- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-533-919/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00329-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolės Šiugždinytės
- Nuteistasis
- E. E.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Šiugždinytės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. E. (toliau – E. E.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. E. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis jam paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo neteisingai įvertino tai, kad E. E. bausmės atlikimo metu nesimokė ir neįgijo jokių papildomų specialybių, tačiau skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos namuose pamokos vyksta ne tokiomis kalbomis, kurias jis moka, todėl jam tiesiog nebuvo galimybės mokytis. Galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis galėtų apsigyventi (duomenys neskelbtini) centre iki dokumentai bus paruošti ekstradicijai iš Lietuvos Respublikos. Be to, skundo autoriaus nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad E. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, pataisos namuose dirba, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas. Skundo autorius pabrėžia, jog supranta, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės ir supranta, kokios gali būti pasekmes nesilaikant nustatytų apribojimų.
4.2. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Kauno apylinkės teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22, “Dėl Lygtinio paleidimo”, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų asmenų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Pagal šias rekomendacijas lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad teismas laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos - neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtis. Skundo autoriaus nuomone skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, o argumentavimo trūkumas yra pakankama priežastis skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymų kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalis, tačiau teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors sprendimą priėmė kompetentinga Komisija. Skundo autorius nurodo, kad tokia teismo pozicija - abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką. Teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, ar veikia įstatymai, ar teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne tik formaliai atlieka savo funkciją.
4.4. Be to, nuteistasis E. E. pabrėžia, kad jo atžvilgiu yra visos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo padaryta išvadai netaikyti E. E. lygtinio paleidimo, galima prilyginti nubaudimui antrą kartą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. E. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad E. E. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Atlikus nuteistojo E. E. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - sudaro 32 balai. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.
9. Įvertinus E. E. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, dalyvauja visuomeniniuose pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, galimo lygtinio paleidimo metu būtų priimtas VšĮ „M.N.“ globai ir jie stengtųsi padėti jam įsidarbinti, skatintas 15 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę E. E. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. E. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam vis dar nustatomas vienas kriminogeninis veiksnys – pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas ir vienas artimas kriminogeninis veiksnys – lengvai įtakojamas aplinkinių. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog nors nuteistasis ir atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamumą, tačiau jis gali būti lengvatikiu ir lengvai pasiduodančiu kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje E. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal „OASys“ metodiką atitinkanti 32 balai, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 5 balus, iš ko seka, kad E. E. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2018 m. gruodžio 13 d. visiškai nepakito, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl E. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę, todėl šiuo pagrindu lygtinio paleidimo netaikymas yra draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimas, tačiau su šiais nuteistojo skundo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju. Vertinant nuteistojo požiūrį bei elgesio pokyčius yra svarbu įvertinti jo santykį su padaryta nusikalstama veika. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino. Nors šiuo metu kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, tačiau yra linkęs minimalizuoti savo nusikaltimo rimtumą ir savo vaidmenį jame, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir šiuo metu E. E. negeba prisiimti atsakomybės už savo padarytus neteisėtus veiksmus, nevertina savo veiksmų kritiškai. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl jau vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
13. Abejonių tinkamu E. E. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistais iki įkalinimo yra įgijęs 3 klasių išsilavinimą ir dirbęs turgavietės prekeiviu, specialybės neturi įgijęs, tačiau, sprendžiant akivaizdu, kad gaunamo darbo užmokesčio laisvėje jam neužteko, nes jo padarytas nusikaltimas susijęs su finansinės naudos siekimu. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose dirbo, bet tai nesuteikia pagrindo tikėti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis pataisos namuose niekur nesimokė dėl to, kad yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir nemoka kalbų, kuriomis vyksta mokymai, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nuteistasis nepateikė, todėl šis nuteistojo skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.
14. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis ir įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas), už tai buvo skirta viena drausminė nuobauda. Nors šiuo metu nuobauda nebegalioja, tačiau padaryti vidaus tvarkos pažeidimai neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu E. E. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
15. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos „Dėl lygtinio paleidimo“ ir Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo analizė. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo E. E. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
16. Pažymėtina ir tai, kad iš 2019 m. gegužės 2 d. Komisijos protokolo matyti, kad Komisijos narių nuomonė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam E. E. nebuvo vieninga. Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai: iš 6 Komisijos narių net 3 nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Tai rodo, kad ne visi Komisijos nariai buvo įsitikinę pakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. E. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. E. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. E. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.