Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-17 · Administracinė byla Nr. I-3334-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
I-3334-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01443-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3334-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-01443-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui A. A. (A. A.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 72 750 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012-10-26 iki 2014-02-14 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis ir žmogaus orumą žeminančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Atvykus į Lukiškių TI-K, jam buvo išduotas prastos kokybės čiužinys, nešvarūs patalynės užvalkalai, pačios patalynės visai nedavė. Visos kameros, kuriose pareiškėjas buvo kalinimas, buvo perpildytos, todėl jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Dėl prastos kamerų ventiliacijos ir perpildymo, jose trūko gryno oro, būdavo labai drėgna, lupdavosi tinkas ir dažai, įsiveisė pelėsis. Gyvendamas nežmoniškomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pablogėjo pareiškėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas. Kalinant tokiomis sąlygomis buvo pažeista Konstitucijos 21 str. garantuota pareiškėjo teisė į orumą, todėl, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas, Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą kaip ji apibrėžta CK 250 str. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjas mano, kad jam turėtų būti priteista po 150 Lt už kiekvieną kalinimo netinkamomis sąlygomis parą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas teismui taip pat pateikė atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko ir Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, t. y. sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendro kameros ploto (21 p.), neužtikrintas tinkamas patalpų vėdinimas, nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, o vėdinimas per langus neįmanomas dėl įrengtų grotų, žiemą kamerose būdavo minusinė temperatūra (24 p.), dėl prastos ventiliacijos, drėgmė kamerose viršijo leistinas normas (26 p.), nuo sienų ir lubų krito tinkas ir dažai (28 p.), baldai buvo nešvarūs (54 p.), ant sienų ir lubų buvo įsiveisęs pelėsis (56 p.), įsiveisę graužikai ir buitiniai parazitai (60 p.).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde ir atsikirtime į atsiliepimą išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012-10-26 iki 2014-02-14, tačiau nepagrįstai teigia, kad minimalaus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, nebuvo užtikrintas visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo išduota visa priklausanti patalynė. Pareiškėjui buvo išduotas toks patalynės komplektas, koks nustatytas teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139. Švari patalynė nuteistiesiems išduodama kiekvieną savaitę. Daiktai asmeniniam naudojimui pareiškėjui pasirašytinai išduoti 2012-10-26, t. y. jam atvykus į įstaigą. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo A. A. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė nuo 2012-10-26 iki 2014-02-14 Lukiškių TI-K buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, nes nebuvo užtikrinta, kad jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, neišduota reikiama patalynė, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendro kameros ploto, neužtikrintas tinkamas patalpų vėdinimas, nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, o vėdinimas per langus neįmanomas dėl įrengtų grotų, žiemą kamerose būdavo minusinė temperatūra, dėl prastos ventiliacijos, drėgmė kamerose viršijo leistinas normas, nuo sienų ir lubų krito tinkas ir dažai, baldai buvo nešvarūs, ant sienų ir lubų buvo įsiveisęs pelėsis, kamerose įsiveisę graužikai ir buitiniai parazitai.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas A. A. laikotarpiu nuo 2012-10-26 iki 2014-02-14 Lukiškių TI-K praleido 476 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus, 3,6 kv. m, gyvenamųjų kamerų plotas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, ar ne. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (476 dienas) pareiškėjui buvo užtikrintas 29 dienas, t. y. 2012-10-29 ryte, 2012-11-14, 2012-11-15 ryte (kameroje Nr. 342, plotas – 8,10 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-01-03 ryte (kameroje Nr. 131, plotas – 7,94 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-04-12 ryte, 2013-09-12, 2013-10-23, nuo 2013-10-30 iki 2013-11-10, 2013-11-12, 2013-12-02, nuo 2013-12-05 iki 2013-12-11 (kameroje Nr. 382, plotas – 7,25 kv. m, 1–2 asmenys kameroje), nuo 2014-01-23 iki 2014-01-24 ir nuo 2014-02-06 iki 2014-02-07 (kameroje Nr. 382, plotas – 7,77 kv. m, 2 asmenys kameroje). Aplinkybių, kad likusį kalinimo laikotarpį (447 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose garantuotas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, Lukiškių TI-K neginčija. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 447 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui, suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.

Grįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodo ir kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, pažeidė teises į kalinimą teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. neišduota reikiama patalynė, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendro kameros ploto, neužtikrintas tinkamas patalpų vėdinimas, nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, o vėdinimas per langus neįmanomas dėl įrengtų grotų, žiemą kamerose būdavo minusinė temperatūra, dėl prastos ventiliacijos, drėgmė kamerose viršijo leistinas normas, nuo sienų ir lubų krito tinkas ir dažai, baldai buvo nešvarūs, ant sienų ir lubų buvo įsiveisęs pelėsis, įsiveisę graužikai ir buitiniai parazitai.

Pažymėtina, kad Higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeistas Higienos normos HN76:2010 21 p. reikalavimas, nustatantis, kad sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje. Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Per mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą vėdinamos tik tos patalpos, kuriose tokia sistema įrengta. Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad yra sudaręs sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (anksčiau UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“) ir UAB „Dezinfa“ dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbų atlikimo Lukiškių TI-K (b. l. 15–23). Į bylą pateikta Armatūrinė kortelė asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams (b. l. 27, 28) paneigia pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo išduota patalynė.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo skunde ir atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodyti teiginiai, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Teismui nėra pateikti duomenys, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų, būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, galintį atlikti kamerų patikras vietoje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra individualizuotos, todėl teismo negali būti patikrintos, o atsakovė negali būti įpareigota įrodyti to, ko pareiškėjas konkrečiai ir aiškiai nepagrindė.

Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, tapo dirglus ir nervingas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad 447 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad A. A. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam kilo tam tikrų sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, kad 50 procentų darbingumo lygis pareiškėjui buvo nustatytas dar 1995-08-21, todėl pateikta darbingumo lygio pažyma (b. l. 95) nesudaro pagrindo teigti, jog įtakos pareiškėjo sveikatos būklei turėjo kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (447 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 246,18 eurų (850 Lt) / 289,62 eurai (1 000 Lt) ) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014-06-04 nutartys a. b. Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 2 600 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 2 600 eurų sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 2 600 (du tūkstančius šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė