- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-01
- Bylos Nr.
- 2K-500/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- Z. P.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo Z. P. nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) bauda.
Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria nuteistosios Z. P. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Z. P. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, t. y. 2006 m. rugsėjo 27 d., ikiteisminio tyrimo byloje (duomenys neskelbtini) Generalinės prokuratūros patalpose, adresu: Smetonos g. 4, Vilniuje, nuo 9.00 iki 9.55 val., apklausiama kaip liudytoja ir būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji davė melagingus parodymus apie tai, kad 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 22, 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 73 ir 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 122, kiekviename išrašytame 1500 Lt sumai, eilutėse: „gavėjo parašas“ pasirašė ne ji, nors 2006 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3388 (06) konstatuota, kad nurodytų orderių eilutėje: „gavėjo parašas“ pasirašė Z. P.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji Z. P. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1-3 dalys). Z. P. teigia, kad ikiteisminiame tyrime ir teisme buvo pažeisti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Kasatorės nuomone, byloje neginčytinai nustatyta, kad jos baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo teisėja J. Čepukėnienė, kuri priėmė autentišką apkaltinamąjį nuosprendį A. Š. byloje. Tai liudija, anot Z. P. , pirmosios instancijos teismo šališkumą, tendencingumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Z. P. mano, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3, 5 dalis, apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai, skundo atmetimo motyvai formalūs, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Nuteistoji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Kasatorė nurodo, kad apeliaciniame skunde konstatavo, jog nuosprendis grindžiamas nepilnavertės įrodomosios vertės požiūriu rašysenos specialistės išvada, kuri nesiremia ekspertiniu tyrimu, t. y. joje nenurodyti bendrieji parašų požymiai, kurių sulyginimas su specialiaisiais parašų požymiais, rašysenos specialistės nuomone, yra pakankama vada jos parašų KIO tapatumui konstatuoti. Nuteistosios nuomone, apeliacinės instancijos teismas šį teismo argumentą atmetė peržengdamas savo kompetencijos ribas, tuo esmingai pažeisdamas BPK reikalavimus. Z. P. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi papildė specialisto išvadą argumentais, kurie pagal apimtį ir pobūdį vertintini kaip naujos specialisto išvados pateikimas. Z. P. nurodo, kad be pagrindo atmestas jos apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad ji Darbo partijos byloje nepagrįstai apklausta kaip liudytoja, nes Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu apklausos metu turėjo būti laikoma įtariamąja. Kasatorė mano, kad jos apeliacinis skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, tuo esmingai pažeidžiant BPK 332 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Z. P. teigia, kad teismas jai netinkamai pritaikė BK 235 straipsnio 1 dalį, nes jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties.
Atsiliepime į nuteistosios Z. P. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė pagrįstus ir teisingus sprendimus. Teisėjai nušalinimas pareikštas nebuvo, todėl skundo teiginys, kad buvo pažeista teisė į bešališką teismą, nepagrįsta. Specialisto išvada pirmosios instancijos teisme ginčijama nebuvo, BPK 20 straipsnio reikalavimai pažeisti nebuvo. Nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino apeliacinės instancijos teismas ir nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistosios nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Z. P. pagrįstai apklausta kaip liudytoja ir byloje nėra jokių duomenų apie, neva, galimą jos kaip įtariamosios statusą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios Z. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų
Kasatorė nurodo į išvardytų teisės normų pažeidimą nagrinėjant jos baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šių normų pažeidimas buvo nurodytas ir nuteistosios apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto 2 –ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, tik apeliaciniame skunde šių įstatymų nuostatų pažeidimas buvo argumentuotas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas neteisinga rašysenos eksperto išvada ir nepatikimais liudytojos N. S. parodymais. Kasaciniame skunde tų pačių įstatymų nuostatų pažeidimas argumentuotas tuo, kad nuosprendis, pagal kurį ji nuteista, yra autentiškas to paties teismo tos pačios teisėjos nuosprendžiui A. Š. baudžiamojoje byloje. Tuo, pagal kasatorę, pažeistas teismo nešališkumo principas.
Kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kasatorė, sutapatinimas su to paties teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu, kuriuo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nuteista A. Š. , nėra pagrindas pripažinti, kad Z. P. bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Z. P. ir A. Š. nuteistos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarytas panašiomis aplinkybėmis, todėl natūralu, kad nuosprendžiai surašyti panašiai. Šios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti Z. P. teisių ir laisvių pažeidimu. Tai, kad ta pati teisėja išnagrinėjo Z. P. ir A. Š. baudžiamąsias bylas, nėra pagrindas teisėjai nušalinti ar nusišalinti. Tokio pagrindo BPK 58 straipsnis nenumato.
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies ir BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje ir BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Z. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo šaukiama ir apklausiama Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje kaip liudytoja baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini). Z. P. , apklausta 2006 m. rugsėjo 27 d. kaip liudytoja, buvo įspėta pagal BK 235 straipsnį, jai buvo išaiškintos BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytos teisės bei atsakomybė. Nėra pagrindo pripažinti, kad Z. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiama duoti parodymus prieš save.
Dėl BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų
Kasatorė nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis neatitinka BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų.
Aprašomojoje nutarties dalyje yra išdėstytos apeliantės ginčijamos bylos aplinkybės, nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Toliau smulkiai išdėstyta apeliacinio skundo esmė, apeliantės ir prokurorės prašymai ir teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliacinis skundas neišsamiai išnagrinėtas. Iš apeliacinės instancijos nutarties matyti, kad atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmestas.
Ta aplinkybė, kad kasatorė nesutinka su išvadomis, išdėstytomis apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nėra pagrindas pripažinti, kad apeliacinis skundas neišnagrinėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinio skundo BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė BPK 89 ir 90 straipsnių reikalavimų pažeidimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuose remtasi bendrųjų rašysenos požymių apibendrinimu, taip, kaip jis pateiktas teisinėje literatūroje, negali būti vertinamas kaip esminis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios Z. P. kasacinį skundą atmesti.