Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-133-616/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-14
Bylos Nr.
AN2-133-616/2022
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00040-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ernesta Montvidienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-133-616/2022Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00040-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9.8; 21.11.9(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 37235-ANR_N-1049-2022 A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 375 Eur dydžio bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tempė priekabą „Niewiadow“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali leistina masė 3 500 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartimi A. B. skundas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo panaikinimo netenkintas, konstatuojant, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartį bei panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą.

3.1. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. 9 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)” išsinuomojo automobilio priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 9.10 val. išvažiavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)” teritorijos ir vyko į (duomenys neskelbtini) pasienį. Apie 10 val. prie (duomenys neskelbtini) posto jį sustabdė Pasienio policijos pareigūnai, kurie patikrino dokumentus ir nurodė, kad jis vairuoja neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, paėmė jo dokumentus ir, kaip suprato, nuėjo į savo automobilį pildyti protokolo. Po maždaug po 40 minučių prie jo automobilio priėjo pareigūnas ir paklausė jo telefono numerio bei elektroninio pašto adreso. Teigia, kad pareigūnai aiškiai matė, jog priekaba yra tuščia ir jos nesvėrė. Apelianto teigimu, kad pagal turimus dokumentus ir techninį pasą jo tempiamos priekabos masė yra 750 kg, vairuojamo automobilio svoris – 2 250 kg, taigi, viso svoris sudaro 3 000 kg, o pridėjus vairuotojo svorį, kuris yra 100 kg, visas svoris yra 3 100 kg. Nurodo, kad neturėjo jokio tikslo vežti krovinį. Pažymi, kad turi įgijęs teisę vairuoti „A“, „B“ ir „C“ transporto priemonių kategorijas, todėl nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad jį sustabdę pasienio policijos pareigūnai leido jam toliau tęsti kelionę, kas įrodo, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Taip pat teigia, kad posėdžio metu pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išsiaiškino ne vieną pasienio policijos pareigūnų pažeidimą – pastarieji surašė protokolą ir nutarimą bei pasirašytinai jais nesupažindino, neleido jam pateikti paaiškinimo, taip suvaržydami jo teisę duoti paaiškinimus.

4. Atsiliepimų į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 37235-ANR_N-1049-2022 pagrįstai A. B. paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas A. B. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties panaikinimui. Taip pat pažymima, kad A. B. apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Šiuo atveju pagrįstai nustatyta, kad A. B. veiksmuose yra visi ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, jo kaltė padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), 2022 m. rugpjūčio 30 d. priekabos „Niewiadow“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimi (b. l. 3), priekabos „Niewiadow“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis apie transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), vaizdo įrašu iš įvykio vietos (b. l. 19), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 43-46).

8. ANK 424 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.) numatyta atsakomybė už tris alternatyvias veikas: 1) transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, 2) transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, jog transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (nors asmuo ir turi teisę vairuoti kitų rūšių transporto priemones), pagal teisines pasekmes yra prilyginama transporto priemonės vairavimui neturint teisės jos vairuoti.

9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis kategorijos. Šio straipsnio 6 punkte nurodyta, kad „B“ kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, „BE“ kategorija – „B“ kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai. Vadovaujantis SEAKĮ 23 straipsnio 4 dalies 5 punktu, vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti „C1E“, „CE“, „D1E“ arba „DE“ kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir „BE“ kategorijos transporto priemones.

10. Byloje nustatyta, ir apeliacine tvarka tai nėra ginčijama, jog A. B. yra įgijęs teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, tai yra, automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, bei tokių automobilių su priekaba junginius, kai priekabos didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 750 kg ir šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 4 250 kg. A. B. taip pat suteikta teisė vairuoti „AM“, „A“, „C1“, „B1“, „C“, „B“ ir „A1“ kategorijų transporto priemones. Tačiau pažeidimo fiksavimo metu A. B. vairavo transporto priemonės „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos „Niewiadow“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), junginį, kuris pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikomas „BE“ kategorijos transporto priemonių junginiu, kadangi iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, jog transporto priemonės „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), didžiausioji leidžiamoji masė – 2990 kg (parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė – 2250 kg), o iš priekabos „Niewiadow“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. Y 906529 kopijos matyti, kad šios priekabos didžiausioji leidžiamoji masė (F.1) – 3500 kg (parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė (G) – 750 kg). Bendra junginio didžiausioji leidžiamoji masė – 6 490 kg. Nors A. B. turi teisę vairuoti ir kitų kategorijų transporto priemonės, tačiau pagal SEAKĮ 23 straipsnio 4 dalies 5 punktą, nei viena iš jų nesuteikia teisės vairuoti „BE“ kategorijos transporto priemones. Iš to seka, kad A. B. pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o apelianto nurodyti paskaičiavimai nėra pagrįsti.

11. Apeliantas taip pat teigia, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, ir, jo manymu, taip buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 30 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 37235-ANR_P-1882-2022 matyti, kad jame nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 37235-ANR_N-1049-2022 priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Tuo tarpu ANK 609 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti administracinio nusižengimo protokolo turinį, numato, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų išvardintų duomenų, privalo būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, o ANK 616 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą, tačiau tuo atveju, jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prašymą pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Tokie paaiškinimai ir parodymai turi būti pateikti per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos ir paaiškinimų ar parodymų nepateikimas laiku neužkerta kelio nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, nors iš išdėstytų teisės normų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu toks paaiškinimas turėjo būti pateiktas. Taigi, apeliantas teisingai nurodė, kad protokole ar kitoje bylos medžiagoje nėra jo paaiškinimo, tačiau jis nepagrįstai vertina, jog ši aplinkybė laikytina esminiu proceso pažeidimu, sudarančiu pagrindą nesivadovauti kitais įrodymais, patvirtinančiais jo padarytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasinaudojo teise apskųsti priimtą nutarimą ir pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva apelianto nurodytą trūkumą ištaisė, skundą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suteikdamas teisę duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, taigi objektyvių duomenų, rodančių, kad asmens teisės buvo pažeistos, byloje nėra. Be to, apeliantas kartu su skundu pateikė administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo kopijas, iš kurių matyti, kad jie surašiusių asmenų yra pasirašyti, todėl apelianto teiginiai, kad jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su minėtais dokumentais, nėra pagrįsti.

12. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad nustačius, jog jis padarė administracinį nusižengimą, jis privalėjo būti nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. ANK 595 straipsnyje numatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali taikyti prievartos priemones, iš kurių 12 punkte numatytas vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo. ANK 605 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vairuojantys transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemones vairuotojai, civilinės aviacijos specialistai, geležinkelių riedmenis valdantys (atsakingi už valdymą) arba kiti asmenys, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi būti nušalinti nuo transporto priemonių, vidaus vandenų transporto priemonių vairavimo, orlaivių eksploatavimo, geležinkelio riedmenų valdymo arba kitų pareigų ir nustatyta tvarka turi būti patikrinta jų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena. Taigi, iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo gali būti nušalinamas nuo transporto priemonių vairavimo tik esant manymui, jog asmuo transporto priemonę vairuoja neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, o šiuo atveju tokių aplinkybių nustatyta nebuvo.

13. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartis, kuria A. B. skundas netenkintas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė