- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1963-658/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07168-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.5.1.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis R. S., „Swedbank“ AB, A. K., R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl laiduotojos, kuri suinteresuota vykdymo procesu, statuso, teisių apimties ir gynimo.Pareiškėja kreipėsi į antstolį R. S. su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/02379, v/b Nr. 0070/14/2380. Skunde nurodė, jog ji turi suinteresuotumą vykdymo procesu, todėl prašė suteikti informaciją apie vykdymo eigą. Taip pat nurodė, jog mano, kad antstolis neteisingai (ženkliai mažesne kaina) įkainojo varžytinėse parduodamą turtą, todėl prašė skirti ekspertizę, ar pakartotinę ekspertizę, jei jau ji buvo skirta.Antstolis 2016-04-04 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį Kauno apylinkės teismui.Patvarkymą antstolis motyvavo tuo, jog jis nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, nes: pavedė atlikti skolininko turto vertės nustatymo ekspertizę; apie tai informavo skolininką ir išieškotoją; turtas buvo įkainotas vadovaujantis CPK 681 straipsnio nuostatomis; prieštaravimų dėl turto įkainojimo iki skundo gavimo dienos negavo. Taip pat mano, jog skunde nėra nurodyta nei vieno pagrindo skirti papildomą ekspertizę, be to skolininkas turi visas galimybes parduoti turtą savo pasiūlytam pirkėjui už didesnę kainą. Patvarkyme dėl pareiškėjos teisių ir pagrindų įtraukti ją į bylą suinteresuotu asmeniu antstolis nepasisakė iš viso.Perdavus nagrinėti skundą teismui, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) pateikė atsiliepimus, kuriais prašė skundą atmesti. Nurodė, jog vykdymo proceso šalys buvo tinkamai informuotos apie atliktą ginčo turto įkainojimą ir apie joms suteiktą teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės. Tai pat teigė, jog įstatymas numato ne tik specialius subjektus prieštaravimams dėl ekspertizės išvados ir prašymui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę pateikti, o ir prieštaravimai turi būti motyvuoti. Pareiškėja neatitinka nei vieno iš imperatyvių įstatymo reikalavimų, nes ji nėra nei skolininkas, nei išieškotojas vykdymo procese, o jos pateikti prieštaravimai yra visiškai nemotyvuoti ir grįsti išimtinai pareiškėjos emocijomis.Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimus į skundą, kuriuose prašo patenkinti skundą pilna apimtimi. Nurodo, jog turto pardavimas iš varžytynių už 120 000 Eur pažeidžia tiek skolininkų, tiek kreditoriaus, tiek ir pačios laiduotojos interesus.Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo patenkinti pareiškėjos skundą. Nurodo, jog turtą pardavus mažesnę kainą, patirti nuostoliai nebūtų atlyginti, o tai pažeistų skolininkų ir laiduotojos teises. Turto vertė apie 250 000 - 300 000 Eur, todėl turto pardavimas iš varžytynių už 120 000 Eur kainą pažeidžia ne tik skolininkų, bet ir pareiškėjos bei išieškotojo interesus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas nutarė, jog turtas yra įvertintas atlikus turto vertinimo ekspertizę. Nei viena iš vykdymo proceso šalių jokių prieštaravimų dėl turto vertės nepareiškė, pretenzijų, susijusių su ginčo turto įkainojimu, nepateikė. Tai pat akcentavo, jog įstatymas numato tik specialius subjektus prieštaravimams dėl ekspertizės išvados ir prašymui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę pateikti, todėl pareiškėja neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, kad galėtų šiuos prašymus reikšti, o jie dar ir yra nemotyvuoti.Pasisakydamas dėl pareiškėjos teisės gauti informaciją teismas nustatė, jog antstoliui buvo teiktas 2016-03-24 prašymas dėl informacijos suteikimo, tačiau antstolio atsakymo į šį prašymą nėra, taip pat antstolis apie tai nepasisakė ir patvarkyme. Tačiau teismas sprendė, jog iš pareiškėjos turto išieškojimas nurodytose vykdomosiose bylose nėra vykdomas, todėl antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo pateikti jai informaciją apie vykdomosios bylos eigą. Taip pat nurodė, jog vykdomosiose bylose pareiškėja nėra nurodyta skolininke ar suinteresuotu asmeniu, todėl jos pareikšti reikalavimai antstoliui pagrįstai nepatenkinti. Nebūdama suinteresuotu asmeniu pareiškėja negali reikalauti stabdyti varžytynes, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, ginčyti turto įkainojimą. Ta aplinkybė, kad pareiškėja yra skolininko laiduotoja, nesudaro pagrindo laikyti ją suinteresuotu asmeniu vykdomosiose bylose. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-237-212/2016.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:teismas netinkamai vertino teisinius santykius dėl laidavimo, nes pagal sudarytą sutartį ji atsako bankui (išieškotojui) visu turtu. Todėl iš varžytinių parduodant turtą tokia per maža kaina, gautų lėšų neužteks įsiskolinimui padengti, todėl išieškojimas bus nukreiptas į jos turtą. Todėl vykdymo procesas susijęs su jos teisėmis, ir ji turi pagrindo reikalauti būti įtraukta į vykdymo procesą.antstolis nepagrįstai tokia žema kaina pardavinėja įkeistą turtą, nes jo vertė ženkliai didesnė. Teigia, kad atlikta ekspertizė nustatė per žemą kainą, todėl turi būti atlikta pakartotinė.Atsiliepimų į atskirąjį skundą iš antstolio ir kitų suinteresuotų asmenų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje esminiai klausimai: ar pagrįstai pareiškėja nebuvo pripažinta suinteresuotu asmeniu vykdymo procese, ir ar ji turi teisę reikšti prieštaravimus bei prašymus dėl turto vertės nustatymo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo.Civilinio proceso kodekso 633 straipsnio antrojoje dalyje yra nurodoma, jog asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Šiuo atveju antstolis gavo prašymą leisti susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, motyvuojant ir tuo, kad vykdymo veiksmai glaudžiai susiję su pareiškėjos teisėmis ir teisėtais interesais (vykd. b. l. 223). Tai reiškė, kad antstolis, vykdomojoje byloje gavęs ne vykdymo proceso šalies prašymą (skundą), ir svarstydamas dėl jo (ne)tenkinimo, visų pirma turėjo spręsti, ar vykdymo procesas sukelia arba gali sukelti jai teisines pasekmes. Tačiau bet kokiu atveju toks klausimas turėjo būti išspręsti motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.). Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad antstolis į 2016-03-24 prašymą niekaip nereagavo, o ir gavęs skundą dėl antstolio veiksmų bei priimdamas tuo klausimu 2016-04-04 patvarkymą, jame taip pat niekaip nesprendė dėl pareiškėjos suinteresuotumo vykdymo procese ir noru susipažinti su byla. Vien jau tai leidžia daryti išvadą, jog antstolis padarė vykdymo proceso pažeidimus.Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad antstolis savo patvarkymu nepasisakė dėl pareiškėjos suinteresuotumo vykdymo procesu, tačiau pats nutarė, jog ji negali būti laikoma suinteresuotu asmeniu vykdymo procese.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias normas, dėl to šiuo klausimu padarė nepagrįstą išvadą.Kaip jau minėta, CPK 633 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta norma numato, kad suinteresuotais asmenimis vykdymo procese laikomi ne tik tiek asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia pasekmes, bet ir tie, kuriems tokie veiksmai gali sukelti tokias teisines pasekmes. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju reikia analizuoti: kokio dokumento ir buvusių materialinių teisinių santykių pagrindu vyksta vykdomasis procesas; kokiu pagrindu asmuo pageidauja dalyvauti procese; kokie įrodymai tai patvirtina; kokias pasekmes jiems gali sukelti vykdymo procesas; ir ar tokios pasekmės nėra per daug nutolusios nuo vykstančio vykdymo proceso.Šiuo atveju matyti, kad vykdymo procesas pradėtas pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2-13173/2014-10-03 (v.b. 0070/14/02379) ir Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2-13174/2014-10-03 (v.b. 0070/14/02380) dėl 154 761,72 Eur (534 361,30 Lt) skolos, sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014-07-31 iki visiško skolos išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta 2005 m. birželio 13 d. kredito sutartyje Nr. 05-037862-IN, 5 procentų dydžio metinių įstatyminių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos (tai yra nuo 154 146,23 EUR) nuo 2014-07-31 iki visiško skolos išieškojimo dienos išieškojimo iš skolininko A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai su skolininku atsakingas įkaito davėjas R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą.Pareiškėja vykdymo procese pageidauja dalyvauti todėl, nes pagal 2013 m. birželio 27 d. laidavimo sutartį Nr. 05-037862-LA1 ji laidavo, kad bus įvykdyta skolininko A. K. ir kreditoriaus „Swedbank“, AB 2005 m. birželio 13 d. pasirašyta Kredito sutartis Nr. 05-037862-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl suteikto 4 500 000 litų kredito grąžinimo. Pagal laidavimo sutarties 3.1. punktą pareiškėja įsipareigojo kreditoriui atsakyti kaip solidarusis skolininkas, o 3.3. punktu įsipareigojo atsakyti visu turtu.Iš antstoliui perduotų vykdymui vykdomųjų dokumentų matyti, jog išieškoma 154 761,72 Eur suma (plius palūkanos ir kt. išlaidos), o turtas iš varžytinių parduodamas už pradinę 120 000 Eur kainą. Akivaizdu, kad net ir jį pardavus iš pirmųjų varžytinių už tokią kainą, įsiskolinimas nebus padengtas. Todėl, atsižvelgiant į 16 punkte nurodytas aplinkybes, kreditorius (išieškotojas), siekdamas patenkinti savo interesą, turi tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nepadengto įsiskolinimo dalies išieškojimo pareikalauti iš laiduotojos (pareiškėjos). Šie veiksmai nėra pernelyg nutolę nuo šiuo metu vykstančio vykdomojo proceso ir glaudžiai susiję su turto pardavimu bei jo kaina, nes nustačius didesnę turto kainą, automatiškai ji tampa didesne parduodant iš varžytinių (CPK 718 str.).Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į 14-17 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, jog pareiškėja šiame vykdymo procese atitinka CPK 633 straipsnio antrojoje dalyje apibrėžto suinteresuoto asmens vykdymo procese statusą. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, kaip nepagrįsta ir neteisėta, o atsižvelgiant į tai, kad antstolis aplamai nesprendė šio klausimo motyvuotu patvarkymu, t. y. neatliko veiksmo, kurį privalėjo atlikti- įpareigojamas A. K. pripažinti suinteresuotu asmeniu vykdymo procese (CPK 513 str. 1 d.).Tai pat apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais skundžiamos nutarties argumentus, jog pareiškėja neturės teisės reikšti prieštaravimų dėl turto įvertinimo ir reikšti prašymų dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Civilinio proceso kodekso normos privalo būti taikomos ir aiškinamos sistemiškai. Įstatymų leidėjas numatė vykdymo procese tokį proceso dalyvį kaip „suinteresuotas asmuo vykdymo procese“, tačiau VLIII skyriuje nesukonstravo specialios normos, apibrėžiančios tokio asmens teises ir pareigas. Tai yra įstatymo spraga. Todėl žinant, jog Civilinio proceso kodeksas yra vientisas dokumentas, pagal analogiją reikėtų vadovautis CPK 47 straipsnio antrojoje dalyje pateiktu išaiškinimu, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies teises, ir laikyti, jog šiuo atveju pareiškėja turi tokias teises vykdymo procese kaip ir skolininkas. Taip pat, nutarties 15 punkte nustačius, jog išieškojimas vykdomas iš įkeitimu ir hipoteka užtikrinto turto, reikėtų vadovautis ir CPK LII skyriaus nuostatomis, o konkrečiai pagal analogiją taikant CPK 745 straipsnio antrąją dalį, konstatuoti, jog išieškojimą vykdant iš įkeisto turto, suinteresuotas asmuo turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas.Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausiai antstoliui reikėjo išspręsti klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo suinteresuotu asmeniu; po to leisti susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga; o tik po to spręsti dėl pareikštų prašymų pagrįstumo. Be to ir logiškai vertinant, tik susipažinęs su medžiaga suinteresuotas asmuo gali reikšti motyvuoti prašymus, o antstolis juos pagrįstai vertinti ir spręsti. Šiuo atveju tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas šią situaciją išsprendė atvirkščiai- t. y. priėmė sprendimus, jog pareiškėja neturi teisės susipažinti su medžiaga; o jei ir turi, tai vis tiek negali reikšti prašymų dėl turto vertės ir ekspertizės; o paskui, padarę tokias išvadas, vis tiek išsprendė iš esmės nesusipažinusio su vykdomąja byla asmens prašymus dėl turto vertės ir ekspertizės. Tai yra nelogiška, neteisėta ir nepagrįsta. Todėl nutartis šioje dalyje panaikinama, o antstolis įpareigojamas iš naujo spręsti klausimus dėl turto vertės nustatymo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo po to, kai pareiškėją patvarkymu pripažins suinteresuotu asmeniu, leis jai susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, ir tuomet, pašalinęs procesinius trukdžius, galės nagrinėti pirminius ar/ir papildomus (patikslintus) prašymus dėl turto vertės nustatymo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo.Priimdamas šią nutartį teismas formuoja kardinaliai priešingą praktiką, nei yra suformuota to paties lygio kitos apygardos teismo, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį (nutarties 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas kitokią praktiką formuoja, kadangi atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisių ir jų gynimo (pvz. žr. LAT 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014), o taip pat šioje nutartyje Kauno apygardos teismas išaiškino dėl įstatymo spragos ir jos šalinimo, ko savo nutartyje neanalizavo ir dėl to nepasisakė pirmosios instancijos teismo paminėtoje nutartyje kitos apygardos teismas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 513 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies:
įpareigoti antstolį R. S. pateikti pareiškėjai A. K., a.k (duomenys neskelbtini) duomenis (dokumentus) apie vykdomosios bylos, susijusios su 2005 m. birželio 13 d. kredito sutarties 05-037862-IN, vykdymu eigą, ir tik po to spręsti iš esmės jos prašymus dėl areštuoto turto įkainojimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo.Likusioje dalyje skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.