Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-21 · Byla Nr. ATP-1277-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
ATP-1277-594/2015
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00670-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1277-594/2015Teisminio proceso Nr.: 4-20-3-00670-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs H. R. B. (toliau – H. R. B.) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo H. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. lapkričio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu H. R. B. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2015 m. spalio 12 d. Kaišiadoryse apie 16.00 val., būdamas neblaivus (0,84 prom.) ir vairuodamas jam priklausantį automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad eismas būtų saugus, važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu statiniu, nepaliko pakankamo tarpo iš šono, kliudė nukentėjusiajam K. S. priklausantį automobilį „VW, Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės valstybinės techninės apžiūros talono ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 126 p. reikalavimus. Tokiu būdu H. R. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 8 d..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu H. R. B. prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą, paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. iki 1 (vienerių) metų sutrumpinant jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime ir nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tam tikras ypatingas sąlygas, tačiau visiškai nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Apeliaciniu skundu teigiama, kad byloje nebuvo nustatytos H. R. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų savo kaltę jis pripažino visiškai, gailisi, per 20 metų vairuotojo stažo tai buvo pirmasis jo pažeidimas, o nukentėjusio automobilio savininkas jokių pretenzijų jam neturi.

Pabrėžiama, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra būtina darbinėms savo funkcijoms atlikti, kadangi jis dirba individualiai, gamina paminklus, todėl jam dažnai tenka vykti į įvairiose Lietuvos vietose esančias kapines. Tuo tarpu netekus šios specialiosios teisės, H. R. B. įsitikinimu, jis taptų bedarbis ir jo šeima atsidurtų ties skurdo riba.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono apylinkės komisariatas pateikė atsiliepimą į H. R. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2015 m. lapkričio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

H. R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu H. R. B. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 8 d.. Ginčo dėl šių teisės pažeidimų nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl H. R. B. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik H. R. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas H. R. B. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę, įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į teisės pažeidėjo vairavimo stažą (daugiau nei 20 metų), į tai, jog H. R. B. niekur nedirba, yra neteistas, tačiau administracine tvarka praeityje baustas ne kartą (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), dėl ko H. R. B. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose, t. y. 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, atitinkančią ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos minimumą.

Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ str. pagrindu, pagal kurį, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus dėl H. R. B. paskirtos administracinės nuobaudos, jos dydžio, rūšies bei trukmės, jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant apelianto atžvilgiu galėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jų pagrindu neskiriama ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta privaloma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, arba trumpinamas šios specialiosios teisės atėmimo terminas, aukštesnysis teismas neįžvelgia. Tuo tarpu H. R. B. apeliaciniame skunde dėstomi motyvai – tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą bei gailisi dėl jo įvykdymo, kad byloje nenustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o eismo įvykio metu nuo neteisėtų apelianto veiksmų nukentėjusio automobilio savininkas jokių pretenzijų dėl žalos jam neturi, aukštesniojo teismo įsitikinimu, yra svarbios tik administracinės nuobaudos skyrimui ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose ir nesudaro jokio pagrindo dar labiau švelninti apelianto atsakomybės.

Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir H. R. B. išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo darbo pobūdžiu (apeliaciniu skundu teigia, jog dirba pagal verslo liudijimą) bei finansine padėtimi. Priešingai nei tai suvokia apeliantas, jos taip pat nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje skyrimą. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina, jog, sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Šiuo aspektu analizuojant H. R. B. apeliacinio skundo argumentus, akcentuotina ir tai, jog būtent ta aplinkybė, kad jo darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis, todėl švelninti H. R. B. paskirtą administracinę nuobaudą šiuo aspektu, teisinio pagrindo nėra. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų duomenų kontekste kritiškai vertintinas ir apelianto argumentas, jog per 20 metų vairavimo stažo, šis pažeidimas jam yra pirmasis. Sutinkamai su byloje esančiu išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, praeityje už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas, eismo įvykis, naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos) H. R. B. vis tik buvo baustas (b. l. 23-25).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad H. R. B. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytiems teisės pažeidimams. Bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, todėl keisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir H. R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis