Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henriko Sadausko (pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ambasadai Kaire dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. spalio 7 d. Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos direktorė G. J. priėmė įsakymą Nr. STU-186 dėl M. R. priėmimo į Vadybos fakulteto Verslo vadybos studijų programos nuolatinių studijų pirmą kursą (b. l. 32). 2011 m. spalio 7 d. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Kaire dėl nacionalinės daugkartinės (D) vizos išdavimo Pakistano piliečiui M. R. (b. l. 33). 2011 m. spalio 20 d. Ambasada atsisakė išduoti vizą pareiškėjui (b. l. 34?35).

Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja Lietuvos Respublikos URM ir jos konsulinius pareigūnus priimant sprendimą dėl vizos išdavimo įvertinti visą galimą riziką dėl migracijos pavojaus. Tuo tikslu konsuliniai pareigūnai naudojasi visomis prieinamomis priemonėmis nustatyti aplinkybes, keliančias abejonių dėl užsieniečio apsilankymo Lietuvoje tikslo ir sąžiningumo. Konsulinių darbuotojų pareiga atlikti teisės aktuose nustatytas užsieniečio prašymo išduoti vizą nagrinėjimo procedūras, o šių procedūrų išdavoje kilus abejonėms dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo bei pokalbio metu gautos informacijos patikimumo priimti sprendimą vizos neišduoti. URM konsulinis pareigūnas tinkamai taikė teisės normas, tinkamai pasinaudojo numatytomis galimybėmis atlikti konsultavimąsi dėl vizos išdavimo su Lietuvos Respublikos specialiosiomis tarnybomis ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčo esmė –ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui M. R. atsisakyta išduoti nacionalinę daugkartinę vizą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro bei Užsienio reikalų ministro 2009-03-17 įsakymu Nr. 1V-109/V-51 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas.

Nustatyta, kad 2011-10-11 pareiškėjas Lietuvos ambasadai Egipto Arabų Respublikoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę daugkartinę vizą. Kartu pareiškėjas pateikė paso kopiją, sveikatos draudimo polisą ir rezervuoto kelionės bilieto išklotinę. Ambasada elektroniniu paštu yra gavusi Vilniaus Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės daugkartinės vizos išdavimo (b. l. 62?63, 65). Tą pačią dieną priimant pareiškėjo dokumentus dėl Lietuvos vizos gavimo Ambasadoje konsulinis pareigūnas atliko asmeninį interviu (pokalbį) su pareiškėju, kurio metu šis asmuo negalėjo atsakyti, kodėl pasirinko studijas Lietuvoje, nežinojo, kur yra Lietuva, išskyrus faktą kad Lietuva yra Šengeno susitarimo šalis. Pareiškėjas nuo 2009 metų niekur nedirba ir nesimoko, už pareiškėjo studijas turėtų sumokėti motina, kuri, kaip paaiškėjo pokalbio metu, yra bedarbė. Į klausimą ? kaip darbo neturinti motina galės mokėti už jo studijas ir pragyvenimą Lietuvoje, atsakė, jog šeima turi daug turto, tačiau paprašytas tai įrodyti dokumentais, to nepadarė. Pokalbio metu pareiškėjas labai silpnai kalbėjo angliškai, nors studijų programa Lietuvoje bus vykdoma anglų kalba. Pareiškėjas negalėjo atsakyti kokius dalykus ir disciplinas jis ketina studijuoti. Iš pokalbio su pareiškėju ir jo pateiktų dokumentų nebuvo galima įsitikinti nurodyto vykimo į Lietuvą tikslo pagrįstumu, visos konsulinio pareigūno aiškintos aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji užsieniečio kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaruojama, o dėl šio asmens kyla aukšta nelegalios migracijos rizika (b. l. 75?79).

2011-10-17 Lietuvos Respublikos Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos ambasadai Egipto Arabų Respublikoje VIS elektroninių ryšio priemonių pagalba pateikė neigiamą išvadą dėl Lietuvos vizos išdavimo pareiškėjui ir rekomendavo pareiškėjui vizos neišduoti, nurodant, jog užsienietis nepagrindžia vykimo tikslo ir sąlygų (b. l. 76).

Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Arabų Respublikoje konsulinis pareigūnas G. J., įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, pokalbio metu gautą informaciją bei Migracijos departamento konsultaciją 2011-10-20 priėmė sprendimą atsisakyti išduoti vizą nurodant tokio sprendimo pagrindą ? užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų (b. l. 66?67).

Pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai (šiuo atveju ? Pakistano pilietis), atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, privalo turėti vizą (Įstatymo 11 str. 1 d.). Viza ? tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką būti joje ar vykti tranzitu, vizos yra dviejų rūšių: 1) Šengeno viza 2) nacionalinė vizą. Užsienietis, turintis nacionalinę D vizą gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, vienas iš pagrindų atsisakyti išduoti vizą yra tai, kad asmuo, norėdamas gauti vizą, atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Pareiškėjui viza neišduota dėl to, kad Lietuvos Respublikos Ambasada Egipto Arabų Respublikoje, atlikusi pokalbį su pareiškėju, suabejojo jo pateiktais dokumentais dėl vykimo tikslo bei buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose buvo nurodytas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, tačiau per pokalbį Ambasadoje pareiškėjas, paaiškino, kad niekur nedirba, nesimoko, už jo studijas turėtų sumokėti motina, kuri yra bedarbė, jis blogai kalbėjo angliškai, nepaaiškino kokius dalykus ir disciplinas ketina studijuoti, negalėjo geografiškai nurodyti kur yra Lietuva. Taigi teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad per pokalbį su pareiškėju nustatytos aplinkybės, akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji jo kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaruojama, dėl to kyla aukšta nelegalios migracijos rizika.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas. Čia tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas ? nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t.t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktus reglamentuojančius vizų išdavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti vizą įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. URM konsulinis pareigūnas tinkamai atliko teisės aktais nustatytas pareigas priimant pareiškėjo dokumentus bei sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Teisinis reglamentavimas, nustatantis Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos ir Šengeno vizos išdavimą numato, kad priimdamas arba jau priėmęs dokumentus ambasados darbuotojas kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi organizuoti pokalbį su užsieniečiu, kurio tikslas yra įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Suorganizavus šį pokalbį paaiškėjo daug netikslumų. Konsulinis pareigūnas tinkamai taikė teisės normas, tinkamai pasinaudojo numatytomis galimybėmis atlikti konsultavimąsi dėl vizos išdavimo su Lietuvos Respublikos specialiosiomis tarnybomis ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl vizos atsisakymo yra teisėtas ir pagrįstas nėra jokio teisinio pagrindo įgalioti Lietuvos Respublikos ambasadą Kaire priimti naują sprendimą suteikiantį prašomą vizą.

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą taip pat nėra jokio teisinio pagrindo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.