- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- 1A-673-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01005-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- B. O.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-673/2011
Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01005-2010-2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 11 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios – civilinės ieškovės B. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. (V. V.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
B. O. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš DAB (duomenys neskelbtini) priteista 8632 Lt, iš V. V. – 1368 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje B. O. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
B. O. pripažinta teisė į reikalavimo atlyginti turtinę žalą patenkinimą, o šio reikalavimo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad jis 2010-07-08 apie 11 val., Vilniaus mieste Antakalnio gatve nuo miesto centro antra eismo juosta, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen XM“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 106 ir 109 p. reikalavimus: prieš Antakalnio ir P. Širvio gatvių sankryžą jis, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, neįsitikino, kad toks manevras bus saugus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, savo automobilio priekine dalimi įvažiavo į pirmąją eismo juostą prieš pat šia eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiavusį 19-to maršruto troleibusą „Škoda 14TR“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) Tokiu manevru V. V. nedavė kelio šiam troleibusui ir privertė jo vairuotoją S. S. staigiai stabdyti. Dėl to minėto troleibuso keleivė B. O. pargriuvo ir patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji – civilinė ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti teisę į ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir ieškinį šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantė skunde nurodo, jog neskundžia nuosprendžio dalies, kuria priteista iš draudimo akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 8632 Lt, iš V. V. 1368 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes atlyginti didesnę sumą jis būtų nepajėgus, tačiau mano, jog nuosprendžio dalis, kuria atmestas jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįsta, taip pat nesutinka su nuosprendžio motyvais dėl turtinės žalos atlyginimo.
Apeliantė skunde nurodo, jog pareiškime atsakovais nurodė ne tik V. V., bet ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra atsakinga už žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, tačiau ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) negali dalyvauti atsakovu baudžiamojoje byloje, nes troleibuso vairuotojas S. S. pripažintas nekaltas dėl šio įvykio. Po to, ji buvo iškviesta pas tyrėją, kuris pasiūlė pasirašyti kitą ieškinio pareiškimą, kad atsakovu baudžiamojoje byloje bus tik V. V.. Apeliantė skunde nurodo ir tai, jog ji parašė pirmosios instancijos teismui prašymą, jog vadovaudamasis LR BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažintų jai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduotų nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu liko neišnagrinėtas UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Medicininiais dokumentais konstatuota, kad sužalojimo metu jai lūžo III-IV-V-VI-VII šonkauliai, išsivystė dešinysis hemotoraksas, dešinėje pleuros ertmėje atsirado labai didelis skysčio kiekis su fibrino masėmis ir krešuliais. Buvo atlikta dešinė tarakoskomija, drenuota dešinė pleuros ertmė, revizuota pleuros ertmė, drenas paliktas pleuros ertmėje sujungtas su Bobrovo aparatu, skirtas antibakterinis gydymas, tačiau taikytas gydymas dėl sužalojimo sunkumo nedavė gerų rezultatų. 2010-08-10 sunkioje būklėje buvo hospitalizuota pakartotinai. Buvo atlikta dar viena operacija: išvalyti krešuliai, išplauta pleuros ertmė, plautis dekortikuotas, palikti du drenai, žaizda užsiūta, skirtas Cefuroksimas, Sol.Fraxiparinis. Šioje ligoninėje ji buvo gydoma iki 2010-08-18. Išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, kad dėl daugybinių šonkaulių lūžimų, išreikšto skausminio sindromo, kairės rankos imobilizacijos, sutrikusio judėjimo ir apsitarnavimo funkcijos buvo reikalinga nuolatinė slauga ir pagalba 3 mėnesius: nusiprausti, apsirengti, pavalgyti. Funkciniai pakitimai išliko negrįžtamai. Dėl kairiojo stipinkaulio lūžimo su poslinkiu išsivystė kairio riešo tunelinis sindromas: kairės plaštakos tirpimas, silpnumas, plaštakos raumenų atrofija. Po dešinės pusės daugybinių šonkaulių lūžimų, susiformavus sąaugoms išsivystė lėtinis absrukcinis bronchitas. Apeliantė nurodo, jog dėl sužalojimų ilgą laiką kentėjo didelius skausmus, pradžioje negalėjo savarankiškai nei atsigulti, nei atsikelti, negalėjo net pati pavalgyti, negalėjo pajudinti kairės pusės dėl sulaužytų 5 šonkaulių, be to plaučių ertmė buvo pilna vandens, kairė ranka buvo sugipsuota. Ligoninėje po operacijos negalėjo net ant nugaros miegoti, nes trukdė įstatyti 2 drenai. Dėl viso to patyrė daug dvasinių išgyvenimų, įvairius kitus nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Apeliantės teigimu, teismas pakankamai neįsigilino į nurodytas aplinkybes ir todėl padarė neteisingą išvadą, kad jai turi būti atlyginta tik pusė prašomos sumos. Apeliantės įsitikinimu, teismą ribojo atsakovo turtinė padėtis bei tai, kad atsakovu nedalyvavo kitas atsakingas už jai padarytą žalą asmuo - UAB (duomenys neskelbtini). Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Tai, kad sveikatos atstatymui ir palaikymui buvo reikalingi vaistai, buvo perkamas pagerintas maistas, dėl sužalojimo buvo reikalinga priežiūra, reikėjo važinėti į gydymo įstaigas ir ji negalėjo naudotis visuomeniniu transportu, parodo pats sužalojimo pobūdis ir sveikatos būklė po to. Apeliantė nurodo, jog visų vaistų ir papildų pirkimo receptų ir vaistinės kvitų neišsaugojo, kadangi tuo laiku nebuvo į tai kreipiamas reikiamas dėmesys, dominuojantis rūpestis buvo gydymasis. Apie tai, kad reikės pateikti gydymosi įrodymus nebuvo galvojama. Todėl teismo motyvai, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka tik dėl to, kad ji nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, nėra teisingas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji – civilinė ieškovė prašė skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėja bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji – civilinė ieškovė B. O. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai 2550 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 46-47). 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu nukentėjusioji pripažinta civiline ieškove (b.l. 57). Apeliantės nuomone, dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą jai turi atlyginti ne tik nuteistasis V. V., DAB (duomenys neskelbtini), bet ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra atsakinga už žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Pavyzdžiui, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis); draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui (CK 6.254, 6.987 straipsniai); valstybė atsako už žalą, atsiradusią dėl pareigūno ar tarnautojo neteisėtų veiksmų (CK 6.271, 273 straipsniai), ir kt. (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu civiliniais atsakovais, privalančiais atlyginti nukentėjusiajai V. V. nusikalstama veika padarytą žalą, pripažinti nuteistasis bei DAB (duomenys neskelbtini), su kuria V. V. buvo sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu turėjo būti pripažinta ir UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad skundžiamu nuosprendžiu kaltu dėl įvykusio eismo įvykio ir jo metu kilusių pasekmių (nukentėjusiosios patirtų sužalojimų) pripažintas V. V.. S. S., kuris darbo metu vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį troleibusą, baudžiamojoje byloje buvo apklaustas liudytoju, pastarojo veiksmuose nenustatyta jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, S. S. darbdavį, UAB (duomenys neskelbtini), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoją, pripažinti byloje civiliniu atsakovu bei iš jo priteisti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria atmestas jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti teisę į ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir ieškinį šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad tenkinti aukščiau nurodytą apeliantės prašymą nėra jokio pagrindo. Baudžiamojoje byloje skundžiamu nuosprendžiu apeliantės civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išspręstas iš esmės ir reikalavimas priteisti 20 000 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti pagrįstai patenkintas iš dalies.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi aukščiau išdėstytų nuostatų ir teisingai išsprendė nukentėjusiajai padarytos neturtinė žalos atlyginimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, padaryti dešinės pusės 3-8 šonkaulių lūžiai, kairio stipinkaulio lūžiai, kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje. Nukentėjusiajai buvo atliktos dvi chirurginės operacijos (2010-08-04, 2010-08-10), buvo sugipsuota kairė ranka, ji nuo 2010-07-08 iki 2010-07-10 gydėsi VšĮ Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, nuo 2010-08-04 iki 2010-08-18 – VšĮ VUL Santariškių klinikose Centro filiale. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina tai, jog nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką išgyveno didelius skausmus, patyrė neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, didelius nepatogumus (dėl šonkaulių lūžių negalėjo pajudėti, pati pavalgyti, dėl ko jai buvo reikalinga kitų priežiūra ir pagalba), buvo sumažėjusios jos galimybės bendrauti. Be to, kaip matyti iš teismui kartu su apeliaciniu skundu pateiktos išrašo iš medicininių dokumentų kopijos, po patirtų sužalojimų, išlieka greito nuovargio tikimybė, dusulys lengvo fizinio krūvio metu. Kita vertus, kaip aukščiau jau buvo minėta, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti atsižvelgta tame tarpe ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, žalą padariusio asmens kaltę, kaltininko turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nevykdė KET reikalavimų, tačiau jis vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, pažeidimas nevertintinas kaip itin grubus eismo taisyklių pažeidimas. Nuteistasis iš karto po eismo įvykio nukentėjusiosios atsiprašė. Kaip seka iš nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, jis yra II grupės invalidas, serga onkologine liga, pagal galimybes dirba, tačiau uždirba minimaliai (b.l. 168). Byloje esanti VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pažyma, patvirtina tai, jog nuteistajam yra diagnozuotos įvairios ligos. Sodros pažyma apie asmens įdarbinimus patvirtina tai, jog V. V. dirba V. S. IĮ. Byloje duomenų, kad nuteistasis turėtų kokio nors kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti, nėra. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 10 000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teismų praktikos tendencijas. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje dar tik formuojasi, todėl galima aptikti nevienodų teismų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau tendencijos yra būtent tokios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-179/2009, Nr. 2K-207/2009). Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įstatymus dėl padarytos neturtinės žalos nustatymo ir jos atlyginimo.
Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai B. O. pripažino teisę į reikalavimo atlyginti turtinę žalą patenkinimą, o šio reikalavimo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina tai, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, tik išimtinais atvejais (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.). Nurodyta išimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą, taikyti LR BPK 115 str. 2 d. nuostatas nebuvo jokio pagrindo. Kaip aukščiau jau buvo minėta, nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai 2550 Lt turtinei žalai atlyginti. Pastaroji ieškinyje nurodė, jog ji vaistams išleido daugiau kaip 350 Lt, vykimui į gydymo įstaigas išleido daugiau kaip 200 Lt, už jos priežiūrą turi būti atlyginta ne mažiau kaip 2000 Lt. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškiniu pateikė dalį patirtos turtinės žalos pagrindžiančių įrodymų - pateikti čekiai už pirktus vaistus, gydymo priemones, sultis - 350, 51 Lt sumai (b.l. 50-52), todėl ši suma priteistina nukentėjusiajai. Svarbu šiuo atveju atkreipti dėmesį į tai, jog nukentėjusioji tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog daugiau kvitų, pagrindžiančių vaistų, maisto papildų pirkimą gydymosi laikotarpiu, ji nėra išsaugojusi. Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti jai turėtas vykimo į gydymo įstaigą išlaidas (200 Lt) bei nurodė, jog šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų neturi, nes į gydymo įstaigas vyko taksi automobiliiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, buvusią jos sveikatos būklę, į teisingumo bei protingumo principus, į tai, kad nurodytos išlaidos yra realios, aukščiau nurodytas nukentėjusiosios reikalavimas tenkintinas ir pastarajai priteistinos turėtos vykimo į gydymo įstaigas išlaidos. Tuo tarpu dėl reikalavimo atlyginti nukentėjusiosios priežiūros išlaidas, pažymėtina tai, jog pastaroji teisiamojo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė (b.l. 170). Kadangi V. V. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Citroen XM“, v/n „(duomenys neskelbtini) buvo apdraustas DAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir padarytos turtinės žalos dydis neviršija LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numatytos sumos dėl žalos asmeniui, todėl nukentėjusiajai V. V. nusikalstama veika padaryta turtinė žala priteistina iš DAB (duomenys neskelbtini). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-25 nuosprendis keistinas dalyje dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
nukentėjusiosios – civilinės ieškovės B. O. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti.
Priteisti iš DAB „BTA” nukentėjusiajai – civilinei ieškovei B. O. 550,51 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų 51 cnt) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.