- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- E1-423-818/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- L. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl nuteistajam L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), už nusikaltimą paskirtos bausmės – baudos vykdymo perdavimo Nyderlandų Karalystei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad L. S., 2022 m. sausio 1 d., apie 12.29 val., Vilniuje, reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, vairuojamu automobiliu sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) g. sukdamas į kairę - į (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, jis, jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, iš (duomenys neskelbtini) g. įvažiavęs į sankryžą ir sukdamas į kairę – į (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, pirmą eismo juostą iš dviejų, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš jo kelyje atsiradusią kliūtį, kurią buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti – už važiuojamųjų dalių sankirtos įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui per (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją E. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir ją partrenkė, dėl ko E. P. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Už šią nusikalstamą veiką L. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bausmė – 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir L. S. paskirta galutinę bausmę 22 MGL (1 100 Eur) dydžio baudą.
Motyvuojamoji dalis
Paskirta L. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant jam 2 (du) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d.
Teismo baudžiamasis įsakymas dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo perduotas vykdyti Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai.
Vilniaus miesto apylinkes teisme gautas antstolės D. M. 2023-12-04 patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąją dokumentą vykdyti, nes vadovaujantis LR CPK 651 str. 2 d. 2 p. bei 590 str. 1 d., tais atvejais, kai skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą. Vykdomojoje byloje c/b Nr. E1-2741-818/2022 nustatyta, kad skolininkas L. S. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).
Teismo vertinimu yra pagrindas perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. baudžiamąjį įsakymą dalyje dėl baudos paskyrimo L. S. vykdyti (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje E. S. valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti E. S. valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms E. S. valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. BPK 342 straipsnio 6 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai E. S. valstybei narei.
Pagal 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) V skyriaus nuostatas kitai E. S. valstybei narei gali būti perduodami vykdyti ir Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos. Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustato, jog probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai E. S. valstybei narei, jeigu nuteistasis grįžo arba nori sugrįžti į šioje valstybėje narėje esančią gyvenamąją vietą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms E. S. valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 33-1164; TAR, 2014-04-02, Nr. 2014-03998) patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte numatyta, jog piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai E. S. valstybei narei tik, jei: 1) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 2) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos E. S. valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje E. S. valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje E. S. valstybėje narėje; 3) piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (t. y. 70 Eur) ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos E. S. valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4) nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; 5) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai E. S. valstybei narei. Klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos E. S. valstybės narės kompetentingai institucijai Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą (Taisyklių 5 p.).
Nustatyta, kad L. S. per teismo nustatytą terminą (iki 2023 m. spalio 27 d.) savanoriškai nesumokėjo baudos. Vykdomasis raštas Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiam antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo nebuvo teiktas, kadangi nuteistasis bylos nagrinėjimo metu deklaravo, kad jo gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystėje, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, L. S. užimtumo tarnyboje Lietuvoje neregistruotas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis L. S. gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini).
Pagal CPK 590 straipsni nuostatas jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Kadangi kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių nuteistasis L. S. Lietuvos Respublikoje neturi nei gyvenamosios vietos, nei darbo santykių, taigi ir negauna pajamų, priverstinis baudos išieškojimas Lietuvos Respublikoje negalimas.
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra tikslinga perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. baudžiamąjį įsakymą dėl nuteistajam L. S. paskirtos bausmės – 1 100 eurų baudos įvykdymo kitai E. S. valstybei – Nyderlandų Karalystei, kurios teritorijoje yra nuolatinė nuteistojo gyvenamoji ir darbo vieta, remiantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2005/214/TVR Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Sprendimo) nuostatomis. Ši išvada grindžiama tuo, kad buvo nustatytos CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės, darančios baudos išieškojimą Lietuvos Respublikoje negalimu ar sudėtingu, nuteistasis nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), jis yra nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje (elgesys, pažeidžiantis kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus), jis savanoriškai nesumokėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos ir yra teisinis pagrindas šią bausmę vykdyti priverstinai, bauda yra didesnė nei Sprendimo 7 straipsnio 2 dalies h) punkte numatyta 70 eurų suma, nėra Sprendimo 7 straipsnyje numatytų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. baudžiamojo įsakymo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. baudžiamasis įsakymas dalyje dėl bausmės (baudos) vykdymo perduotinas vykdyti Nyderlandų Karalystė kompetentingai institucijai. Remdamasis Sprendimo 10 straipsniu, teismas sutinka, kad nesant galimybės išieškoti iš nuteistojo baudą, bauda būtų pakeista alternatyviomis sankcijomis: ne ilgesnės trukmės kaip 300 val. trukmės viešaisiais darbais, nuteistajam sutinkant juos atlikti, arba ne ilgesniu kaip 50 dienų laisvės apribojimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5, 6 dalimis, 362, 364 straipsniais,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. E1-2741-818/2022, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, dalyje dėl 22 MGL (1 100 Eur) dydžio finansinės sankcijos - baudos, perduoti vykdyti Nyderlandų Karalystei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.