Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. B., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui, atsakovui A. V., atsakovo atstovei Kristinai Rutkauskienei, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitai Damaševičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atsakovui A. V., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad ieškovas turi teisę neribojai bendrauti su nepilnamečiu vaiku mobiliojo ryšio priemonėmis, todėl gauti informaciją apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, sveikatos būklę gali tiesiogiai bendraudamas su nepilnamečiu vaiku neįpareigojant ieškovės teikti tokio pobūdžio informaciją atsakovui.

Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje dėl nepilnametės M. V. interesų ir teismo posėdžio metu nurodė, Skyriaus atstovas lankėsi ieškovės namuose ir nustatyta, kad sąlygos augti nepilnamečiams vaikams tinkamos. Skyrius mano, kad nepilnametės M. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, Skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku ar būtų nepaisomi jo interesai. Ieškovės šeimai atvejo vadyba nebuvo taikoma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, Skyrius nurodo, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka realiai įgyvendintina, 230,00 Eur išlaikymas yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti. Teismui nustačius, kad teiktas nepilnamečiam vaikui išlaikymas buvo nepakankamas, Skyrius neprieštarautų šio reikalavimo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė M. V., kurios motina yra D. B. (buvusi pavardė Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir tėvas yra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu nepilnametė M. V. gyvena su ieškove. Atsakovas deklaravęs išvykimą į Norvegijos Karalystę. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendama su motina nepilnametė M. V. bus prižiūrėta ir auklėjama, vaikas galės tinkamai augti ir vystytis.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnametės M. V. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jos motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnametei bus užtikrintos visos sąlygos jos pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jos interesus. Tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsakovas sutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, M. V. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo ieškove. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko M. V. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra M. V. tokiu būdu:

1) Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo ryšio ar kitomis komunikacijos priemonėmis, įskaitant naudojantis programomis „Skype“ ir „Facebook Messenger“;

2) Vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku betarpiškai 30 dienų ištisai (pirmaisiais 2022 m. 14 dienų). Tėvas bendravimo laiku asmeniškai ar šalių susitarimu kito asmens pagalba paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui asmeniškai ar šalių susitarimu kito asmens pagalba grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie tikslų bendravimo laiką tėvas praneša vaiko motinai D. B. raštu ar informacinėmis ryšio priemonėmis iš anksto, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 d. Šiuo bendravimo laikotarpiu tėvas turi teisę išsivežti vaiką į užsienį;

3) Tėvui atvykus į Lietuvą, tėvas bendrauja su vaiku šalių sutartu laiku. Apie vaiko atvykimą į Lietuvą tėvas informuoja vaiko motiną D. B. prieš 15 dienų ir nurodo pageidaujamą tėvo bendravimo su vaiku laiką, kurį D. B. įsipareigoja per penkias dienas suderinti ar motyvuotai atsakyti bei pasiūlyti kitą Tėvo bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigose ir kitus vaiko užsiėmimus.

4) D. B. per 14 dienų praneša A. V. apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimus;

5) Šalys bendru sutarimu, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, gali pakeisti šią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena Norvegijos Karalystėje, todėl gauti duomenis apie dukros sveikatą iš sveikatos įstaigų gali tik mobiliojo ryšio priemonėmis. Dėl asmens duomenų apsaugos gydymo įstaigos duomenų apie asmens sveikatos istoriją neteikia. Todėl būtų tikslinga ieškovę (vaiko motiną) įpareigoti teikti atsakovui (vaiko tėvui), informaciją, susijusią su vaiko sveikata. Teismas mano, kad tokios informacijos teikimas yra išimtinė suaugusio žmogaus – vaiko motinos prerogatyva.

Atsižvelgiant į tarp šalių kylančius ginčus, šalių pareigą klausimus, susijusius su vaiku, spręsti tarpusavio susitarimu, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su dukra M. V. pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarkos modelį, jį papildant: „D. B. per 7 dienas praneša A. V. apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimus, informuoja apie nepilnamečio vaiko M. V. sveikatos būklę (ligas, susižalojimus, traumas), jei kreiptasi į gydymo įstaigas, nurodyti jos pavadinimą ir gydančio gydytojo vardą, pavardę bei mokyklos nelankymo priežastis, lankomų ugdymo įstaigų pasikeitimus bei lankomus užklasines veiklas;“.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo M. V. gimimo šalys nesusitarė dėl savo nepilnamečio vaiko išlaikymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) antrosios knygos nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 2 dalis).

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

Pagal ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, M. V. per mėnesį pastoviesiems pagrindiniams poreikiams reikia skirti apie 450,00 Eur, t. y. 62,50 Eur būsto nuomos kainos dalis tenkanti nepilnamečiam vaikui, 17,50 Eur nepilnamečiam vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis, 30,00 Eur nepilnamečiam vaikui tenkanti būsto šildymo kainos dalis, 8,50 Eur nepilnamečiam vaikui tenkanti televizijos ir telefono ryšio išlaidų dalis, 3,00 Eur mobiliojo telefono ryšio išlaidos, 100,00 Eur maistui, 66,00 Eur išlaidos pietums mokykloje, 20,00 Eur vaistams, vitaminams ir kitoms imunitetą stiprinančioms priemonėms, 35,00 Eur drabužiams, 30,00 Eur avalynei, 20,00 Eur higienos priemonėms, 20,00 Eur lavinimo priemonėms, 35,00 Eur laisvalaikio priemonėmis, 35,00 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 24,00 Eur per mėnesį pasiruošimo mokyklai išlaidos (pasiruošimas mokslo metams 285,00 Eur metams). Kadangi nepilnamečiam vaikui skiriama 70,00 Eur suma, ši suma atimama iš vaiko išlaikymui teiktinos sumos, todėl išlaikymui reikalingų lėšų suma yra apie 380,00 Eur.

Ieškovė ir nepilnametis vaikas M. V. gyvena ieškovės ir jos sutuoktinio A. B. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi. Ieškovė kartu su sutuoktiniu augina bendrą nepilnametį vaiką, bylos nagrinėjimo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Ją išlaiko sutuoktinis. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi.

Atsakovas deklaravęs išvykimą į Norvegijos Karalystę. Atsakovas su sutuoktine A. V. ir jų nepilnamečiu vaiku gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas šio būsto įsigijimui sudarė kredito sutartį, kas mėnesį mokamą paskolos grąžinimo įmoka sudaro apie 910,00 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Atsakovo pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 2 700,00 Eur.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinės padėties visetą, į tai, kad šalys turi kitų išlaikytinių, jiems nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko M. V. išlaikymui šiuo metu jos tėvų teiktina suma yra apie 380,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti skirtiną sumą, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, atsakovo poziciją ir sutikimą nepilnamečiam vaikui teikti 230,00 Eur išlaikymą, toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, todėl nepilnamečio vaiko M. V. išlaikymui iš atsakovo priteistina 230,00 Eur. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymo mokėjimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, tikslinga nustatyti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, siekiant, jog laikas būtų pakankamas išlaikymui skiriamų lėšų persiuntimui iš užsienio valstybės į Lietuvą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teiktas išlaikymas sudarė apie 160,00 Eur per mėnesį. Atsakovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo nupirkdamas nepilnamečiam vaikui drabužių, avalynės, mobiliojo ryšio priemonę. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas pasiima dukrą atostogauti, skiria lėšų jos pramogoms. Ieškovė iki kreipimosi į teismą pretenzijų atsakovui dėl išlaikymo dydžio nereiškė, todėl, vadovaujantis lygių dalių principu, laikytina, jog nagrinėjamu atveju šalių sutartas ir atsakovo teiktas nepilnamečiam vaikui 160,00 Eur išlaikymas suponuoja, jog ieškovės teiktas išlaikymas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti turėjo sudaryti taip pat apie 160,00 Eur. Teismas daro išvadą, kad 320,00 Eur suma nepilnametės M. V. išlaikymu už praėjusius trejus metus laikytina tinkama ir galinti patenkinti jos poreikius, nepažeidžianti jos teisėtų interesų. Ieškovė nepagrindė aplinkybių, jog jos skirta nepilnametės dukros išlaikymui suma šioje prievolėje buvo ženkliai didesnė, taip pat nepateikė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti skirtų lėšų pagrindimo. Todėl teismo nuomone, atsakovo teiktas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui atitiko jo poreikius. Reikalavimas dėl 2 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo atmestinas (CK 3.200 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 212,00 Eur (62,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 75,00 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymą, 75,00 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo) ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 350,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Kadangi ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai priteisiamos iš atsakovo (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai). Teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies tenkina 57,98 procentus pateiktų reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 122,92 Eur žyminis mokestis (86,97 Eur - ieškovės naudai ir 35,95 Eur valstybės naudai) ir 202,93 Eur ieškovės išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko M. V., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perveda į ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodytą banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos.

Skirti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo ryšio ar kitomis komunikacijos priemonėmis, įskaitant naudojantis programomis „Skype“ ir „Facebook Messenger“;

2) Vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku betarpiškai 30 dienų ištisai (pirmaisiais 2022 m. 14 dienų). Tėvas bendravimo laiku asmeniškai ar šalių susitarimu kito asmens pagalba paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui asmeniškai ar šalių susitarimu kito asmens pagalba grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie tikslų bendravimo laiką tėvas praneša vaiko motinai D. B. raštu ar informacinėmis ryšio priemonėmis iš anksto, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 d. Šiuo bendravimo laikotarpiu tėvas turi teisę išsivežti vaiką į užsienį;

3) Tėvui atvykus į Lietuvą, tėvas bendrauja su vaiku šalių sutartu laiku. Apie vaiko atvykimą į Lietuvą tėvas informuoja vaiko motiną D. B. prieš 15 dienų ir nurodo pageidaujamą tėvo bendravimo su vaiku laiką, kurį D. B. įsipareigoja per penkias dienas suderinti ar motyvuotai atsakyti bei pasiūlyti kitą Tėvo bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigose ir kitus vaiko užsiėmimus.

4) D. B. per 7 dienas praneša A. V. apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimus, informuoja apie nepilnamečio vaiko M. V. sveikatos būklę (ligas, susižalojimus, traumas), jei kreiptasi į gydymo įstaigas, nurodyti jos pavadinimą ir gydančio gydytojo vardą, pavardę, mokyklos nelankymo priežastis, lankomų ugdymo įstaigų pasikeitimus bei lankomus užklasines veiklas;

5) Šalys bendru sutarimu, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, gali pakeisti šią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 86,97 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 97 ct) žyminio mokesčio ir 202,93 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 93 ct) išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,95 Eur (trisdešimt penkių eurų 95 ct) žyminį mokestį – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.