Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant B. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė subrangos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės objektuose statybos darbus, o atsakovė pagal Sutarties 6.1 punktą įsipareigojo sąskaitą už atliktus darbus apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo. Ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini) atsakovei perdavė atliktus darbus. Atsakovės direktorius darbus priėmė. Atsakovui priėmus darbus, ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini). Atsakovė tik iš dalies atsiskaitė pagal minėtas sąskaitas faktūras su ieškove ir liko skolinga už atliktus darbus.

8. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos A. T. suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

9. Tarp bylos šalių susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą ir jį perduoti, o užsakovas atliktą darbą priimti ir už jį atsiskaityti (CK 6.664 straipsnio 1 dalis). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė tinkamai atliko savo pareigas pagal Sutartį, tačiau atsakovė už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus neatsiskaitė, sąskaitos apmokėjimo terminai yra suėję. Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Atsakovė, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, su ieškove neatsiskaitė (CK 6.59 straipsnis), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

10. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savo prieštaravimuose iš esmės pripažįsta, kad yra skolinga ieškovei, ginčija tik preliminariu sprendimu priteistos skolos dydį, prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo grindžia atsakovo buhalterinės programos ataskaita ir sąskaitos išrašu dėl atliktų mokėjimų. Iš patektų duomenų akivaizdu, kad tarp šalių buvo susiklostę verslo santykiai ir laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iš viso ieškovei buvo sumokėta 53488 Eur, mokėjimo paskirtyse nėra konkretizuota, kad mokėjimai atliekami būtent pagal šio ginčo dalyku esančias sąskaitas (PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini)). Ginčo šalys savo argumentams dėl skolos dydžio pagrįsti teikė buhalterinių programų ataskaitas, t. y. savo esme antrinius suvestinius informacijos šaltinius, iš kurių matyti, jog pagal (duomenys neskelbtini) atsakovei pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) – 6930 Eur be PVM dalis skolos yra sumokėta (ieškovės duomenimis, likusi nesumokėta skolos dalis yra 6536 Eur be PVM), iš minėtų ataskaitų taip pat akivaizdu, kad ginčo šalys laiko, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrai 7 560 Eur be PVM sumai (mokėjimo terminas iki (duomenys neskelbtini)) atsakovė su ieškove atsiskaitė. Teismas, įvertinęs byloje esančius šalių įrodymus skolos dydžiui pagal ginčo sąskaitas faktūras, pagrįsti sprendžia, kad atsakovės skola pagal šio ginčo dalyku esančias sąskaitas (PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini)) ieškovei sudaro: pagal (duomenys neskelbtini) atsakovei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) – 6 536 Eur be PVM; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) – 8802 Eur be PVM; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) – 4128 Eur be PVM; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) – 2940 Eur be PVM, pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrai 7 560 Eur be PVM sumai atsakovė su ieškove atsiskaitė, t. y. iš viso pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras atsakovė liko skolinga ieškovei sumokėti 22406,00 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. preliminarus sprendimas keistinas, ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 22 406 Eur skola.

11. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. metinės procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas taip pat CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nustatytu terminu su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 22 406 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisėtas bei pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, laikinųjų apsaugos priemonių

Motyvuojamoji dalis

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 341 Eur žyminis mokestis ir 1028,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1369,50 Eur. Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovės atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Pažymėtina, kad Lietuvos A. T., pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Teismas ieškovės patirtas 1028,50 Eur atstovavimo išlaidas pripažįsta atitinkančiomis būtinumo, pagrįstumo, protingumo kriterijus. Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovo priteista iš viso 22 406 Eur suma. Vadinasi, pagal priteisiamą sumą patenkinama iš viso 73,80 proc. ieškinio reikalavimų, atmetama – 26,20 proc. Dėl to ieškovė, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę į 73,80 proc., t.y. 1010,69 Eur (1369,50 Eur x 0,73) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 15,34 Eur, valstybei iš atsakovės priteistina jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje dalis, t.y. 11,32 Eur (15,34 Eur X 0,73).

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi, patenkinus ieškovo prašymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 22 406 Eur (dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus šešis eurus) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 406 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1010,69 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 11,32 Eur (vienuolika eurų ir 32 ct) išlaidų. Atsakovei išaiškinama, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.