- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- A-261-451-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- A. N., D. N.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Žydrūnas Rupšys
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. N. ir D. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. N. ir D. N. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. J. Ž., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž.; 2) įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją G. N. vardu atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) miestelyje, Radviliškio rajone. Pareiškėjas skunde nurodė, kad po G. N. mirties (mirė 1996 m. balandžio 1 d.) jis paveldėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. G. N. prašymą grąžinti savininkų V. K., O. K. ir D. K. turėtą žemę (apie 23 ha) Radviliškio rajono Šeduvos miesto apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė 1991 m. gruodžio 9 d. Tačiau jos prašymas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimtas. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. sausio 23 d. raštu Nr. SD-165 pretendentė buvo informuota, kad nuosavybės teisės jai dar nėra atkurtos ir buvo siūloma pasirinkti atkūrimo būdą (vienas iš būdų – susigrąžinti žemę natūra). Tačiau kitu Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-1048 pareiškėjo atstovas buvo informuotas, kad G. N. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl to pareiškėjas 2007 m. birželio 22 d. pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijai skundą. Šiaulių apskrities viršininko administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2007 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. S2-1967(1.17) nurodė, kad negali spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes G. N. įstatymų nustatytais terminais prašymo dėl V. K. Šeduvos mieste turėtos žemės grąžinimo Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2007 m. spalio 26 d. rašte nurodė, kad esamų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę. Iš šio Nacionalinei žemės tarnybos rašto, gauto 2007 m. spalio 31 d., pareiškėjas taip pat sužinojo, kad Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nuosavybės teisės į V. K., D. ir J. K. Šeduvos mieste, Radviliškio rajone turėtą žemę atkurtos A. J. Ž..
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija nurodė, kad apie ginčijamą Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167, kuriuo A.J. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į V. K., J. ir D. K. Šeduvos mieste, Radviliškio rajone, turėtą 7,13 ha žemės sklypą, pareiškėjo atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys sužinojo gavęs Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 7 d. raštą Nr. SD-1048 arba vėliausiai – 2007 m. gegužės 22 d., kai gavo prašomų dokumentų kopijas. Tačiau pareiškėjo skundas administraciniam teismui buvo paduotas tik 2007 m. lapkričio 19 d. Todėl, atsakovo nuomone, laikytina, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. Ž. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 71-3330-4167 yra teisėtas ir pagrįstas. G. N. padavė netinkamai užpildytą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nepateikė visų reikiamų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku. G. N. paduoto prašymo grafoje „Buvęs savininkas“ nurodyta O. K.. Todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad G. N. nebuvo padavusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. K. Šeduvos mieste turėtą žemę. Be to, atkurti G. N. nuosavybės teises į V. K. žemę nėra pagrindo, nes senelės V. K. Šeduvos mieste turėta žemė (23 ha) buvo išdalinta jos vaikams: O. K. (G. N. motinai) – 9,17 ha, A. P. – 5,6 ha, Domininkui ir Jonui (A. J. Ž. tėvui) – 7,13 ha. A. J. Ž. nuomone, skundžiamu sprendimu jai pagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvui J. K. priklausiusią žemę (7,13 ha).
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą patenkino: panaikino Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167 ir įpareigojo Šiaulių apskrities viršininko administraciją įstatymo nustatyta tvarka atkurti G. N. vardu nuosavybės teises į V. K. turėtą 7,13 ha žemės sklypo dalį Radviliškio rajone, Šeduvos miestelyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. Ž. prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens A. J. Ž. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas apskundė teismui Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167, kuriuo A. J. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,13 ha žemės Šeduvos mieste. Iš byloje esančio Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 7 d. rašto Nr. SD-1048 matyti, kad šiuo raštu pareiškėjo atstovui buvo pateikta nuosavybės teisių atkūrimo A. J. Ž. bylos kopija (b. l. 14). Šiaulių apskrities viršininko administracija 2007 m. rugpjūčio 7 d. raštu pareiškėjo atstovą pakartotinai informavo, kad nuosavybės teisės į D. ir J. K. bei V. K. Šeduvos mieste turėtą 7,13 ha žemės Šaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 71-3330-4167 atkurtos A. J. Ž. (b. l. 15). Šį sprendimą teismui pareiškėjas apskundė 2007 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 30 dienų kai pareiškėjui tapo žinoma apie ginčijamą sprendimą.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepraleido termino apskųsti ginčijamą sprendimą teismui, nes pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 122 punkte nustatyta, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimui ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikoma. Tokie sprendimai per įstatymo nustatytą terminą gali būti apskųsti teismui. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjas nepraleido termino ginčijamam sprendimui apskųsti teismui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja įstatymo nuostatoms.
Šalies argumentai
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui prašė svarstyti ir prašymą dėl termino atnaujinimo bei pripažinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje yra duomenų, kad sužinojęs apie ginčijamą sprendimą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų šiam sprendimui nuginčyti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad reikalavimas dėl termino atnaujinimo turėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir dėl to priimtas sprendimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas teismo sprendimą panaikintino, o byla perdavė pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.).
III.
Nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėjų A. N. ir D. N. (A. N. teisių perėmėjai) įgaliota atstovė teismo posėdyje prašė teismo manant, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, jį atnaujinti ir pareiškėjų skundą patenkinti visiškai. Nurodė, kad 2007 m. sausio mėnesio pabaigoje ar vasario pradžioje, tiksliai neprisimena, A. N. gavus iš Radviliškio žemėtvarkos pranešimą, kad reikia atvažiuoti ir susitvarkyti dokumentus dėl senelio žemės, ji bei A. N. nuvažiavo į žemėtvarkos skyrių, kur paaiškėjo, kad senelio žemė jau sugrąžinta A. J. Ž.. Kadangi jie su šiuo neteisėtu žemės sugrąžinimu nesutiko, kreipėsi į advokatą, kurio atstovaujami kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą. Nurodė, kad bandė ginčą išspręsti taikiai, tačiau to padaryti nepavyko, todėl kreipėsi skundu į teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų įgaliotas atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą patenkinti visiškai. Nurodė, kad skundu prašoma, teismui nustačius, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, jį atnaujinti. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad skundo padavimo termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo apskrities sprendimo įteikimo dienos, teismas turėtų spręsti pareiškėjų prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčą šioje byloje, 2009 m. sausio 22 d. nutartyje nurodė, kad byloje yra duomenų, jog sužinojęs apie ginčijamą sprendimą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų šiam sprendimui nuginčyti. Mano, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjas ėmėsi visų savo pažeistos teisės gynimo būdų, kad ginčijamas ir neteisėtas sprendimas būtų panaikintas neteismine tvarka. Kokios objektyvios priežastys sutrukdė pareiškėjui nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl ginčijamo administracinio akto panaikinimo. Nurodė, kad jokios informacijos iki 2007 m. sausio mėn. pretendentei G. N. apie tai, kad trūksta giminystės ryšį įrodančių dokumentų, teikiama nebuvo. Taip pat nebuvo prašoma papildomai kreiptis į archyvus tam, kad įrodinėtų tiek giminystės ryšį, tiek nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kilmę. Iš esmės pažeidžiant tuo metu galiojusią nustatytą tvarką, kad institucija, nagrinėjanti pretendentų prašymus turi priimti sprendimą per 3 mėn., paskui šitas terminas keitėsi ir jis buvo prailgintas iki 6 mėn., tik 2007 m. sausio mėn. pateikė jau tuo metu mirusiai G. N. informaciją raštu 2007 m. sausio 23 d. Nr. SD -165, kad nėra grąžintos nuosavybės teisės į seneliui priklausiusią 7,13 ha D. ir J. K. ir V. K. valdytą žemę Šeduvos m. Tuo pati institucija pripažino faktą, kad reikiami dokumentai pateikti visi, nėra jokių kliūčių šito prašymo nesvarstyti ir nepriimti teigiamo sprendimo atkuriant nuosavybės teisę. Po to, kaip nurodė O. L. V., kai ji nuvyko į Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrių ir bandė aiškintis aplinkybes, kodėl nėra atkurtos nuosavybės teisės, institucija, pastebėjusi savo grubią klaidą, pradėjo kitaip traktuoti šią faktinę situaciją ir teikti visiškai kitokią informaciją A. N., kad G. N. nebegali pretenduoti į V. K. žemę, kadangi neva jinai nėra pateikusi giminystės ryšį įrodančių dokumentų ir nėra pateikusi prašymo į turėtą V. K. nuosavybę. Ši informacija buvo pateikta 2007 m. gegužės 7 d. raštu, kuriame paminėta aplinkybė, jog N. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė giminystės ryšį su O. K. įrodančių ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, nuosavybės teisių atkūrimo į 23ha žemės klausimas N. neišspręstas (jokių sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimta). Gavę šį raštą, pareiškėjai pasinaudojo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą, kuris įpareigojo Šiaulių apskrities viršininko administraciją spręsti ginčijamo sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. J. Ž., panaikinimą savo iniciatyva, tačiau institucija šito sprendimo neįvykdė ir savo iniciatyva nepanaikino 1995 m. sprendimo, todėl dėl aukščiau paminėtų objektyvių priežasčių pareiškėjas kreipėsi į šį teismą praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų administracinio akto apskundimo terminą.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovas teismo posėdyje prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apie ginčijamą 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą A. N. sužinojo 2007 metų vasario mėnesį, o į teismą dėl sprendimo nuginčijimo kreipėsi po ilgo laikotarpio, tai yra 2007 metų lapkričio mėnesį. Nurodė, kad įstatymas nenumato šio sprendimo ginčijimui privalomos išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Vieno mėnesio terminas skundžiamam sprendimui nuginčyti yra praleistas. Dėl G. N. atžvilgiu nepriimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas numato, kad veikimas ar neveikimas institucijos, kuri turi priimti sprendimus, turi būti sprendžiamas ikiteismine tvarka, gavus neigiamą atsakymą iš institucijos, turi būti ginčijamas Nacionalinei žemės tarnybai ir tik tada, jei atsakymas netenkina, galima kreiptis į teismą. Tačiau teismo įpareigojimas atkurti nuosavybės teises nesukurs pareiškėjams didesnių pasekmių, nes A. J. Ž. atžvilgiu priimtas apskrities viršininko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
IV.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjų A. N. ir D. N. (A. N. teisių perėmėjai) prašymo netenkino ir termino skundui dėl Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 71-3330-4167 dėl nuosavybės teisių atstatymo A. J. Ž. panaikinimo paduoti neatnaujino. Teismas bylą dalyje dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž., nutraukė paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjų prašymas jį atnaujinti teismo atmestas.
Pareiškėjų skundą dėl reikalavimo įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją G. N. vardu atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) g., Šeduvos miestelyje, Radviliškio rajone, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų ginčijamo Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 71-3330-4167 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž. apskundimui turi būti taikoma tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo turi būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.
Teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-1048 (b.l.34) pareiškėjų atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui buvo pateikta nuosavybės teisių atkūrimo bylos į V. K. žemę (pagal A. Ž. prašymą) kopija (b. l. 14), taip pat ir ginčijamas Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 71-3330-4167. Teismo nuomone, šią sprendimo kopiją pareiškėjai pateikė teismui kartu su skundu. Iš jos matyti, kad ginčijamo sprendimo tikrumas buvo patvirtintas Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. gegužės 8 d. (b.l. 9-10). Duomenų, kada pareiškėjai gavo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 7 d. raštą Nr. SD-1048, pareiškėjai teismui nepateikė, tai įrodančios kitos medžiagos byloje nėra.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad teismui nežinoma, kada pareiškėjai gavo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 7 d. raštą Nr. SD-1048 su priedais, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ginčijamo teisės akto įteikimo pareiškėjams diena yra laikytina 2007 m. gegužės 8 d., kuomet patvirtintas jo nuorašo tikrumas. Todėl pareiškėjai į teismą dėl Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 71-3330-4167 apskundimo turėjo kreiptis laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. birželio 8 d., tačiau kreipėsi tik 2007 m. lapkričio 19 d., tai yra praleisdami skundo padavimo terminą.
Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis (svarbiomis skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimis) pripažįstamos objektyviai egzistavusios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, tokios kaip pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir jo valią ir pan.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai, atstovaujami įgalioto atstovo advokato, gavę Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 7 d. raštą Nr. SD-1048, prie jos pridėtus dokumentus, taip pat ir skundžiamą sprendimą, 2007 m. gegužės 22 d. prašymu (b.l. 69) kreipėsi į atsakovą dėl susipažinimo su J. K. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylomis bei dokumentų kopijų gavimo, gavo papildomų dokumentų kopijas ir tik 2007 m. birželio 22 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją, prašydami teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į savininkų V. K., O. K. ir D. K. turėtą apie 23 ha žemę Šeduvos miestelyje, Radviliškio rajone pagal pateiktą pretendentės G. N. 1991 m. gruodžio 9 d. prašymą (b.l. 34). Tai yra, teismo nuomone, pareiškėjai veikė savo valia sąmoningai pasirinktu elgesio moduliu, kaip ir jie patys tvirtina, bandė ginčą išspręsti taikiai. Teismas konstatavo, kad šių priežasčių negalima laikyti svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis, todėl terminas skundui dėl Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 71-3330-4167 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž. panaikinimo negali būti atnaujintas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų prašymas netenkintinas ir terminas skundui dėl Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 71-3330-4167 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž. panaikinimo neatnaujintinas, bylą dalyje dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž. teismas nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją G. N. vardu atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) g., Šeduvos miestelyje, Radviliškio rajone, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi į ginčo žemę Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 71-3330-4167 nuosavybės teisės yra atkurtos trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. Ž.. Minėtas sprendimas yra galiojantis ar kitu būdu nenuginčytas ar šiuo metu ginčijamas, todėl teismas padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo žemę trečiajam suinteresuotam asmeniui yra teisėtas ir pagrįstas.
V.
Pareiškėjai A. N. ir D. N. (A. N. teisių perėmėjai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas neišsprendė pareiškėjų atstovo prašymo (teismo posėdžio protokolas, b.l. 165), vadovaujantis ABTĮ 108 straipsniu, priimti atskirą nutartį dėl institucijos Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus ar pareigūno Palucko padarytų akivaizdžių įstatymo pažeidimų ir apie tai informuoti instituciją ir Šiaulių AVA.
2. Sprendime nurodytas termino praleidimo svarbių priežasčių sąrašas nėra baigtinis. Teismas turėjo įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis. Klausimą, ar konkrečios ginčyti administracinį aktą priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminą atnaujinti, teismas turėjo spręsti atsižvelgdamas į nustatytų terminų paskirtį, teisines pasekmes - ginčijamo administracinio akto akivaizdų neteisėtumą, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, prašančio atnaujinti terminą pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai aplaidžiai.
3. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalėjo įvertinti šiais faktines aplinkybes:
Pretendentė G. N. (po jos mirties nuosavybės atkūrimo teises paveldėjo sutuoktinis A. N.) prašymą, grąžinti savininkų V. K., O. K. ir D. K. turėtą apie 23 ha žemę, Radviliškio rajono Šeduvos miesto apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė 1991 m. gruodžio 9 d.
Nuo prašymo pateikimo momento pretendentė, o po jos mirties pareiškėjas, nekeitė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginimo būdo.
Institucija, privalėjusi vykdyti administracines procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 18, 19 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo, su vėliau padarytais pakeitimais, 4, 8 ir 9 dalyse, neatliko savo pareigų, neišnagrinėjo pateikto prašymo ir nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo, galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais.
Nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdanti institucija – Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius pateikė prieštaraujančius vienas kitam raštus. Institucijos 2007 m. sausio 23 d. raštu Nr. SD-165 pretendentė informuojama, kad „dar neatkurtos nuosavybės teisės į Jūsų seneliui priklausiusią 7,13 ha D. ir J. K. ir V. K. valdytą žemę Šeduvos mieste“. Pretendentei siūloma pasirinkti atlyginimo būdus, tame tarpe ir susigrąžinti žemę natūra. Kitame institucijos 2007 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-1048 pareiškėjo atstovas informuojamas, kad pretendentė G. N. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui iš viso nebuvo pateikusi prašymų grąžinti V. K. (ar J. K.) vardu Šeduvos mieste nuosavybės teise valdytos žemės. Tačiau nurodytas aplinkybes paneigia 2007 m. sausio 23 d. institucijos raštas bei pretendentės 1991 m. gruodžio 9 d. prašyme išreikšta valia grąžint savininkų V. K., O. K. ir D. K. turėtą apie 23 ha žemę Šeduvos mieste.
Šiaulių apskrities viršininko administracijai 2007 m. birželio 22 d. buvo pateiktas skundas. Institucija, išnagrinėjusi skundą 2007 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. S2-1967 (1.17) nurodė, kad „G. N. įstatymų nustatytais terminais prašymo dėl V. K. Šeduvos mieste turėtos žemės grąžinimo Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė. Nesant piliečio prašymo Šiaulių apskrities viršininko administracija spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo negali“ (b.l. 37).
Šiaulių apskrities viršininko administracijos atsisakymas atlikti teisės aktais nustatytas administracines procedūras buvo apskųstas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Institucija, išnagrinėjusi skundą, 2007 m. spalio 26 d. rašte pažymėjo, kad esamų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę. Tačiau Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius informavo, kad nuosavybės teisės į V. K., D. ir J. K. Šeduvos mieste, Radviliškio rajone turėtą žemę Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimu atkurtos A. J. Ž..
Nacionalinė žemės tarnyba apie skundo nagrinėjimo metu nustatytus faktus bei teisės aktų pažeidimus atkuriant A. J. Ž. nuosavybės teises informavo Šiaulių apskrities viršininką ir pasiūlė jam inicijuoti A. J. Ž. priimto sprendimo panaikinimą (b.l. 39).
Šalies argumentai
A. N. 2007 m. spalio 31 d. gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, kurio neginčijo atsakovas ir nesulaukęs, kad šis sprendimas bus pakeistas administracine tvarka, kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo, paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities viršininko administracija 2007 m. gruodžio 10 d. raštu (b. l. 42) atsakydama Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įjos pateiktą sprendimą (po pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos), net nesiėmėm vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, jo nustatyta tvarka neskundė, nors atsakovo atstovas teisme pripažino, kad atsakovas su šiuo sprendimu nesutiko - „Noriu paaiškinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba teisingai davė rekomendacijas Šiaulių AVA spręsti klausimą. Tai yra tik rekomendacija, teisingumą mūsų šalyje vykdo teismai ir su Nacionalinės žemės tarnybos nuomone apskritis nesutinka“ (teismo posėdžio protokolas, b.l. 166). Taigi, atsakovas nevykdė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. nutartyje pažymėjo, jog byloje yra duomenų, kad, sužinojęs apie ginčijamą sprendimą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų šiam sprendimui nuginčyti. Todėl reikalavimas dėl termino atnaujinimo turėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir dėl to priimtas sprendimas. Tačiau pirmos instancijos teismas nesivadovavo privalomosiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir darė priešingas išvadas.
Šalies argumentai
5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b.l. 21) įpareigojo pareiškėją A. N. pašalinti skundo trūkumus. 2007 m. gruodžio 4 d. pareiškime dėl trūkumų pašalinimo pareiškėjas nurodė, kad nustačius, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, jis turi būti atnaujintas ir nurodė objektyvias aplinkybes dėl ko terminas turėtų būti atnaujintas.
6. Teismas nepagrįstai neanalizavo, kad padaryti ir to paties pirmos instancijos teismo jau konstatuoti teisės aktų pažeidimai, priimant ginčijamą administracinį aktą, turėjo būti vertinami kaip viešojo intereso pažeidimas, nes tokio vertinimo reikalavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyta Valstybei pareiga ginti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotas valstybės, jos piliečių teises ir nuosavybę, atkurti iki nacionalizacijos buvusių nekilnojamojo turto savininkų tęstines nuosavybės teises ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis. Remiantis šia norma teismas turėjo panaikinti ginčijamą sprendimą savo iniciatyva, net ir nustačius, kad pareiškėjas praleido nustatytą terminą skundui paduoti.
7. Vadovaujantis visuotinai pripažintu principu, kad iš neteisėtumo negali atsirasti teisė, A. J. Ž. neteisėto sprendimo pagrindu negalėjo atsirasti teisės ir pareigos vien dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti įstatymo normoms prieštaraujantį sprendimą. Teismas turėjo įvertinti jau anksčiau pirmos instancijos teismo nustatytus teisės aktų pažeidimus ir šių pažeidimų pagrundu savo iniciatyva panaikinti ginčijamą administracinį aktą.
8. Ginčijamu sprendimu yra pažeidžiami ne tik pareiškėjų interesai, bet ir Valstybės saugomas interesas nuosavybės teisių atkūrimo procese, kuris įtvirtintas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad atsakovas ignoravo privalomuosius nurodymus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą ir neinicijavo sprendimo panaikinimo, kaip to reikalavo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, patvirtina aplinkybę, turinčią teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantų atstovas palaikė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž. ir įpareigoti atkurti nuosavybės teises į žemę.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 5 d. nutartyje Nr. AS7-301/2006 nurodė, kad skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pareiškėjai nenurodė teismui tikslios datos, kada jiems buvo įteiktas skundžiamas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis skundžiamo sprendimo kopijos tvirtinimo data pripažino, kad skundžiamo sprendimo pareiškėjams įteikimo data laikytina 2007 m. gegužės 8 d. Apeliantai ginčo dėl to nekelia ir teisėjų kolegija laiko, kad skundžiamo sprendimo įteikimo terminas nustatytas tinkamai. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi pareiškėjai skundą teismui turėjo pateikti iki 2007 m. birželio 9 d. Tačiau skundą teismui padavė 2007 m. lapkričio 19 d., t. y. praleidę terminą skundui paduoti.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą grindžia iš esmės tuo, kad 2007 m. birželio 22 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją ir bandė ginčą išspręsti taikiai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, svarbios priežastys turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju iki 2007 m. birželio 9 d. Pareiškėjai aplinkybių, kurios apribojo pareiškėjams galimybę pasinaudoti teisminės gynybos teise nuo 2007 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. birželio 9 d., nenurodė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 71-3330-4167 paduoti. Neatnaujinus termino skundui paduoti teismas pagrįstai administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167 nutraukė.
Pareiškėjai taip pat kėlė reikalavimą įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją G. N. vardu atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) g., Šeduvos miestelyje, Radviliškio rajone. Byloje nustatyta, kad į minėtą žemę nuosavybės teisės yra atkurtos A. J. Ž. Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 71-3330-4167. Minėtas sprendimas yra galiojantis, todėl pareiškėjų reikalavimas negali būti patenkintas.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. N. ir D. N. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d.sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.