Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka susipažinusi su V. B. prašymu dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarimu V. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1158 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

ATPK 329 str. numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, - gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuo nutarimo priėmimo dienos dar nėra praėję pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, V. B. paskirtą administracinę baudą sumokėjo, per šį laikotarpį jis nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taigi nustatyti visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Nors ATPK ir neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, nagrinėjamu atveju, būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos, sprendžiant, ar V. B. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Būtina įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,75 promilių girtumas, tai yra daugiau nei 6 kartus viršijantis leistiną alkoholio koncentraciją organizme, tai sunkus girtumo laipsnis, ko pasėkoje išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešai važiavusiu automobiliu. Būdamas stipriai neblaivus automobilį vairavo tokiu metu, kai eismas mieste yra itin intensyvus, taip sukeldamas didelį ir realų pavojų eismo saugumui. Nors kaltę dėl padaryto pažeidimo jis ir pripažino, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių pažeidimo padarinių dėl jo sukeltos grėsmės eismo saugumui. Be to, iš išrašo apie V. B. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad jis praeityje ne kartą yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus šeimai ir artimiesiems, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti, prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Todėl tik pusės atliktos nuobaudos termino suėjimas dar neleidžia daryti išvados, kad pažeidėjas jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas.

V. B. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą, nenurodė. Todėl konstatuotina, kad negalima daryti išvados, jog nuobaudos tikslai jau pasiekti ir esant nurodytoms aplinkybėms, V. B. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu, teismas

nutaria:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.