Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. bei 144 str. ir nubaustas :

- pagal BK 281 str. 5 d. – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 144 str. – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Pagal BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., 75 str. 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (2600 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti iki 2010-01-01, bei įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 16 d., apie 14.30 val., Panevėžyje, Klaipėdos – Vilniaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 75, 76 ir 172 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir važiuodamas didesniu nei leistina greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiųjų perėja ėjusias V. Š. bei V. V. J. ir partrenkė jas, dėl ko V. Š. žuvo, o V.V. J. buvo nesunkiai sužalota.

Be to, jis nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sukėlęs pavojingą eismo įvykį ir pagal KET 269.3 punkto reikalavimus privalėdamas imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba eismo įvykio metu nukentėjusioms V. Š. ir V.V. J., gręsiant pavojui V. Š. gyvybei, joms nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą, ir iš įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje neginčijama nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija ir jam paskirtos bausmės rūšis bei dydis, todėl šių klausimų išsamiau kolegija neanalizuoja.

Prokurorė nesutinka su nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įmoka nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir prašo ją pakeisti kita – uždraudimu naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemonę). Toks prokurorės skundo reikalavimas, įvertinus byloje esančius duomenis, kolegijos nuomone, yra ne be pagrindo.

BK 67 str. 1 d. įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t.y. padėti sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistam asmeniui tai daryti, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). BK 68 str. suteikia teisę teismui uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir kt.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 str. 3 d. leidžia šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Pagal BK 75 str. 2 d. atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš šiame straipsnyje numatytų įpareigojimų. Sprendžiant klausimą, ar reikia kaltininkui taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su uždraudimu naudotis specialiąja teise, kaip kad šiuo atveju – teise vairuoti transporto priemonę, privalu nustatyti, ar jis šia teise nepiktnaudžiauja.

Iš teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam A. J. prokurorės skundžiamą baudžiamojo poveikio priemonę aptarė galimybę taikyti nuteistajam uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, ir priėjo išvados, jog tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties, neigiamai paveiks jo teigiamus socialinius ryšius, žymiai apsunkins jam galimybę dirbti ir teikti pagalbą nukentėjusiajai V.V. J.. Su tokia išvada sutikti negalima.

Iš tiesų nuteistasis, naudodamasis aptariama specialiąja teise, padarė ne vieną, o dvi nusikalstamas veikas, kurių dispozicija tiesiogiai išplaukia iš KET reikalavimų. Viena jų neatsargi, tačiau ja buvo sukeltos ypatingai sunkios ir jau neatstatomos pasekmės – avarijos metu buvo partrenktos dvi nukentėjusiosios, kurių viena žuvo, kita buvo sužalota. Kitas nusikaltimas nesunkus, tyčinis. Nustatyta, kad partrenkęs nukentėjusiąsias, A. J. ne tik kad nesuteikė joms pagalbos, tačiau pasišalino iš įvykio vietos, tą pačią dieną surado kitą neblaivų asocialų asmenį, kurį įkalbėjo prisiimti kaltę dėl avarijos. Tokie jo veiksmai po įvykio rodo, kad nuteistasis elgėsi labai įžūliai ir pradžioje stengėsi bet kokia kaina išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ir tik supratęs, kad tai jam nepavyks, po kelių valandų nuo įvykio jis prisipažino padaręs šiuos nusikaltimus.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesnis asmens administracinis baustumas už KET pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2 K – 135 / 2008). Apylinkės teismas šioje byloje nekreipė dėmesio į tai, kad pagal bylos duomenis A. J. specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones naudojosi neatsargiai, nuolat pažeidinėjo KET reikalavimus, už ką jis iš viso buvo baustas net 10 sykių. Prokurorė skunde teisingai nurodė, kad nuteistasis įvykio dieną tebeturėjo kelias galiojančias administracines nuobaudas (tame tarpe ir už nustatyto greičio viršijimą bei už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam), o dvi iš jam paskirtų nuobaudų nuteistasis sumokėjo tik po nusikaltimų padarymo. Tai rodo, kad A. J. iš tiesų piktnaudžiavo turima teise vairuoti, sistemingai baudžiamas už įvairius KET reikalavimų pažeidimus, jis nedarė jokių teigiamų išvadų, o savo kaip vairuotojo neigiamą įvaizdį suskubo taisyti jau po to, kai padarė nusikaltimus su labai skaudžiomis pasekmėmis.

Vienu iš motyvų neatimti nuteistajam teisės vairuoti apylinkės teismas nurodė, kad A. J. rūpinasi ir teikia pagalbą nukentėjusiajai V.V. J., tačiau apeliacinės instancijos teisme ši nukentėjusioji paaiškino, kad nuteistasis po nuosprendžio jai nustojo teikti bet kokią pagalbą, nors buvo įsipareigojęs ja pasirūpinti. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad atėmus nuteistajam teisę vairuoti, nukentėtų ir jo šeima, kuri gyvena užmiestyje ir į darbą vyksta nuosavu transportu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui iš VĮ „Regitra“ buvo pateikta pažyma, jog ne tik nuteistasis, bet ir jo žmona J. A. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl šiuo atveju, kolegijos nuomone, šeima nukentėti galėtų minimaliai. Jo darbas – tai matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) byloje esančios nuteistojo charakteristikos – nėra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu.

Įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad įrodymai šioje byloje patvirtina tai, jog sistemingas A. J. piktnaudžiavimas jam suteikta teise vairuoti privedė prie nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarymo, todėl jam turi būti įstatyme nustatytam laikui uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus motyvus aptariant bausmės skyrimą nuteistajam ir jos vykdymo atidėjimą, jo padarytų KET pažeidimų pobūdį ir skaičių, kolegijos nuomone, šį draudimą jam nėra būtina taikyti maksimalų įstatyme numatytą laiką, kaip kad to savo skunde prašo prokurorė.

Kadangi pirmos instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendis keičiamas (BK 68 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. teismas

NUSPRENDĖ:

2009 m. vasario 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., A. J. vietoje nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL (2600 Lt) įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.