Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-6-479/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
2A-6-479/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02758-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
F. M.
Atsakovas
A. U.
Civilinė byla Nr. 2A-6-479/2017Proceso Nr. 2-24-3-02758-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija
(S)2.6.10.5.2.1KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. M. (procesinių teisių perėmėja A. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal F. M. ieškinį atsakovui A. U. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas F. M. 2015-12-14 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso miškas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 metų kovo mėnesio pradžioje ieškovas pastebėjo, kad jam priklausančiame miške iškirsta 10 kubinių metrų medienos, tai yra 17 beržų ir 6 juodalksniai. Ieškovui buvo padaryta 435 Eur žala. Klaipėdos rajono policijos komisariatas nustatė, jog ieškovui priklausančius medžius iškirto atsakovas A. U. Kadangi policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 435 Eur turtinei žalai atlyginti bei 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

2016-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Teismas nustatė, jog šalys yra besiribojančių miško plotų savininkai. Atsakovas A. U. 2015-02-03 pranešė apie miško kirtimą Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritoriniam poskyriui ir turėjo teisę kirsti mišką. Ieškovas neįrodė, kad miškas buvo kertamas ieškovui priklausančiame sklype. Ieškovas taip pat neįrodė padarytos žalos dydžio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas F. M. prašė teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas A. U. žinojo, kad medžiai yra kertami iš ieškovui priklausančios miško dalies, todėl jis privalo žalą atlyginti. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovui priklausančio sklypo ribos buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, o atsakovui buvo žinoma apie ginčus dėl miško sklypų ribų nuo 2004 metų. Atsakovas neturėjo teisės kirsti medžių neįsitikinęs, jog ta miško dalis priklauso atsakovui. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes duomenys apie žaliavinės medienos supirkimo kainas buvo pateikti teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. U. prašė teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsakovas nurodė, jog atsakovui nebuvo žinoma apie tai, jog kertami medžiai priklauso ieškovui. 2013-12-11 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte yra nurodyta, jog atsakovas nesutiko su ieškovo sklypo ribomis ir dėl ribų buvo kilęs ginčas. Atsakovas mišką iškirto turėdamas leidimą ir ieškovo turtinių teisių jis nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas A. U. kirtimo metu turėjo žinoti, kad medžiai yra kertami iš ieškovui priklausančios miško dalies. Su šia apeliacinio skundo nuostata galima sutikti. Byloje yra pateiktas 2013-12-11 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas ir jame nurodyta, kad atsakovas A. U. nesutinka su geodezinių matavimų atlikimu atsakovui priklausančioje miško dalyje siekiant nustatyti ieškovui priklausančio miško sklypo ribas. Tai patvirtina, jog atsakovas trukdė nustatyti ginčijamų sklypų ribas ir tuo būdu siekė, kad ginčai dėl gretimų sklypų ribos nebūtų pašalinti. Klaipėdos rajono policijos komisariato medžiagoje nurodyta, kad apklausos metu atsakovas A. U. pripažino, jog ginčai dėl miško sklypų ribos tarp jo ir ieškovo tęsiasi nuo 2004 metų. Šios bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas A. U. turėjo būti rūpestingas ir nekirsti miško toje dalyje, kuri yra šalių ginčo objektas. Kadangi atsakovas nesielgė nurodytomis aplinkybėmis rūpestingai, mišką iškirto ieškovui priklausančioje dalyje, atsakovas yra kaltas dėl ieškovui padarytos žalos (LR CK 6. 248 str. 3 d.).

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovui priklausančio sklypo ribos buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre neteisėto miško kirtimo metu. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Klaipėdos rajono policijos komisariato medžiagos duomenys patvirtina, jog ieškovui priklausančio sklypo ribos buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre nuo 2015-02-10. Atsakovo pranešimas dėl leidimo kirsti mišką Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritoriniame poskyryje gautas 2015-02-12 (b. l. 26). Nors atsakovas pranešime nurodo, jog šis pranešimas buvo surašytas 2015-02-03, tačiau pranešimo pateikimo laikas neginčijamai patvirtina apie miško kirtimą jau įregistravus ieškovui priklausančio miško sklypo ribas. Taigi atsakovas, būdamas rūpestingas, prieš miško kirtimą turėjo įsitikinti, ar kirtimas nebus atliekamas ieškovui priklausančioje sklypo dalyje. Kadangi atsakovas šių veiksmų neatliko, jam tenka atsakomybė atlyginti padarytą žalą (LR CK 6. 246 str.).

Ieškovas skunde nurodė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę dėl neįrodyto ieškovui padarytos žalos dydžio. Ši ieškovo nuostata taip pat yra pagrįsta. Ieškinyje ieškovas nurodė tai, jog atsakovas neteisėtai iškirto 10 kubinių metrų medienos, tai yra 17 beržų ir 6 juodalksnius. Neteisėto miško kirtimo taksavimo lape yra nurodyta, kad ieškovui priklausančioje miško dalyje neteisėtai iškirsta 5,87 kubinio metro medienos, tai yra 17 beržų ir 6 juodalksniai (b. l. 153). Tuo būdu yra akivaizdu, jog ieškovas teisingai nurodė iškirstų medžių kiekį ir neteisingas medienos kubatūros nurodymas ieškinyje yra ieškovo padarytas apsirikimas.

Ieškovas, įrodinėdamas padarytos žalos dydį, pateikė teismui Miško biržos duomenis apie vidutines medienos kainas (b. l. 163). Atsakovas šių duomenų nepaneigė. Dėl nurodytų aplinkybių galima konstatuoti, jog ieškovas įrodė jam padarytos žalos dydį ir pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė nepagrįstai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (LR CPK 236 str. 1 d. 3 p.).

Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovui priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis už patenkintus turtinius reikalavimus byloje, tai yra 33 Eur (LR CPK 93 str.). Kadangi abi šalys buvo atstovaujamos advokatų, atstovavimo išlaidas šalims priteisti netikslinga (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimą, panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo F. M. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, ir patenkius šią ieškinio dalį priteisti iš atsakovo A. U. ieškovo F. M. procesinių teisių perėmėjai A. M. 435 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo atsakovo A. U. ieškovo F. M. procesinių teisių perėmėjai A. M. 33 Eur žyminio mokesčio.

Panaikinti 2016-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimo dalį, kuria iš ieškovo F. M. priteista atsakovui A. U. 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjos Irma ČuchrajErika Misiūnienė