- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2-223-732/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00145-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
- Atsakovas
- M. K.
dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei L. B., už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui M. K., tretčiajam asmeniui G. G., dėl privalomojo nurodymo nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą M. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatytą tvorą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6250/0001:310, (duomenys neskelbtini); 2) sprendime nurodyti, kad atsakovui M. K. neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti tvorą, ieškovas Inspekcija turi teisę nugriauti pastatytą tvorą, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. . 6250/0001:310, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo M. K. (LR CPK 88 str. 1 d. 4 p.); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu prašė priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b. l. 32-34). Nurodė, kad apie minėto privalomojo nurodymo Nr. PN-906 surašymą sužinojo tik gavęs šį Molėtų rajono apylinkės teismo pranešimą ir ieškovo ieškinį, todėl jam nėra suprantama kaip galima teigti, kad jis nevykdo privalomojo nurodymo apie kurio buvimą nieko nežinojo. Paaiškino, kad valstybės institucija priėmė sprendimą, kuriuo nustatė įpareigojimą asmeniui, tačiau apie jį nėra informuojamas, jam nesudaroma reali galimybė su juo susipažinti, jį įvykdyti ar skųsti tokį institucijos priimtą sprendimą, ypač tuo atveju, kai asmens gyvenamoji vieta yra žinoma. Privalomasis nurodymas Nr. PN-906 atsakovui buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau iš pašto gautas pranešimas, kad registruota pašto siunta jam neįteikta ir jis neturėjo jokios realios galimybės susipažinti su privalomuoju nurodymu. Nesutinka, kad paskelbimą spaudoje ieškovas laiko tinkamu būdu atsakovui sužinoti apie priimtą privalomąjį nurodymą, kadangi jis nekeitė savo gyvenamosios vietos. Mano, kad ieškovas veikia formaliai, neteisingai vertina situaciją ir daro nepagrįstas išvadas, net neišsiaiškinęs, ar atsakovas turėjo realią galimybę sužinoti apie priimtą privalomąjį nurodymą ir su juo susipažinti. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, jog miško žemėje statiniai negalimi, nes nagrinėjamoje teritorijoje nėra miško, o ne tik formaliai konstatuojama, kad šioje teritorijoje yra registruota miško žemė. Paaiškino, kad net iš ieškovo teismui pateiktų dokumentų (nuotraukų) galima matyti, kad nagrinėjamoje teritorijoje nėra miško, t. y. beveik visą teritoriją užima žolė ir yra tik keli medžiai. Miškų įstatyme yra įtvirtinta, kad miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės), kas tik įrodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui priklausantis žemės sklypas ir jame augantys medžiai bei žolė negali būti laikytini mišku, todėl ir statinių statyba negali būti draudžiama. Mano, kad sprendžiant ar tvora buvo pastatyta teisėtai, turėjo būti vertintini ne tik formalūs duomenys apie sklypą, bet atsižvelgiamą ir į faktinę situaciją bei remiamasi protingumo, teisingumo ir kitais kriterijais, kurie leistų įvertinti, ar nagrinėjama teritorija gali būti laikytina mišku, ir ar pastatytas statinys pažeidžia kitų asmenų interesus. Šiuo atveju, ieškovo reikalaujama nugriauti tvora pastatyta atsakovui priklausančiame žemės sklype, kuriame nėra jokio miško, šios tvoros pastatymas, kuriame neturėjo būti gaunami jokie statybos leidimai, nepažeidžia jokių kitų asmenų interesų, todėl mano, kad reikalavimas ją nugriauti yra neteisėtas. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo.
Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, savo neatvykimo priežasčių nepranešė. Apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 41).
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į parengimąjį teismo posėdį neatvyko, savo neatvykimo priežasčių nepranešė. Apie posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai (b. l. 35, 39, 42).
Kadangi atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iš jo negautas pareiškimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš pateikto ieškinio, rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyriaus vyriausiasis specialistas V. S. atliko statybos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. 6250/0001:310, ir nustatė, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6250/0001:310, statinio adresas - (duomenys neskelbtini), pastatyta 1,85 m aukščio tvora (I gr. nesudėtingas statinys) šalia sklypo ribos (b. l. 15-24). 2014-10-10 surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-2027, kuriame nurodė, kad atsakovas pažeidė LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 punktus, 26 straipsnio 1 dalį; LR Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalį; LR Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 (b. l. 15-19). 2014-10-10 surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-906 nugriauti tvorą minėtu adresu ir sutvarkyti statybvietę bei nurodytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2015-01-10 (b. l. 9). Tame pačiame privalomajame nurodyme yra 2015-01-12 įrašas, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.
Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama (LR CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.103 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Šio straipsnio 1 punkte nurodyta, kad žemės savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o 2 punkte nustatyta - laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; 9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.
R. N. turto registro duomenimis (registro Nr. 44/1504016) žemės sklypo (kadastrinis Nr. 6250/0001:310) pagrindinė naudojimo paskirtis -miškų ūkio; žemės sklypo plotas - 0,1062 ha, iš jų miško žemės plotas - 0,1062 ha; šiam sklypui nustatytos šios specialios žemės sklypo sąlygos: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, miško naudojimo apribojimai (b. l. 25-27). Taip pat iš LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos rašto matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6250/0001:310 Mindūnų k.v., Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Gailiušių k., Malkesto g. 16, yra registruota miško žemė, priskirta III miškų grupės Vandens telkinių apsaugos zonų miškams bei nurodė, kad miško buvimo faktą šioje teritorijoje taip pat patvirtina Valstybinės miškų tarnybos Utenos teritorinio poskyrio specialistų išvada. Pažymėjo, kad pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1 ir 126.2 punktą vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, tverti tvoras (b. l. 14).
Pagal LR Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir LR Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje (t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės. Pagal aukščiau minėtus teisės aktus, miškų ūkio paskirties žemės sklypuose pastatyta tvora negali būti pripažinta su mišku susijusiu statiniu, kas sudaro sudaro pagrindą tokį statinį nugriauti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs reikalavimą nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę ar, kad būtų kreipęsis su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą arba jį atnaujinti, jeigu manė, kad buvo netinkamai informuotas apie privalomąjį nurodymą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti nugriauti pastatytą tvorą žemės sklype yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas tinkamai jo neinformavo. Tačiau ieškovas, išsiuntęs atsakovui privalomajį nurodymą registruotu paštu, jis grįžo neįteiktas, todėl ieškovas apie privalomąjį nurodymą pranešė spaudoje (b. l. 11-12), vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR. 1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”. Darytina išvada, kad atsakovas apie privalomąjį nurodymą buvo informuotas tinkamai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas ir atsakovas M. K. įpareigotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteiėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatytą tvorą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo – ieškovui leistina nugriauti tvorą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 41 EUR žyminis mokestis, mokėtinas už ieškovo pareikštą neturtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir 5,45 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 273 straipsniu, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatytą tvorą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6250/0001:310, (duomenys neskelbtini).
Nurodyti, kad atsakovui M. K. neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti tvorą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti pastatytą tvorą, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6250/0001:310, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo M. K. (LR CPK 88 str. 1 d. 4 p.).
Priteisti iš M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 41 EUR (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 5,45 EUR (penkis eurus ir 45 ct) pašto išlaidų į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Molėtų rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2,3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.