Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-27 · Administracinė byla Nr. I-7157-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-27
Bylos Nr.
I-7157-505/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01804-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, Kybartų pataisos namams
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7157-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01804-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui E. P., atsakovų Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl aktų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 5/48-430; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2514; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą baudimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už 30 dienų trukusį kankinimą alkiu ir diskriminavimu maitinant, neleidžiant pasinaudoti specialiąja teise pirkti maisto produktus parduotuvėje; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atsisakymą panaikinti neteisėtą nuobaudą bei administracinės procedūros terminų pažeidimą; 6) priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-9), atsikirtime į atsakovų atsiliepimus (b. l. 72-74) nurodė, kad 2018 m. birželio 19 d. Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) direktoriaus pavaduotojas nutarimu Nr. 5/48-430 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą, numatytą LR BVK 142 straipsnio l dalies 3 punkte - draudimą vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Kokio bausmės atlikimo režimo pažeidimo padarymu pareiškėjas kaltinamas ir už ką jam skiriama drausminė nuobauda išaiškinta nebuvo, taigi ir apsiginti pateikiant paaiškinimus raštu galimybė sudaryta nebuvo, nuobauda skirta bausmės atlikimo režimo pažeidimo nepadariusiam asmeniui. Todėl neteisėtas 2018 m. birželio 19 d. Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pareiškėjas buvo pateikęs skundą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 2S-2414 Kalėjimų departamentas pareiškėjui paskirtą nuobaudą panaikinti atsisakė.

Pažymėjo, kad 2018 m. birželio 15 d. apie 15 val. 50 min. 2 būrio kambaryje Nr. 203, pareiškėjo lovoje, kitas nuteistasis paslėpė mobilaus ryšio telefoną. Kadangi toks veiksmas (svetimo telefono slėpimas pareiškėjo lovoje) su pareiškėju suderintas nebuvo, pareiškėjas telefoną paėmė ir mėgino grąžinti nuteistajam, kuris tuo metu buvo išbėgęs į koridorių. Tačiau pareiškėjas pakeliui sutiko pareigūnus ir jiems perdavė telefoną. Nuteistasis M. V., kuris pareiškėjo lovoje paslėpė telefoną, parašė įstaigos direktoriui pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis pareiškėjo lovoje paslėpė telefoną. Pareiškėjas parašė analogišką paaiškinimą raštu, kad pareigūnams perduotas telefonas nėra jo nuosavybė. Tačiau 2018 m birželio 19 d. pareiškėjas buvo informuotas, jog jį ketinama bausti drausmine tvarka ir 2018 m. birželio 19 d. nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda. Mano, jog nutarime dėl nubaudimo nėra nurodyti jokie pareiškėjo veiksmai ar neveikimas, galintys būti drausmės atlikimo režimo pažeidimu.

Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. liepos 19 d. pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti specialiąja teise, apibrėžta Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje – apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas mėnesį laiko buvo kankinamas alkiu bei diskriminuojamas maitinant.

Teigė, jog nuteistieji įkalinimo įstaigose maitinami pagal akivaizdžiai diskriminacinius valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktorius savo įsakymu yra nustatęs skirtingus valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams bei skirtingus valgiaraščius dirbančioms ir nedirbančioms moterims. Mano, jog Kalėjimų departamentui įstatymas nesuteikia teisės diferencijuoti nuteistuosius pagal lytį, socialinį požymį (dirbantis/nedirbantis). Pareiškėjui buvo gėda dėl kitų nuteistųjų, nes jis, kaip dirbantis, gaudavo didesnį maisto davinį. Pareiškėjo fiziologinių mitybos poreikių niekas nenustatinėjo, o jis maitinamas pagal vidutinius statistinius įvairaus amžiaus žmonių fiziologinius maitinimosi poreikius. Todėl draudžiant vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje, pareiškėjas jautėsi kankinamas alkiu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, žala jam padaryta neteisėtu neveikimu (neinformuojant kokio pažeidimo padarymas inkriminuojamas pareiškėjui, nesudarant galimybės apsiginti, atsisakant panaikinti neteisėtą nuobaudą, praleidžiant administracinės procedūros terminą), neteisėtais veiksmais (be teisėto pagrindo baudžiant, kankinant alkiu ir diskriminuojant maitinant). Padaryta žala nėra mažareikšmė, ji negatyviai įtakoja nuteistojo teises 12 mėnesių, o baudimas nepagrįstai nukentėjusiam asmeniui neabejotinai daro didžiulę moralinę žalą. Tarp atsakovo institucijų ir pareigūnų neteisėto veikimo, neteisėto neveikimo, nekompetentingumo, bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai nepaisymo bei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltė padaryta tyčine kaltės forma. Mano, kad atsakovų atsiliepimai neparemti jokiais argumentais. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai Kybartų pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 53-57), atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 77-79) nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus BVK 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą (toliau – Sąrašas) nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, todėl nuteistieji neturi teisės turėti daiktų, neįtrauktų į Sąrašą. Sąrašas yra baigtinis, o jo pažeidimas traktuojamas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažeidė režimo reikalavimą, nurodytą BVK 112 straipsnio 4 dalyje. Pas pareiškėją, atliekant dalinę asmens kratą, buvo rasta nuteistiesiems draudžiamų daiktų, t. y. pareiškėjas su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kuris nėra įtrauktas į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą.

Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, pareiškėjui Kybartų PN direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarimu buvo skirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus kanceliarines prekes ir higienos reikmenis). Su nutarimu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai.

Iš karto po įvykio pareiškėjui buvo suteikta teisė pasiaiškinti dėl pažeidimo, tai įrodo jo pasiaiškinimas. Tačiau Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2018 m. birželio 15 d. pranešimuose nurodytos kitos aplinkybės nei pareiškėjo paaiškinime. Pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo buvo svarstytas Drausmės komisijoje, jam buvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Pareiškėjas pasinaudojo BVK 183 straipsnyje numatytą nuteistųjų teisę apskųsti paskirtą nuobaudą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta laikantis BVK 142 ir 143 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant terminų, nuobaudos naikinti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BVK 173 straipsniu, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, - pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2018 m. birželio 18 d. nutarimu paskyręs pareiškėjui nuobaudą – uždrausti vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus kanceliarines prekes ir higienos reikmenis) teisės aktų nuostatų ir pareiškėjo teisės būti aprūpintam maistu nepažeidė, kadangi pareiškėjas pataisos įstaigoje aprūpinamas maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas, pareiškėjui tiekiamas maistas atitiko fiziologines mitybos normas, o draudimas papildomai apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje vertinamas kaip drausminimo priemonė, motyvuojant nuteistąjį bausmės atlikimo režimo sąlygų. Vyrai ir moterys turi daug fiziologinių skirtumų, todėl natūralu, kad jų mityboje galima nustatyti skirtumus. Taip pat akivaizdu, kad dirbantys naudingą darbą asmenys išnaudoja daugiau energijos ir turi daugiau maitintis.

Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas aplinkybes dėl kilusios žalos įrodyti, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovai Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 39-41) nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. skundas dėl Kybartų PN nutarimu pareiškėjui skirtos nuobaudos pagrįstumo. Kalėjimų departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 2S-2514 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo.

Susipažinus su dokumentine medžiaga nustatyta, kad 2018 m. birželio 15 d. apie 15.50 val. Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai gyvenamosios zonos apėjimo metu užėję į kambarį Nr. 203 ir įtardami, kad pareiškėjas gali turėti nuteistiesiems draudžiamų daiktų bei siekdami atlikti dalinę pareiškėjo asmens kratą, pareikalavo išsiimti iš kišenių visus daiktus. Pareiškėjas iš šortų kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, kuris pareigūnų buvo paimtas.

Kalėjimų departamentas darė išvadą, kad surinktos dokumentinės medžiagos pakanka įrodyti, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 15 d. dalinės jo kratos metu turėjo mobilaus ryšio telefoną. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi BVK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimų, naikinti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Kalėjimų departamentas kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundus atsakė laiku ir išsamiai, remdamasis pateikta dokumentine medžiaga, atsakymus pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, paaiškino teisinį ir faktinį atsisakymo pagrindus. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 15 d. gauti Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto R. M. ir jaunesniojo specialisto T. C. tarnybiniai pranešimai, jog 2018 m. birželio 15 d. apie 15.50 val. minėtiems pareigūnams gyvenamosios zonos apėjimo metu užėjus į 2 būrio gyvenamąjį kambarį Nr. 203 ir kilus įtarimui, jog 2 būrio nuteistasis E. P. su savimi gali turėti draudžiamų daiktų, pareiškėjas iš šortų kišenės išėmė ir padėjo ant lovos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-I9300“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ) su SIM kortele „Labas“ (b. l. 61). Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priedo reikalavimus. Įvertinęs nuteistojo rašytinį paaiškinimą Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2018 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 5/48-430 skyrė nuobaudą nuteistajam E. P. - uždrausti vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 60).

Pareiškėjas minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Veiklos organizavimo ir kontrolės valdybos Resocializacijos ir probacijos skyriaus viršininko pavaduotojas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 2S-2514 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pripažino Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, paskirtą nuobaudą pagrįsta (b. l. 43-44).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2018 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 5/48-430, kuriuo paskirta nuobauda nuteistajam E. P., ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Veiklos organizavimo ir kontrolės valdybos Resocializacijos ir probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 2S-2514 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo paliktas galioti minėtas nutarimas, pagrįstumo bei jo teisėtumo, ir dėl neteisėtu nubaudimu pareiškėjo patirtos neturtinės žalos (nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo, kankinimo alkiu) atlyginimo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

BVK 112 straipsnio, numatančio pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, 4 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) numatė, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau - Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.), 18 priedo, numatančio nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, jo 4-4.19 punktuose (Kiti daiktai ir reikmenys) nėra numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones.

Pareiškėjas E. P. 2018 m. birželio 15 d. pasiaiškinime Nr. 4/52-632 nurodė, jog 2018 m. birželio 15 d. apie 15.50 val., jam būnant 2 būrio gyvenamajame kambaryje Nr. 203, buvo rastas telefonas, kurį jis perdavė pareigūnams. Nurodė, jog telefonas buvo M. V. (b. l. 63).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu 2018 m. birželio 19 d. Kybartų pataisos namų (toliau - Kybartų PN) nutarimu paskirta drausminė nuobauda skirta neteisėtai. Drausminės nuobaudos gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, šie režimo reikalavimai negali būti nepagrįstais. Absurdiška teigti, jog pareiškėjas pažeidė leidimą. Todėl akivaizdu, kad drausminė nuobauda pareiškėjui skirta neteisėtai, t. y. nuobauda skirta asmeniui, nepadariusiam bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Maža to - grubiai pažeista drausminių nuobaudų skyrimo procedūra, nes pareiškėjas nebuvo informuotas kuo pasireiškė pareiškėjo veiksmų neteisėtumas, tuo pačiu (neinformuojant kuo yra kaltinamas) pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apsiginti. Todėl skundžiama nuobauda privalo būti panaikinta kaip dėl procedūrinių pažeidimų (neinformavus kuo yra kaltinamas), taip ir dėl esmės (nuobauda skirta asmeniui, nepadariusiam bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo), o neteisėtu baudimu pareiškėjui padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Be to, pareiškėjui skirta drausminė nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnio l dalies 3 punkte - draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigas parduotuvėje - yra neteisėta kaip nuobaudos rūšis.

Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, t. y. anksčiau minėtuose tarnybiniuose pranešimuose pateiktą medžiagą buvo nustatyta, kad 2018 m. birželio 15 d. apie 15.50 val. pareigūnams gyvenamosios zonos apėjimo metu užėjus į 2 būrio gyvenamąjį kambarį Nr. 203 ir kilus įtarimui, jog 2 būrio nuteistasis E. P. su savimi gali turėti draudžiamų daiktų, pareiškėjas iš šortų kišenės išėmė ir padėjo ant lovos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-I9300“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ) su SIM kortele „Labas“. Nuteistajam buvo duotas nurodymas pasiaiškinti raštu. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas 2018 m. birželio 15 d. pasiaiškinime Nr. 4/52-632 nurodė, jog 2018 m. birželio 15 d. apie 15.50 val., jam būnant 2 būrio gyvenamajame kambaryje Nr. 203, buvo rastas telefonas, kurį jis perdavė pareigūnams. Nurodė, jog telefonas buvo M. V. (b. l. 63).

Iš tarnybinių pranešimų, nuteistojo asmens kratos protokolo matyti, kad 2018 m. birželio 15 d. apie 15.50 val. 2 būrio kambaryje Nr. 203, kilus įtarimui dėl uždraustų daiktų turėjimo ir prieš atliekant dalinę asmens kratą, pareiškėjas iš šortų kišenės išėmė ir padėjo ant lovos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-I9300“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ) su SIM kortele „Labas“, kaip įstatymų draudžiamą turėti daiktą, visiškai akivaizdu, jog pažeidimo tyrimas buvo visapusiškas ir objektyvus, ir būtent pareiškėjas E. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose 2018 m. birželio 15 d. 2-ajame nuteistųjų būryje neteisėtai turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-I9300“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ) su SIM kortele „Labas“, t. y. turėjo daiktą, kuris nenumatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir būtent 2018 m. birželio 15 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo reikalavimus, kuriais nėra leidžiama įsigyti ir turėti telefoną (jų dalis ir priedus) laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Pareiškėjas E. P., turėdamas daiktą (mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-I9300“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ) su SIM kortele „Labas“), kuris nepatenka į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktą būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, nesilaikė Taisyklėse nustatyto reikalavimo turėti tik tuos būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus, kurie yra leidžiami turėti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas, turėdamas daiktą (nuosavybės faktas nagrinėjamu atveju nevertintinas, nes svarbus yra mobiliojo ryšio telefono de facto turėjimo faktas), kuris nenumatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 18 priedo reikalavimus, todėl Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2018 m. birželio19 d. nutarimu Nr. 5/48-430 teisėtai ir pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą pareiškėjui - draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Įvertinus Kybartų pataisos namų 2018 m. spalio 5 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinamus duomenis (pažeidimų pobūdis ir kiekis) paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta atsakomybės priemone, skirta motyvuoti pareiškėją teisės aktus atitinkančiam elgesiui (b. l. 59).

Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto (Kybartų pataisos namų pareigūnų) atlikti viešojo administravimo veiksmai skiriant nuobaudą pareiškėjui už tai, kad jis turėjo daiktą, kuris nepatenka į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktą būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, atlikti neviršijant jam suteiktų įgaliojimų.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-me priede. Teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga. Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti, kad nuteistasis pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl pareiškėjo E. P. teisė žinoti kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, nepažeista.

BVK 143 straipsnio 4 dalis numato, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto R. M. ir jaunesniojo specialisto T. C. tarnybiniai pranešimai surašyti 2018 m. birželio 15 d., nuteistojo asmens kratos protokolas dėl pas pareiškėją rato telefono ir SIM kortelės surašytas 2018 m. birželio 15 d., pareiškėjo pasiaiškinimas parašytas 2018 m. birželio 15 d., Kybartų PN Drausmės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas pareiškėjas dėl pas jį rasto mobilaus ryšio telefono su SIM kortele, vyko 2018 m. birželio 19 d. (b. l. 65), o drausminė nuobauda paskirta 2018 m. birželio 19 d. nutarimu. Taigi esant šioms aplinkybėms Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2018 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 5/48-430 nuteistajam E. P. drausminė nuobauda paskirta nepažeidus BVK 143 straipsnio 4 dalyje numatyto dviejų mėnesių termino.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Veiklos organizavimo ir kontrolės valdybos Resocializacijos ir probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 2S-2514 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo pripažinta, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, paskirta pareiškėjui nuobauda yra pagrįsta, taip pat yra visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtas, todėl jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Atsakovo nutarimu pareiškėjui buvo paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Įvertinus nustatytas aplinkybes nuobaudą pareiškėjui paskyrė kompetentingas pareigūnas laikydamasis nustatytos tvarkos ir terminų (BVK 143 str. 4, 7 d.).

Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad jam skirta drausminė nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnio l dalies 3 punkte - draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje - yra neteisėta kaip nuobaudos rūšis. Valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V- 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Valgiaraščiai nustato vienodo dydžio maisto davinį visiems tos pačios kategorijos kaliniams ir nenumato jokių galimybių asmeniui, kurio asmeniniai poreikiai didesni, gauti padidintą maisto davinį ar papildomo maisto. Taigi, maitinamas pagal pareiškėjo asmeninių poreikių neatitinkančius valgiaraščius viso kalinimo metu pareiškėjas yra kankinamas alkiu. Kalinių kankinimas alkiu yra sovietinės penitenciarinės sistemos reliktas - ankstesni bausmių vykdymo įstatymai netgi tiesiogiai numatė kalinių kankinimą nuobaudos atlikimo metu maitinant asmenis tik kas antrą parą. Be to, pareiškėjo asmeninių fiziologinių mitybos poreikių viso kalinimo metu niekas nenustatinėjo, o teisės aktais patvirtintos „fiziologinės mitybos normos“ neatitinka pareiškėjo asmeninių fiziologinių maitinimosi poreikių, ko pasėkoje pareiškėjas viso kalinimo metu yra kankinamas alkiu. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. viso kalinimo metu pareiškėją kankinant alkiu bei diskriminuojant, drausminės nuobaudos rūšis draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje turi būti vertinama kaip dar viena kankinimo alkiu apraiška. Lietuvos Respublikoje kankinimai, žiaurus, nežmoniškas elgesys yra uždrausti Konstitucijos 21 straipsniu bei ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis.

Iš pareiškėjo skundo aplinkybių suprastina, kad pareiškėjas, jo teigimu, Kybartų pataisos namuose yra maitinamas pagal pareiškėjo asmeninių poreikių neatitinkančius valgiaraščius, tokiu būdu, dar ir minėtu nutarimu pareiškėjui paskyrus drausminę nuobaudą - draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (apsipirkti parduotuvėje leidžiama tik vieną kartą per savaitę, pareiškėjo kankinimas alkiu truko net daugiau kaip kalendorinį mėnesį, t. y. 5 savaites) pareiškėjas viso kalinimo metu yra kankinamas alkiu. Žala pareiškėjui padaryta neteisėtu neveikimu neinformuojant pareiškėjo kokio pažeidimo padarymu jis buvo įtariamas ar kaltinamas, neteisėtu neveikimu nesudarant pareiškėjui galimybės apsiginti, padaryta žala - teisės nebūti baudžiamam be teisėto pagrindo pažeidimu, žmogaus teisės pasinaudoti efektyvia teisine gynyba pažeidimu asmeniui visada yra padaroma neturtinė žala.

BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad neturi pagrindo abejoti aktualių nagrinėjamai bylai bausmių vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų suderinamumu su Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri yra aukščiausią teisinę galia turintis teisės aktas Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nuostatos, nurodytos pareiškėjo skunde, yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nacionaliniai bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nebūtinai turi atitikti minėtas Europos kalėjimų taisykles.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015).

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri numato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Minėtos normos įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus <...> (redakcija nuo 2015 m. kovo 3 d.). Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 5, 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančiomis einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Vidutiniai paros kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. IR-485 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę – ne mažiau kaip 2 298 kcal. Atsakovo į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo instituto Maisto tyrimų centro 2018 m. birželio 1 d. tyrimų protokolas patvirtina, kad nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė Kybartų pataisos namuose tikrinimų metu (pareiškėjas atsakovo įstaigoje bausmę atlieka nuo 2018 m. kovo 20 d.) buvo– 2 703 kcal (b. l. 69).

Taigi esant minėtam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl paros maisto davinio energinės vertės bei pareiškėjui skunde neišdėsčius konkrečių maisto kokybės ir kiekio pažeidimo atvejų (pareiškėjo pateiktų valgiaraščių diskriminacinis pobūdis nepagrįstas objektyviais kompetentingų institucijų duomenimis, galinčiais būti įrodymais), nesant pareiškėjo skundų pataisos namų administracijai dėl maisto kokybės ir kiekio, ir nors pareiškėjas ir negalėjo vieną mėnesį įsigyti maisto produktų už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas dėl paskirtos nuobaudos, tačiau BVK 173 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl pareiškėjo aprūpinimo maistu pagal fiziologines mitybos normas nebuvo pažeistos. Tokiu būdu pripažintina, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, 2018 m. birželio 19 d. nutarimu skyrus pareiškėjui nuobaudą - uždrausti vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) teisės aktai ir pareiškėjo teisė būti aprūpintam maistu pataisos įstaigoje nebuvo nepažeisti, kadangi pareiškėjui tiekiamas maistas atitiko fiziologines mitybos normas, o draudimas papildomai apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje vertinamas kaip drausminimo priemonė, motyvuojanti nuteistąjį tinkamu elgesiu užsitikrinti komfortiškesnes bausmės atlikimo sąlygas.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 5/48-430 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2514 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą nubaudimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, - 60 000 Eur neturtinės žalos už 30 dienų trukusį kankinimą alkiu ir diskriminavimu maitinant, neleidžiant pasinaudoti specialiąja teise pirkti maisto produktus parduotuvėje, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atsisakymą panaikinti neteisėtą nuobaudą bei administracinės procedūros terminų pažeidimą, taip pat procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius