui, tačiau teigia, kad prievolė grąžinti skolą pasibaigė. Su atsakovo argumentais, kad jo prievolė ieškovui pasibaigė, negalima sutikti. 2006 m. spalio 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui perduoti 40 % bendrovės ,,Darlista“ akcijų, o pastarasis įsipareigojo minėtas akcijas iš atsakovo nupirkti už 124 300 litų. Tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovui akcijas pardavė ir ieškovas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo akcininku, tačiau už įsigytas akcijas atsakovui neužmokėjo, atsakovas nepateikė. Antra vertus, jeigu ieškovas ir būtų skolingas atsakovui pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nesant įrodymų, kad šalys, norėdamos vieną prievolę pakeisti kita, būtų buvę aiškiai, nedviprasmiškai susitarę, novacija negalima (CK 6.141 str. 2 d.).
Teismas, manydamas, jog byla yra parengta nagrinėti teisme, nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje ir dalyvaujantiems byloje asmenims praneša apie teismo posėdžio vietą ir laiką (CPK 227 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje ir apie tai atsakovui pranešė teismo šaukimu (b. l. 31). Teismo šaukime nurodyta, kad byla bus nagrinėjama teismo posėdyje. Taigi ieškovui iš teismo šaukimo turinio buvo žinoma, kad vyks ne parengiamasis teismo posėdis, bet teismo posėdis. Pagal CPK 227 str. 4 d. reikalavimus nutartis, kurią, byla skiriama nagrinėti teismo posėdyje, dalyvaujantiems byloje asmenims nesiunčiama, jiems yra pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. CPK 133 str. 1 d. dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais yra pranešama apie teismo posėdžio ir atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Minėta atsakovui teismo šaukimu buvo pranešta būtent apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinė instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2006 m. vasario 15 d. paskolos sutarties pagrindu iš atsakovo priteisė ieškovui 127 000 litų skolą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.