- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- A-804-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01591-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas, Ramūnas Gadliauskas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Lietuvių kalbos institutas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą pareiškėjui Ž. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvių kalbos institutui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 3R-152(AG-1 17/04-2018) (toliau – ir Sprendimas) bei palikti galioti lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. (18)SN-51)-183 (toliau – ir Raštas).
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad gavo ir išnagrinėjo Ž. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl jo darbdavio – Lietuvių kalbos instituto – diskriminacinių veiksmų (priekabiavimo negalios pagrindu). Kaip vieną iš aplinkybių, patvirtinančių priekabiavimo faktą, pareiškėjas nurodė aplinkybę dėl darbo užmokesčio už 1 darbo dieną neišmokėjimo. Kontrolierius Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo kaip priekabiavimo fakto, konstatavęs, kad šios aplinkybės nėra priskirtinos Kontrolieriaus kompetencijai. Tačiau Komisija Sprendimu panaikino Rašto dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, ir įpareigojo Tarnybą pakartotinai ištirti skundą bei priimti naują sprendimą.
3. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme yra reglamentuotas sąrašas pagrindų, dėl kurių Kontrolierius tiria skundus, t. y. dėl galimos diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos. Kontrolierius Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo, kadangi šios aplinkybės nepriskirtinos jo kompetencijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į Kontrolierių su skundu dėl priekabiavimo darbe, kaip darbdavio veiksmą, kuriuo galbūt pasireiškė priekabiavimas, nurodė darbo užmokesčio neišmokėjimą už 1 darbo dieną. Tokiu atveju, siekiant nustatyti darbdavio veiksmų neteisėtumą, turėjo būti nustatinėjamos aplinkybės, patvirtinančios, kad darbo užmokestis pareiškėjui buvo neišmokėtas nepagrįstai, tačiau šių aplinkybių nagrinėjimas nėra priskirtas Kontrolieriaus kompetencijai, ginčai dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo, delsimo jį mokėti yra laikomi darbo ginčais, kuriuos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka yra įgalioti nagrinėti Darbo ginčų komisija ir teismai. Tik turėdamas informacijos apie darbo užmokesčio neišmokėjimo pagrįstumą, Kontrolierius galėtų pradėti tyrimą dėl diskriminacijos, t. y. siekti išaiškinti, ar nepagrįstas darbo užmokesčio neišmokėjimas buvo sąlygotas pareiškėjo negalios.
4. Nurodė, kad asmuo, kreipdamasis į Kontrolierių su skundu dėl priekabiavimo negalios pagrindu, privalo įvardinti, kokiais veiksmais pasireiškė galimas darbdavio priekabiavimas, bei paaiškinti, kaip minėti darbdavio veiksmai pažeidė asmens orumą, sukūrė jam žeminančią, bauginančią aplinką. Taigi, kreipdamasis dėl galimo priekabiavimo, asmuo turi nurodyti subjektyviai pasireiškiančius veiksmus, kurie veikia asmens orumą, neigiamai veikia jo būseną, darbingumą, galimybes bendrauti ir pan. Nagrinėjamu atveju darbdavio elgesys, kurį pareiškėjas apibūdino kaip priekabiavimą, buvo vienkartinio pobūdžio – darbo užmokestis nebuvo išmokėtas už 1 darbo dieną, ir neatitiko požymių, būdingų priekabiavimui, tačiau yra sietinas su darbdavio pareigų, įtvirtintų Darbo kodekse, o ne Lygių galimybių įstatyme, nevykdymu. Pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių motyvų šis elgesys turėtų būti laikomas priekabiavimu, o ne darbdavio pareigų mokėti darbo užmokestį nevykdymu.