Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nustatytas neįgalumas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. K. 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 9.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariais metu, tyčia stumdė motiną L. K. ir rankomis stipriai suspaudė jai kairės rankos žastą, tyčia sugriebęs tėvo A. J. K. dešinę ranką, ją užlaužė, padarydamas dešinio riešo patempimą, tokiu būdu nukentėjusiesiems L. K. sukėlė fizinį skausmą, o A. J. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2020 m. spalio 11 d. apie 6.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su motina L. K., panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia durimis prispausdė abiejų rankų žastus, tokiu būdu nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Byloje nusikalstamos veikos tarpusavyje nesusiję, todėl faktinės aplinkybės ir įrodymai toliau bus aprašomi atskirai.

nežymus sveikatos sutrikdymas A. J. K.

Kaltinamasis A. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad tądien mamai jis laikė tik už rankų, tėtis pats jį puolė gindamas mamą ir paslydo, dešinio riešo užlaužimas tėčiui atsirado ne dėl kaltinamojo veiksmų. Konfliktas įvyko virtuvėje dėl plokštainio, šias aplinkybes prisimena. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus A. K. pripažino, kad konflikto metu užlaužė tėčiui ranką, dėl jam galėjo būti nustatytas riešo patempimas.

Nukentėjusysis A. J. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. sūnus A. buvo neblaivus, namie buvo visi šeimos nariai. Sūnus užsipuolė motiną, tai yra nukentėjusiojo žmoną, tuo metu tarp sūnaus ir motinos buvo kažkoks konfliktas. Nuo didelio triukšmo žmona rėkė, nukentėjusysis išbėgo į virtuvę ją apginti, tada sūnus jam užlaužė ranką, užspaudė į kampą, laikė rankomis, L. K. norėjo išsivaduoti, šaukėsi pagalbos, sūnus grasino, kad papjaus mamą. Nukentėjusysis po įvykio nejautė rankos todėl kreipėsi į medikus, nustatytas patempimas.

Nukentėjusioji L. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad viskas prasidėjo 2018 metais, nuo to laiko sūnus A. K. nuolatos gėrė, miegojo laiptinėje apsišlapinęs, policija būdavo kviečiama apie penkiolika kartų per metus, konfliktai kildavo dėl sūnaus nesaikingo alkoholio vartojimo. Šiuo metu sūnui patyrus traumą situacija stabilizuojasi, nors jis vis dar labai nori gerti, dėl to vėl kyla konfliktai. 2020 m. rugpjūčio 28 d. sūnus metė į langą maistą, ji metė atgal, tada pastebėjo sūnaus žvilgsnį tokiomis akimis žiūrėjo, kad ji galvojo, jog ją užmuš, manė, kad sūnus ją pasmaugs. Sūnus buvo ją suėmęs rankomis, stipriai laikė, skaudėjo, po to atėjo vyras, vėl įvyko konfliktas, kurio metu matė, kad sūnus buvo užlaužęs ranką tėvui. Ji iškvietė policiją. Po įvykio vyras išvažiavo į traumatologinį. Tas kartas taip ir baigėsi. Be alkoholizmo sūnui nustatytos ir komplikacijos cukrinis diabetas.

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), L. K. sūnus A. K., būdamas neblaivus ir agresyvus, mėtė daiktus, daužė duris, virtuvėje pasiėmęs peilį jį galando ir sakė, kad visus papjaus. L. K. išsigandusi užsirakino kambaryje, iškvietė policiją. Taip pat apie 9.00 val. A. K. minėtame bute sumušė tėvą A. J. K. – ranka trenkė jam į galvos sritį, pargriovęs ant grindų naudojo jėgą, laužė rankas. Šiuo metu A. J. K. yra ligoninėje, jam galimai lūžusi ranka. Apie įvykį pranešė L. K.. Įvykio vieta netvarkinga, išmėtyti daiktai, matomi girtavimo pėdsakai. Smurtu įtariamas asmuo A. K. atsisakė tikrintis blaivumą, jis buvo laikinai sulaikytas, tačiau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, buvo agresyvus, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai bei kovinių imtynių veiksmai. (1 t., b. l. 27–30).

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, buvo atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 13–15).

Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2105/2020 (02) matyti, kad A. J. K. konstatuotas dešinio riešo raiščių patempimas išsivystė užlaužiant riešą ir galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Turimais duomenimis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Riešas buvo užlaužtas pašalinio žmogaus rankomis ir vienu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ar tiesioginiam smūgiui (1 t., b. l. 38).

Šioje dalyje ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. K. dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. fizinio skausmo sukėlimo savo motinai L. K. ir nežymaus sveikatos sutrikdymo tėvui A. J. K. pasitvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 9.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo šeimos nariais, motiną L. K. tyčia rankomis stumdė ir stipriai suspaudė kairės rankos žastą, tyčia rankomis sugriebęs už tėvo A. J. K. dešinės rankos, ją užlaužė, padarydamas dešinio riešo patempimą, tokiu būdu nukentėjusiesiems L. K. sukėlė fizinį skausmą, o A. J. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną virtuvėje įvykusio konflikto metu mamai jis tik laikė už rankų, o tėtis gindamas mamą pats puolė ir jam slydo ranka, dešinio riešo užlaužimas tėčiui atsirado ne dėl kaltinamojo kaltės. Vėliau duodamas parodymus kaltinamasis pripažino, kad užlaužė tėčiui ranką, dėl to A. J. K. galėjo būti nustatytas riešo patempimas.

Toks dalinis A. K. kaltės neigimas iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl tokia kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai.

Nukentėjusiųjų A. J. K. ir L. K. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusioji L. K. dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. veikos teisme patvirtino, kad tą dieną tarp jos ir neblaivaus sūnaus virtuvėje įvykusio konflikto metu sūnus buvo ją suėmęs, stipriai laikė, jai skaudėjo, galvojo, jog sūnus ją užmuš, po to atėjo A. J. K., vėl įvyko konfliktas su sūnumi, ir ji matė, kaip sūnus tėvui buvo užlaužęs ranką. Šiuos L. K. parodymus visiškai atitinka A. J. K. parodymai, kad sūnus užsipuolė savo motiną, tai yra L. K., tarp jų įvyko konfliktas, nuo didelio triukšmo, kadangi žmona rėkė, nukentėjusysis išbėgo į virtuvę apginti žmonos, tada sūnus jam užlaužė ranką, užspaudė į kampą, laikė rankomis, L. K. norėjo išsivaduoti, šaukėsi pagalbos, sūnus sakė, kad papjaus mamą. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus atitinka tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. A. K., būdamas neblaivus ir agresyvus, bute mėtė daiktus, daužė duris, virtuvėje pasiėmęs peilį jį galando ir sakė, kad visus papjaus, L. K. išsigandusi užsirakino kambaryje, iškvietė policiją, taip pat A. K. sumušė tėvą A. J. K. – ranka trenkė jam į galvos sritį, pargriovęs ant grindų naudojo jėgą, laužė rankas. Nukentėjusysis A. J. K. parodė, kad po įvykio jis nejautė rankos, buvo patempimas, o nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina 2021 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2105/2020 (02) kurioje A. J. K. konstatuotas dešinio riešo raiščių patempimas ir šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 38). Taip pat teismo medicinos specialistas šioje išvadoje nurodė, kad šis sužalojimas išsivystė užlaužiant riešą ir galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir, kad taip riešas buvo užlaužtas pašalinio žmogaus rankomis ir vienu poveikiu bei, kad sužalojimas nebūdingas griuvimui ar tiesioginiam smūgiui. Minėta specialisto išvada paneigia kaltinamojo versiją, kad tėvas susižalojo kažkokiu būdu pats slysdamas ir dešinio riešo užlaužimas A. J. K. įvyko ne dėl kaltinamojo kaltės. Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. veikos patvirtina ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota įvykio vietos apžiūra, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. K. kaltei dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai L. K. bei nežymaus sveikatos sutrikdymo tėvui A. J. K., pagrįsti.

2020 m. spalio 11 d. fizinio skausmo sukėlimas L. K.

Kaltinamasis A. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl 2020 m. spalio 11 d. veikos neprisipažino ir parodė, jog nelabai pamena, kad naudojo smurtą prieš L. K., negalėjo naudoti fizinio smurto prieš savo mamą ir negalėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus A. K. pripažino, kad galėjo būti jog jis traukė duris ir suspaudė mamos petį. Abiem atvejais buvo neblaivus. Dėl šio įvykio nėra kaltas, nebuvo smurto, abiem atvejais norėjo tik nuraminti tėvus.

Nukentėjusysis A. J. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 11 d. A. K. smurtavo prieš L. K. – sūnus norėjo išeiti iš namų ar į juos grįžti, o L. K. neleido, tada jis apstumdė motiną, nukentėjusysis matė, kad sūnus buvo suėmęs ją rankomis, darė duris. Šiuo metu sūnus neįgalus, gyvena kartu su jais, jo galimybės judėti ribotos – iš vežimėlio į lovą. Jie iš dalies su sūnumi susitaikė, bet nėra garantuoti, ar viskas bus gerai ir ateityje. Sūnaus pasveikimo perspektyvos, tai yra kad pilnai judėtų yra menkos, bet kažkiek į gerą pusę sveikata gali pagerėti.

Nukentėjusioji L. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 11 d. sūnus gėrė, jie norėjo jį išvyti iš namų, nes norėjo ramybės. Tuo metu, kai bandė išvaryti sūnų iš namų, šis jai būnant tarp durų jomis suspaudė jos pečius, laikė ranka. Tada ji iškvietė policiją. Vyras tuo metu buvo namie. Dabar jų tarpusavio santykiai su sūnumi geri, nors jam užeina bangos, kai baisiai nori išgerti. 2020 m. gruodžio 18 d. įvyko nelaimė, kuomet sūnus gulėjo ligoninėje, jis ligoninėje iššoko per langą. Dabar sūnus turi judėjimo negalią, tik tėvų pagalba yra slaugomas. Sūnus atsiprašė. Jį reikia gydyti nuo alkoholizmo. Jei iš kur gauna alkoholio, prisigeria, tada vėl būna konfliktai, tik kad dėl sveikatos būklės pastarasis jau nebegali smurtauti.

Iš 2020 m. spalio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2020 m. spalio 11 d. apie 5.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), L. K. sūnus A. K., būdamas neblaivus, pradėjo elgtis agresyviai, konfliktuoti. Nukentėjusioji L. K. norėjo pastarąjį išprašyti iš buto, tačiau susistumdžius prie durų A. K. tyčia durimis privėrė jai abiejų rankų plaštakas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat užfiksuota, kad apie įvykį pranešė L. K.. Smurtu įtariamam asmeniui A. K. nustatytas 1.41 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 82–85).

Iš 2020 m. spalio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, o taip pat matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68–69).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), užfiksuoti policijos pareigūnų uniformose esančiomis kameromis. Vaizdo įrašų apačioje matyti užrašai „2020/10/11 06:07:39“, fiksuojant įvykio laiką ir datą. Atidarius vaizdo įrašą „2020_1011_060939_002“ matyti, kaip policijos pareigūnai laiptinėje stovinčio vyriškio (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. K.) klausia, kas nutiko? Matyti, kaip buto duris atidaro moteris (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai L. K.). Pastaroji, replikuodama A. K., nurodo, kad jis daužė ją su buto durimis, A. K. kaltę neigia. L. K. dar kartą patvirtina, kad A. K. daužė bei stumdė ją su buto durimis, nurodo, kad jos visos rankos sudaužytos. Atidarius vaizdo įrašą „2020_1011_061439_003“ matyti, kaip L. K., atsakydama į policijos pareigūnų klausimą, nurodo, kad šiandien (2020 m. spalio 11 d.) jos sūnus A. K. jos atžvilgiu smurtavo, stumdė ją buto durimis, taip sužalojo jai rankas ir sukėlė fizinį skausmą. Patvirtino, kad konflikto metu su A. K. jie stumdėsi, pastarasis tempė duris į save, o ji traukė jas į save (1 t., b. l. 90–92).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4798 matyti, kad 2020 m. spalio 11 d. 6.31 val., A. K. nustatytas 1,14 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 48).

Šioje dalyje ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. K. dėl 2021 m. spalio 11 d. fizinio skausmo sukėlimo savo motinai L. K. pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. 2020 m. spalio 11 d. apie 6.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su motina L. K., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia durimis prispausdamas abiejų rankų žastus, tokiu būdu nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis A. K. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl 2020 m. spalio 11 d. veikos neprisipažino, parodė, kad negalėjo naudoti fizinio smurto prieš savo mamą ir negalėjo taip būti, tačiau šią kaltinamojo gynybinę versiją paneigia nukentėjusiosios parodymai, kad 2020 m. spalio 11 d. konflikto su sūnumi metu bandant jį neblaivų išvaryti iš namų, sūnus pamatęs, kad ji yra tarp durų, suspaudė jos pečius su ranka ir privėrė lauko durimis, tai patvirtina ir nukentėjusiojo A. J. K. parodymai, kad 2020 m. spalio 11 d. A. K. smurtavo prieš savo motiną L. K., tai yra sūnus, norėdamas išeiti ar grįžti į namus, apstumdė motiną, buvo ją suėmęs, tokios pat aplinkybės, kad nukentėjusiajai L. K. norėjus iš buto išprašyti neblaivų A. K., susistumdžius prie durų, A. K. tyčia durimis privėrė jai abiejų rankų plaštakas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, patvirtina pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole užfiksuoti jo blaivumo patikrinimo rodmenys – A. K. nustatytas 1,41 promilių neblaivumas. Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes dėl 2020 m. spalio 11 d. veikos patvirtina pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota įvykio vietos apžiūra, apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai L. K. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. K. kaltė 2020 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjusiajai L. K. sukėlus fizinį skausmą ir A. J. K. sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą, o 2020 m. spalio 11 d. sukėlus fizinį skausmą L. K., visiškai įrodyta aukščiau šiame nuosprendyje teismo ištirtų ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – 2020 m. rugpjūčio 28 d. jis motiną L. K. rankomis stumdė ir stipriai suspaudė jos kairės rankos žastą, sugriebęs už motiną ginančio tėvo A. J. K. dešinės rankos, ją užlaužė, o 2020 m. spalio 11 d. durimis prispaudė L. K. abiejų rankų žastus, rodo, jog jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais savo tėvams gali sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusieji yra kaltinamojo tėvai, su kuriais kaltinamasis kartu gyvena, todėl laikytini artimais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. spalio 11 d. veikos yra teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l.56–58). Psichiatrinis gydymas – VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje taikytos stebėjimo paslaugos(duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 67–71, 87, 89–93). Priklausomybės ligų gydymas – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73, 79). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialistų išvadose 2020 m. rugsėjo 14 d. Nr. 93TPK-1073/2020, 2020 m. spalio 28 d. Nr. 83TPK-1260/2020, 2020 m. lapkričio 3 d. Nr. 93TPK-1277/2020 nurodoma, kad A. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 85, 98, 103).

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu sprendžiant klausimą dėl galimybės teisti kaltinamąjį A. K., buvo paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 20 d.–lapkričio 15 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-540/2021 nurodyta, kad A. K. kaltinime nurodytų veikų padarymo metu, tai yra 2020 m. rugpjūčio 28 d. bei 2020 m. spalio 11 d. konstatuota sutrikimas – (duomenys neskelbtini), A. K. dėl savo sveikatos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. K. konstatuojami psichikos sutrikimai: Nepatikslintas sutrikimas dėl (duomenys neskelbtini), šiuo metu A. K. pagal esamą psichikos sveikatos būklę gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nurodyta, kad A. K. pagal psichikos sveikatos būklę gali dalyvauti teismo procese ir duoti parodymus ir jam netikslinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (5 t., b. l. 27–30). Kaltinamasis nedirba, jam yra nustatytas neįgalumas.

Prokuroras kaltinamajam už 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. spalio 11 d. veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, siūlė skirti atitinkamai po 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, šias bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių nebuvimą.

Kaltinamasis A. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra tyčiniai ir baigti, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, pakaltinamas, nedirba, jam nustatytas neįgalumas.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. K. už veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinktina viena švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, nedirba, jam nustatytas neįgalumas, turi judėjimo negalią, todėl manytina, kad laisvės apribojimas yra adekvati bausmės rūšis ir bus pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – už kiekvieną nusikalstamą veiką po 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros. Prokuroras prašė kaltinamajam paskirti įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo, tačiau šis įpareigojimas, vadovaujantis BK 49 straipsnio 4 dalies 5 punktu, gali būti skiriamas tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Šiuo atveju neturint tokio kaltinamojo sutikimo, jam bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas nustatytu laiku nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Už 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. spalio 11 d. nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtosios bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu skiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų .

Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. 15.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12.08 val. (2 t., b. l. 5–7), tai yra dvi paros, ir nuo 2020 m. spalio 11 d. 6.15 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 16.10 val. (2 t., b. l. 13–15), tai yra viena para, iš viso – trys paros, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 176,22 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44–46). Ieškinyje nurodyta, kad patirtą turtinę žalą sudaro tai, jog A. J. K. dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. patirtų sužalojimų gydytas sveikatos priežiūros įstaigose, iš viso už šio paciento gydymą ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondui sumokėjo 176,22 eurus, kuriuos prašo priteisti iš A. K. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, AB „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

Tiek BPK 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažino A. K. kaltę veikiant tiesiogine tyčia,2020 m. rugpjūčio 28 d. A. J. K. sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai reiškia, kad kaltinamasis A. K. yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, yra priežastinis ryšis tarp jo neteisėtų ir kaltų veiksmų bei kilusios turtinės žalos – civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos patirtų išlaidų už nukentėjusiajam A. J. K. suteiktas medicinines paslaugas. Žalos dydis įrodytas ir pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, jos naudai iš A. K. priteisiant 176,22 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Kaltinamajam prokuroro 2020 m. rugpjūčio 30 d. ir 2020 m. spalio 11 d. nutarimais paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 43–47), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (1 t., bylos viršelio vidinė pusė), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 28 d. veika), 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 11 d. veika), 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. K. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, o taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. 15.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12.08 val. (dvi paras), ir nuo 2020 m. spalio 11 d. 6.15 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 16.10 val. (vieną parą), iš viso – 3 (tris) paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. K. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 176,22 (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 22 ct) turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, AB „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje (1 t., bylos viršelio vidinė pusė), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.