Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui V. A., dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

4. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad santuoka tarp V. A. ir G. A. sudaryta (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 52 (b. l. 7). Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Šalių deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11). Tiek ieškovė G. A., tiek atsakovas V. A. transporto priemonių neturi. Atsakovas V. A. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos terojorijoje neturi (b. l. 47-49)

Dėl santuokos nutraukimo

5. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu nesutarė, nes jis girtavo, namuose kėlė triukšmą, dėl girtavimo prarasdavo darbą. Šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojalūs vienas kitam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Šalims buvo skirtas 2 mėnesių terminas susitaikyti (b. l. 25), tačiau joms tai nepavyko. Teismas laiko, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio, tarpusavio santykių, sutriko jų nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) Nesant ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, šalims santuoką nutraukiant dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės turėtos santuokos metu – A., A. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto padalinimo

6. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas paprastai dalijamas natūra, nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

7. Ieškovė prašė butą įgytą už jos asmeninius investicinius čekius pripažinti G. A. asmenine nuosavybe. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). (LAT 3K-3-490/2007, 3K-3-538/2006)

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, UN 7296-8012-4016:0002, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1992-07-17 pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, Nr. 3377, (b. l. 12) yra įgytas šalims gyvenant santuokoje. Byloje nepateikiama rašytinių įrodymų, kad butas pirktas už G. A. investicinius čekius.

9. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Ieškovei neįrodžius, kad ji butą pirko už savo investicinius čekius ir šis butas buvo pirktas jai išreiškiant valią, kad tai bus jos asmeninis turtas, butas, UN (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas šalims po ½ dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. LR CPK 93 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 8-9), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 182 Eur (b. l. 22) Ieškovė sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 4).

19. Ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai: 50,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį ieškinio reikalavimą (CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 6 p.).

20. Valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3,36 (trys eurai 36 ct) Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) ir išlaidos už ieškovei G. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką sudarytą tarp V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 52, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – A., A..

Bendrąją sutuoktinių nuosavybę padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, nustatant, kad po santuokos nutraukimo G. A. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas:

½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo V. A. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas:

½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovės G. A. naudai iš atsakovo V. A., 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. A. 3,36 Eur (trys eurai 36 ct) pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš V. A. bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą G. A. 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) įmokant į Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.