Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 25 parų arešto bausme.

Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirta 25 parų arešto bausmė pakeista į 25 dienas laisvės atėmimo (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 5 mėnesiai 19 dienų ir 38 MGL (1900 eurų) bauda, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir M. Č. paskirta subendrinta - 6 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimas ir 38 MGL (1900 eurų) bauda.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų dėl M. Č. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priteisimo, netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Č. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kairės kojos kojinėje laikė 0,0194 g masės geltonos ir mėlynos spalvų derinio lapelį, kuriame yra nedidelis kiekis - ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kol 2020 m. spalio 20 d., apie 19.30 val., kontrolės praleidimo punkte, jam atliekant visuminę asmens kratą, lapelis su psichotropine medžiaga buvo rastas ir paimtas pataisos įstaigos pareigūno.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. Č. kaltė, be jo paties dalinio prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, M. Č. charakterizuojančių duomenų visumą, anksčiau taikytas bausmes ir jų poveikį bei sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę. M. Č. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas subendrino visiško sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistojo M. Č. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. Č. įvykdė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą ir jo padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Č. paskirtos arešto bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl M. Č. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas), M. Č. kaltės formą (tiesioginę tyčią). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje ne kartą teistas (t. 1, b. 1. 76-88), nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį linkusį nusikalsti ir nepaisyti įstatymų bei visuomenėje galiojančių elgesio normų. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad apeliantas daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. 1. 89-99), taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 1, b. l. 97), nusikalstamos veikos padarymo metu pataisos namuose dirbo, tačiau išėjo iš darbo, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (t. 1, b. l. 74-75). Teismas nenustatė M. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visumos paminėtų aplinkybių, apylinkės teismas padarė išvadą, kad M. Č. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl skyrė BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - areštą, tačiau jo trukmę nustatė mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vidurkis. Pripažinti, kad už baudžiamąjį nusižengimą apeliantui bausmė paskirta neteisinga ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek M. Č., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju M. Č. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos, praeityje apeliantui jau buvo taikytos ir švelnesnės bausmės (areštas, bauda), taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė (t. 2, b. l. 82). Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir toliau darė tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus. Nuteistasis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. l. 89-99). Kaip matyti iš byloje esančios nuteistojo charakteristikos (t. 1, b. l. 74-75) M. Č. linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, situacijas analizuoja paviršutiniškai, vengia prisiimti atsakomybę už praeities veiksmus. Toks M. Č. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. Č. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kadangi bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

10. Pagrindo M. Č. paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistajam yra taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra ir jis šiuo metu gyvena bei gydosi VšĮ „E. V.“ socialinėje-psichologinėje reabilitacijoje priklausomiems asmenims, charakterizuojamas teigiamai. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. Č. 2021 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu yra paleistas lygtinai (t. 2, b. l. 68) ir šiuo metu gydosi ir gyvena VšĮ „E. V.“, tačiau šie duomenys, aukščiau išdėstytų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybių visumoje, nepaneigia nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis M. Č. nusikalsdamas ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme.

11. Dėl nuteistojo M. Č. apeliacinės instancijos teismo posėdyje išreikšto prašymo nebendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniu 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pažymėtina, jog BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Šioje byloje, M. Č. buvo teisiamas už baudžiamąjį nusižengimą, kurį padarė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad M. Č. šioje byloje jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarė bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo metu, pagrįstai skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrino su 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kuri remiantis (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašto reg. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis nuosprendžio priėmimo dienai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 30 d., buvo 5 mėnesiai ir 19 dienų ir 38 MGL (1900 eurų) bauda (t. 2, b. l. 24, 37). Nors apylinkės teismas M. Č. paskirtas bausmes bendrino visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis) ir tokio sprendimo išsamiai nemotyvavo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrinant bausmes visiško sudėjimo būdu (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį) baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas teisingai. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyta, kokiu atveju taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas, o kada bausmės turėtų būti bendrinamos jas visiškai sudedant. Bausmių bendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Šiuo atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą (M. Č. praeityje yra teistas 8 kartus, jam ne kartą buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, naują baudžiamąjį nusižengimą padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą, savo netinkamo elgesio nekeičia, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir drausminėmis nuobaudomis bausmė atlikimo metu), bausmių bendrinimas dalinio sudėjimo būdu neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. Taigi, apylinkės teismas BK 64 straipsnio nuostatas pritaikė teisingai ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.