Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-387-485/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
AN2-387-485/2017
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00039-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Pažeidėjas
R. S.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-387-485/2017Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00039-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo R. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 300 Eur dydžio bauda., nes 2017 m. sausio 19 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2017 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktu Nr. 49MP5-3 buvo nustatyta, kad jis nevykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Institucija) 2017 m. sausio 9 d. Nr. 33SV-3 „Sprendimo dėl ūkio subjekto sustabdymo“.Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutarime konstatavo, kad nors R. S. su jam inkriminuojamu nusižengimu nesutinka, tačiau ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai, paties R. S. bei liudytojų parodymai. Įgyvendinant ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį R. S., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, paskirta ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta bauda. Apeliaciniu skundu R. S. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti.Skunde kritikuoja surinktų byloje įrodymų bei aplinkybių vertinimą, jo nuomone, teismas pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo. Apeliantas nurodo, jog iki 2017 m. balandžio 14 d. dėl Institucijos kaltės neturėjo galimybės žinoti kuo vadovaujantis MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta. Pirmos instancijos teismas netinkamai, pažeidžiant ANK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje surinktus įrodymus bei įrodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad apie 2017 m. sausio 9 d. sprendimo dėl veiklos sustabdymo faktinį priėmimo pagrindą R. S. sužinojo tik po 2017 m. sausio 14 d. atlikto pakartotinio patikrinimo (kurio metu buvo nustatyta, kad veikla yra vykdoma (nevykdomas 2017 m. sausio 9 d. Institucijos sprendimas), dėl ko ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas), todėl daro išvadą, kad visi Institucijos veiksmai atlikti iki 2017 m. sausio 17 d. buvo atliekami neužtikrinant apelianto teisės žinoti apie nustatytus pažeidimus bei nesudarant galimybės juos laiku pašalinti. Tokie Institucijos veiksmai, atlikti iki 2017 m. sausio 17 d., įskaitant ir administracinio nusižengimo fiksavimą, laikytini nepagristais, neteisėtais. 2017 m. sausio 7 d. atliekant patikrinimą MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje (duomenys neskelbtini) turgavietėje ir nustačius trūkumus, apeliantas nedalyvavo ir apie minėtus trūkumus jam nebuvo žinoma. Gavęs 2017 m. sausio 10 d. Institucijos 2017 m. sausio 9 d. Sprendimą Nr. 33SV-3 „Sprendimo dėl ūkio subjekto sustabdymo“ nebuvo galimybės įvertinti jo turinio, nes jame nurodyta tik pažeistos teisės aktų nuostatos, o faktinio pagrindimo ne, kas užkirto kelią šalinti nustatytus trūkumus, skųsti sprendimą, teisės buvo varžomos, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Teismas neįvertino apelianto veiksmų, kuriais jis siekė sužinoti Institucijos sprendimo faktinį pagrindą ir galimybės jį vykdyti, ir tik 2017 m. sausio 17 d., t. y. po 2017 m. sausio 14 d. pakartotinio patikrinimo, apeliantas gavo įskaitomą 2017 m. sausio 9 d. Sprendimą Nr. 33SV-3 „Sprendimo dėl ūkio subjekto sustabdymo“, kuris Institucijos paštu buvo išsiųstas 2017 m. sausio 12 d. Tai rodo, jog apeliantas nesiekė nevykdyti priimto sprendimo, aktyviai bendradarbiavo su Institucija ir nurodyti trūkumai buvo pašalinti 2017 m. sausio 19 d. Tą pačią dieną buvo kreiptasi dėl sustabdytos veiklos atnaujinimo ir 2017 m. sausio 20 d. sprendimu ūkio subjekto veikla buvo atnaujinta. Apeliantas skunde nurodo ir aplinkybes, kuomet 2017 m. sausio 18 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-23 „Dėl maisto tvarkymo subjekto įtraukimo į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą“, MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta 12 mėnesių į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, nes nevykdo teisėtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų reikalavimų (dėl ko buvo surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas). Apeliantas pabrėžia, kad minėtas įsakymas 2017 m. kovo 30 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu Nr. 3R-80(AG-38/05-2017) panaikintas, nustačius, kad Sprendimas buvo nevykdomas dėl pačios institucijos kaltės, netinkamai vykdant ūkio subjektų priežiūrą. Institucija atsiliepime prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.ANK 505 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmenims už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už tai, kad 2017 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktu Nr. 49MP5-3 buvo nustatyta, kad jis nevykdė Institucijos 2017 m. sausio 9 d. Nr. 33SV-3 „Sprendimo dėl ūkio subjekto sustabdymo“, t. y. iki sustabdytos ūkio subjekto veiklos atnaujinimo turgavietė vykdė veiklą, kuri buvo minėtu Institucijos sprendimu buvo sustabdyta ir neatnaujinta patikrinimo dienai. Inkriminuoto nusižengimo dispozicijos požymius pagrindžia pirmosios instancijos teismo ištirta bylos medžiaga, įrodymai, liudytojų paaiškinimai. Neginčijama, kad nuo 2017 m. sausio 9 d. buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) turgavietėje prekyba maisto bei gėrimų mažmeninė prekybos veikla. Šie pažeidimai apylinkės teismo tinkamai įvertinti, 2017 m. sausio 14 d. atlikto patikrinimo tikslas buvo higienos reikalavimų atitikties vertinimas ir 2017 m. sausio 7 d. patikrinimo metu ir akte Nr. 49MPĮ-2 nustatytų trūkumų šalinimas šiuo atveju nebuvo tikrinimas. Taigi, teismas, darydamas išvadą, kad R. S. pažeidė įstatymą, nes nesilaikė Institucijos 2017 m. sausio 9 d. Sprendimu Nr. 33SV-3 nustatyto draudimo, ANK 569 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teisės nusižengimo požymius, būtinus pagal ANK 505 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tinkamai nustatė. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. sausio 19 d. apeliantui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis neužtikrino Institucijos 2017 m. sausio 9 d. Sprendimo Nr. 33SV-3 reikalavimų vykdymo, turgavietėje prekiavo maisto produktais 31 asmuo. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos 2017 m. sausio 14 d. atlikto patikrinimo akte Nr. 49MPĮ-3 bei jo prieduose (fotokopijose), teismui duotais liudytojų G. B. ir E. Š. parodymais, kad patikrinimo metu buvo virš 30 prekiautojų maisto produktais, kita bylos rašytine medžiaga, kuri pirmosios instancijos teismo išanalizuota ir įvertinta. Apelianto veiksmai, nevykdymas kolegialios institucijos sprendimo, yra akivaizdus ir įrodytas.Skundo argumentai dėl 2017 m. sausio 7 d. atlikto patikrinimo ir akte Nr. 49MPĮ-2 nurodytų trūkumų neįskaitomumo ar kokybės neduoda pagrindo teigti, kad apeliantas, 2017 m. sausio 10 d. būdamas susipažinęs su priimtais Institucijos dokumentais, t. y. 2017 m. sausio 7 d. patikrinimo aktu Nr. 49MPĮ-2 ir 2017 m. sausio 9 d. Institucijos Sprendimu Nr. 33SV-3, ir esant galimai neįskaitomam 2017 m. sausio 7 d. patikrinimo aktui Nr. 49MPĮ-2, galėjo nesuprasti, kad nuo 2017 m. sausio 9 d. mažmeninė maisto, gėrimų prekyba sustabdyta iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo yra neįtikinama skunde nurodytais argumentais. Tai, kad apeliantui nebuvo įskaitomas ir suprantamas 2017 m. sausio 7 d. patikrinimo akto Nr. 49MPĮ-2 turinys daugiau liečia apie nustatytų trūkumų pašalinimą ir tai aktualu dėl sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimui, tačiau veiksmai ir vykdoma prekybos veikla 2017 m. sausio 14 d. patikrinimo metu tik patvirtina sprendimo nevykdymą ir todėl pagrįstai užtraukė administracinę atsakomybę kaltininkui. Skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas siekė įmanomais būdais sužinoti neįskaitomo patikrinimo akto turinį, kad galėtų spręsti dėl sprendimo pagrįstumo, teisėtumo ir vykdymo, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, šios aplinkybės, apelianto veiksmai, neduoda pagrindo teigti, kad apeliantui nebuvo galimybės, kol išsiaiškins priimto dokumento turinį ir nustatytus trūkumus, Institucijos 2017 m. sausio 9 d. sprendimu sustabdytą mažmeninę maisto ir gėrimų prekybos veiklą sustabdyti ir jos nevykdyti. Analizuojama sprendime aiškiai nustatytas veiklos sustabdymas, kuris bus panaikintas priėmus sprendimą „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“. Ši sprendimo nuostata yra aiški ir suprantama, 2017 m. sausio 14 d. patikrinimo metu prekyba maisto produktais ir gėrimais buvo vykdoma, nors sprendimas dėl sustabdytos veiklos atnaujinimo priimtas 2017 m. sausio 20 d.Skunde nurodyti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo motyvai kalba ne apie 2017 m. sausio 7 d. patikrinimo akto neįskaitomumą, tačiau apie prekybos sustabdymo veiklos periodu vykdomą prekybą, kas ir nulėmė Institucijos sprendimo nevykdymo konstatavimą. Įvertinus tai darytina išvada, jog 2017 m. sausio 10 d. apeliantas, susipažinęs su 2017 m. sausio 7 d. atliktu patikrinimo aktu Nr. 49MPĮ-2 ir Institucijos 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 33SV-3 žinojo, kad mažmeninė maisto, gėrimų prekyba sustabdyta iki ūkio subjekto veiklos atnaujinimo, tačiau vis tiek prekyba buvo vykdoma ir taip ignoruojamas Institucijos priimtas sprendimas. Skunde apeliantas tvirtina, jog dėl neįskaitomo dokumento turinio, užkirtus kelią žinoti jam kokie nustatyti trūkumai buvo suvaržytos jo teisės, pažeistas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas, kas nulėmė Institucijos sprendimo nevykdymą, atmesti kaip nepagrįsti. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir skundžiamo nutarimo motyvus, nurodo, jog šie teiginiai nepaneigia ne tik faktinio nusižengimo padarymo pagrindo, bet ir juridinio. Kaip jau minėta, R. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad atlikus 2017 m. sausio 14 d. neplaninį patikrinimą po to, kada jau buvo priimtas 2017 m. sausio 9 d. Spendimas Nr. 33V-3 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ ir šiuo sprendimu buvo sustabdyta prekybinė mažmeninės maisto ir gėrimų prekyvietėse veikla, nustatyta, kad ūkio subjektas vis tik ir toliau vykdė sustabdytą prekybą. Patikrinimą atlikusių Institucijos pareigūnų veiksmai atitinka jiems pavestą užduotį, t. y. patikrinimas atliktas Institucijos 2017 m. sausio 12 d. pavedimu Nr. 0305752/33FIS-50 „Atlikti ūkio subjekto tikrinimą“. Pavedimo teisėtumas reglamentuotas LR veterinarijos įstatymo 6 straipsnio ir Valstybinės masto ir veterinarijos tarnybos nuostatų normomis, jį atliko pavedime nurodyti pareigūnai, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareigūnų veiksmai neproporcingi siekiamam tikslui, juolab, kad faktas dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo buvo aiškiai nurodytas 2017 m. sausio 9 d. Spendime Nr. 33V-3 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“, o ne 2017 m. sausio 7 d. patikrinimo akte. Apie veiklos apribojimą apeliantui buvo žinoma, tačiau nors ir situaciją apeliantas vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, šiame argumentų kontekste aukštesnysis teismas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo pažeidimo pareigūnų veiksmuose nenustatė, atlikti veiksmai buvo proporcingi siekiamam tikslui, o tai, kad apeliantas nežinojo kokie trūkumai nustatyti ir negalėjo jų pašalinti nedavė pagrindo nevykdyti Institucijos priimto sprendimo ir jį ignoruoti, suprantant, kad mažmeninės maisto ir gėrimų prekyba prekyvietėse yra sustabdyta nuo 2017 m. sausio 9 d. 12 val. iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo. Dėl apelianto teisių suvaržymo, nes jam nebuvo žinomi konkretūs trūkumai, teismo nuomone, šie skundo argumentai nėra esminiai, jie yra pašalinti, apeliantas juos pašalino ir yra priimtas sprendimas dėl veiklos atnaujinimo, o šiuo nagrinėjamu atveju esminiam faktui, kad neeilinio patikrinimo metu, vis tik sustabdyta veikla vyko ir toliau, neturi lemiamos reikšmės. Pati prekyba užfiksuota byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, jų pakako įrodyti ir konstatuoti pažeidimo faktą, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir netinkamai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Taigi, iš bylos išanalizuotų įrodymų ir aplinkybių matyti, jog apeliantas nors ir neigia savo kaltę, bet ji įrodyta ir teismo motyvuota, skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, ANK nuostatos pritaikytos tinkamai. Skiriant baudą, teismas atsižvelgė į administracinės nuobaudos tikslus ANK 22 straipsnyje, į to paties kodekso 34 straipsnio nuostatas ir įvertinęs šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, nors ir su teisės nusižengimu apeliantas nesutiko, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustačius, teismas paskyrė minimalią baudą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika