Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, iki pasislėpimo dirbo, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bauda 4 MGL dydžio;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu atidedant 3 metams;

4) Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, kurio dalis panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, šią bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų (2018 m. rugpjūčio 22 d. paleistas atlikus bausmę);

5) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1d., laisvės apribojimu 10 mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vartoti alkoholį bei įpareigoti dalimis atlyginti 2 600 Eur žalą nukentėjusiajam (įsiteisėjo 2024 m. vasario 14 d.); 2024 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų (nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 15 d.); teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2023 m. liepos 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šalia sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, dėl mažareikšmės priežasties sudavė T. B. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo, taip padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas po dešinės akies obuolio jungine, kraujosruvą akiduobėje, dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžius, dešinio žandikaulio ančio lūžius, pleištakaulio sparninės ataugos lūžius dešinėje, nosies pertvaros lūžį, visiškai regėjimo netekimą (apakimą) dešine akimi dėl regos nervo pažeidimo, tokiu būdu nukentėjusiajam T. B. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad jis A. J. nepažįsta, o T. B. yra geras jo draugas. Jis T. padėjo po įvykio nuvykti į klinikas, nuo to laiko pašneka su T., kaip ir kas įvyko. Žino tiek, kad T. sumušė sode. Kada tai įvyko, tiksliai nepasakys, gal 2023 m. Jis pats įvykio vietoje nebuvo. Įvykis buvo T. B. sode. Apie įvykį jis sužinojo ryte, kai T. jam parašė, kad reikia pagalbos, ir jie važiavo į Kauno klinikas. T. buvo Panevėžy priimamajame ir gavo siuntimą, todėl ir važiavo su siuntimu į Kauną. T. akis buvo ištinusi, mėlyna. Kai važiuodami kalbėjo, jis suprato, kad ar tai susimušė, ar tai T. sumušė. Kiek jis iš T. suprato, kad šis susiginčijo ir tas A., kurio liudytojas nepažįsta, trenkė T., o T. nieko nebeprisiminė, o kai atsikėlė buvo tamsu. Daugiau sužalojimų pas T. jis nematė, tik veidą. Pats T. daugiau lyg ir nesiskundė. Kai jis T. vežė, šis tikrai blogai jautėsi, bet tiesiogiai nesakė to, bet matėsi iš T. veido. T. ir dabar pergyvena dėl akies, sunku T.. Po įvykio ar T. bendravo su tuo asmeniu, nežino, bet su draugais bendrauja. Liudytojas buvo apklaustas 2024-02-12, tuo metu nurodė aplinkybes, kurias prisiminiau. Įvykio sode metu buvo kartu A. K., A., o daugiau kas buvo - nežino. Juos jam paminėjo T., pats nebuvo, tai nematė.

Liudytojas T. V. teisme parodė, kad jis pažįsta A. J., santykių su šiuo nepalaiko, bendrauja tik tiek, kiek pasimato vakarėliuose ar klubuose. T. B. yra labai geras jo draugas. Jis pats nedalyvavo tame sode, o žino tik tiek, kiek T. pasakojo. Kiek pasakojo pats T. ir kiti ten buvę, kad A. pasikvietė T. į kiemą ir trenkė į akį, paskui T. parnešė į vidų ir paguldė. Paskui T. paprašė jo nuvežti jį į Kauno ligoninę, siuntė jam nuotrauką su didele mėlyne aplink akį ir sakė, kad susimušė, bet pats nelabai ką ir prisimena. Šis įvykis buvo 2023 m. vasarą, liepą ar rugpjūtį. T. sode buvo vartojamas alkoholis. Dalyvavo T. B., A. J., A. K. (A.) ir E. Š. ((duomenys neskelbtini)). Iki įvykio T. su A. šiek tiek bendravo, kai vakarodavo kartu. Jis pats tuo metu, kai įvyko tas įvykis, nebuvo tame vakarėlyje. Pirmiausia jis išgirdo apie įvykį iš T., kai šis atsiuntė jam nuotrauką. Visų smulkmenų nebeatsimena tiksliai, nes prieš metus buvo. Kokias konkrečiai aplinkybes tuo metu nurodė T., jis nebepamena, tik kad sakė buvo sode. T. pats pradžioje nesuprato, nes pagiringas buvo, tik po to išsiaiškino, kad A. trenkė. Išgėręs T. pradėjo kabinėtis, A. neapsikentė, išsikvietė T. į kiemą ir sumušė. Kiek liudytojas žino, niekas daugiau to įvykio nematė, nes jie lauke buvo tik dviese. Ikiteisminio tyrimo metu jis daugiau pasakojo, jam buvo lengviau prisiminti. Teismui pagarsinus T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtinto kaip teisingus ir papildomai parodė, kad jis su T. bendrauja, T. sunku dėl tos akies, kad nepilnavertiškai gali gyventi, jis nejaučia atstumų ir pergyvena dėl žvairumo. A. J. kažkiek žalos yra atlyginęs už vaistus apie 100 eurų. A. jam sakė, kad T. kabinėjosi žodžiais, sarkastiškai. T. kartais išgėręs kabinasi žodžiais, bet draugiškai, tik kiti kartais nesupranta ir jiems nepatinka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. parodė, jog jis parodė, kad 2023 m. vasarą A. J., T. B., A. K. ir E. Š., pravarde (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį pas T. B. sode, kurie yra šalia (duomenys neskelbtini), kolektyviniuose soduose. T. su A. apsižodžiavo, gal T. ką pasakė kas nepatiko A. ir tada A., pasikvietęs T. į lauką, jam sudavė smūgį į veido sritį. A. jam pasakojo, kad jis pats dar ramino A., bet vis tiek A. po to pasikvietė T. į lauką ir tada išgirdo, kaip T. krito ant žemės. Jie tik dviese – A. ir T. buvo lauke, todėl niekas kitas T. suduoti smūgių negalėjo. Kur tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), A. nesakė, tikriausiai namelio viduje. Kažkas T. parnešė į namelio vidų, valė jam kraują. T. buvo sunkus laikas po sužalojimo, kada neteko regos viena akimi. Jis pergyveno ir nerimavo, kad neteks darbo, kad po to bus sunku rasti norimą darbą. Dėl patirto sužalojimo kreipėsi pas gydytojus, pirkosi vaistus, patyrė nuostolių. Į policiją T. bijojo kreiptis, nes bijojo tiek A. keršto, tiek manė, kad nebus iš to naudos (1 t., b.l. 101-103).

Iš teisme pagarsintų liudytojo G. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad pats tuo metu, kai buvo sužalotas T. B., įvykio vietoje nebuvo. Iš bendrų draugų girdėjo, kad tada, kai buvo sužalotas T., buvo A., A., T., ar įvykio metu buvo vaikinas, pravarde (duomenys neskelbtini), nežino. Kaip buvo sužalotas T., nežino, nežino kas jį sužalojo. Kartu su A. buvo nuvažiavę iki T. namų, atvežė užvalgyti. Buvo įėję pas T. į namus, daugiau niekas nebuvo užėję į namus. Pažįsta E. Š., ar jį kas vadina (duomenys neskelbtini) nežino (1 t., b.l. 121-123).

Iš 2024-02-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog T. B. atpažino nuotraukoje Nr. 2 A. J. kaip asmenį, kuris jį sužalojo ir dėl ko neteko regos (1 t., b.l. 39-44).

Iš 2024-02-01 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas T. B. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas. Peržiūrėta telefone esanti informacija, padaryti „Messenger“ programoje esančios susirašinėjimo nuotraukos, garso žinučių vaizdo įrašai. „Messenger“ programoje susirašinėjime su kontaktu „T. V.“ T. B. rašo, kad nemato viena akimi ir nieko nepamena kas įvyko. G. A. jį sužalojo. T. B. susirašinėjime su A. K., T. B. siunčia savo nuotrauką su kraujosruva akyje. A. K. rašo: „Blet vakar tikrai geriau atrodei nieko baisaus neatrode todel nunesem į vidu apsluostem kraujus dar į nosi idejau servetele, kad avdruk vel nepradetu kraujas begt iskleidem sofa apvertem ant sono, kad miegantis netycia neuzspringtum ir isvarem namo mes su (duomenys neskelbtini).““Vakar nebuvo baisiai biski patyne tik mes dar kalbejom juk ant sofos kai pervedem jei butum pasakes, kad nematai tibtikrai veze butume, beet ir tas kraujas palyginus mazai bego ir ta akis nebuvo kad atrodytu, kad reik į ligonine, o tu pats ir uzmigai paskuj tai ir isvarem“. T. B. klausia ar ji snekėjo, į tai A. K. atrašo, kad „Klausei kas cia buvo kas iskirto cia mane“ (1 t., b.l. 150-181).

Iš 2024-02-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti T. B. „Messenger“ programoje esančio susirašinėjo su T. V. garso žinučių vaizdo įrašai. Susirašinėjime su T. V., T. B. pasako, kad nepamena, kad būtų buvęs koks incidentas, kad galbūt kažką ne taip pasakė. Penktadienį, būnant sode, paskambinęs A. norėjo pernakvoti pas jį, atvažiavo kartu su A.. T. V. ir T. B. siųstose garso žinutėse, jie nurodo, kad bendravo su A., kuris nurodo, kad T. B. buvo sužalotas dėl to, kad prisikalbėjo. Dėl to A. T. slaptai pasikvietė į lauką ir sužalojo. Po to T. nunešė į lovą, apvalė kraują ir paliko (1 t., b.l. 182-185).

Iš 2024-02-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta nukentėjusiojo T. B. pateikto mobiliojo ryšio telefono papildoma apžiūra (išrašas). Laikotarpyje nuo 2023-07-22 05:51:24 val. iki 2024-08-02 09:49 val. išrašuose yra T. B. ir kontakto Nr. (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas apie sužalojimą ir žalos atlyginimą. T. B. ir kontakto Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-07-27 susirašinėjime, T. B. rašo, kad jo neoperavo, tik dvi dienas važiavo į Kauną. Dėl to registruosis privačiai, prašo duoti 120 eur pinigų konsultacijai (2 t., b.l. 1-16).

Iš tyrėjos S. M. 2024-02-27 tarnybinio pranešimo dėl T. B. vardu registruotų banko sąskaitų išklotinių analizės matyti, kad peržiūrėjus AB „SEB“ banko pateiktas išklotines, laikotarpyje nuo 2023-07-23 iki 2024-01-24 užfiksuotame piniginių lėšų judėjime bei atliktose finansinėse operacijose, tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (2 t., b.l. 65-66).

Iš UAB „Bolt Servoces Lt“ 2024-01-31 rašto matyti, kad „Bolt“ sistemoje adresu (duomenys neskelbtini), liepos 21-23 d. kelionių nebuvo (2 t., b.l. 69).

Iš 2024-02-14 daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėjus 2024-02-07 poėmio metu iš įtariamojo A. J. paimtą mobiliojo ryšio telefonas "Samsung", 2024-02-07 poėmio metu iš įtariamojo A. J. paimtą mobiliojo ryšio telefoną Oukitel, 2024-02-07 poėmio metu iš įtariamojo A. J. paimtą mobiliojo ryšio telefoną Huawei su SIM kortele, tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (2 t., b.l. 80-93, 104-110).

Iš 2024-02-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2024-02-07 poėmio metu iš įtariamojo A. J. paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Xiaomi" su SIM kortele, kuriai priskiriamas Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus telefoną, nuotraukų albume yra 2024-01-31 daryta nuotrauka, kurioje matyti kitame telefone esantis susirašinėjimas apie informacijos perdavimą kitam asmeniui, apie tai, kad sekančia dieną į policiją, kad skambino į darbovietę dėl išeiginės, taip pat seseriai, sode buvo pas kaimynus. Mobiliojo ryšio telefono programoje (duomenys neskelbtini) yra kontaktas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimuose su minėtu kontaktu kontaktas (duomenys neskelbtini) sausio 31 d. rašo, kad su juo nori susisiekti B., siunčia ankščiau aprašytą, telefone nufotografuoto susirašinėjimo nuotrauką. A. J. atrašo, kad: „Supratau, saunuolis jis, jai niekur nieko,tai nieko,tokio,gausiu kapeiku ar lauktuviu,jam paduosi tu ok“ (2 t., b.l. 94-103).

Iš tyrėjo G. V. 2024-02-26 tarnybinio pranešimo dėl T. B. naudojamo abonementinio numerio išklotinės analizės matyti, kad laikotarpyje nuo 2023-07-27 12:03 val. iki 2023-07-27 12:18 val. T. B. iš savo naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) dvidešimt kartų kontaktavo SMS žinutėmis su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris neregistruotas ir priklauso išankstinės apmokėjimo paslaugos vartotojui. Laikotarpyje nuo 2023-10-03 16:39 val. iki 2023-10-09 11:44 T. B. kontaktavo su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas (duomenys neskelbtini) , savininkas A. J.. Laikotarpyje nuo 2023-07-27 11:32 val. iki 2023-08-02 12:50 val. T. B. kontaktavo su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamojo žmonai R. J. (3 t., b.l. 8-10).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Kaltinamajam A. J. inkriminuojama BK 135 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuojama pagal minėto straipsnio 1 dalį tuomet, kai yra nustatytas šio sunkaus nusikaltimo sudėties požymis - padariniai, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas ar susargdinimas.

Šioje byloje A. J. kaltinamas tuo, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia suduodamas T. B. ne mažiau 2 smūgių į galvos sritį sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Kaip matyti, kaltinamasis A. J. neneigia kaltinime nurodytu laiku buvęs nurodytoje vietoje, kur, pasak jo teisme duotų parodymų, jis iš rankos kumščio nukentėjusiajam sudavęs tik vieną smūgį tiesiai į nosį, po ko šis nuo jo smūgio nukrito ant betoninių šaligatvio plytelių ar ant bortelio, ant dešinio šono, ant veido srities, taip ta nelaimė ir įvyko.

Nukentėjusiojo parodymų analizė rodo, kad pats T. B. parodė pamenantis taip pat tik vieną A. J. jam iš rankos į veido sritį suduotą smūgį, nuo kurio jis nukrito, prarado sąmonę ir atsikėlė tik kitą rytą. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad jokie kiti asmenys A. J. prieš T. B. atliktų smurtinių veiksmų nematė.

Nors paties smurto pavartojimo fakto nematė, tačiau įvykio metu netoli (sodo namelio viduje) buvęs liudytojas A. K. parodė, kad būdamas sodo namelyje jis išgirdo vieną trinktelėjimo ar smūgio garsą, po ko išėjęs į lauką pamatė gulintį T. B. ant žemės, nulipus laiptais ant takelio, šalia žolytė buvo ir gėlių darželis. Iš 2024-02-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas A. K. parodė tą vietą, kur ant žemės gulėjo sužalotas T. B.. Matęs ant žemės gulintį T. B. parodė ir kitas liudytojas E. Š..

Pats nukentėjusysis parodė, kad iki A. J. smūgio jam sudavimo jis buvęs sveikas, o specialisto nustatyti visi jam padaryti sužalojimai yra sąlygoti A. J. smurtinių veiksmų prieš jį. Nesutikti su tokiais nukentėjusiojo teiginiais teismas pagrindo nenustatė, nes nei kaltinamasis, nei liudytojai A. K. ir E. Š., su kuriais iki kaltinime nurodyto įvykio T. B. kartu leido laiką, neparodė pastarajam iki išėjimo su A. J. į lauką buvus sužalotam, turėjus kokių tai matomų sužalojimų ar girdėjus iš pastarojo kokių tai nusiskundimų.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine, kraujosruva akiduobėje, dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžiai, dešinio žandikaulio ančio lūžiai, pleištakaulio sparninės ataugos lūžiai dešinėje pertvaros lūžis, visiškas regėjimo netekimas (apakimas) dešine akimi dėl regos nervo pažeidimo, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą (2023-07-23 08:07 val.). Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatytas visiškas regėjimo netekimas (apakimas) dešine akimi dėl regos nervo pažeidimo, dėl ko T. B. prarado 35 proc. bendro darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 159-161). Netikėti minėta specialisto išvada ar ją pateikusio specialisto kompetencija teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusysis būtų patyręs specialisto nustatytus, kaltinime aprašytus sužalojimus kitomis aplinkybėmis nei kaltinime nurodyta, byloje nėra.

Aukščiau nurodytos aplinkybės surinktų įrodymų visumoje leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą apie abejonių nekeliantį A. J. vieno smūgio T. B. sudavimą į galvos sritį, sąlygojusį pastarojo nugriuvimą ir visų specialisto nustatytų, kaltinime nurodytų padarinių sveikatai atsiradimą. Nesant pakankamų duomenų, leidžiančių tvirtinti apie A. J. antro smūgio sudavimą T. B. į galvos sritį, ši aplinkybė dėl smūgių skaičiaus kaltinime tikslintina, nurodant apie vieno smūgio, o ne dviejų, sudavimą. Taip pat nesant jokių abejonių, apie ką parodė ir pats kaltinamasis bei ką patvirtina byloje surinkti įrodymai, kaltinimas tikslinamas jame nurodant aplinkybę apie kaltinamojo smūgio sąlygotą nukentėjusiojo nugriuvimą.

Kad kaltinamasis atsakingas už visus T. B. specialisto nustatytus kaltinime nurodytus sužalojimus, nėra jokių abejonių. Pats A. J., pripažinęs smūgio sudavimą nukentėjusiajam, sutiko ir su tuo, kad jo smūgis buvo T. B. nugriuvimo priežastis, be to, jis neneigė esantis atsakingas už nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, ką liudija byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas tik pastebi, kad iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, taip pat medicininių dokumentų, T. B. ir T. V. susirašinėjimo apžiūros protokolo matyti, kad T. B. į gydymo įstaigas kreipėsi sekančią dieną po įvykio, smurto prieš jį pavartojimo – 2023 m. liepos 23 d. Iš to seka, kad pats įvykis buvo 2023 m. liepos 22 d. Todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina, nurodant, kad įvykis buvo 2023 m. liepos 22 d.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje bei asmens parodymo atpažinti protokolai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – patvirtina ir teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinime bei specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam T. B. buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, bei kad jie – kaltinamojo A. J. smurtinių veiksmų pasekmė.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis A. J. 2023 m. liepos 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šalia sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, dėl mažareikšmės priežasties sudavė T. B. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo, taip padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas po dešinės akies obuolio jungine, kraujosruvą akiduobėje, dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžius, dešinio žandikaulio ančio lūžius, pleištakaulio sparninės ataugos lūžius dešinėje, nosies pertvaros lūžį, visiškai regėjimo netekimą (apakimą) dešine akimi dėl regos nervo pažeidimo, tokiu būdu nukentėjusiajam T. B. sunkiai sutrikdė sveikatą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai suduodamas smūgį neblaiviam nukentėjusiajam į galvos sritį, tikrai suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, jog gali sužaloti nukentėjusįjį, tačiau šiuos galimus padarinius numatė bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų atsiradimo. Tai reiškia, kad A. J. veikė tiesiogine, tačiau neapibrėžta tyčia, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Nėra abejonių, kad A. J. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, sunkiai sutrikdė T. B. sveikatą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo A. J. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimas, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuoto BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Šioje byloje kaltinamasis A. J. T. B. atžvilgiu padarė tyčinį, sunkų, smurtinį nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šis nusikaltimas buvo padarytas išgertuvių metu, tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam esant neblaiviems. Pats A. J. yra vidutinio amžiaus, vedęs ir, jo teigimu – turi du nepilnamečius vaikus, nusikaltimo padarymo metu buvo dirbantis, turi sveikatos problemų, pats yra neįgalus, turi neįgalų tėvą, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, veikos padarymo metu buvo administracine tvarka baustas. Pats kaltinamasis neneigia atlikęs smurtinius veiksmus ir gailisi dėl jo sukeltų padarinių, nukentėjusiojo atsiprašė. Pažymėtina, kad A. J. praeityje buvo teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą atimant kitam asmeniui gyvybę, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, be to, po inkriminuojamo nusikaltimo padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo 2023 m. liepos 9 d. – nepilnos dvi savaitės iki šiuo nuosprendžiu inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Toks kaltinamojo elgesys parodo smurto vartojimo nevengimą, jo tokio elgesio tendencingumą, savo veiksmų nekritiškumą bei elgesio nekeitimą, išvadų nedarymą. Pastebėtina ir tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pasislėpė nuo teismo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs šią veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Daugiau atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių A. J. veiksmuose nenustatyta.

Nors bylos duomenys – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo A. K. parodymai rodo, kad A. J. po įvykio perdavė T. B., pasak paties nukentėjusiojo – 120 eurų privačiai gydytojo konsultacijai apmokėti, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis tai nelaikė žalos atlyginimu. Pats kaltinamasis teisme parodė, kad tai nebuvo žalos atlyginimas, nes tuo metu jis dar nežinojo, kokia ta žala, ir šiai dienai jis T. B. nėra atlyginęs jokios dalies žalos. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sumokėtą pinigų sumą bei šioje byloje nukentėjusiojo nurodytą jam padarytą žalos dydį, taipogi tai, kad kaltinamasis iki teismo išėjimo priimti nuosprendžio nukentėjusiajam jokios civiliniu ieškiniu prašomos žalos neatlygino (nors teisminio nagrinėjimo metu prašė pertraukos būtent tam, kad galėtų atlyginti žalą), sprendžia nesant pagrindo vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi 120 eurų sumokėjimą nukentėjusiajam pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Gynėjas baigiamųjų kalbų metu taipogi prašė teismo pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, tačiau teismas tokios aplinkybės kaltinamojo veiksmuose nenustatė.

Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai neabejotinai išprovokuoja kaltininką ir šis dėl kilusio didelio susijaudinimo įvykdo nusikalstamą veiką. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

Šioje byloje kaltinamasis A. J. teisme parodė, kad jiems prieš įvykį vartojant alkoholį, būnant neblaiviems, dėl T. B. juodo humoro jam trūko kantrybė ir įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jis pasikvietė T. B. į kiemą, kur sudavė šiam smūgį. Kad nukentėjusysis būdamas išgėręs įvykio dieną vis kažką įžeidžiančio pasakydavo A. J., taip pat ir kitiems, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir liudytojas A. K., kuris nurodė, kad jis T. B. pasakymus tiek jam, tiek A. suprasdavo kaip juodą humorą. Teisme A. K. pažymėjo, kad T. kabinėjosi žodžiais prie A., gal lengvai įžeidė, bet ką T. sakė A., nepamena ir įvardinti konkrečių žodžių negali. Pasak paties nukentėjusiojo, išgėrinėjimo metu jis kažką ne taip pajuokavo ir A. tai nepatiko, šis pasikvietė jį į lauką ir trenkė jam.

Teismas pastebi, jog visi įvykio vietoje buvę asmenys buvo neblaivūs ir nei vienas negalėjo konkrečiai nurodyti nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu prieš pat įvykį išsakytų žodžių, jų turinio. Iš nukentėjusiojo ir liudytojo A. K. parodymų seka apie nukentėjusiojo išsakytus pajuokavimus. Pasak kaltinamojo parodymų teisme, nukentėjusiojo toks charakteris, juodas humoras, kurio jis nesupranta, atrodo, kad šis tyčiojasi, įžeidinėja, bet praeina laikas, vienas kito atsiprašo ir toliau bendrauja. Tokie A. J. teiginiai rodo pastarąjį žinojus T. B. charakterį, elgesio ypatumus.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, net ir esant byloje duomenims apie nukentėjusiojo specifinį humoro jausmą, tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam įvykio metu buvus neblaiviems, kaltinamajam be kita ko žinant T. B. elgesio ir juokavimo ypatumus, nesant jokių duomenų apie nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu vartotus konkrečius žodžius ir jų turinį, galimo įžeidimo stiprumą (beje – nukentėjusiojo žodžiai kaltinamajam buvo išsakyti sodo namelio viduje, o smurtas vartotas po kiek laiko jiems išėjus į lauką), šioje konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje T. B. elgesys, nors ir A. J. nebuvo priimtinas, tačiau tokio jo elgesio (nukentėjusiajam savaip juokaujant ir išsakant tam tikrus žodžius) nėra pagrindo vertinti kaip provokuojančio ar paskatinančio kaltinamąjį smurtauti prieš nukentėjusįjį. Duomenų, kad dėl nukentėjusiojo elgesio A. J. buvo fiziologinio afekto būsenos, byloje irgi nėra. Taigi teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. J. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę, įvertinus bausmės griežtumą, nustatant trumpesnę už vidurkį.

Kadangi šiuo nuosprendžiu kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika padaryta iki ankstesnio 2024 m. sausio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžio priėmimo, abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, nusikalstamoms veikoms labai nesiskiriant pagal pavojingumą, įvertinus ir visas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, subendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą, 2024 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pakeistą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 7 d. 8.25 val. iki 2024 m. vasario 21 d. (3 t., b.l. 87-90, 114-117, 127-130) bei pagal 2024 m. sausio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje 264,82 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už T. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 137-141). Byloje nustatytas nukentėjusiajam T. B. sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – A. J., gydymo paslaugos T. B. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai, su civiliniu ieškiniu sutiko ir pats kaltinamasis. Taigi, nėra abejonių, kad už šią žalą atsakingas kaltinamasis. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą apie civilinio ieškinio pagrįstumą. Duomenų, patvirtinančių dalinį ar visišką šio civilinio ieškinio atlyginimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteisiant visą žalą – 264,82 eurų.

Šioje byloje civilinį ieškinį yra pareiškęs ir nukentėjusysis T. B., kuris prašo priteisti jam iš kaltinamojo 75,81 eurų turtinės ir 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (1 t., b.l. 72-78). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinio ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir parodęs, kad A. J. jam neatlygino jokios žalos (tik davė pinigų vienai gydytojo konsultacijai), prašė visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį.

Sutinkamai su T. B. civilinio ieškinio nuostatomis, jo paaiškinimais teisme, jam dėl A. J. nusikalstamų veiksmų patyrus sužalojimus, teko ne kartą vykti į gydymo įstaigas, dėl ko jis turėjo išlaidų kurui ir dėl to patyrė 75,81 eurų išlaidų. Abejonių dėl nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių ir patirtų kelionės išlaidų teismui nekyla, tokių išlaidų, jų dydžio neginčijo ir pats kaltinamasis ar jo gynėjas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į prašomos atlyginti turtinės žalos dydį, kuris yra protingas, teismas sprendžia esant pagrindui reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, minėtą žalos atlyginimą – 75,81 eurų priteisiant iš ją padariusio kaltinamojo A. J. nukentėjusiojo naudai.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis T. B. parodė, kad dėl kaltinime nurodyto įvykio, jo metu jam padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, baimę, kitokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus. Specialisto nustatyta, kad vienas nukentėjusiojo sveikatai padarytų padarinių yra visiškas regėjimo netekimas dešine akimi, kas, paties nukentėjusiojo bei liudytojų T. V. ir A. M. parodymais, T. B. sukelia daug neigiamų išgyvenimų, padarinių – jis negalės naudotis profesionalo teisėmis, jam sunku dirbti darbe, nejaučia atstumų, sužalotoji akis žvairuoja, pergyvena dėl netekto regėjimo, jam sunku prisitaikyti. Byloje esančių duomenų visuma nepalieka teismui abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo A. J. nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė ir dar dabar patiria emocinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas vidutinio amžiaus, vedęs, jo teigimu – turintis du nepilnamečius vaikus, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu dirbęs, neįgalus, T. B. atžvilgiu padarė tyčinį, sunkų, smurtinį nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šis nusikaltimas buvo padarytas išgertuvių metu, tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam esant neblaiviems, nukentėjusiajam savaip juokaujant ir kabinėjantis žodžiais prie kaltinamojo. Pats kaltinamasis neneigia atlikęs smurtinius veiksmus ir gailisi dėl jo sukeltų padarinių, nukentėjusiojo atsiprašė. Pažymėtina, kad A. J. bylos nagrinėjimo metu T. B. pareikštą civilinį ieškinį pripažino visiškai, jo dydžio neginčijo, sutiko jį atlyginti ir tam įvykdyti prašė teismo pertraukos, po ko nuo teismo pasislėpė. Duomenų, kad A. J. būtų T. B. atlyginęs nors kokią dalį neturtinės žalos, byloje nėra, tą paneigė teisme ir pats nukentėjusysis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, nukentėjusiajam T. B. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą ir padarinius, paties nukentėjusiojo neblaivumą ir elgesį įvykio metu, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 15000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Kaip minėta, nukentėjusiojo T. B. civiliniu ieškiniu be kita ko prašoma priteisti iš kaltinamojo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jam priteistą žalą (15075,81 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Šioje byloje nukentėjusiojo T. B. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Kupcikevičius, kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 637,50 eurai (4 t., b.l. 109-111). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. J. valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. J. valstybės naudai išieškotinos ir 23,79 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais, 437-438 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2024 m. sausio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirtą, 2024 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pakeistą bausmę ir paskirti A. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu į subendrintos bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 7 d. 8.25 val. iki 2024 m. vasario 21 d. bei pagal 2024 m. sausio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. J. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 264,82 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 82 centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo T. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš A. J. 75,81 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 81 centą) turtinei ir 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15075,81 Eur (penkiolikos tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų 81 cento) žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. J. valstybei: 637,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms už nukentėjusiojo atstovavimą apmokėti ir 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 centus) proceso išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento prasideda terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja.

Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.