Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovės Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ atstovams pirmininkei V. B., advokatui Raimondui Simonavičiui, atsakovei V. L., jos atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-29 teismas ieškovės prašymu priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti V. L. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 3.882,84 Eur reikalavimo sumos.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. U. paaiškino, jog nuo 2004 iki 2014 m. dirbo bendrijos buhaltere. T. Š. kaip detalaus plano organizatorė, organizavo inžinerinių tinklų statybas. Už atliktus darbus apmokėjo T. Š., po to jai pinigus sumokėjo bendrija iš surinktų mokesčių. Žemės sklypų savininkai, kurie tiesiogiai pirko žemės sklypus iš T. Š., už inžinerinius tinklus nemokėjo, nes šias įmokas jau buvo sumokėjusi T. Š.. V. L. į bendriją kreipėsi dar nebūdama žemės sklypo savininke, pastaroji domėjosi kiek jai teks mokėti už prisijungimą prie inžinerinių tinklų. Atsakovei V. L. ir A. P. bendrija pasiūlė sudaryti raštu susitarimą, nurodant kokiomis dalimis pastarieji atlygins išlaidas už bendrijos inžinerinius tinklus. Bendrija siūlė šias išlaidas atlyginti vienai V. L. arba V. L. kartu su A. P.. A. P. norint prisijungti savo gyvenamojo namo inžinerinius tinklus prie bendrijos inžinerinių tinklų buvo pareikalauta sumokėti pusę sumos. Šią sumą A. P. sumokėjo, nurodydamas įmokos paskirtį ,,valymo įrengimai“. A. P. sumokėjus nurodytą pinigų sumą bendrija suprato, jog kitą dalį sumokės V. L., tačiau to ji nepadarė. Bendrija paruošė raštišką susitarimą dėl sumokėtų pinigų įteisinimo, tačiau A. P. ir V. L. jį pasirašyti atsisakė. Neišsprendus A. P. sumokėtos sumos įteisinimo, ši sumokėta suma vertinama, kaip A. P. permoka, kurią bendrija turės grąžinti A. P..

Teismo posėdžio metu liudytojas T. O. paaiškino, jog bendrijos pirmininko pareigas ėjo laikinai 2006 m., apie mėnesį laiko, po to kai atsistatydino R. K.. Važiuojant automobiliu jį sustabdė V. L., kuri prašė pasirašyti jos pateiktą dokumentą. Dokumentą surašiusi buvo pati V. L.. Šį dokumentą T. O. pasirašė, nesigilindamas į jo esmę. Vėliau sužinojo, jog pasirašydamas šį dokumentą davė bendrijos sutikimą V. L. prisijungti prie inžinerinių įrenginių. Kaip turėjo tuo metu pasielgti nežino, šių procedūrų neišmano iki šiol. Po šio dokumento pasirašymo, tai yra jau vėliau vyko susirinkimai, kuriuose buvo nutarta už prisijungimą prie bendrijos inžinerinių tinklų mokėti nurodytas pinigų sumas.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, jog su V. L. nusprendė įsigyti žemės sklypą. Kadangi V. L. tuo metu neturėjo pakankamai pinigų, todėl sklypą už 85000 Lt nupirko jis iš T. Š.. Jam V. L. sumokėjo sutartą sumą, po to jis pardavė dalį žemės sklypo V. L.. Prieš perkant žemės sklypą A. P. teiravosi T. Š. ir jo sūnaus, kuris buvo bendrijos valdybos narys ar bus galima šį žemės sklypą padalinti. Jam buvo atsakyta, jog šį žemės sklypą bus galima padalinti. Jam patvirtino, jog inžinerinių įrenginių pajėgumai yra pakankami. Liudytojas A. P. teismui patvirtino, jog neklausinėjo bendrijos valdybos narių ar reikės jam už prisijungimą prie inžinerinių įrenginių papildomai mokėti. Jei būtų žinojęs, jog ateityje reikės susimokėti už prisijungimą prie inžinerinių tinklų, tai jam būtų neapsimokėję pirkti šį žemės sklypą. Buvęs valdybos pirmininkas T. O. atsisakė jam pasirašyti sutikimą dėl prisijungimo prie bendrijos tinklų. T. O. nurodė, jog valdybos susirinkime yra nuspręsta, prieš suteikiant tokį leidimą, apmokėti inžinerinių tinklų pastatymo išlaidas. Reikalaujamą 6467,36 Lt sumą bendrijai sumokėjo, priešingu atveju nebūtų gavęs leidimo statybai. Po pinigų sumokėjimo žodžiu kreipėsi į bendriją, jog sumokėti pinigai jam būtų grąžinti, nes mano, jog nurodytą pinigų sumą sumokėjo nesant tam jokio teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. paaiškino, jog jai būnant bendrijos pirmininke A. P. ir V. L. kreipėsi į bendrijos valdybą dėl žemės sklypo padalinimo bei leidimo prisijungti prie inžinerinių tinklų. Po to, tarp bendrijos narių kilo nepasitenkinimai, jog vieni bendrijos nariai privalėjo mokėti mokesčius už infrastruktūros įrengimą, o kiti naudodamiesi šia infrastruktūra, šios pareigos nori išvengti. Taip pat piktinosi, jog dalinant žemės sklypus, gyvenamojo namo rajonas bus labiau apgyvendintas, bus apkrauta inžinerinė infrastruktūra, todėl buvo nuspręsta įvesti tokį patį mokestį naujiems savininkams, kurį turėjo sumokėti pirmiau žemės sklypus įsigiję savininkai. V. L. prieš įsigyjant žemės sklypą domėjosi, kiek jai reikės mokėti mokesčių už pasijungimą prie sukurtos infrastruktūros. Tuo metu, valdyba nebuvo nusprendusi galutinai dėl įmokų dydžio. Buvo kreiptasi į teisininkus dėl konsultacijų, siekiant teisiškai sureguliuoti šiuos santykius. Liudytoja R. K. patvirtino, jog V. L. suprato, jog situacija dėl mokesčio dydžio už prisijungimą prie inžinerinių tinklų yra neaiški iki tol, kol bendrijos valdyba 2006-09-14 nustatė prisijungimo prie inžinerinių tinklų tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

GNSB „Gindulių sodybos“, adresu (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai: vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinio nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų slėginiai tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie inžineriniai tinklai 2005-11-22 buvo pripažinti tinkamais naudoti.

2005-03-25 pirkimo pardavimo sutartis ir nekilnojamojo daikto priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, jog T. Š. pardavė, o A. P. nupirko 0,1996 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2005-06-06 atsakovė V. L. tapo GNSB „Gindulių sodybos“ nare.

2005-11-18 pirkimo pardavimo sutartis ir nekilnojamojo daikto priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, jog A. P. pardavė, o V. L. nusipirko ½ dalį žemės sklypo, žemės sklypo bendras plotas 0,1996 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2006-08-16 apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-4182, 0,1996 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0100-9969, esantį (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu buvo padalintas į du sklypus. Atsakovei V. L. buvo suprojektuotas 0,107 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

GNSB „Gindulių sodybos“ pirmininkės 2017-02-20 pažymoje nurodoma, jog už inžinerinių tinklų pirmojo etapo įrengimą kiekvienam sklypui reikėjo sumokėti po 3746,35 Eur (12934,72 Lt), už valymo įrengimų antrojo etapo įrengimą (didesnės talpos statymą) ir lietaus nuvedimo sistemos įrengimą, papildomai kiekvienas sklypas turėjo sumokėti po 2173,55 Eur (7504,83 Lt). Iš viso kiekvienas sklypas turėjo sumokėti po 5919,70 Eur (20439,55 Lt). S. V. L bendrijai už inžinerinę infrastruktūrą yra sumokėjusi 2173,55 Eur. Likusi skola už inžinerinę infrastruktūra sudaro 3746,15 Eur.

Dėl pareigos naujam bendraturčiui atlyginti išlaidas, kurios buvo skirtos bendram turtui sukurti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3746,15 Eur skolą už bendrijai priklausančios inžinerinės infrastruktūros sukūrimą bei jos eksploatavimą. Šio reikalavimo pagrindimui pateikė pažymą apie paskaičiuotus mokesčius ir gautas pajamas. Ieškovės pateiktų paskaičiavimų atsakovė bei jos atstovė neginčijo su jomis sutiko.

Byloje nustatyta, jog ieškovės lėšomis įrengtas bendrijos vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklas. Bendrijos narių lėšomis sukurta inžinerinė infrastruktūrą yra skirta žmonių poreikiams tenkinti ir aptarnauja sklypą bei jame stovinčius statinius. Teisės aktų nustatyta tvarka padalijus žemės sklypą, buvo pastatytas gyvenamasis namas bei kiti statiniai, kurio inžineriniai tinklai buvo prijungti prie bendrijos inžinerinių tinklų.

Atsakovė V. L. gindamasi nuo ieškinio, savo paaiškinimais įrodinėjo, jog bendrijos pirmininkė R. K. bei kiti valdybos nariai, tarp kurių buvo ir V. B., 2005-2006 m. žodžiu davė sutikimą jai ir A. P. padalinti žemės sklypą bei nemokamai prisijungti prie bendrijai priklausančių inžinerinių tinklų. Šių atsakovės paaiškinimų nepatvirtino nei A. P., nei R. K., nei kiti byloje apklausti liudytojai. Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, jog prieš įsigyjant žemės sklypą, jis bendrijos valdybos narių klausinėjo dėl žemės sklypo galimybės padalinti į du sklypus. A. P. teismui paaiškino, jog dėl neatlygintinio prisijungimo prie bendrijos inžinerinių tinklų jis nesidomėjo. Liudytoja R. K. buvusi valdybos pirmininke teismui patvirtino, jog V. L. dar nebūdama žemės sklypo savininke domėjosi bendrijos valdybos narių, kiek jai reikės mokėti už prisijungimą prie įrengtos bendrijos inžinerinės infrastruktūros. Atsakovės V. L. noras padalinti žemės sklypą ir nemokamai prisijungti prie jau įrengtų inžinerinių tinklų, netenkino daugumos bendrijos narių. Šio klausimo išsprendimas užtruko pakankami ilgai, kol 2006-09-14 valdybos susirinkime buvo galutinai išspręstas šis klausimas, nustatant prisijungimo prie bendrijos inžinerinių tinklų tvarką. Iki tol, nebuvo aišku ar naujai suformuotų žemės sklypų savininkai privalės sumokėti papildomus mokesčius už inžinerinių tinklų įrengimą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. U. buvusi bendrijos buhalterė bei bendrijos pirmininkė V. B., taip pat paaiškino, jog V. L. į bendriją kreipėsi dar nebūdama žemės sklypo savininke, pastaroji domėjosi kiek jai teks mokėti už prisijungimą prie bendrijos inžinerinių tinklų. Atsakovei V. L. ir A. P. bendrija pasiūlė sudaryti raštu susitarimą, kokiomis dalimis pastarieji atlygins išlaidas bendrijai už inžinerinių tinklų įrengimą. Bendrija siūlė šias išlaidas atlyginti vienai V. L. arba V. L. kartu su A. P.. Pusę prašomos sumos A. P. sumokėjo, atsakovė V. L. likusios sumos dalies nesumokėjo. Bendrija paruošė raštišką susitarimą dėl sumokėtų pinigų ir likusios skolos, tačiau A. P. ir V. L. susitarimą pasirašyti atsisakė.

Atsakovė V. L. neatlygintinį sutikimą prisijungti prie bendrijos inžinerinių tinklų taip pat įrodinėja jos į bylą pateiktu dokumentu, kuris įvardintas Techninių sąlygų pažyma, kurią pasirašė tuo metu laikinai ėjęs bendrijos valdybos pirmininko pareigas T. O.. Atsakovė tvirtina, jog šioje pažymoje nurodyta, kad V. L. bendrijai atsiskaitė už infrastruktūros objektų statybą ir jai buvo suteikta teisė jungtis prie inžinerinių tinklų. Teismo posėdžio metu apklaustas T. O. paaiškino, jog nurodytą dokumentą surašė V. L. be jo žinios ir jį T. O. pasirašė neįprastomis sąlygomis. Tomas O. V. L buvo sustabdytas vairuojant automobilį ir jo prie automobilio buvo prašoma nedelsiant pasirašyti šį dokumentą. V. L. užkluptas, šį dokumentą pasirašė į dokumento turinį visiškai nesigilindamas. Šių teisinių procedūrų nesuprato nei tuo metu, nei dabar. Valdybos pirmininko pareigas ėjo apie vieną mėnesį. Patvirtino, jog pasirašant dokumentą bendrijoje vyko diskusijos kaip turi būti sprendžiamas klausimas dėl naujų narių prisijungimo prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros, kaip turi būti kompensuojama bendrijai už tokios paslaugos suteikimą.

Vertinant aukščiau nurodytų liudytojų parodymus darytina išvada, jog V. L. paaiškinimai bei jos pateiktoje Techninių sąlygų pažymoje nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovei V. L. buvo suteiktas leidimas neatlygintinai prisijungti prie bendrijai priklausančių inžinerinių tinklų.

2006-09-14 GNSB „Ginduliu sodybos“ valdybos posėdžio protokole nuspręsta – leisti prisijungti naujai suformuotų sklypų savininkams prie bendrijos vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų tik jiems sumokėjus bendrijai tokio pat dydžio piniginį įnašą už šių tinklų, gręžinių, valymo įrengimų, elektros įvado ir kelių įrengimus, kokį turėjo sumokėti kiekvienas iš 56 bendrijos narių. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, po šio valdybos sprendimo priėmimo, 2006-11-13 atsakovei V. L. buvo išduotas statybos leidimas vykdyti statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, atsakovė V. L. teisė vykdyti statybos darbus gavo, po to kai bendrijos valdyba buvo nustačiusi naujų objektų prisijungimo prie inžinerinės infrastruktūros tvarką.

Teismo posėdžio metu A. P. nepatvirtino, jog ieškovei 2006-12-14 sumokėtą 6467,36 Lt sumą sutinka užskaityti, kaip prievolės už atsakovę įvykdymą, pastarasis patvirtino, jog ginčija šios pinigų sumos sumokėjimo ieškovei teisėtumą bei reikalauja bendrijos šią sumą jam grąžinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas panašius teisinius santykius (nutartis 2013-11-20 civilinė byla Nr.3K-3-588/2013, pagal ieškovės GNSB „Gindulių sodybos“ ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui R. K. dėl įsiskolinimo priteisimo), nurodė, jog po padalijimo atsiradusio naujo sklypo savininkas neturi teisės neatlygintinai naudotis bendrijos narių lėšomis sukurta infrastruktūra, nes tai reikštų neatlygintiną naudojimąsi svetimu daiktu. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Neatlygintinai prijungdamas naujai suformuotą žemės sklypą bei jame pastatytą namą prie anksčiau sukurtos infrastruktūros, jų savininkas neatlygintinai naudojasi svetimu daiktu ir taip apriboja inžinerinės infrastruktūros bendraturčių teises. Dėl to pareiga naujai suformuoto sklypo savininkui, kuris prijungė sklype pastatytą namą prie inžinerinės infrastruktūros, kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų, kyla ne iš CK 4.76 straipsnio, o iš teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis svetimu daiktu nebuvimo, taip pat bendrijos, įgyvendinančios jos narių bendrosios nuosavybės teises, teisių gynimo (CK 4.98 straipsnis). Padalytame sklype statomą statinį prijungus prie jau sukurtų inžinerinių tinklų ir komunikacijų, padidėja jų apkrova, dėl to bendrijai turi būti sąžiningai kompensuojama. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, kad tol, kol naujo (padalyto) sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, tol jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis. Tokio asmens teisė naudotis bendrojo naudojimo infrastruktūra galima jam tapus bendrijos nariu įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka, arba netapus bendrijos nariu, tačiau bendrijos nustatyta tvarka kompensavus bendrijai bendros infrastruktūros sukūrimo išlaidų dalį. Bendrija tokiu būdu ne praturtėtų, o gautų kompensaciją už jos narių lėšomis sukurtos infrastruktūros naudojimą. Tokia kompensacija galėtų būti naudojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka (tolesnei infrastruktūros plėtrai ar kitoms bendrijos tikslus atitinkančioms veikloms). Aplinkybė, ar prijungiant naują vartotoją prie bendrosios inžinerinės infrastruktūros ir komunikacijų bendrija patyrė papildomas išlaidas, nėra teisiškai reikšminga, nes kompensacija bendrijai turi būti mokama už jos jau anksčiau patirtas išlaidas sukuriant bendrąją infrastruktūrą, kuria siekia naudotis kasatorius.

Taip pat šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo konstatuota, jog teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, kad atsakovas neprivalo mokėti priklausančios dalies už prisijungimą prie inžinerinių tinklų, nes GNSB „Gindulių sodybos“ valdybos 2006 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolas buvo priimtas po to, kai atsakovas, atidalijęs žemės sklypą, sukūrė naują objektą – žemės sklypą ir statinį jame. Kolegija pažymi, kad aptariama pareiga mokėti už bendrąja daline nuosavybe esantį turtą egzistuoja nepriklausomai nuo gyvenamųjų namų statybos bendrijos valdymo organų sprendimo – protokolu įformintas sprendimas tik detalizuoja, nustato apmokėjimo tvarką. Bendrijos sprendimu nustatoma naujų objektų prisijungimo prie inžinerinės infrastruktūros tvarka ir apribojimai, atsižvelgdama į tokios infrastruktūros techninius pajėgumus ar kitus kriterijus ji gali neleisti naujų objektų prisijungimo. Atsakovui padalijus žemės sklypą į dvi dalis atsirado naujas objektas – sklypas su atsakovo pastatytu statiniu jame. Atsiradus naujam sklypui, jis dar nebuvo prijungtas prie infrastruktūros. Tik siekiant prijungti šį naują objektą prie bendrijos inžinerinių tinklų atsiranda pareiga kompensuoti bendros infrastruktūros sukūrimo kaštų dalį.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovės ieškinys, šioje dalyje, tenkintinas visiškai.

Dėl nesumokėtų vandens tiekimo, bendrijos administravimo mokesčių priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 133,07 Eur nesumokėtų vandens tiekimo, bendrijos administravimo mokesčių. Šio reikalavimo pagrindimui ieškovė į bylą pateikė 2016-03-31 pažymą apie paskaičiuotus mokesčius ir gautas pajamas bei 2015-07-01 buhalterinę pažymą dėl nario įnašo ir skolų. Analizuojant šiuose rašytiniuose įrodymuose pateiktus duomenis, nustatyta, jog be 3746,15 Eur skolos už bendrijai priklausančios inžinerinės infrastruktūros sukūrimą bei jos eksploatavimą, atsakovė yra skolinga 133,07 Eur už nesumokėtus bendrijos mokesčius vandens tiekimui ir bendrijos administravimo išlaidas. Atsakovė bei jos atstovė šio ieškinio reikalavimo bei pateiktų skaičiavimų neginčijo, iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų patvirtinančių prašomos priteisti skolos sumokėjimo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškiniu prašoma priteisti iš viso 3.882,84 Eur skolą, atlikus aritmetinius skaičiavimus pagal atskirus ieškinio reikalavimus (3746,15 + 133,07 = 3.879,22 Eur), matyti, jog bendra prašoma priteisti suma yra ne 3.882,84 Eur, o 3.879,22 Eur, vertinant tai, pripažintina, jog ieškinyje yra techninio pobūdžio (aritmetinė) klaida.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 5 procentus procesinių metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo visos skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, tenkintinas reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 1076 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 87 Eur žyminis mokestis, 989 Eur teisinės atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintinas visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str. l d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“, į. k. 303836352 iš atsakovės V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3.879,22 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2016-02-25 (pareiškimo teismui padavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1076 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“, į. k. 303836352.

Sprendimą įvykdžius panaikinti atsakovės V. L. turtui, sprendimo įvykdymo užtikrinimui 2016-02-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.