Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Virginijui Gžimailai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei I. G. dėl lėšų vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieškovas yra sudaręs antrą santuoką, augina sūnų. Dirba Norvegijoje oficialiai, kur gyvena su antra savo šeima. Vienas išlaiko žmoną ir du vaikus. Pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai prašo sumažinti išlaikymą, nes nebeuždirba tiek, kad galėtų mokėti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas nepateikė pažymų apie savo pajamas Norvegijoje, negalėjo nurodyti ar sumažėjo ieškovo darbo užmokestis. Teigė, jog ieškovas jam pranešė, kad negali gauti pažymų apie gaunamas pajamas bei susidarančias išlaidas. Nurodė, kad ieškovo finansinė padėtis pablogėjo, kadangi visa šeima gyvena kartu, nuomoja namą, susidaro išlaidos drabužiams, maisto produktams. Trečiasis asmuo J. B. jokių pajamų negauna, taip pat yra prisiteisusi išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir ieškovo. Nurodė, jog atsakovės pateiktos išlaidų sąmatos yra pernelyg didelės, atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas gali naudoti ne pagal paskirtį, iš jų išlaikyti ir kitą savo vaiką. Ieškovo išlaikomas nepilnametis nuo pirmadienio iki penktadienio būna specialiojoje mokykloje, kur jam niekas nekainuoja, vaikas yra išlaikomas valstybės. Ieškovo atstovas taip pat prašė teismą įpareigoti atsakovę kas tris mėnesius teikti ataskaitą ieškovui apie panaudotas lėšas vaiko išlaikymui.

Teismo posėdyje atsakovė I. G. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad yra išsiskyrusi, viena augina du vaikus. O. B. nuo gimimo yra neįgalus, turi sunkią negalią, vaiko išlaikymui skiria labai daug lėšų. Nurodė, jog gauna slaugos pašalpą, dirbti negali dėl to, kad pastoviai turi rūpintis neįgaliu sūnumi. Turi nuvežti ir parsivežti sūnų iš mokyklos, važiuoja į mokyklą ne tik pirmadieniais ir penktadieniais, jei vaikas suserga turi tuoj pat jį pasiimti iš mokyklos. Daug išleidžia slaugos priemonėms, vaistams, drabužiams, vaiko lavinimo priemonėms, vaikui yra reikalinga ortopedinė avalynė, reikia daug rūbų, nes vaikas pilnai nevaikšto, tik šliaužioja, pats nevalgo, todėl rūbai labai greitai susidėvi. Teigė, jog ieškovas nemoka išlaikymo periodiškai, bylos nagrinėjimo metu išlaikymo įsiskolinimas yra padidėjęs iki 14000 Lt. Būtinos vaiko išlaikymo išlaidos tik didėja, brangsta buto išlaikymas, didėja prekių ir paslaugų kainos. Atsakovė sutiko teikti kiekvieną mėnesį ieškovui ataskaitą apie vaiko išlaikymui panaudotas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmestinas, atsakovė įpareigotina teikti ataskaitas apie vaiko išlaikymui panaudotas lėšas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo P. B. ir atsakovės I. G. (buvusi pavardė – ) bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti nepilnamečio vaiko O. B., gim. 2002-10-17, išlaikymui skirtas lėšas po 1500,00 Lt iki jo pilnametystės.

Nutraukus santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.). Tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka vadovaujantis CK 3.201 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 18 p.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo pakeitimo esminę reikšmę turi šalių turtinės padėties pasikeitimas.

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 10 p.).

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Taigi įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes jog jo turtinė padėtis yra pablogėjusi yra ieškovo pareiga. Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą grindžia gaunamų pajamų sumažėjimu, tokiai aplinkybei įrodyti ieškovas pateikė 2009-04-27 sudarytą darbo sutartį, kurioje už darbą sutartas valandinis užmokestis – 132,50 NOK (Norvegijos kronų) (22-25 b.l.). Pagal pateiktą darbo sutartį paskaičiavus per mėnesį dirbamų valandų skaičių ir gaunamą užmokestį, susidaro apie19875 NOK ( apie 9400 Lt). Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartis sudaryta 2009 metais, prieš ketverius metus, ar pateikta sutartis vis dar galioja ieškovas duomenų nepateikė. Apie šiuo metu gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas pažymos atsakovas nepateikė, kokios dabartinės jo pajamos nėra žinoma. Pateikė pažymą, jog Lietuvoje nėra registruotas darbo biržoje, taip pat pateikė pažymas, jog sutuoktinė J. B. negauna jokių išmokų Lietuvoje. Apie tai, ar Norvegijoje gauna išmokas, ar ne, dokumentų nepateikė. Atsakovė teismui pateikė pažymą apie pajamas, kurioje nurodyta, jog per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio atsakovei iš viso buvo išmokėta 17820,00 Lt, per mėnesį – 1485,00 Lt, kuriuos sudaro 720,00 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų ir 765,00 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (61 b.l.), taip pat pateikė Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimą dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, jog R. G. bus mokama 195 Lt dydžio išmoka. Ieškovė taip pat pateikė nepilnamečio O. B. neįgalumo lygio pažymą bei specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą, kuriose užfiksuotas vaiko neįgalumo lygis.

Ieškovas turtinės padėties pasikeitimą taip pat grindžia tuo, jog po santuokos su atsakove nutraukimo, jis sudarė kitą santuoką, sutuoktiniams gimė sūnus. Byloje pateiktame K. B., gim. 2010-09-24, gimimo liudijime jo tėvu yra įrašytas ieškovas. Tačiau vien tai, jog ieškovas po santuokos nutraukimo sudarė kitą santuoką ir jam gimė sūnus, tai jog turi išlaikyti šeimą dar nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad atsakovė teismui pateikė pažymą apie šeimos sudėtį, patvirtinančią, kad po santuokos nutraukimo jai irgi gimė sūnus R. G., gim. 2009-05-28, todėl ieškovo ir atsakovės padėtis pasikeitė vienodai. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog, norėdamas patenkinti jam gimusio sūnaus ir savo antros šeimos poreikius, nebegali mokėti 1500,00 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesinėmis įmokomis jo ir atsakovės nepilnamečiui sūnui O. B..

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs jog, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011), juo labiau, kad šalių vaikas yra neįgalus. Ieškovė nurodė, jog vaikui išleidžia apie 3000 Lt per mėnesį bei pateikė išlaidų sąmatą, didžiąją išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui, vaistams, slaugos priemonėms bei transportui. Pažymėtina, kad nuo išlaikymo priteisimo dienos praėjo daugiau nei 4 metai, todėl tikėtina, kad vaikui augant, didėja ir jo poreikiai.

Ieškovas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas bei turimas išlaidas, neįrodė, jog po santuokos nutraukimo, sukūrus naują šeimą bei gimus vaikui, jo finansinė padėtis pablogėjo ir jis nebegali mokėti 1500,00 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesinėmis įmokomis ieškovo ir atsakovės sūnui. Teismas tokių įrodymų savo iniciatyva nerenka, nes tai prieštarautų vaiko interesams. Ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmestinas.

LR CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko motinos (tėvo) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Atsakovė sutinka teikti ieškovui ataskaitas apie išlaidas nepilnamečio O. B. išlaikymui.

Iš ieškovo priteistina 400,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 273 str., teismas

n usprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę I. G. kas 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teikti ieškovui P. B. ataskaitą apie O. B. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Ataskaita siunčiama registruota pašto siunta ieškinyje nurodytu ieškovo adresu ne vėliau, kaip per mėnesį po termino, už kurį turi būti pateikta. Jeigu nustatytu terminu nebus vykdomas sprendimas, atsakovei I. G. skiriama 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio bauda už kiekvienos ataskaitos nepateikimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. B. 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.