- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- 1-102-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23341-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) (paskyrus kardomąją priemonę - nuo 2017-05-15, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus (baudžiamųjų bylų Nr. 91-1-00576-98 ir Nr. 56-1-00366-98), teistumai išnykę (b. l. 46),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2017 m. gegužės 14 d., apie 9.00 val., R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su sugyventine R. Š., tyčia ranka sudavė jai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į galvą, ranką, ir nugarą, tuo sukėlė R. Š. fizinį skausmą ir padarė daugybinius viso kūno sumušimus.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad neprisimena visų įvykio aplinkybių. Nurodė, kad buvo išgėręs ir plekštelėjo vieną kartą sugyventinei per veidą. Patvirtino, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pavydo, tačiau negali tiksliai nurodyti kiek kartų ir kur trenkė sugyventinei. Jam atrodo, kad sudavė tik vieną kartą, bet tiksliai negali pasakyti, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad tą dieną pas juos atėjo kaimynas, pradėjo kabinėtis, iškilo pavydo scena, tada galbūt ir sudavė sugyventinei, tačiau nurodė, kad daugybinių sužalojimų tikrai nebuvo, nes tik vieną kartą per veidą galėjo suduoti. Nurodė, kad jis turi antros grupės neįgalumą dėl stuburo problemų, kitų sveikatos sutrikimų nėra. Nurodė, kad po įvykio, dėl per didelio alkoholio vartojimo, jam buvo sutrikusi sveikata, todėl buvo išvežtas gydytis. Tačiau patvirtino, kad įvykio dieną, tai yra 2017 m. gegužės 14 d. jam nebuvo sveikatos sutrikimų, buvo išgėręs, bet tikrai suprato, ką daro. Patvirtino, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena. Nurodė, kad nukentėjusioji tą dieną ėjo su kaimyne, griuvinėjo ant laiptų, bet kur atsimuša ir lieka žymės. Pažymėjo, kad jis blogai vertina savo elgesį, psichologiškai jaučiasi pažemintas. Šiuo metu gyvena su nukentėjusiąja, ją labai gerbia, nesipyksta., santykiai yra geri. Nurodė, kad anksčiau buvo teistas keturis kartus, už savavaldžiavimą ir kitus nusikaltimus, tačiau tiksliai nepamena už ką, nes tai buvo prieš daug metų. Patvirtino, kad su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė ir ji jam atleido. Nurodė, kad kartu gyvena daugiau nei pusę metų, veda bendrą ūkį, planuoja bendrą ateitį.
Nukentėjusioji R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kiek pamena, konfliktas įvyko dėl alkoholio vartojimo ir todėl, kad buvo atėjęs kaimynas, dėl kurio kilo pavydo scena. Tada įvykio žodinis konfliktas ir kaltinamasis jai trenkė. Pažymėjo, kad nelabai atsimena kur ir kiek kartų jai trenkė, nes buvo neblaivi. Nurodė, kad ji daktarams buvo minėjusi, kad ne visi sužalojimai ir tos mėlynės padarytos kaltinamojo, bet ją visą fotografavo. Patvirtino, kad ji dažniausiai ir pati mėlynių pasidaro, eidama kur nors atsimuša, bet nežino, kodėl medicininiame išraše to neparašė. Nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, kiek kartų jai trenkė kaltinamasis, todėl mano, kad gali būti, jog tik tą vieną kartą. Patvirtino, kad ant jos kūno tikrai ne visi sumušimai padaryti dėl kaltinamojo veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2017-05-14, ryte, apie 9.00 val., jai skirtame socialiniame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu M. R. ir kaimynu D. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl buitinių dalykų tarp sugyventinių kilo konfliktas, M. R. buvo užsimojęs prieš ją su ranka, tačiau kaimynas atgynė. Po to su D. D. ji išbėgo į lauką, kad išvengtų smurto. Po kurio laiko sugrįžo į namus, kuriuose M. R. ant jos rėkė ir su ranka smūgiavo jai per galvą, į dešinę ranką, po to su ranka trankė į šonus, kitas kūno vietas. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, bet jų buvo daug, dėl to jautė fizinį skausmą. Pradėjus jai šaukti, į butą atbėgo D. D. ir išsivedė ją pas save į namus bei iškvietė policijos pareigūnus. Dukros S. G. tuo metu namuose nebuvo, smurto ji nematė, nes buvo pas savo tėvą T. G.. M. R. prieš ją smurtą vartojęs ir anksčiau, tačiau į pareigūnus ji nesikreipė. Kai sugyventinis išgeria alkoholio, tampa agresyvus, baisu su juo kartu būti (b. l. 15-16, 18).
Po parodymų pagarsinimo, nukentėjusioji nurodė, kad supranta, jog gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo. Patvirtino, kad teismo posėdžio metu sako tiesą, yra blaivi ir suvokia savo veiksmus. Nurodė, kad jos parodymai skiriasi todėl, kad tada tikriausiai laikė pyktį ant kaltinamojo ir buvo neblaivi. Pažymėjo, kad po įvykio duodama parodymus policijos komisariate, ji buvo neblaivi ir išgėrusi stiprių vaistų. Parodė, kad 2017 m. gegužės 14 d. jos duoti parodymai yra neteisingi, tačiau patvirtino, kad kaltinamasis jai trenkė iš rankos į galvos dešinę pusę du, tris kartus. Nurodė, kad po įvykio su M. R. nesutarimų nebuvo, su juo susitaikė, jis atsiprašė jos, ji atleido jam ir šiuo metu kartu gyvena, gerai sutaria. Patvirtino, kad palaiko prašymą atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Nors pats kaltinamasis padarytą nusikalstamą veiką iš dalies neigia, kaltinamojo M. R. kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios R. Š. parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2017-05-14 Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK vyresn. tyrėjos I. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-05-14 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23341-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje pagal gautą pranešimą, kad 2017-05-14, apie 9.00 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), M. R., būdamas neblaivus, vartojo smurtą prieš sugyventinę R. Š. (b. l. 2, 6);
2017-05-14 nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažyma, kurioje nurodytas 20 balų rizikos vertinimas (b. l. 19);
2017-05-14 VšĮ „Šakių ligoninė“ medicinos dokumentų išrašu, kuriame užfiksuotas R. Š. daugybinis kūno sužalojimas (b. l. 8);
2017-05-14 Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK vyr. patrulės R. S. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotonuotraukomis, kuriame nurodyta, kad 2017-05-14 pagal gautą iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), R. Š. informavo, kad prieš ją smurtavo sugyventinis M. R.. Užfiksuota, kad ant R. Š. kūno (rankų, galvos, liemens) matosi kraujosruvos, pranešėjos teigimu, sugyventinio smurtas kartojasi jau ne pirmas kartas, tik ji anksčiau nekviesdavo policijos pareigūnų (b. l. 9-11);
2017-05-14 Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK vyr. patrulio D. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-05-14 pagal gautą iškvietimą nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), M. R. alkotesteriu „Drager ARCK-0043“, patikros sertifikato Nr. 0510250, 11.38 val. buvo nustatytas 3,55 promilių girtumas, R. Š. 11.32 val. - 3,13 promilių girtumas (b. l. 24).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. R. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. tyčia ranka sugyventinei R. Š. sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvą, ranką ir nugarą bei tuo sukėlė R. Š. fizinį skausmą ir padarė daugybinius viso kūno sumušimus.
Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių bei nuoširdžiai dėl to nesigailėjo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – individualios įmonės savininkas, anksčiau teistas keturis kartus, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka baustas du kartus: už pažeidimą transporto srityje ir viešosios tvarkos trikdymą (b. l. 47), piniginę nuobaudą sumokėjęs, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 69), Šakių seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio negavusi (b. l. 60), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį ir kaltinamojo asmenybę. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad teisiamas nebe pirmą kartą ir nors teistumai yra išnykę, teismas neturi pagrindo manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Taigi, siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtina viešųjų darbų bausmė. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos viešųjų darbų dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus dydžius, tai yra skirtina 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 valandų.
Pagal BK 64-1 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. R. tik iš dalies prisipažino kaltu ir tai nelaikytina lengvinančia atsakomybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl bausmės dydis kaltinamajam M. R. vienu trečdaliu nemažintinas.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-05-18 pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui O. R. teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. R., sudaro 34,74 Eur (b. l. 66).
Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-14, 11.20 val., iki 2017-05-16, 10.33 val. (2 paras) (b. l. 54, 56), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-14, 11.20 val., iki 2017-05-16, 10.33 val. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.