- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- I4-3194-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 33-61-3-09018-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau –Komisija) 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1RE-658 (AG-584/06/2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjo E. R. 2023 m. rugsėjo 12 d. (patikslintą) skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. O3E-950 „Dėl E. R. skundo nagrinėjimo“.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad 2023 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarybą, pateikdamas skundą dėl AB „ Energijos skirstymo operatorius“ neteisėtų veiksmų diegiant išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą. 2023 m. liepos 13 d. atsakovė Taryba pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas paaiškina, kad vadovaudamasis Tarybos nutarime išaiškinta apskundimo tvarka, o taip pat Taisyklių 54-56 punktais, 2023 m. rugsėjo 12 d. patikslintu skundu kreipėsi į Komisiją. Komisija skundžiamu Sprendimu jo skundą dėl Tarybos nutarimo panaikinimo nagrinėti atsisakė. Komisija Sprendime nurodė, kad jo reikalavimai yra susiję su viešo intereso gynimu. Komisija sprendė, kad ginčai dėl viešojo intereso gynimo nėra priskirti Komisijos kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nesutikimą su Komisijos Sprendimu visų pirma grindžia tuo, kad skundą Komisijai pateikė vadovaudamasis Tarybos nutarime nurodyta jo apskundimo tvarka, Taisyklėse nustatyta tvarka bei Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalimi.
Pareiškėjas pažymi, kad jo keliamas ginčas yra susijęs su ESO neteisėta veikla, t. y. ESO neteisėtai vykdomo ir būtent jo teisėtus interesus pažeidžiančio elektros energijos apskaitos prietaisų eksploatavimo – veikiančių elektros energijos apskaitos prietaisų išmontavimo ir jų keitimo į išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus. Pareiškėjas teigia, kad jis siekia, jog Taryba priimtų nutarimą, kuriuo būtų patvirtinti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos vertinimu, kad toks Tarybos nutarimas būtų laikomas norminiu administraciniu aktu.
Pareiškėjo tvirtinimu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – Elektros energetikos įstatymas) nustato ESO pareigą parengti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą. Pagal Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Todėl mano, kad Tarybos nutarimas, kuriuo būtų patvirtinti teigiami ESO išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai, suteiktų teisę ESO vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą. Tarybos nutarimas dėl išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų patvirtinimo jokių teisių ir pareigų nei jam, nei kitiems vartotojams nenustatytų. Todėl negali būti preziumuojama, kad tokio pobūdžio Tarybos nutarimas yra norminis administracinis aktas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad, kol ESO nėra parengęs pagal Elektros energetikos įstatymą privalomo parengti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo ir Taryba nėra priėmusi šiuo klausimu nutarimo, išmaniųjų apskaitos sistemų, kurias diegia ESO, diegimas yra negalimas.
Pareiškėjo tvirtinimu, jis, kreipdamasis į Tarybą, o vėliau ir į Komisiją, siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus ar, juo labiau, viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir jam, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Todėl ta aplinkybė, kad išnagrinėjus jo skundą ir jį patenkinus, Komisijos priimtas sprendimas galimai darys tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir kitų vartotojų interesams, negali būti pretekstu atsisakyti ginti būtent jo galimai pažeistą teisę ir teisėtą interesą. Priešinga išvada reikštų, kad yra pažeidžiami tiek teisinio tikrumo, tiek ir teisingumo principai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškiai nustato, kad Komisija, tenkindama skundą, turi teisę priimti sprendimą įpareigojantį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą Komisijos nurodymą. Šiuo konkrečiu atveju jis skunde aiškiai nurodė, kokį teisės pažeidimą, pažeidžiantį jo teises ir teisėtus interesus, yra padaręs viešojo administravimo subjektas Taryba, t. y. kad Taryba nėra patvirtinusi išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, be kurių patvirtinimo ESO negali diegti išmaniosios apskaitos sistemos jo valdomame objekte. Taigi Komisija ne tik turi teisę, bet ir pasitvirtinus jo skunde nurodytoms aplinkybėms, turi pareigą įpareigoti Tarybą pašalinti šį teisės pažeidimą, t. y. įpareigoti Tarybą įvykdyti jai įstatymu nustatytą pareigą – priimti nutarimą dėl išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų.
Atsakovė Taryba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Tarybos funkcijos, teisės bei pareigos yra įtvirtintos įvairiuose įstatymuose – Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, bei kituose įstatymuose. Vykdydama jai pavestas funkcijas ir pareigas, taip pat naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, Taryba vadovaujasi ir kitais teisės aktais (Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir kitų institucijų priimtais teisės aktais), reglamentuojančiais Tarybos veiklą.
Atsakovė pripažįsta, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai ir prašymai yra susiję su Tarybos atliekamomis funkcijomis elektros energetikos sektoriuje užtikrinant reguliuojamosios veiklos vykdymo energetikos įmonių bei vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, atliekant valstybinio reguliavimo funkcijas ir valstybinę kontrolę.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sutinka ir nekvestionuoja fakto, jog Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. O3E-428 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ derinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3E-428) suderino ESO parengtą investicijų projektą „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ (toliau – Investicijų projektas).
Atsakovės teigimu, Taryba atliko ESO pateiktos kaštų ir naudos analizės vertinimą ir išdėstė šio vertinimo rezultatus 2019 m. rugsėjo 19 d. Tarybos posėdžiui teiktoje 2019 m. rugsėjo 13 d. pažymoje Nr. O5E-369 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ derinimo“ (toliau – Pažyma) ir tuo vadovaudamasi priėmė Nutarimą Nr. O3E-428.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad investicijų derinimo procedūra pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų tvirtinimo procedūra pagal Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį yra skirtingos procedūros.
Atsakovė, nesutikdama su tokiu teisės normų aiškinimu, teigia, kad esmine aplinkybe laikytina ne tai, ar Tarybos kompetencijai pavestas klausimas yra derinamas ar tvirtinamas, o tai, ar Tarybos sprendimas yra įformintas tinkamai, t. y. nutarimu. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo žodžių „tvirtinti“ ir „derinti“, turinčių neesminę, formalią reikšmę nagrinėjamame kontekste, akivaizdu, kad Taryba priėmė sprendimą dėl Investicijų projekto ir, atitinkamai, jame išdėstyto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, kuris buvo tinkamai įformintas Nutarimu Nr. O3E-428.
Atsakovės teigimu, nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostata neprieštarauja ir savo prasme bei paskirtimi yra ta pati kaip iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis. Todėl mano, kad pastarojo teisės akto pagrindu suderinto Investicijų projekto pakartotinis derinimas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi yra netikslingas tiek dėl betikslio procedūros kartojimo, tiek dėl to, kad jau esant išreikštai Tarybos pozicijai ir priimtam sprendimui, įformintam Nutarimu O3E-428, Tarybos pakartotinis sprendimas savo esme išliktų toks pats.
Atsakovė atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad Taryba, vykdydama Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje jai elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo numatytas priežiūros ir kontrolės funkcijas, 2022 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. O3E-149 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ stebėsenos ir kontrolės taisyklių derinimo“ suderino ESO pateiktas Investicijų projekto stebėsenos ir kontrolės sistemos taisykles. Tarybos 2022 m. sausio 28 d. pažymoje Nr. O5E-133 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ stebėsenos ir kontrolės taisyklių derinimo“ nurodyta, kad siekiant įvertinti projekto grynąją investicijos naudą teikiamos ataskaitos apie faktiškai patirtas investicijas, sąnaudas, pasiektas naudas ir skaičiuojami ENIS (ekonominės naudos ir išlaidų santykis) ir EGDV (ekonominė grynoji dabartinė vertė) rodikliai būtų skaičiuojami tokiu principu: pirmaisiais ir antraisiais metais po projekto įgyvendinimo (2 metus iš eilės) ataskaitiniu laikotarpiu įvertinamos faktiškai patirtos sąnaudos, investicijos ir pasiektos naudos ir pateikiama ataskaita paskaičiuojant prognozuojamus projekto rodiklius už visą ataskaitinį laikotarpį (ENIS ir EGDV) ir jeigu rodikliai yra: a) teigiami – laikoma, kad grynoji investicijos nauda visu ataskaitiniu laikotarpiu irgi yra teigiama ir toliau tokio projekto kontrolė nebevykdoma, o nauda prilyginama investiciniam projekte pateiktai naudai; b) neigiami – po dviejų metų vėl vertinama investicinio projekto prognozė ir skaičiuojami rodikliai. Atsakovės teigimu, pastaraisiais dokumentais buvo užtikrinta ir įgyvendinta tiek Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje, tiek Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos Tarybos kontrolės ir priežiūros funkcijos diegiant išmaniuosius apskaitos prietaisus.
Taryba, nesutinka ir su pareiškėjo skundo, adresuoto Komisijai, argumentu, kad dėl sumontuoto išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaiso pareiškėjas patiria kokių nors papildomų sąnaudų.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“, 127¹ punkte nustatyti reikalavimai diegiamai išmaniajai elektros energijos apskaitos sistemai. Minėto teisės akto 127¹.1.2 papunkčiu nustatyti šie reikalavimai: turėti galimybę fiksuoti vartotojui (gaminančiam vartotojui) ir (ar) vartotojo (gaminančio vartotojo) įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, bet ne rečiau kaip kas 15 minučių. Nurodytu periodiškumu užfiksuoti praėjusios dienos duomenys atnaujinami ir, esant techninėms galimybėms ir ekonominiam tikslingumui, vartotojui (gaminančiam vartotojui) pateikiami ne rečiau kaip kartą per dieną. Siekiant sudaryti galimybę vartotojams naudotis automatizuotomis energijos taupymo programomis, paklausos valdymo ir kitomis paslaugomis vartojimo (gamybos) duomenys vartotojui (gaminančiam vartotojui) be papildomo apmokestinimo turi būti lengvai pasiekiami, vizualizuoti (pateikti grafiškai) ir pateikiami lengvai suprantamu formatu, kuris leistų palyginti nepriklausomų elektros tiekėjų ekvivalentiškus pasiūlymus dėl elektros tiekimo. Vartotojui (gaminančiam vartotojui) išsamūs apskaitos duomenys pagal bet kurios dienos, savaitės, mėnesio ar metų naudojimo laiką turi būti prieinami (internetu arba naudojant skaitiklio sąsają) už ne trumpesnį nei 24 ankstesnių mėnesių laikotarpį, o suvestiniai apskaitos duomenys – už mažiausiai trejų paskutinių metų laikotarpį.
Nustatytas reguliavimas, anot Tarybos, įtvirtina, kad išmanioji elektros energijos apskaita turi fiksuoti įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, ne rečiau kaip 15 min. ESO kyla pareiga išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką pateikti internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Pažymi, kad vartotojai turi galimybę naudotis P1 porto aktyvavimo paslauga, o P1 sąsajos aktyvacija ir duomenų perdavimas per ją yra nemokamas.
Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjo skundo, adresuoto Komisijai, argumentai nepaneigia išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl išmanios elektros energijos apskaitos diegimo procesas negali būti stabdomas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime apžvelgusi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas, teigia, kad Komisijai yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo tik jai priskirtos kompetencijos ribose.
Atsakovės vertinimu, Komisija pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, išaiškinant pareiškėjui teisę skundą teikti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo ESO su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad jis, kreipdamasis į Tarybą, o vėliau į Komisiją, siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus ar, juo labiau, ne viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir pareiškėjui, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina ekonominio vertinimo rezultatus, iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad pareiškėjas plačiąja prasme pareiškė nesutikimą diegti išmaniuosius prietaisus visų vartotojų objektuose.
Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, o taip pat su viešojo intereso gynimu, nes pareiškėjas siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, darantį įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Tokio pobūdžio nutarimas būtų laikytinas norminiu teisės aktu, o pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo. Komisijai nusprendus, jog Taryba nėra patvirtinusi ekonominio vertinimo rezultatų, todėl juos turi patvirtinti priimdama norminį teisės aktą (nutarimą), toks sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Komisija, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu, bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų savo kompetencijos ribas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Komisija priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Trečiojo asmens vertinimu, Taryba, nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. gegužės 22 d. skundą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, taip pat išsamiai nurodė teisinį reglamentavimą dėl išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo, todėl priėmė pagrįstą nutarimą.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Tarybos nutarimo išvada, kad valstybės politika dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos įstatyminiu lygmeniu įtvirtinta dar nuo 2017 m. lapkričio 1 d., o išmaniosios elektros apskaitos diegimas Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. XIII-1288 redakcija) buvo numatytas jau 2018 m. birželio mėn., yra pagrįsta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 patvirtintu Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planu, jau 2018 m. gruodžio mėn. ESO ir Tarybai buvo pavesta įgyvendinti išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą, kurio pirmasis etapas – kaštų ir naudos analizės atlikimas. Valstybės politika dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimo buvo aiškiai suformuota teisės aktų lygmeniu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. Atitinkamai, ESO, atsižvelgdamas į minėtą valstybės politiką, pateikė Tarybai derinti Investicijų projektą, kuris yra suderintas. ESO Investiciniu projektu atliko išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą ir jį pateikė Tarybai, o Taryba 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu ir Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. O5E-369 patvirtino teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus.
Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo momentu galiojo ir toliau galioja Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, todėl jos pagrindu suderinto Investicinio projekto pakartotinis derinimas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi buvo ir yra netikslingas tiek dėl betikslio procedūros kartojimo, tiek dėl to, kad Tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu jau esant išreikštai Tarybos pozicijai ir priimtam sprendimui, įformintam šiuo nutarimu, Tarybos pakartotinis sprendimas savo esme išliktų toks pats.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka ir su Tarybos nutarimo išvada, kad teisės aktais yra įtvirtinta, jog išmaniosios elektros apskaita turi fiksuoti įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, ne rečiau kaip 15 min., o ESO kyla pareiga išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką pateikti internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Pažymi, kad P1 sąsaja suteikia galimybę išduoti elektros apskaitos prietaiso matuojamus duomenis į klientų sistemas beveik tikruoju laiku, t. y. kas 1 sekundę. Todėl kliento įrenginiai, gavę duomenis, turi galimybę pagal kliento poreikius atitinkamai reaguoti į gaunamus iš išmaniojo apskaitos prietaiso matavimus. Kliento įrenginiai, priimantys duomenis, turi būti atitinkamai suderinami duomenų priėmimui P1 porto standartu bei gebėti elektroniniu ryšiu prisijungti prie P1 porto. Duomenų vartotojo įrangai siuntimo funkcija yra tik papildoma, tačiau net nepaisant to, ESO užtikrina, kad jo diegiami išmanieji elektros apskaitos prietaisai galėtų tokią funkciją turėti. ESO suteikiamos prieigos (P1 sąsajos) dėka klientui prieinami duomenys yra skirti kliento asmeniniams poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, efektyvesniam energijos vartojimui, energijos taupymui ar pan.) ir tokie duomenys nėra naudojami atsiskaitymui už patiektą elektros energiją ar suteiktas persiuntimo ar kitas su tuo susijusias paslaugas.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo skundo, adresuoto Tarybai, argumentai nepagrindžia fakto, kad pradėjęs diegti išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus, ESO visiems prie jo valdomo tinklo prijungtiems klientams, kurių valdomame objekte yra įdiegtas išmanusis elektros apskaitos prietaisas, nesudarė vienodų sąlygų gauti ir naudotis papildoma paslauga – „Prieigos prie išmaniojo skaitiklio P1 sąsajos įjungimas“. Todėl, mano, kad stabdyti visą išmaniosios energijos apskaitos diegimo procesą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisiją, ginčijant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. O3E-950 „Dėl E. R. skundo nagrinėjimo“ teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. skundu kreipėsi į Tarybą, prašydamas įpareigoti ESO išmontuoti pareiškėjo valdomame objekte įdiegtą išmanųjį apskaitos prietaisą ir įpareigoti ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo procesą iki bus tinkamai įvykdytos nurodytos sąlygos: a) iki ESO Tarybai nepateiks, o Taryba Energetikos įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtins teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, kurie, be kita ko, turi apimti bei įvertinti vartotojų potencialiai patirtinus papildomus kaštus, kuriuos vartotojai patirs dėl to, kad jiems diegiami išmanieji apskaitos prietaisai turėtų galimybę elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis, o vartotojas beveik tikruoju laiku turėtų galimybę stebėti elektros energijos suvartojimą; b) iki ESO pilnai neužbaigs vystyti išmaniojo apskaitos prietaiso ir vartotojo techninės sąsajos, leidžiančios išmaniajam apskaitos prietaisui praktiškai, o ne teoriškai, beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis.
Pareiškėjas skunde Tarybai nurodė, kad 2023 m. balandžio mėn. raštu kreipėsi į bendrovę ESO, pareikšdamas nesutikimą dėl to, kad pareiškėjo valdomame objekte būtų įrengtas išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas, kuris yra laikytinas sudėtine išmaniosios apskaitos sistemos sudedamąja dalimi.
ESO pareiškėjui pateiktame atsakyme (toliau – ir Atsakymas) nurodė, kad išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaisų diegimas atitinka tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvoje formuojamos politikos energetikos srityje kryptis. ESO Atsakyme, be kita ko, nurodė, kad ESO, vykdydama jai teisės aktais nustatytus įpareigojimus ir 2016-2017 m. įgyvendintą pilotinį išmaniosios elektros energijos apskaitos projektą, 2018 m. pradžioje pateikė Tarybai suderinti planuojamą įgyvendinti investicijų projektą „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“. Taryba 2019 m. rugsėjo 19 d. posėdyje pritarė ESO parengtam investicijų projektui „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ ir tuo klausimu 2019 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutarimą nesutinka su ESO pateiktu Atsakymu dėl ESO diegiamų išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaisų (Komisijos byla Nr. AG-584/06-2023, b. l. 31-36).
Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. gegužės 22 d. skundą, 2023 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-950 „Dėl E. R. skundo nagrinėjimo“, kuriuo nutarė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą (Komisijos byla Nr. AG-584/06-2023, b. l. 6-18).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos nutarimu, su skundu 2023 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas: pripažinti Tarybos 2023 m. liepos 13 nutarimą Nr. o3E-950 neteisėtu ir jį panaikinti (Komisijos byla Nr. AG-584/06-2023, b. l. 1-4).
Komisija 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. P-435 (AG-584/06-2023) pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti (Komisijos byla Nr. AG-584/06-2023, b. l. 23-24).
Patikslintą skundą pareiškėjas Komisijai pateikė 2023 m. rugsėjo 12 d. (Komisijoje gautas 2023 m. rugsėjo 13 d.). Patikslintu skundu pareiškėjas prašė: 1) pripažinti Tarybos nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti E. R. 2023 m. gegužės 22 d. skundą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (Komisijos byla Nr. AG-584/06-2023, b. l. 26-30).
Komisija Sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjo skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, o taip pat ir su viešojo intereso gynimu, nes pareiškėjas siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, darantį įtaką ne tik AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Tokio pobūdžio nutarimas, anot Komisijos, yra norminis teisės aktas, o pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo. Komisijai nusprendus, jog Taryba nėra patvirtinusi ekonominio vertinimo rezultatų, todėl juos turi patvirtinti priimdama norminį teisės aktą (nutarimą), toks sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Komisija Sprendime taip pat pažymėjo, kad Komisija, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų IAGNTĮ jai nustatytas kompetencijos ribas. Šį savo sprendimą Komisija grindė IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies, ABTĮ 19 straipsnio, 55 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Komisija, atsisakydama priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, pasiūlė pareiškėjui skundą teikti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje (Komisijos byla Nr. AG-584/06-2023, b. l. 39-42).
Pareiškėjas su Komisijos Sprendimu nesutinka ir prašo Komisijos Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 12 d. patikslintą skundą dėl Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. O3E-950 „Dėl E. R. skundo nagrinėjimo“ panaikinimo (b. l. 34-37).
Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.
Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka.
Pagal Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalį Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reguliavimą ir pateiktą LVAT aiškinimą, vertins ne Komisijos 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 21 RE- 658 (AG-584/06-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo E. R. skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, teisėtumą ir pagrįstumą, o pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti Komisijoje klausimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
VAĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinės procedūros sprendimas – tai administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.
Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad asmuo, manydamas, jog viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu, yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, turi teisę su skundu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, o viešojo administravimo subjektas turi pareigą išnagrinėti asmens skundą ir dėl skundo priimti administracinės procedūros sprendimą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. su skundu į Tarybą kreipėsi nesutikdamas su ESO pateiktu Atsakymu dėl ESO išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo ((Komisijos byla Nr. AG-584/06-2023, b. l. 31-36). Tokių skundų nagrinėjimas priskirtas Tarybos kompetencijai (Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis). Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė pareiškėjo skundžiamą nutarimą, kuris, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi, laikomas administraciniu sprendimu.
VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.
Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3E-1289 redakcija) 54 punkte nustatyta, pareiškėjas turi teisę skųsti Tarybos priimtą sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Administracinių ginčų, kurių nesprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, sąrašas nurodytas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1-2 punktuose.
Pareiškėjo keliamas ginčas dėl Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. O3E-950 „Dėl E. R. skundo nagrinėjimo“ teisėtumo Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1-2 punktuose nurodytiems ginčas nepriskiriamas.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, konstatavo, kad tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. patikslinto skundo (Komisijoje gautas 2023 m. rugsėjo 13 d., Nr. 20R-1702), adresuoto Komisijai, turinį, daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Skundas paduotas nustatytu terminu.
Kaip matyti iš pareiškėjo skunde teismui suformuluoto reikalavimo, pareiškėjas siekia pasinaudoti įstatyme numatyta teise ginčą išspręsti ne teismo tvarka, o išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Ši pareiškėjo teisė negali būti kvestionuojama.
Todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 21RE-658(AG-584/06-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ panaikinamas. Pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. patikslintas skundas dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. O3E-950 „Dėl E. R. skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduodamas nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. R. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1RE-658 (AG-584/06/2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“.
Pareiškėjo E. R. 2023 m. rugsėjo 13 d. patikslintą skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. O3E-950 „Dėl E. R. skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.